Civilinė byla Nr.e2-805-959/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15892-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.16.8; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui B. A. J. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 164,11 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už 2017 metus, 8,86 Eur delspinigių, procesines palūkanas (e. b. l. 41-44).

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Savo atsikirtimus grindė aplinkybe, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017-09-28 sprendimas Nr. T2-216 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymo 2017 metams“ pažeidžia bendrąjį teisės principą, jog įstatymas neturi grįžtamosios galios, todėl yra neteisėtas. Taip pat nurodo, kad jam neteisingai yra paskaičiuotas žemės mokesčio tarifas (e. b. l. 61-63). 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

nustatyta, kad atsakovui B. A. J. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 138-1 iki 138-9 su bendro naudojimo patalpomis,  bendras plotas 122,41 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16-17), 12241/352300 dalys kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18-19, 27), negyvenamoji patalpa- pagalbinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 27,78 kv. m. ploto (e. b. l. 52-53), 1903/128604 dalys patalpos Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 63, 67). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A1-429 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresas iš (duomenys neskelbtini)pakeistas į (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 115). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2017-08-30 įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nustatymo“ Nr. 16VĮ-249-(14.16.2), buvo nustatytos valstybinės žemės sklypo (1,2067 ha) dalys atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančias pastato - poilsio korpuso dalis. Šiuo įsakymu buvo nustatyta, jog atsakovo patalpai, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenka 0,0391 ha sklypo dalis, o patalpai, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)- 0,0095 ha sklypo dalis (e. b. l. 49-51). 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-216, Palangos miesto savivaldybės taryba nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu arba suteiktą naudotis Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, tarifus 2017 metams (e. b. l. 54-55). Už komercinei paskirčiai naudojamą valstybinę žemę, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, nustatytas 0,9 proc. tarifas nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių žemėlapius. 2018-05-14 su atsakovu sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)kuria jam išnuomota 1,2067 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurios plotas 0,0486 ha (e. b. l. 108-110); 1,2607 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 402000 EUR (e. b. l. 129).

Dėl reikalavimo priteisti žemės nuomos mokestį

Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Analogiška nuostata taip pat yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte. Minėto nutarimo 3 punktas nustato, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.

Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

Remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, savo praktikoje nuosekliai pripažįsta, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr.?3K-3-103-378/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 13 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nežiūrint to, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas 2017 m. naudojo valstybinę žemę, nesudaręs nuomos sutarties. Atsakovas iš esmės ginčija jam paskaičiuoto nuomos mokesčio pagrįstumą ir teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju teismas laiko įrodyta aplinkybę, jog atsakovas, būdamas statinių, esančių valstybiniame žemės sklype, bendrasavininkiu, 2017 metais naudojosi šio sklypo 0,0486 ha dydžio dalimi, nesudaręs nuomos sutarties. Naudojamos valstybinės žemės sklypo dalies dydis nustatytas administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2017-08-30 įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini). Šie duomenys, teismo vertinimu, turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Be to, ta pati 0,0486 ha dydžio sklypo dalis nurodyta ir su atsakovu sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje. Todėl teismas laiko nereikšmingu atsakovo argumentą, jog jam į nuomotinos žemės plotą įtraukta ir rūsio patalpa, o kitiems bendraturčiams – ne. 2017-08-30 įsakyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka, kuria asmenys, manantys, jog įsakymu pažeidžiamos jų teisės ar teisėti interesai, gali naudotis.

Pastato (poilsio korpuso), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio (e. b. l. 66); valstybinės žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu, pagrindinė naudojimo paskirtis – „kita“, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos (e. b. l. 129). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (Žin., 2012, Nr. 146-7536) 15.4 punkte nustatyta, kad prie komercinės žemės sklypų priskiriami kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų ir rekreacinės teritorijos. Remdamasis šiais duomenimis, teismas laiko, jog valstybinės žemės nuomos mokestis atsakovui pagrįstai buvo skaičiuojamas taikant 0,9 procento tarifą, nustatytą už komercinės paskirties valstybinė žemės naudojimą.

Ieškovė nurodė, jog skaičiuojant atsakovo mokėtino valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį, buvo remiamasi Registrų centro nustatyta sklypo verte; nurodė, jog žemės sklypo 0,0095 ha dalies vertė – 3564,29 EUR, o 0,0391 ha dalies – 14669,87 EUR. Teismui buvo pateikti tokie įrodymai, kuriuose nurodyti duomenys apie atsakovo valdomų sklypo dalių vertes: savivaldybės darbuotojos Ž. B. parengta 2017 metų žemės nuomos mokesčio deklaracija (e. b. l. 45), kurioje nurodytos sklypo dalių vertės sutampa su ieškinyje nurodytomis vertėmis; savivaldybės darbuotojos Ž. B. parengta 2018 metų žemės nuomos mokesčio deklaracija (e. b. l. 49), kurioje nurodyta, jog žemės sklypo 0,0095 ha dalies vertė – 3888,32 EUR, 0,0391 ha dalies – 16003,49 EUR, 0,0486 ha dalies – 16769,26 EUR; 2018-05-14 valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje nurodyta, jog žemės sklypo dalies, kurios plotas 0,0486 ha, vertė – 16769,26 EUR. Šalių teismui pateikti duomenys apie atsakovo naudojamos žemės sklypo 0,0486 ha dydžio dalies vertę yra prieštaringi, todėl, nustatant atsakovo mokėtiną mokesčio dydį už 2017 metus, jais remtis negalima.

Viešame registre registruota 1,2607 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 402000 EUR; vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2017-01-18 (e. b. l. 129). 0,0486 ha dydžio dalies vertė būtų 15497,10 EUR (402000 / (1,2607 / 0,0486)). Todėl atsakovo mokėtinas mokestis už naudojimąsi valstybine žeme 2017 m. yra 139,47 EUR (15497,10 x 0,9 %). Ieškiniu prašoma priteisti didesnę skolos sumą, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

Dėl delspinigių

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi, netesybas turi nustatyti įstatymas, šalių susitarimas arba teismas. Teismo įsitikinimu, šios normos pagrindu teismas netesybas gali nustatyti tuomet, kai tokia teismo kompetencija įtvirtinta įstatyme.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis, o pareiga mokėti žemės nuomos mokestį kyla iš įstatymo, byloje spręstinas klausimas, ar šioje situacijoje įstatymas nustato pareigą mokėti delspinigius ir atitinkamai nustato jų dydį.

Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Šią įstatymo nuostatą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, kurio 1 punktas atkartoja įstatymo nuostatą, o 3 punktas įtvirtina, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.

Nei Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, nei nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nenustato pareigos mokėti delspinigius už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį tuo atveju, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, taip pat nei minėta įstatymo norma, nei minėtas Vyriausybės nutarimas nenustato tokių delspinigių dydžio ir nepaveda Vyriausybei ar atitinkamai savivaldybių taryboms nustatyti tokį delspinigių dydį. Tokių nuostatų nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius (Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę)“. Be to, nurodytas teisinis reguliavimas taip pat nesuteikia teismui kompetencijos spręsti delspinigių klausimą. Atsižvelgiant į nurodytas teisinio reguliavimo nuostatas, teismo įsitikinimu, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, kyla iš įstatymo (žr. teisėjos D. B. atskirąją nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-313/2018).

Ieškovė, reikalaudama priteisti delspinigius, remiasi Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165, 45 punktu, LR mokesčių administravimo įstatymo 96, 99 straipsniais, ir Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis LR finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188. 

Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklės, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165, bei Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės, patvirtintos LR finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188, yra poįstatyminiai teisės aktai, kuriais negali būti nustatoma prievolė mokėti netesybas asmenims. Šios taisyklės nustato delspinigių skaičiavimo tvarką, bet ne prievolę juos mokėti. LR finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 patvirtintos taisyklės nustato delspinigių už ne laiku sumokėtus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme išvardytus mokesčius ir su jais susijusias sumas skaičiavimo tvarką. Žemės nuomos mokestis nenurodytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (MAĮ) administruojami tik mokesčiai, nurodyti šio įstatymo 13 straipsnyje. Jų sąrašas yra baigtinis. Žemės reformos įstatymo nustatytas žemės nuomos mokestis nepatenka į minėtą sąrašą (žemės mokestis – ne žemės nuomos mokestis), todėl MAĮ nuostatos, susijusios su delspinigių skaičiavimu, nagrinėjamoje byloje negali būti taikomos (MAĮ 96 str., 2 str. 9, 25 p.).

Taigi, nagrinėjamu atveju prievolė mokėti netesybas ir teismo kompetencija nustatyti netesybas už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, nenustatyta įstatyme. Todėl ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius netenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog atsakovas praleido terminą sumokėti žemės nuomos mokestį (iki 2017-11-15), reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas tenkintinas.

Dėl žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo tvarkos

Atsakovas teigia, jog Palangos miesto savivaldybės administracija pažeidė CK 1.7 straipsnio 2 dalį, 6.157 straipsnio 2 dalį, bendrąjį teisės principą lex retro non agit, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Pareiga žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme nustatyta Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (Žin., 2003, Nr. 106-4755) 2 punktas nustato, jog žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574) nustatyta tvarka. To paties nutarimo 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Nutarimo 7 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, valstybinės žemės naudotojai teisės aktais buvo iš anksto informuoti apie prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį bei šios prievolės mastą (nuo 0,1 iki 4 procentų žemės vertės). Šie teisės aktai buvo tinkamai paskelbti ir galiojo bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01). Palangos miesto savivaldybės taryba 2017-09-28 sprendimu laikėsi minėtų teisės aktų reikalavimų ir nustatė konkrečius mokesčio tarifus Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 nurodytose ribose, kurios atsakovui buvo ar turėjo būti žinomos. Todėl teismas nesutinka su atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais apie teisės aktų pažeidimus bei nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Bronislovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 125196077, naudai:

139,47 EUR (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 47 ct) valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2017 metus;

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-09-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje – ieškinio netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka  Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas        Sergej Lebedev