Civilinė byla Nr. e2A-1477-553/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16329-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. S., J. B. – S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė L. Š..

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2014-12-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, 2013-06-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1472, 2013-12-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109)-2075, 2014-11-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1314 panaikinimo bei restitucijos taikymo.
2. Nurodė, kad būtina pašalinti valstybės institucijų pažeidimus, kuriais sudaryta galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypą išskirtinėmis sąlygomis ne aukciono tvarka. Paaiškino, kad 2016-04-11 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2016-04-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus pareiškimas (reg. Nr. 2.AP- 2939), kuriame nurodoma, jog NŽT, atlikus valstybinės žemės naudojimo patikrinimą, buvo nustatyta, jog nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo perleisti valstybinės žemės plotai privatiems asmenims, todėl prokuratūros prašoma ginti viešąjį interesą teisme. Tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo metu buvo nustatyta, kad J. B. – S. asmenine nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas sudaro 0,12 ha, esantį (duomenys neskelbtini). 2013-06-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1472 buvo patvirtintas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai: 0,1653 ha plotas, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 0,0453 ha sklypą prie 0,12 ha privataus žemės sklypo dalies, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-12-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2075 buvo įregistruota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisė į sklypą, kadastro Nr. 0101/0157:122. 2014-11-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1314 buvo nuspręsta šį 0,0453 ha ploto žemės sklypą parduoti už 12 135,00 EUR (41 900 Lt). 2014-12-22 tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir J. B. – S. buvo pasirašyta 0,0453 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypas buvo įregistruotas J. B. – S. ir R. S. vardu, kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Už įgyjamą žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui padavimo, remiantis NŽT pateiktais duomenimis, buvo sumokėta 6 587,66 EUR (22 745,86 Lt) suma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi sandorio sudarymo metu 2014-12-22) 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Pagal Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktį, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Remiantis šia nuostata, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Taigi matyti, kad 2014-12-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nustatančius, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus: 1) atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką; 2) yra ne didesni kaip 0,04 ha gyvenviečių teritorijose. Kadangi iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo buvo atlikta administracinio pobūdžio procedūrų ir priimta administracinių sprendimų, leidusių sudaryti sandorį, todėl ir administraciniai aktai laikytini kaip prieštaraujantys aukščiau nurodytiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams, todėl privalo būti panaikinti. Ieškovas taip pat nurodė, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, todėl pripažinus 2014-12-22 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikytina restitucija.

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra.
4. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama prašymus padidinti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arus laisvoje valstybinėje žemėje, visada objektyviai įvertina atskiro racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į valstybinės žemės plotą. Mano, jog sprendimo dėl papildomo valstybinės žemės ploto atitikimo įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokai priėmimas yra savivaldybės direktoriaus kompetencija. Atkreipia dėmesį, jog pagal iki 2011 m. kovo 16 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. nuostatą, papildomi (įsiterpę) valstybinės žemės plotai ne aukciono būdu galėjo būti parduodami besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams tik savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 323 pakeistas Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas ir nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat taip privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Pažymi, kad prašomas papildomai priskirti apie laisvos valstybinės žemės plotas, buvo būtent siauroje juostoje, prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų. Kadangi valstybinės žemės plotai atitiko Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 30-1472 patvirtino minėto žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį su juo sutiko.
6. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 51- 6937(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“, kuriuo buvo prašoma pateikti išvadą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010-04-14 raštu neprieštaravo, kad būtų rengiamas žemės sklypo planas padidinant (duomenys neskelbtini), žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-06-26 įsakymu patvirtino žemės sklypo planą, kuriame nustatytas bendras žemės sklypo 1 653 kv. m. plotas. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2075 patvirtino žemės kadastro duomenis ir nutarė kreiptis į VĮ „Registrų centrą“, prašydamas įregistruoti aukščiau minėtą 1 653 kv. m žemės sklypą. Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1314 nutarė parduoti 453 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.4 papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2010-08-01 iki 2014-01-01), žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte reglamentuota, kad „valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Atsakovo nuomone, valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Trečiasis asmuo notarė L. Š. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį dalyje dėl 2014-12-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-15938 pripažinimo negaliojančia atmesti.
8. Nurodė, kad tvirtinant sutartį, atlikti visi tokio sandorio tvirtinimui būtini veiksmai. Buvo nustatyti visi tokio sandorio patvirtinimui reikalingi faktai ir jie buvo tinkamai kvalifikuoti, patikrinti visi būtini, originalūs, abejonių nekeliantys oficialūs dokumentai (galiojantis bei nepanaikintas: 2014-11-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymas, Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-l314), patikrinti į viešą registrą (nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę) įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenys, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Sudarydamos aukščiau minėtą pirkimo – pardavimo sutartį šalys pareiškė, kad sutartis sudaroma vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais, visos sutarties sudarymo aplinkybės šalims buvo atskleistos, sutartis atitiko šalių valią ir tikruosius jų ketinimus. Pasirašydamos šią sutartį šalys išreiškė savo tikrąją valią, nekilo jokių abejonių dėl sudaromo sandorio tikrumo ar šalių valios sukurti sandorio pagrindu atsirandančias teisines pasekmes nebuvimo.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-06 sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino 2014-12-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 49SUI-(14.49.56)-78, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir Jolantos B. S. negaliojančia; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-26 įsakymą Nr. 30-1472 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-12-30 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-2075 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės  žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-11-06 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1314 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pardavimo J. B. S.“; taikė restituciją – įpareigoti atsakovus J. B. S. ir R. S. grąžinti valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 0,0453 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), o atsakovams J. B. S. ir R. S. solidariai priteisti iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 6 601,66 EUR sumą sumokėtą už įsigytą žemės sklypą.
10. Teismas nurodė, kad prokuroras siekia užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto (žemės) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, laikantis Konstitucijos normų ir principų, įstatymų ir šią aplinkybę laikė pakankamu pagrindu konstatuoti, kad prokuroro pareiškimas paduotas, siekiant apginti viešąjį interesą – teisingą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą bei žemės reformos vykdymą teisine tvarka. Tokį ieškinio reikalavimą, atsižvelgiant į valstybei priklausančio turto disponavimo tvarką ir sąlygas, laikė atitinkančiu viešajam interesui keliamus kriterijus.

Teismas nustatė aiškią taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie yra aiškiai apibrėžti Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Teismas konstatavo, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas lengvatine tvarka (be aukciono), kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip valstybinės žemės plotas yra išsidėstęs, ir ar jis atitinka sąlygas, numatytas Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka vienos iš įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų sąlygų, remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 nuostatomis – jis ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl negali būti laikytinas įsiterpusiu žemės plotu ir jo perleidimas lengvatinėmis sąlygomis nėra galimas, remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis. Pažymėjo, jog siekiant pripažinti sklypą įsiterpusiu, nesiribojimo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, sąlyga netaikoma tokiam sklypui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo sklypas yra nuo 14,94 m. iki 15,30 m pločio, todėl nelaikytinas siaura juosta. Teismas taip pat sprendė, kad ginčo žemės sklypas nėra lygus, jis yra kalvotas, tačiau toks žemės sklypo reljefas, teismo vertinimu, nelaikytinas Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytomis išimtimis, leidžiančioms spręsti, kad sklypas gali būti parduodamas lengvatine tvarka, netaikant maksimalaus ploto reikalavimo ir nesiribojimo su laisva valstybine žeme kriterijaus. Konstatavus, kad ginčo sklypo plotis ir esamas reljefas nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo sklypas laikytinas siaura juosta, griova ar šlaitu, ginčo sklypas, remiantis Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, galėjo būti formuojamas ne didesnis kaip 400 kv. m. (0,04 ha) ir nebuvo jokio teisinio bei faktinio pagrindo žemės sklypo plotą didinti iki 453 kv. m. Teismas padarė išvadą, kad prokuroro, ginančio viešą interesą, skundžiami administraciniai aktai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-26 įsakymas Nr. 30-1472, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-12-30 sprendimas Nr. 49SK – (14.49.109)-2075 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-11-06 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1314 prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui, Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktui ir yra naikintini.

Pripažinus aukščiau išvardintus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo sudaryta ir ginčo 2014-12-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, prieštaraujančiais teisės aktams ir juos panaikinus, turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, todėl teismas pripažino negaliojančia ir ginčo valstybinės žemės sklypo 2014-12-22 pirkimo-pardavimo sutartį, civilinėje teisėje galiojant principui, kad iš neteisės neatsiranda teisė.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ginčo žemės sklypas nėra užstatytas, atsakovai R. S. ir J. B.-S. civilinės bylos nagrinėjime nedalyvavo ir šių faktinių aplinkybių nepaneigė, visus teismo procesinius dokumentus jiems įteikus asmeniškai, teismas darė išvadą, jog jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko nebūtų galima taikyti restitucijos, pripažinus ieškovo ginčijamus administracinius aktus ir sandorį negaliojančiais, byloje nenustatyta, t. y. nenustatyta, jog restituciją taikyti natūra neįmanoma arba kad tai sukeltų atsakovams didelių, neadekvačių nepatogumų ir suvaržymų. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikant ieškovo nurodytą restituciją, t. y. įpareigojant atsakovus grąžinti žemės sklypą valstybei, o jiems grąžinant sumokėtą kainos dalį už įsigytą žemės sklypą, nebus pažeistas proporcingumo principas bei dėl valstybės klaidų taisymo patirta pernelyg didelė našta.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad buvo pažeistas viešas interesas, kad aukciono tvarka sklypas būtų parduotas už didesnę kainą ir kad ginčo teritorijoje yra įmanoma suformuoti savarankiškus sklypus bei įrengti įvažiavimus į juos. Apeliantė laikosi pozicijos, kad šioje byloje skundžiami administraciniai aktai bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra visiškai teisėti, nes nagrinėjamas atvejis patenka į Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytą išimtį.
2. Nesutinka su sprendimo išvada, kad ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka vienos iš įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų sąlygų.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra ginčo dėl to, jog įsiterpęs sklypas nuo 14,94 m. iki 15,30 m. pločio nelaikytinas siaura juosta. Teismas neteisingai interpretavo apeliantės poziciją, nes apeliantė pripažino tik tai, kad ginčo teritorija neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintos siauros juostos sąvokos, tačiau pažymi, kad ginčijami administraciniai aktai buvo priimti prieš įsigaliojant Nutarimo Nr. 692 2016-05-25 redakcijai, kurio buvo įtvirtintos siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos. Kadangi tuo metu, kai buvo priimti šioje byloje skundžiami administraciniai aktai, teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos, kiekvienas atvejis būdavo vertinamas individualiai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus, remiantis teisės aktų nuostatomis, kurios įsigaliojo po administracinių aktų priėmimo šioje byloje. Buvo įvertina, kad teritorija tarp (duomenys neskelbtini) gatvių nei teritorija į šiaurę nuo (duomenys neskelbtini) iki kito žemės sklypo ir saugomos teritorijos yra labai nelygaus reljefo.
4. Teismas išvadą, kad ginčo žemės sklypo reljefas nelaikytinas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytomis išimtinėmis, rėmėsi neobjektyviais kriterijais bei visiškai netinkamai lingvistiškai aiškino šlaito ir griovos sąvoką, nepagrįstai tapatino šlaito sąvoką su skardžio sąvoka. Be to teismas atmestinai įvertino SĮ „Vilniaus planas“ pateiktus reljefo pjūvius.
5. Nesutinka su teismo argumentais, kad įsiterpęs žemės sklypas negali būti didesnis nei 0,04 ha. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 4 p. bei Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatyta išimtimi, darytina išvada, kad įsiterpęs žemės sklypas galėjo šiuo atveju būti didesnis nei 0,04 ha.
6. Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Ieškovas nepateikė jokių specialistų išvadų apie tai, kad yra galimybė suformuoti savarankišką sklypą bei įrengti įvažiavimą į jį.
7. Teismo sprendimas iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo tikslui, kuris yra apibrėžtas 1 straipsnyje „<...> užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį <...>“. Nors formaliai ginčo teritorija nepatenka į Pavilnių regioninio parko Tuputiškių geomorfologinį draustinį, atsižvelgiant į reljefo svyravimus visoje „L“ formos valstybinės žemės siauroje juostoje, prie šio įsiterpusio valstybinės žemės ploto nėra galimybės įrengti privažiavimo ir jame nėra galimybės suformuoti atskiro, savarankiško, racionaliai naudojamo žemės sklypo. Be to, ginčo teritorijoje ir greta jos nėra numatytų inžinerinių komunikacijų.

12. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nesutinka su argumentais, jog byloje nėra ginamas viešasis interesas. Atkreipė dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad viešąjį interesą sudaro būtinybė pašalinti valstybės institucijų padarytus pažeidimus, taip pat siekiama užtikrinti tinkamą viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymą, inter alia valstybei priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje. Apeliantės nepagrįstai susiaurina šioje byloje ginamą viešąjį interesą.
2. Ieškovas, teikdamas argumentus dėl neteisėtai suformuotų kaip įsiterpusių žemės sklypų, nurodė, kad ginčo teritorijoje yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirą žemės sklypą ar sklypus. Tokie ieškovo teiginiai atitinka įrodymų sąvoką,nustatytą CPK 177 str. 2 d. Apeliantės argumentus dėl negalimumo suformuoti žemės sklypus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai.
3. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad nei siauros juostos, nei šlaito ar griovos ginčo teritorijoje ir ginčo žemės sklype nėra ir nebuvo. Vertinant ginčo teritorijos reljefo ypatybes nekyla abejonių, kad šioje vietoje, esant poreikiui, gali būti atliekami ir sklypo reljefo formavimo darbai, kas nedraudžiama teisės aktais, nes ginčo žemės sklypas į saugomos teritorijos nepatenka. Reljefo pjūvių suvestinio žemėlapio ištrauka įrodo tik tai, kad ginčo teritorija yra netolygaus reljefo, bet ne šlaito.
4. Teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantės ir ieškovo argumentai dėl atskirų racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų formavimo ginčo žemės plote nevertintini, nes nelaikytini esminiais šios bylos išnagrinėjimui. Sutinka su teismo pozicija, kad šiuo atveju pakanka tik preliminariai įvertinti, ar apskritai ginčo žemės sklypas ar visas žemės plotas gali būti panaudotas bet kokios paskirties ir naudojimo būdo sklypui suformuoti.

13. Atsakovai  Jolanta B. S. ir R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.

14. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundo išvada, kad, kai įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, jis gali būti didinamas bei gali ribotis su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, nėra pagrįsta, nes yra iškraipoma Nutarime Nr. 692 pateikta įsiterpusio žemės sklypo sąvoka.
2. Priimant sprendimus dėl galbūt įsiterpusio valstybinės žemės ploto, neturi būti vadovaujamasi apraše nurodytu įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimu, nes aprašo nuostatos šiuo atveju yra taikomos tik informuojant su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkus ir/ar nuomininkus bei nustatant parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo dydį.
3. Nauji valstybinės žemės sklypai yra parduodami bendra tvarka – aukciono būdu, o tam, kad būtų galima valstybinės žemės sklypą įsigyti lengvatine tvarka (be aukciono) turi egzistuoti atitinkamos teisinės ir faktinės aplinkybės. Todėl kritiškai vertinama apeliantės pozicija, kad valstybė nepatyrė žalos ir negali būti ginamas viešasis interesas dėl to, kad valstybės turtas buvo parduotas rinkos kaina, o duomenų, kad aukciono būdu būtų surinkta daugiau lėšų, nėra.
4. Apeliantės argumentai dėl sunkumų ginčo teritorijoje formuoti žemės sklypus su atskiru įvažiavimu niekaip nepateisina žemės sklypo pardavimo, nes jis neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų.
5. Atsakovas negali teigti, kad žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, remiantis bendru ginčo teritorijos vertimu. Kritiškai vertinamas apeliantės argumentas, kad „tas paaukštėjimas yra akivaizdžiai gana status ir sudaro apie 67-70 laipsnių kampą“, nes preliminarus matavimas slankmačiu ar reljefo aukštingumo linijų vertinimas nėra tinkamas įrodymas. Pastebi, kad visoje „L“ formos (duomenys neskelbtini) gatvių kvartalo teritorijoje reljefo nelygumas yra sąlyginai vienodas, o tokie reljefo nelygumai nekliudė formuoti pagrindinių žemės sklypų prie kurių buvo suformuoti įsiterpę žemės sklypai.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
16. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
18. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ginčo valstybinis žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokai keliamų sąlygų ir todėl negalėjo būti parduodamas lengvatine tvarka.

Dėl naujų įrodymų

21. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė teismui pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti esminės įtakos atsakovės įrodinėjamų aplinkybių vertinimui, todėl jie prijungiami prie bylos.

Dėl viešojo intereso egzistavimo civilinėje byloje

22. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo neteisingai nustatyta, kad prokuroro ieškinys paduotas, siekiant ginti viešą interesą. Apeliantės įsitikinimu, ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad buvo pažeistas viešasis interesas, kad aukciono tvarka sklypas buvo parduotas už rinkos kainą ir kad ginčo teritorijoje yra įmanoma suformuoti savarankiškus sklypus bei įrengti įvažiavimus į juos. Apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su apeliante, kad byloje nėra viešojo intereso.
23. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėjantis bylą, turi prerogatyvą įvertinti prokuroro argumentus ir galutinai nuspręsti, ar byloje egzistuoja viešasis interesas bei būtinybė jį ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2013). Kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo ir reikalavimo pobūdžio, prokuroras reikalauja panaikinti viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, kurių pagrindu buvo parduotas valstybinės žemės sklypas bei panaikinti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, motyvuojant tuo, kad buvo pažeista imperatyvi valstybei priklausančios žemės pardavimo tvarka. Ieškinio turinio motyvai leidžia daryti išvadą, kad prokuroras siekė pašalinti valstybės pareigūnų padarytas procedūrines klaidas, dėl kurių valstybės žemė buvo parduota privačiam fiziniam asmeniui, pažeidžiant teisės norminių aktų sureglamentuotą žemės pardavimo tvarką. Vadinasi, prokuroras, paduodamas ieškinį, siekė užtikrinti vienos iš konstitucinių vertybių – disponavimo valstybine žeme – teisėtą tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, 47 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimas ir faktinis pagrindas atitinka viešajam interesui keliamus kriterijus bei būtinybei jį ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis).
24. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, susijusios su žemės sklypo pardavimo kaina, kadangi ieškovė teismo posėdžiuose akcentavo, jog viešąjį interesą grindžia ne ekonominės naudos negavimu.

Dėl žemės sklypo atitikimo įsiterpusio žemės sklypo sąvokai

25. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. B.-S., būdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, 2010-02-09 kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyrių leisti priskirti papildomą iki 6 arų laisvos valstybinės žemės sklypo plotą, nesant galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010-04-01 raštu Nr. A51-6937 (2.14.2.12-MP8) “Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje” kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašant pateikti išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje. Likviduojama Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010-06-14 raštu Nr. (31-P.2-1683-(3.31) neprieštaravo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimui laisvoje valstybinėje žemėje, Vilniaus miesto savivaldybei nustačius, kad šioje teritorijoje nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-05-21 įsakymu Nr. leista pradėta rengti apie 1 653 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-06-26 įsakymu Nr. 30-1472 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius: 1 653 kv. m. plotą, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 453 kv. m. sklypą prie 1 200 kv. m. privataus žemės sklypo dalies, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, naudojimo būdą, pobūdį ir kt. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013-12-30 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-2075 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformavo įsiterpusį 453 kv. m. ploto žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Sanora“ matininko F. S. 2013-09-03 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Suformuotas žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė J. B. S. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai 2013-12-05 prašymą parduoti įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), namų valdos. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-11-06 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1314 „Dėl valstybinės žemės sklypo (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pardavimo J. B. S.“ nusprendė 453 kv. m. ploto žemės sklypą parduoti J. B. S. už 12 135,08 EUR, pardavimo kainą mažinant 58,46 EUR suma už suformuoto žemės sklypo ir NŽT patikėjimo teisės į sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sumokėjimą. 2014-12-22 tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir J. B. S. (pirkėjos) kartu su sutuoktiniu R. S. buvo pasirašyta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria buvo įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise 453 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-02-25 NŽT Vilniaus miesto skyriaus laikinas vedėjo pareigas einantis A. J. informavo atsakovę dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūros stabdymo. Iki šiol atsakovai, už įsigytą valstybės žemės sklypą, yra sumokėję 6 601,66 EUR sumą, suteikus sąlygas įsigyti žemės sklypą, sumokant žemės įsigijimo kainą dalimis. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016-04-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (14.49.106) „Dėl viešo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjos priimtų sprendimų panaikinimo procedūras. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2016-05-09 kreipėsi į teismą dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei administracinių aktų panaikinimo bei restitucijos taikymo.
26. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinį, padaręs išvadą, kad ginčo objektas neatitinka įsiterpusio sklypo statuso sąlygų visumos, nes ginčo žemės sklypas iš trijų pusių ribojasi su laisvu valstybinės žemės plotu, be to, nelaikytinas siaura juosta, griova ar šlaitu. Teismas sprendė, kad nebuvo jokio teisinio bei faktinio pagrindo žemės sklypo didinti nuo 400 m2 iki 453 m2 ir panaikino ginčijamus aktus kaip prieštaraujančius imperatyvioms teisės normos.
27. Apeliantė nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis, jog ginčo objektas nėra laikytinas šlaitu ar griova.
28. LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AVG Statyba“ v. UAB „Medtec‘o LT“ ir kt., bylos Nr.3K-3-320/2014). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A.-K. v. Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr.e3K-3-501-701/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje egzistuoja viešasis interesas ir siekdamas užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kuris reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys, ypač sąžiningi įgijėjai, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas byloje Nr. 16/2000), taip pat į tai, kad ieškovas neįrodinėja atsakovų J. B.-S. ir R. S. nesąžiningumo įgyjant ginčo objektą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino CPK 179 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias teismo veiksmus įrodinėjimo procese. Pagal CPK 179 str. 1 d. teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Nagrinėjamu atveju ieškovas aplinkybes, jog ginčo objektas nėra šlaitas ir objekte galima suformuoti atskirus žemės sklypus grindė patikrinimo akto nuotraukomis ir paaiškinimais, o atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė argumentus, kad ginčo objektas laikytinas šlaitu ar griova ir jame negalima suformuoti atskirų žemės sklypų grindė paaiškinimais, liudytojos parodymais, skaitmeninio žemėlapio kopija, paviršių pjūvių nuotrauka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai yra nepakankami daryti išvadą, kad ginčo objektas yra ar nėra laikomas šlaitu ar, kad objekte galima ar negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, teismas nepanaikino tarp šių įrodymų egzistuojančių prieštaravimų. Teismas turėjo pareigą pasiūlyti šalims pateikti rašytinius įrodymus, iškviesti liudytojus, teikti prašymus dėl ekspertizės skyrimo, savo argumentams pagrįsti. Priešingu atveju, procese dalyvaujant valstybės institucijoms ir šalims esant pasyvioms, kai byloje egzistuoja viešasis interesas, būtų pažeistas asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principas, sugriautas visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis.
30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo bylai reikšmingų ir šalies įrodinėtų faktinių aplinkybių, todėl dėl padarytų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė, taip pat atsižvelgdamas į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, naujų įrodymų gavimo būtinybę, sprendžia, jog šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
31. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo patikslinti šalių pareigą pateikti papildomus įrodymus dėl ieškinio ir atsikirtimų faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, susijusių su ginčo žemės sklypo reljefu, galimybe savarankiškai funkcionuoti, vertinant jo formą ir reljefo ypatumus, suplanuotus privažiavimus ir infrastruktūrą, galimybes įrengti kelią, išaiškinti, kad atitinkamos aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais, ypač asmenų, turinčių specialių žinių, kurie dalyvavo ginčo objekto vertinime, priimant administracinius aktus, pasiūlyti šalims skirti ekspertizę, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, pakartotinai spręsti atsakovų J. B.-S. ir R. S. dalyvavimo byloje pripažinimą būtinu, o šalims nevykdant atitinkamų įpareigojimų - pasinaudoti suteikta teise rinkti atitinkamus įrodymus savo iniciatyva.
32. Byla grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                         Ona Gasiulytė

                                                                                      Henrichas Jaglinskis

                                                                                    Aldona Tilindienė