Civilinė byla Nr. 3K-3-509/2013
Proceso Nr. 2-55-3-01799-2009-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 84,
86, 89
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Zbiga“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 2 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Zbiga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gintaro baldai“ dėl autorių teisių ir sąžiningos konkurencijos pažeidimo, trečiasis asmuo Z. J.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo teisės gaminti baldus, tapačius ir (arba) panašius į ieškovo gaminamus baldus.
Ieškovas UAB „Zbiga“, patikslinęs ieškinio reikalavimus, teismo prašė įpareigoti atsakovą UAB „Gintaro baldai“ nutraukti baldų „Gabija“ ir „Tyra“ gamybą ir pardavimus; uždrausti atsakovui UAB „Gintaro baldai“ bet kokiu būdu naudoti ieškovui UAB „Zbiga“ priklausančius baldų „MM-1“ ir „MM-5“ dizainus, taip pat gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn arba valdyti, eksportuoti ir kaupti; priteisti iš atsakovo UAB „Gintaro baldai“ 52 000 Lt kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
Pagal 2003 m. balandžio 24 d. Sutartį dėl autorių teisių perleidimo autorius Z. J. perleido UAB „Zbiga“ autorių teises į baldo „MM-1“ dizainą ir konstrukciją, o pagal 2006 m. lapkričio 8 d. Sutartį – autorių teises į baldo „MM-5“ dizainą ir konstrukciją. Ieškovas UAB „Zbiga“ baldais pradėjo prekiauti po kelių mėnesių nuo autoriaus teisių perėmimo. Atsakovas UAB „Gintaro baldai“, ieškovo teigimu, neturėdamas jo leidimo, gamina ir prekiauja baldais „Gabija“ ir „Tyra“, kurių dizainas tapatus ieškovo gaminamų baldų „MM-1“ ir „MM-5“ dizainui, taip pažeisdamas ieškovo UAB „Zbiga“ autorių turtines teises, o tai reiškia tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos ieškovui padarymą. Vertindamas pažeidėjo kaltės formą, pažeidimo trukmę ir mastą, apyvartą, atsakovo elgesį po pretenzijos pateikimo, ieškovas prašo priteisti 400 minimalių gyvenimo lygių kompensaciją (52 000 Lt).
Ieškovo manymu, atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmai pasireiškia Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte draudžiamų veiksmų padarymu, t. y. kito ūkio subjekto gaminio ar pakuotės imitavimu to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimu, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos, atlikimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Teismas konstatavo, kad Lietuvoje dizainas gali būti saugomas ir pagal sui generis dizaino teisės normas, ir pagal autorių teisę. Pagal Dizaino įstatymą įregistruotas dizainas įgyja dvigubą apsaugą, o neregistruotas gali būti saugomas pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau – ATGTĮ). Neįregistruotas dizainas gali būti saugomas, tačiau tam būtinos tam tikros sąlygos.
Byloje nepaneigta Z. J. autorystė baldų „MM-1“ ir „MM-5“ eskizams (1886-09-09 Berno konvencijos „Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ 15 straipsnis, ATGTĮ 6 straipsnis, įtvirtinantys autorystės prezumpciją).
Atitinkamų linijų visuma, sukurianti išorinį baldo vaizdą, pripažintina dizainu, todėl Z. J. brėžiniuose yra išreikštas išoriškai suvokiamas baldo dizainas, neatspindintis medžiagų tekstūros, spalvinių derinių ir kitų savybių (Dizaino įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Autorių teisių objektai yra ir taikomosios dailės kūriniai (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas) – bet kokie rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurti dailės kūriniai, skirti praktiniam naudojimui. Tam, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tris kriterijus: originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos. Originalumo samprata yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas, kiekvienu konkrečiu atveju teismas nustato kriterijus, leidžiančius vieną darbo rezultatą laikyti originaliu, o kito – ne. Taikomosios dailės kūriniams nėra keliami meniškumo reikalavimas, subjektyvusis originalumo reikalavimas, tačiau būtina, kad kūrinys būtų savarankiškos kūrybinės veiklos rezultatas, turintis savitumo, todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad panaudoti ginčo baldų dizainų elementai, sudarantys tokių dizainų vaizdą, objektyviai nėra būdingi atitinkamos rūšies baldams ir turi kokio nors savitumo. Ieškovas teismui įrodymų, kad Z. J. ginčo baldų dizainą sukūrė išskirtinai savarankiškai ir kad toks dizainas yra pakankamai originalus, jog patektų į autorių teisių objektų ratą, nepateikė ir nepaneigė susidariusio bendro įspūdžio, kad baldų dizainą sudaro išskirtinai tokios rūšies baldams būdingos savybės. Atitinkamo modelio baldus pirma pradėjo gaminti Latvijos įmonė SIA „EKROS“, viešoje internetinėje erdvėje yra paskelbta informacija apie atitinkamų vizualiai panašių baldų gamybą ir platinimą, kas sudaro pagrindą abejoti kūrinio originalumu ir savitumu. Teismas konstatavo, kad ginčo dizainas nėra pakankamai originalus, kad būtų saugomas ATGTĮ.
Teismas nurodė, kad ieškovas, siekdamas pagrįsti pareikštus reikalavimus, privalo įrodyti, jog atsakovo UAB „Gintaro baldai“ gaminamų baldų „Tyra“ ir „Gabija“ dizainai yra tapatūs Z. J. sukurto baldų dizainui, t. y. jų kopijos. Sprendžiant dizainų tapatumo klausimą, pagrindinis kriterijus turi būti tai, ar informuotam vartotojui atsakovo gaminamų baldų vaizdas vizualiai sudaro bendrą įspūdį, kuris yra skirtingas nuo atsakovo gaminamų baldų, ar priešingai – informuotas vartotojas turi pagrindą manyti, kad tai yra tokie pat baldai, jų kopija. Informuotu vartotoju nepripažįstami asmenys, turintys specialių žinių dizaino srityje – dizaineriai, architektai, baldų pramonės atstovai ir pan., o pripažintini asmenys, geriau informuoti už paprastą (eilinį) vartotoją, žinantys ir suprantantys nagrinėjamą problemą. Ieškovas įrodymų apie informuoto vartotojo ginčo baldų vertinimą teismui nepateikė. Teismas sprendė, kad pateiktos eksperto T. K. palyginimo išvados neatitinka nurodytų kriterijų ir nėra pakankamas įrodymas. Be to, šios išvados buvo atliktos, įvertinus ir dizaino elementus, kurių Z. J. sukurtuose eskizuose nėra užfiksuota (spalvos, naudotos medžiagos ir kt.), t. y. įvertinus savybes, kurių autorius nesukūrė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas UAB ,,Zbiga“ yra gaminamų baldų ,,MM-1“ ir ,,MM-5“ kaip taikomosios dailės kūrinių dizaino savininkas, todėl, siekdamas apginti savo autorines teises į šių baldų dizainą, turėjo įrodyti, kad šie baldai yra originalūs ir išsiskiria iš kitų tos pačios rūšies kūrinių, t. y. tam tikrų požymių visuma leidžia šiuos baldus atpažinti tarp kitų panašių baldų, atskirti nuo atsakovo UAB ,,Gintaro baldai“ gaminamų baldų ,,Tyra“ ir ,,Gabija“.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas ginčijamų gaminių informuotų vartotojų tyrimui nepateikė, teiginio, kad jo ir atsakovo gaminami baldai yra tapatūs, neįrodė. Pirmosios instancijos teismas eksperto T. K. išvadą dėl ieškovo ir atsakovo gaminamų baldų tapatumo, nesant informuotų vartotojų tyrimo, pagrįstai laikė netinkamu įrodymu.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo draudžiama tik nesąžininga konkurencija. Ieškovo ir atsakovo konkuravimas tarpusavyje šio įstatymo nėra draudžiamas, jeigu neįrodomas nesąžiningumas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įrodymų, patvirtinančių atsakovo pasinaudojimą ieškovo reputacija, nepateikė. Byloje nenustatyta, kad ieškovo gaminami baldai, jų dizainas išsiskyrė iš kitų gamintojų gaminamų baldų originalumu, kas leistų juos atskirti nuo kitų panašių gaminių pagal formą, spalvą ar kitus skiriamuosius požymius, kurie galėtų klaidinti vartotojus dėl gaminių tapatybės. Pažymėtina, kad ieškovo gaminami baldai yra skirti atitinkamoms funkcijoms – sėdėjimui, gulėjimui, todėl pripažintina, kad funkcionalumo siekimas nėra Konkurencijos įstatymo pažeidimas, nes nėra būdo protingomis priemonėmis užkirsti kelią klaidinimo galimybei pašalinti. Taip pat ieškovas neįrodė, kad jo gaminamų baldų dizainas turi individualių savybių, dėl ko yra originalus, o pagaminti baldai yra tapatūs atsakovo gaminamiems ir pardavinėjamiems baldams.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „ZBIGA“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. sausio 2 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti kasatoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasatoriaus teigimu, teismai, spręsdami klausimą dėl ieškovo gaminamų baldų „MM-1“ ir „MM-5“ dizainų, kaip autorių teisių objektų, originalumo, nepagrįstai vadovavosi Dizaino įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kuri šioje byloje netaikoma. Teisės doktrinoje nurodoma, kad jeigu dizainas yra originalus individualios kūrybos rezultatas, jis saugomas pagal autorių teisę kaip taikomojo meno kūrinys. Ieškovas gynė savo autorių teises į baldus „MM-1“ ir „MM-5“ kaip taikomosios dalies kūrinius pagal ATGTĮ, o ne kaip dizainus pagal Dizaino įstatymą. Dėl to teismai, kasatoriaus teigimu, vertindami baldų „MM-1“ ir „MM-5“ originalumą, turėjo taikyti ne Dizaino įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalį.
Kasatoriaus teigimu, jis savo procesiniuose dokumentuose motyvuotai išaiškino, kad jo gaminami baldai „MM-1“ ir „MM-5“ atitinka visus kūrinio originalumo kriterijus, todėl jie laikytini kūriniais pagal ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalį.
Kasatoriaus vertinimu, teismai, konstatuodami, kad ieškovas yra gaminamų baldų „MM-1“ ir „MM-5“ taikomosios dailės kūriniu dizaino savininkas, faktiškai patvirtino, kad jie atitinka visus ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, įskaitant originalumą.
2. Kasatoriaus teigimu, teismai, spręsdami klausimą dėl atsakovo ir ieškovo baldų tapatumo, nepagrįstai netaikė ATGTĮ 2 straipsnio 23 dalies; teismai neturėjo pagrindo vadovautis informuoto vartotojo koncepcija, t. y. taikyti Dizaino įstatymo 36 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gynė savo autorių teises į baldus kaip taikomosios dalies kūrinius pagal ATGTĮ, o ne dizainus pagal Dizaino įstatymą, teismai neturėjo teisinio pagrindo taikyti Dizaino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias dizaino tapatumo vertinimą. Pagrindinis vaidmuo, vertinant kūrinių tapatumą pagal ATGTĮ, tenka bendram, integruotam jos visumos suvokimui. Nereikšmingi skirtumai negali nulemti kūrinių originalumo. Vertinant kūrinius bendras jų visumos įspūdis turi būti toks, kad kūriniai atrodo tapatūs. Išvada dėl kūrinių tapatumo gali būti padaryta vertinant pateiktus kūrinių pavyzdžius, taip pat pasitelkiant atitinkamos srities specialistus. Kasatoriaus teigimu, teismai tinkamai neįvertino specialisto T. K., kuris turi specialias žinias dizaino srityje, baldų palyginimo išvadas bei nepagrįstai jas atmetė kaip netinkamus įrodymus.
Kasatoriaus vertinimu, atsakovo ir ieškovo baldų tapatumas tiek pagal bendrąsias, tiek individualiąsias savybes buvo akivaizdus, netgi be specialisto išvados, tiesiog sugretinus atsakovo ir ieškovo baldų vaizdus.
3. Kasatoriaus teigimu, teismai, nustatydami, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl baldų originalumo, lyginamųjų ieškovo ir atsakovo baldų tapatumo, taip pat konstatuodami, kad specialisto T. K. išvada dėl ieškovo ir atsakovo gaminamų baldų tapatumo yra netinkamas įrodymas, pažeidė CPK 177, 183 ir 185 straipsnius.
Kasatoriaus vertinimu, teismai nepagrįstai ignoravo ieškovo paaiškinimus, pateiktus procesiniuose dokumentuose, dėl ieškovo baldų originalumo pagal visus teisės doktrinoje originalumui keliamus reikalavimus, taip pat ieškovo atliktą detalų ir motyvuotą ieškovo ir atsakovo baldų palyginimą bei padarytą pagrįstą išvadą, kad jie yra tapatūs.
4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, siedami jį tik su gaminio skiriamųjų požymių kopijavimu. Šiame straipsnyje nurodytas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kuriais pakenkiama kito subjekto galimybėms konkuruoti. Skiriamųjų požymių kopijavimas yra tik vienas iš galimų veiksmų, kuriuo gali būti atliekami nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas neteisėtai gamina ir pardavinėja baldus „Gabija“ ir „Tyra“, kurie yra baldų „MM-1“ ir „MM-5“ kopijos, paprastam vartotojui gali būti sunku atskirti, kuris gaminys yra atsakovo, kuris – ieškovo, todėl vartotojai gali būti suklaidinti dėl gaminio tapatybės. Taigi, kasatoriaus vertinimu, atsakovo veiksmai atitiko Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą nesąžiningos konkurencijos veiksmą – kito subjekto gaminio (kaip visumos) kopijavimą.
Trečiasis asmuo Z. J. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Gintaro baldai“ prašo ieškovo kasacinio skundo netenkinti; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pagal į bylą pateiktus Z. J. baldų „MM-1“ ir „MM-5“ brėžinius teismai teisingai konstatavo, kad juose yra išreikštas išorinis suvokiamas baldų dizainas, neatspindintis medžiagų tekstūros, spalvinių derinių ir kitų savybių.
Atsakovo teigimu, pagal ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalį tam, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tris kriterijus: originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos. Taigi kūrinys yra saugomas ne todėl, kad jam būdingas tam tikras turinys, o dėl to, kad tas turinys yra įgavęs originalią, savitą išraiškos formą.
2. Teismai, spręsdami klausimą dėl atsakovo ir ieškovo baldų tapatumo, pagrįstai taikė Dizaino įstatymo nuostatas ir vadovavosi aktualia teismų praktika. Net jeigu ieškovas dizaino gynimo siekė pagal ATGTĮ, dizaino tapatumo vertinimas taikomosios dailės kūrinio aspektu nėra įmanomas, atskiriant nuo dizaino sampratos ir tapatumo suvokimo pagal Dizaino įstatymą.
Atsakovo vertinimu, kasatorius, teismui pateikdamas tik palyginamų baldų spalvotas šviesokopijas ir gaminių dizaino palyginimo išvadas, surašytas Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininko dizainerio T. K. ir vertindamas jas kaip rašytinius įrodymus, nepateikdamas jokių kitų įrodymų, neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus.
Norint patvirtinti gaminamų baldų originalumą, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad panaudoti ginčo baldų dizainų elementai, sudarantys tokių dizainų vaizdą, objektyviai nėra būdingi atitinkamos rūšies baldams ir turi kokio nors savitumo. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovo UAB „Gintaro baldai“ gaminamų baldų „Tyra“ ir „Gabija“ dizainas yra tapatus Z. J. sukurto baldų dizainui, t. y. jų kopijos, be kita ko, privalėjo pateikti ne specialisto išvadas ir spalvotas šviesokopijas, o pasiremti pagrindiniu kriterijumi, nustatant tapatumą – informuoto vartotojo institutu.
3. Atsakovo teigimu, kasatorius nepagrindė ir neįrodė, kad atsakovas, gamindamas baldus „Tyra“ ir „Gabija“, pažeidė Konkurencijos įstatymą, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai.
Dėl ginčo objektų vertinimo autorių teisės aspektu
Dabartinė dizaino apsaugos koncepcija Europoje grindžiama vadinamuoju kumuliatyvumo principu. 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino, 96 straipsnio „Santykis su kitomis nacionaliniuose įstatymuose numatytomis apsaugos formomis“ 2 dalyje nustatyta, kad dizainas, kurį saugo Bendrijos dizainas, nuo to dizaino sukūrimo arba bet kokio jo pavidalo užfiksavimo dienos taip pat saugomas pagal valstybių narių autorių teisę. Kiekviena valstybė narė nustato apsaugos apimtį ir jos taikymo sąlygas, taip pat originalumo laipsnį, kuris reikalingas norint turėti apsaugą. 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/71/EB 17 straipsnyje „Ryšys su autorine teise“ nustatyta, kad teisės į dizainą saugomas dizainas, registruotas kurioje nors valstybėje narėje ar jos atžvilgiu pagal šią direktyvą, taip pat turi teisę į apsaugą pagal tos valstybės autorinės teisės įstatymą nuo tos dienos, kai tas dizainas buvo sukurtas ar išreikštas kokia nors forma. Kiekviena valstybė narė nustato, kokio masto ir kokiomis sąlygomis tokia apsauga teikiama, taip pat reikalaujamą originalumo laipsnį. Nacionalinėje teisėje, konkrečiai – Dizaino įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą įregistruotas dizainas taip pat gali būti saugomas pagal autorių teisę, jeigu jis išreikštas kokia nors objektyvia forma (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Verslo žinios“ ir kiti v. UAB „Naujasis aitvaras“, bylos Nr. 3K-3-165/2008). Jeigu tam tikras gaminys (jo dalis) nėra įregistruotas kaip dizainas, jam dizaino teisinę apsaugą reglamentuojantys teisės aktai netaikomi; tokiu atveju jis gali būti saugomas kaip autorių teisių objektas (taikomosios dailės kūrinys), tačiau jeigu atitinka autorių teisės keliamus reikalavimus (ATGTĮ 2 straipsnio 19, 27 dalys; 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
Autorių teisių objekto sąvokos tarptautiniai ir ES teisės aktai tiesiogiai nepateikia. Pavyzdžiui, Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (toliau – Berno konvencija) 2 straipsnyje pateikta literatūros ir meno kūrinių sąvokos apibrėžtis, o terminas „autorių teisių objektai“ nevartojamas. Šis terminas nevartojamas ir Pasaulio Intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) autorių teisių sutartyje, ir Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės apsaugos aspektų, susijusių su prekyba (vadinamoji TRIPS sutartis) (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. V. v. AB „Žemprojektas“, bylos Nr. 3K-3-536/2010). Nacionalinėje teisėje (ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Taikomosios dailės kūriniai, minėta, priskiriami prie autorių teisių objektų. Įstatymas taip pat apibrėžia, kad taikomosios dailės kūrinys – bet koks rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui. Ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, konkrečiai – 2010 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. V. v. AB „Žemprojektas“, bylos Nr. 3K-3-536/2010, yra išsamiai nagrinėtas klausimas, susijęs su požymiais, apibūdinančiais autorių teisių objektus. Kasacinis teismas šioje nutartyje nurodė, kad pirmiausia autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra expressis verbis pateiktos kūrinio originalumo sampratos: tai yra teismų praktikos ir teisės doktrinos dalykas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad originalumas negali būti tapatinamas su naujumu. Svarbu pažymėti ir tai, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu meniškai nevertingi. Kartu pažymėtina, kad autorių teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, jog skirtingos kategorijos objektams keliama originalumo „kartelė“ nėra vienoda. Pavyzdžiui, tokios kategorijos objektų, kaip kompiuterių programų, duomenų bazių, fotografijų, taikomosios dailės kūrinių apsauga pagal autorių teisę siejama su vadinamuoju objektyviuoju, bet ne subjektyviuoju originalumu (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. V. v. AB „Žemprojektas“, bylos Nr. 3K-3-536/2010). Objektyvaus originalumo reikalavimas, palyginti su klasikiniu, yra žemesnio lygio: kūrinio teisinei apsaugai nebūtinas ypatingas jo kūrybingumas, savitumas ar individualumas kaip tokios apsaugos sąlyga. Kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų turinio, teismai, vertindami ieškovo gaminius („MM-1“ ir „MM-5“) autorių teisės objektų aspektu, į šias aplinkybes atsižvelgė.
Bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje susidėjusias faktines aplinkybes ir atmesdami ieškinį, ieškovui priklausančių gaminių („MM-1“ ir „MM-5“) nevertino kaip atitinkančių originalumo reikalavimui, tam, kad šie galėtų būti saugomi kaip autorių teisių objektai, inter alia pažymėdami, jog ieškovas nepaneigė susidariusio bendro įspūdžio, kad baldų dizainą sudaro išskirtinai tokios rūšies baldams būdingos savybės (kad ieškovo gaminami baldai, jų dizainas išsiskyrė iš kitų gamintojų gaminamų baldų originalumu, kas leistų juos atskirti nuo kitų panašių gaminių pagal formą, spalvą ar kitus skiriamuosius požymius) ir kad objektyviai nėra būdingi atitinkamos rūšies baldams. Kasacinis teismas pažymi, kad konkretaus objekto atitiktis autorių teisės keliamam originalumo reikalavimui yra fakto klausimas, susijęs su byloje susidėjusių faktinių aplinkybių vertinimu (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. V. v. AB „Žemprojektas“, bylos Nr. 3K-3-536/2010). Faktinių bylos aplinkybių pervertinimas nėra kasacinio teismo, patikrinančio žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, funkcija. O pagal tai, kaip formuluojami kasacinio skundo argumentai, negalima daryti išvados, jog bylą nagrinėję teismai būtų pažeidę procesiniame įstatyme nustatytas įrodymų ir įrodinėjimo taisykles (CPK 177, 183, 185 straipsniai).
Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad ieškovas savo teises gynė autorių teisių, bet ne dizaino teisių pagrindu, todėl bylą nagrinėję teismai, argumentuodami savo procesinius sprendimus, be pagrindo rėmėsi atitinkamomis Dizaino įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, inter alia informuoto vartotojo kategorija, kuri dizaino teisėje yra naudojama, kai vertinamos dizaino individualios savybės (dizaino teisėje dizaino apsaugai be naujumo, keliamas individualių savybių, o ne originalumo reikalavimas, kaip kad autorių teisėje). Kartu pažymėtina, kad savaime ši aplinkybė (nurodyta teismų argumentacija) nelėmė bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų neteisėtumo, nes, kaip minėta, teismai ieškovo dizainus vertino taip pat ir autorių teisės aspektu, pasisakydami dėl jų atitikties originalumo reikalavimui. Be to, kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų turinio, individualių savybių, kaip dizaino teisės kategoriją bylą nagrinėję teismai naudojo lygindami ieškovo gaminius su atsakovo gaminiais, bet ne spręsdami dėl ieškovo gaminių objektiškumo pagal autorių teisę. Pažymėtina, kad tai, kas nėra originalu (ką konstatavo bylą nagrinėję teismai, vertindami ieškovo gaminius „MM-1“ ir „MM-5“), nėra autorių teisių apsaugos objektu, negali ir įgyti teisinės apsaugos, taigi ir apsaugos nuo kopijavimo (ATGTĮ 2 straipsnio 23 dalis; 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Antra vertus, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, bet kokiu atveju, pavyzdžiui, jeigu bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai būtų kitaip vertinę byloje susidėjusias faktines aplinkybes ieškovo gaminių originalumo požiūriu, vertinant ieškovo teisių pažeidimo galimybę, svarbu, jog ieškovas, pagal procesiniame įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo taisykles (CPK 178 straipsnis) turėtų įrodyti, kad atsakovas gaminius nukopijavo būtent nuo ieškovo gaminių. O byloje esančių duomenų pagrindu teismai konstatavo, kad atitinkamo modelio baldus pirma pradėjo gaminti Latvijos įmonė SIA „EKROS“, ir ieškovas šios aplinkybės nepaneigė.
Dėl ginčo objektų vertinimo konkurencijos teisės aspektu
Tarptautinėje teisėje draudimas nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo, įtvirtintas Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10bis straipsnyje „Nesąžininga konkurencija“, kurio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraujantis sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams, o šio straipsnio 3 dalyje numatytas pavyzdinis tokių draudžiamų veiksmų sąrašas, inter alia nurodant, kad draudžiami visi veiksmai, dėl kurių bet kuriuo būdu gali būti supainiotos įmonės, gaminiai arba konkurento pramoninė ar prekybinė veikla.
Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d., kada įsigaliojo nauja šio įstatymo redakcija) nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama, pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija, gauti nesąžiningos naudos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes dėl ginčo objektų vertinimo, nėra pagrindo spręsti ir dėl šios Konkurencijos įstatyme įtvirtintos nuostatos taikymo ir atsakovo veiksmų kvalifikavimo, kaip atliktais siekiant nesąžiningai konkuruoti. Kartu būtina turėti omenyje tai, jog atsižvelgiant į pirmiau pateikto teisinio reguliavimo expressis verbis, ne kiekvienas autorių teisės pažeidimas (jeigu toks ir būtų) savaime (per se) galėtų būti vertinamas ir kvalifikuojamas kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmas. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, Konkurencijos įstatymo draudžiama tik nesąžininga konkurencija; ieškovo ir atsakovo konkuravimas tarpusavyje šio įstatymo nėra draudžiamas, jeigu neįrodomas nesąžiningumas. Kartu, kaip jau minėta, konstatavus, kad ieškovo gaminiai „MM-1“ ir „MM-5“ neatitinka originalumo reikalavimo tam, jog būtų saugomi kaip autorių teisių objektai, apskritai netenka prasmės atsakovo veiksmus, gaminant ginčo objektus, vertinti konkurencijos teisės aspektu. Be to, kaip jau buvo minėta, tapačių ar panašių gaminių buvimas rinkoje savaime nebūtinai reikštų ieškovo teisių pažeidimą, pastarajam neįrodžius fakto, kad atsakovas kopijavo būtent nuo jo, taip pat neįvertinus autoriaus saviraiškos galimybių veikiant tam tikroje srityje, tam tikriems gaminiams dėl jų paskirties būdingų funkcinių savybių ir pan. (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. M. leidykla „Briedis“ v. J. K. leidykla „Saulabrolis“, bylos Nr. 3K-3-48/2007).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina kasacijos pagrindų, nustatytų CPK 346 straipsnyje, todėl ieškovo kasacinis skundas atmestinas, o bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai paliktini nepakeisti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme priteisimo
Kadangi kasacinis skundas atmetamas, išlaidos (33,03 Lt), susijusios su procesinių dokumentų siuntimu kasacinės instancijos teisme, priteisiamos iš kasatoriaus (ieškovo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio 4 d. pažyma).
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Gintaro baldai“ prašo iš kasatoriaus 3000 Lt atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą). Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nustatytus kriterijus, sprendžia, kad atsakovui UAB „Gintaro baldai“ iš ieškovo (kasatoriaus) priteistina 1000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (Rekomendacijų 2, 8.14 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovo UAB „Zbiga“ (j. a. k. 123645712) atsakovui UAB „Gintaro baldai“ (j. a. k. 174593071) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo UAB „Zbiga“ (j. a. k. 123645712) 33,03 Lt (trisdešimt tris litus 3 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistina suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas