Teismingumo byla Nr. T-51/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11009-2017-0 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S) 

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 6 d. 

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Danguolės Bublienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,

                išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo S. G. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, bei Lietuvos advokatūrai, trečiasis asmuo Lietuvos teisininkų draugija, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais suėmimais, nežmonišku elgesiu ir veiksmingų teisinės gynybos priemonių nesuteikimu priteisimo, dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo ginti viešą interesą į valstybės konstitucinės santvarkos apsaugą, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

                Ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašo:

1.       Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 13.12-20 dalį ta apimtimi, kuria atsisakyta ginti viešąjį interesą į valstybės konstitucinės santvarkos neliečiamumo pažeidimus dėl Lietuvos teisininkų draugijos poveikio visoms valdžios institucijoms, ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą taikyti Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalyje ir įstatymuose bei tarptautinėse sutartyse numatytas viešojo intereso į valstybės konstitucinės santvarkos neliečiamumo pažeidimus dėl Lietuvos teisininkų draugijos poveikio visoms valdžios institucijoms gynimo priemones;

2.       Panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2016 m. kovo 3 d. sprendimo dalį ta apimtimi, kuria nustatytos aplinkybės, kad skundą dėl advokatės L. Leikauskienės veiksmų Tarnybai ieškovas pateikė 2015 m. kovo 18 d., advokatė L.Leikauskienė, teikdama ieškovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nepažeidė advokato etikos ir veiklos reikalavimų, 2015 m. kovo 2 d. skunde Tarnybai nurodytos faktinės aplinkybės yra nepagrįstos įrodymais;

3.       Priteisti iš atsakovų – Lietuvos valstybę atstovaujančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atlyginti ieškovui padarytą 3 903,34 Eur turtinę žalą ir 38 000 Eur neturtinę žalą sekančiai:

3.1       priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 217,25 Eur turtinę žalą ir 850 Eur neturtinę žalą už prokurorės neteisėtus veiksmus;

3.2       priteisti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 434,50 Eur turtinę žalą ir 17 000 Eur neturtinę žalą už teisėjo neteisėtus veiksmus;

3.3       priteisti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 108,62 Eur turtinę žalą ir 4250 Eur neturtinę žalą;

3.4       priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 108,63 Eur turtinę žalą ir 4250 Eur neturtinę žalą už policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus: prisidėjimą prie neteisėto suėmimo ir įkalinimo laikotarpiui nuo 2014 m. kovo 24 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. organizavimo, netinkamą atvesdinimo procedūrų 2014 m. kovo 14 d. ir 2014 m. kovo 17 d. vykdymą bei klaidinančios informacijos, formuojančios ieškovo slapstymosi aplinkybę pateikimą teismui, atliktus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Areštinės ir konvojavimo skyriaus konvojaus 3-iojo būrio vyresniojo postinio Evaldo Kučinsko ir kitų nenustatytų pareigūnų; suėmimą uždedant antrankius Šeškinės poliklinikoje gydymosi metu, atsisakymus po suėmimo iškviesti gydytoją, suteikti būtinus vaistus ir pagalbą ligos priepuolio metu, informuoti ieškovui paskirtą advokatę L.Leikauskienę ir ją iškviesti, atliktus Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnų R. Sadausko ir J. Kravčionok 2014 m. kovo 24 d. nuo 10:20 val. iki 12:03 val.; netinkamą sveikatos patikrinimą, būtinos medicinos pagalbos ir vaistų nesuteikimą, nesudarymą sąlygų poilsiui ir gydymuisi, atliktus nenustatytų Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Areštinės pareigūnų 2014 m. kovo 24 d. nuo 12.23 val. iki 13.10 val. ir kitus ieškovo nurodomus neteisėtus veiksmus;

3.5       Netaikant solidarios atsakomybės, priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 4/10 dalį nurodytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio už neigiamą poveikį ieškovo sveikatai padariusius nenustatytų kalėjimo darbuotojų veiksmus: laikymą kalėjime netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant ieškovo būtinus medicinos priežiūros, gydymosi, miego, gryno oro, tinkamo maisto ir tinkamo poilsio reikalavimus, nereagavimą į nualpimus, būtinų vaistų neteikimą, sveikiems kaliniams skirto kalėjimo režimo reikalavimų pažeidimus dėl itin dažno vežiojimo į teismo posėdžius, atliktus nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. balandžio 7 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas protokoline nutartimi įpareigojo proceso dalyvius pareikšti nuomonę dėl nagrinėjamos bylos teismingumo.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, kuri siejama su teismų, prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, advokatūros neva neteisėtais veiksmais, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnis), tuo tarpu prašoma atlyginti žala, kilusi dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tarnybos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų – teisminga administracinės kompetencijos teismams. Todėl teismo prašė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo nustatymo ir galimo bylos išskyrimo į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas.

Vilniaus apygardos prokuratūra nuomonėje dėl ieškinio reikalavimų teismingumo nurodė, kad ieškovo ieškinyje yra keliami tiek civilinio teisinio pobūdžio (susiję su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reguliuojamų veiksmų atlikimo ir neatlikimo, procesinių veiksmų, susijusių su viešojo intereso gynimu) bei administracinio teisinio pobūdžio (Lietuvos advokatų tarybos sprendimo dalies ginčijimas, policijos pareigūnų veiksmais konvojuojant ir laikant teismo laikino sulaikymo patalpoje, nesuteikimo medicinos pagalbos areštinėje ir konvojavimo metu, neleidimo gauti iš artimųjų vaistus, nekokybiškų teisinių paslaugų suteikimu, netinkamais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų veiksmais ir kalinimo sąlygomis). Vilniaus apygardos prokuratūros vertinimu nagrinėjamoje byloje yra neįmanoma aiškiai identifikuoti ieškinio reikalavimų turinio ir juose dominuojančio teisinio santykio, todėl nagrinėjamo ieškinio reikalavimai turėtų būti išskirti ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (tie, kurie keliami CK 6.272 straipsnio pagrindu) ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme (tie, kurie keliami CK 6.271 straipsnio pagrindu).

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pasisakydamas dėl ginčo teismingumo, nurodė, kad ieškovas padarytą jam žalą iš dalies sieja su policijos pareigūnų veiksmais, kurie negali būti priskirti policijos ikiteisminio tyrimo veiklai. Todėl žalos, susijusios su ieškinyje skundžiamais policijos pareigūnų veiksmais, atlyginimo klausimas patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir bylos dėl tokio žalos atlyginimo yra teismingos administraciniam teismui.

Ieškovas paaiškinimuose dėl bylos teismingumo nurodė, kad visi ieškinio reikalavimai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, o teismo reikalavimas papildomai raštu paaiškinti ieškinio reikalavimų teismingumą yra neteisėtas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad ieškovas žalos atlyginimo klausimą sieja su skirtingais teisėjo, prokuratūros (prokurorės), Lietuvos advokatūros (advokatės), policijos pareigūnų, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų veiksmais bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąlygomis. Žalos, susijusios su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąlygomis, pareigūnų veiksmais, taip pat policijos pareigūnų veiksmais atlyginimo klausimas patenka į CK 6.271 straipsnio reguliavimo apimtį ir kyla iš administracinio pobūdžio teisinių santykių, todėl yra teismingas administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas nurodo, kad, vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 8 d. nutartimi, priimta byloje Nr. T‑42/2017, skirtingos teisinės prigimties teisiniai reikalavimai turi būti išskirti ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (tie, kurie keliami CK 6.272 straipsnio pagrindu) ir administraciniame teisme (tie, kurie keliami CK 6.271 straipsnio pagrindu). Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs ieškinio turinį, taip pat ieškovo pasisakymus parengiamųjų teismo posėdžių metu, daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste svarstytina, ar dalis ieškinio reikalavimų, susijusių su žalos atlyginimu dėl viešojo administravimo subjektų (policijos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo pareigūnų veiksmų bei įkalinimo sąlygų) yra teismingi administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 8 d. nutartis byloje Nr. T-42/2017). Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

                           Nagrinėjamoje byloje keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai.

Pirmuoju patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovas siekia panaikinti Generalinės prokuratūros 2016 m. kovo 25 d. nutarimo dalį, kuria atsisakyta ginti viešąjį interesą, ir įpareigoti ją taikyti viešojo intereso į valstybės konstitucinės santvarkos neliečiamumo pažeidimus dėl Lietuvos teisininkų draugijos poveikio visoms valdžios institucijoms gynimo priemones. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Viena iš prokuratūros funkcijų yra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka ginti viešąjį interesą (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tame pačiame įstatymo punkte nustatoma, kad skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Nagrinėjamos bylos atveju Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2016 m. vasario 1 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal ieškovo pareiškimą. Generalinės prokuratūros 2016 m. kovo 25 d. nutarimu minėtas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2016 m. vasario 1 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas. Todėl Specialioji teisėjų kolegija, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta aukštesniojo prokuroro nutarimo, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, apskundimo tvarka, konstatuoja šio reikalavimo teismingumą bendrosios kompetencijos teismams.

Antruoju patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovas prašo teismo panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2016 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad advokatė L. Leikauskienė, teikdama ieškovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nepažeidė advokato etikos ir veiklos reikalavimų. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Pagal Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra, kuri yra viešasis juridinis asmuo. Advokatų taryba yra vienas iš Advokatūros organų (Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuriam Advokatūros įstatymas, be kita ko, nustato antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybės tikrinimo organizavimo funkciją (Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 16 punktas). Taigi, Lietuvos advokatūra yra Lietuvos advokatų, kaip nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos dalies, savivaldos institucija, turinti specifinę teisinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje. Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsižvelgiant į tai, viešuoju administravimu nelaikytinas ir Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatytų Advokatų tarybos funkcijų įgyvendinimas, nes tai yra susiję su advokatų savivaldos įgyvendinimu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antrasis ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose.

Trečiuoju patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovas siekia turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybę atstovaujančių atsakovų – Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas žalos atsiradimą kildina iš skirtingų valstybę atstovaujančių atsakovų galimai neteisėtų veiksmų.

Ieškovas prašomą atlyginti žalą iš valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, dėl prokurorės neteisėtų veiksmų sieja su prokurorės atliktais procesiniais veiksmais baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, t. y. galimai neteisėtu pareikalavimu atvesdinti ieškovą į teismo posėdį, skirti paiešką, baudą už neatvykimą į teismo posėdį, taip pat skirti valstybės garantuojamą gynėją bei suimti už slapstymąsi nuo teismo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams. Atsižvelgdama į tai Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio reikalavimo nagrinėjimas teismingas bendrosios kompetencijos teismams.

Iš valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, prašomą atlyginti žalą ieškovas kildina iš teismo veiksmų ar neveikimo, susijusių su teisingumo vykdymu, nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pažymėtina, kad teismai, kaip teisingumą vykdanti institucija, nėra viešojo administravimo subjektas ir bylų nagrinėjimas teisme nėra viešojo administravimo veiksmai. Todėl bylų nagrinėjimo teisme proceso metu padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl teismo neteisėtų veiksmų, numato CK 6.272 straipsnis, o tokių reikalavimų rūšinis teismingumas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstytas, Specialioji teisėjų kolegija, konstatuoja šio reikalavimo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismams.

Žalą, prašomą atlyginti iš valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ieškovas sieja su valstybės garantuojamos advokatės netinkamu teisinių paslaugų teikimu, atstovaujant ieškovą baudžiamojoje byloje. Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad ginčai dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimas kildinamas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-115/2014; 2015 m. gegužės 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-86/2015; 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį teismingumo byloje                             Nr. T-65/2016, 2019 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T‑28/2019). Tuo atveju, jei žalos atsiradimas kildinamas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos viešojo administravimo srityje priimtų sprendimų, byla nagrinėtina administraciniame teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutartį teismingumo byloje T-269/2012; 2014 m. liepos 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2014, 2019 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T 28/2019). Specialioji teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su advokatės veiksmais (neveikimu) jam teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, todėl šis reikalavimo nagrinėjimas pagal rūšinį teismingumą yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams.

Ieškovas prašomą atlyginti žalą valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, sieja su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais konvojuojant ir laikant jį laikinojo sulaikymo patalpoje, taip pat su netinkamu atvesdinimu, medicininės pagalbos areštinėje ir konvojavimo metu nesuteikimu, neleidimu gauti vaistų iš artimųjų ir pan. Policija pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalys, Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 216 straipsnio 5 punktas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ar policijos pareigūnai veikė kaip viešojo administravimo subjektas, ar kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, priklauso tokiais veiksmai padarytos žalos materialinė teisinė prigimtis (CK 6.271 straipsnis ar CK 6.272 straipsnis) ir atitinkamai – ginčo dėl žalos atlyginimo rūšinis teismingumas. Taigi ginčo dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo atribojimo kriterijus yra policijos pareigūnų atitinkamų veiksmų, iš kurių kildinama žala, prigimtis. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašomą atlyginti žalą sieja ne su policijos, kaip ikiteisminio tyrimo subjekto, atliktais procesiniais veiksmais, susijusiais su bylos tyrimu, o su policijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais, vykdant jam įstatymu nustatytas funkcijas viešojo administravimo srityje (Policijos įstatymo 6 straipsnis). Ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, vykdant viešojo administravimo funkcijas, atlyginimo patenka į CK 6.271 straipsnio taikymo sritį ir yra priskirtini Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų ginčų kategorijai, kurie pagal įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgdama į tai Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja šio reikalavimo nagrinėjimo priskirtinumą administracinių teismų kompetencijai.

Žalą, prašomą atlyginti iš valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ieškovas sieja su jo laikymu kalėjime netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant būtinus medicinos priežiūros, gydymosi, miego, gryno oro, tinkamo maisto ir tinkamo poilsio reikalavimus, nereagavimą į nualpimus, būtinų vaistų neteikimą, sveikiems kaliniams skirto kalėjimo režimo reikalavimų pažeidimus dėl itin dažno vežiojimo į teismo posėdžius. Taigi ieškovas prašomą atlyginti žalą sieja ne su kokiais civilinio teisinio pobūdžio santykiais, o su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos veikla. Ieškovo teigimu, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija neužtikrino, kad jo laikymo sąlygos atitiktų teisės aktais nustatytus reikalavimus bei nepažeistų jo teisių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo, turės būti vertinama, ar Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija tinkamai atliko teisės aktuose numatytas jos funkcijas, ar užtikrino tinkamas sulaikytų asmenų gyvenimo sąlygas ir nepažeidė jų teisių. Ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, vykdant viešojo administravimo funkcija, atlyginimo nagrinėja administraciniai teismai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.271 straipsnis). Atsižvelgdama į tai Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja šio reikalavimo nagrinėjimo priskirtinumą administracinių teismų kompetencijai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Tais atvejais, kai byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančio teisinio santykio situacijos, tokiu atveju Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2018, 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2017, 2014 m. gegužės 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-71/2014).

               Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

                Bylą pagal ieškovo S. G. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, bei Lietuvos advokatūrai, trečiasis asmuo Lietuvos teisininkų draugija, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais suėmimais, nežmonišku elgesiu ir veiksmingų teisinės gynybos priemonių nesuteikimu priteisimo, dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo ginti viešą interesą į valstybės konstitucinės santvarkos apsaugą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat spręsti administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų išskyrimo ir perdavimo nagrinėti administraciniam teismui klausimą.

                Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.