Civilinė byla Nr. e2A-2562-855/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10300-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.2.1.; 2.6.8.6.; 3.3.1.19.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Almeca“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Almeca“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SPV M31“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Almeca“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „SPV M31“ 2022 m. gruodžio 20 d. atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą bei priteisti iš atsakovės UAB „SPV M31“ ieškovės UAB „Almeca“ naudai 60 295,40 Eur dydžio įsiskolinimą, 5 156,19 Eur dydžio delspinigius už nesavalaikį įsipareigojimų vykdymą, 8 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.       2021 m. kovo 14 d. tarp šalių buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 20220314-01 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti aliuminio profilio langų gamybos ir įrengimo darbus objekte, esančiame Mozūriškių g. 31, Vilniuje (toliau – Objektas), o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos atsiskaityti.

1.2.       2022 m. rugsėjo 19 d. tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 20220919-01 prie rangos sutarties, kuriuo šalys susitarė dėl papildomų darbų objekte atlikimo iki 2022 m. spalio 9 d.

1.3.       Atsakovė po visų darbų objekte atlikimo, 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, informuodama, kad ieškovei vėlavus atlikti sutartimi sutartus darbus, jos atžvilgiu taikomos 87 000 Eur dydžio sutartinės netesybos bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę (87 000 Eur), o ieškovė į atsakovę (60 295,40 Eur), atliekamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Ieškovė nesutiko su atsakovės sprendimu taikyti netesybas bei atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė įskaitymo atlikimo metu neturėjo ir neturi reikalavimo į ieškovę, todėl įskaitymas negalėjo būti atliktas.

1.4.        Atsakovė netesybas ieškovės atžvilgiu taikė remdamasi Sutarties 8.2. punktu ir laikydama, kad ieškovė pažeidė sutartyje įtvirtintą darbų atlikimo terminą (174 dienas), tačiau darbai sutartyje nurodytu terminu nebuvo atlikti išimtinai dėl atsakovės ir kitų objekte dirbusių rangovų veiksmų. Sutartyje buvo numatyta galimybė pratęsti sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, todėl 2022 m. birželio 20 d. atsakovei buvo pateiktas atnaujintas darbų grafikas, su kuriuo atsakovė sutiko. Atsakovė darbų frontą (statybvietę) ieškovei privalėjo perduoti iki darbų pradžios, t. y. ne vėliau, kaip iki 2022 m. gegužės 16 d., tačiau konkrečiu atveju darbų frontas darbų vykdymui buvo perduotas tik šalims pasirašius 2022 m. birželio 29 d. statybvietės perdavimo – priėmimo aktą bei darbų fronto perdavimo aktą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė akivaizdžiai nevykdė savo priešpriešines pareigos perduoti ieškovei darbų fronto darbų atlikimui, ieškovė negali būti laikoma atsakinga už darbų termino nusikėlimą, kai statybvietę darbų atlikimui atsakovė suteikė po daugiau nei 1 mėn. nuo rangos sutartyje nustatytos darbų termino pradžios. Be to, pati atsakovė ne kartą nurodė ieškovei laikinai stabdyti tam tikrų darbų atlikimą, kas taip pat objektyviai turėjo įtakos ieškovės galimybei užbaigti darbus rangos sutartyje sutartu terminu.

1.5.       Atsakovės atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms imperatyvioms nuostatoms, nes buvo atliktas atsakovei neturint galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę. Atitinkamai 2022 m. gruodžio 20 d. atsakovės atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantis imperatyviai įstatymo nuostatai, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei nepagrįstai 2022 m. gruodžio 20 d. įskaitytą 60 295,40 Eur dydžio sumą ir 5 156,19 Eur dydžio delspinigius (sutarties 8.1. punktas).

1.6.       Atsakovė, taikydama ieškovės atžvilgiu netesybas bei atlikdama ginčijamą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė faktiškai patyrė nuostolių dėl ieškovės kaltės. Taigi, net jeigu ir būtų laikoma, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti netesybas ieškovės atžvilgiu (su kuo ieškovė nesutinka), tai atsakovės pritaikytos netesybos, sudarančios net 87 000 Eur dydžio sumą, ieškovės vertinimu neabejotinai turėtų būti mažinamos, kaip neprotingai didelės (sudaro 49 proc. visos sutarties kainos), atsižvelgiant į tai, kad atsakovė konkrečiu atveju ieškovei neatlikus darbų nustatytu terminu nepatyrė jokių realių nuostolių (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

2.       Atsakovė UAB „SPV M31“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.1.       Atsakovei darbų atlikimo terminas turėjo ypatingą svarbą ir Sutarties 5.1. ir 5.2. punkte numatytos sąlygos turėjo esminę reikšmę tinkamam sutarties įvykdymui. Per sutartyje nustatytą terminą ieškovė darbų neatliko - darbai buvo baigti tik 2022 m. gruodžio 13 d., t. y. praleidus 174 kalendorines dienas. Ieškovė (rangovas), vadovaujantis Sutarties 5.5. ir 5.6. punktais, raštu į užsakovą (atsakovę) nesikreipė ir neinformavo apie objektyvias ir pagrįstas aplinkybes, dėl kurių rangovas negalėjo vykdyti darbų bei kurios būtų sudariusios pagrindą pratęsti darbų atlikimo terminą. Būtent ieškovė 2022 m. gegužės mėnesį informavo atsakovę, kad pirmasis darbų etapas vėluos dėl aliuminio sistemos profilių tiekimo vėlavimo bei tik 2022 m. birželio 16 d., t. y. likus tik 4 dienoms iki sutarties 5.2 punkte griežtai numatyto darbų atlikimo termino pabaigos, atsakovei pateikė vienašališką modifikuotą darbų grafiką, kuris abiejų šalių nebuvo patvirtintas. Taip pat ieškovė 2022 m. liepos mėnesį papildomai informavo atsakovę, kad kitas darbų etapas taip pat vėluos dėl stiklo tiekimo užtrukimo. Susidariusioje situacijoje dėl darbų atlikimo termino pažeidimo išimtinai yra atsakinga tik ieškovė, kadangi stiklai buvo užsakyti tik 2022 m. liepos 4 d., t. y. užsakymo dieną jau pažeidžiant galutinį darbų atlikimo terminą keturiolika dienų.

2.2.       Atsakovė sutarties vykdymo metu nesutiko su ieškovės darbų atlikimo termino pratęsimu, todėl 2022 m. liepos 19 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl darbų atlikimo termino pažeidimo. Ieškovei toliau sutartį vykdant nerūpestingai, 2022 m. rugsėjo 14 d. atsakovė pateikė ieškovei dar vieną pretenziją dėl rangos darbų atlikimo termino nesilaikymo. Dėl šiurkščiai praleisto sutartyje numatyto darbų atlikimo termino buvo netinkamai įvykdyta sutartis išimtinai dėl ieškovės pasyvių ir nerūpestingų veiksmų, todėl toks netinkamas sutarties įvykdymas sudarė objektyvų ir pagrįstą pagrindą ieškovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti.

2.3.       Nėra teisinio pagrindo mažinti netesybas, nes šalys yra verslininkai, turintys patirties ir gebėjimų sudaryti sutartis ir laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Netesybų dydis buvo sulygtas sutartimi ir abiem šalims buvo priimtinas. Dėl ieškovės netinkamai įvykdytos prievolės atsakovė negalėjo naudotis pastatu, negalėjo jo išnuomoti ir gauti iš to pajamų, todėl pagrįstai skaičiavo delspinigius pagal sulygtą jų dydį.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Almeca“ iš atsakovės UAB „SPV M31“ 8 095,40 Eur įsiskolinimą, 8 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 8 095,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 7 471,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; likusią dalį ieškinio atmetė.

4.       Pirmosios instancijos teismas, visų pirma, akcentavo sutartyje numatytas sąlygas, susijusias su šalių bendradarbiavimu sutarties vykdymo metu - šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl konkretaus rangovo (ieškovės) sutartų darbų atlikimo termino (Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad rangovas darbus pradeda ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 16 d., o Sutarties 5.1 punktu nustatyta, jog darbų pabaiga turėjo būti ne vėliau kaip 2022 m. birželio 20 d.); sutartas galutinis darbų atlikimo terminas galėjo būti pratęstas tik abiejų šalių sutarimu ir tik raštu; tai, kad Sutartyje nustatytas galutinis darbų atlikimo terminas užsakovui buvo svarbus patvirtina ir kitos sutarties sąlygos, remiantis kuriomis šalys susitarė, jog konkrečių darbų atlikimo grafikas galėtų būti keičiamas, tačiau bet kokiu atveju tai nesuteikia teisės rangovui pratęsti galutinio darbų pabaigos termino (Sutarties 5.5. punktas); šalys Sutartyje taip pat pakankamai aiškiai susitarė dėl bendradarbiavimo formos sutarties vykdymo metu, kuris, esant kliūtims vykdyti sutartį, privalėjo vykti išimtinai raštu.

5.       Įvertinęs nurodytas sutarties sąlygas, taip pat bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais, nenutraukdama su rangovu Sutarties ir sudarydama susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, sutiko su galutinio darbų atlikimo termino pratęsimu. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog minėtas susitarimas nebuvo sudarytas nei žodžiu, nei raštu. Savo išvadą teismas grindė šiais motyvais:

5.1.       Teismas įvertino aplinkybes, jog 2022 m. gegužės mėnesį ieškovė informavo atsakovę, kad pirmasis darbų etapas vėluos dėl aliuminio sistemos profilių tiekimo vėlavimo, 2022 m. birželio 16 d., t. y. likus tik 4 dienom iki Sutarties 5.2 punkte griežtai numatyto darbų atlikimo termino pabaigos, ieškovė pateikė atsakovei vienašališką ir patikslintą darbų atlikimo grafiką, remiantis kuriuo darbai turėjo būti užbaigti iki 2022 m. liepos 24 d. Tačiau nurodytas patikslintas grafikas užsakovo (atsakovės) nebuvo pasirašytas ir patvirtintas. Tad teismas, įvertinęs tuo metu susiklosčiusią situaciją, sprendė, kad labiau tikėtina, kad patikslintas darbų atlikimo grafikas užsakovui buvo pateiktas tikslu planuotis kitus/kitų rangovų objekte vykdomus darbus ir jų atlikimą ir jokiu būdu negali būti laikomas Sutartyje nustatyto termino pratęsimu, kuris Sutartyje nustatyta tvarka galėjo būti sudarytas tik abiem šalims sutarus raštu.

5.2.       Sudarytu susitarimu dėl papildomų darbų atlikimo šalys taip pat nepratęsė pagrindinės sutarties galutinio darbų atlikimo termino, nes minėtame susitarime aiškiai numatyta, jog šiuo susitarimu šalys susitaria dėl aiškiai apibrėžtų papildomų darbų atlikimo ir jų termino.

5.3.       Užsakovo sprendimas nenutraukti Sutarties, o raginti ją kuo greičiau įvykdyti ir esant pagrindui sumokėti netesybas, yra visai logiškas ir racionalus, tačiau jokiu būdu nereiškia Sutarties pratęsimo, kuris galėjo būti atliktas tik Sutartyje nustatyta tvarka.

5.4.       Įvertinęs į bylą pateiktas atsakovės ieškovei 2022 m. liepos 19 d. bei 2022 m. rugsėjo 14 d. siųstas pretenzijas dėl rangos darbų atlikimo termino nesilaikymo, kuriose laikėsi nuoseklios pozicijos, jog terminas yra pažeistas ir nėra pratęstas, teismas sprendė, jog Sutarties vykdymo metu atsakovė suprato, kad Sutartis laiku nebus įvykdyta, tačiau tai, teismo vertinimu, jokiu būdu nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė sutiko su termino pratęsimu, o ieškovė tinkamai ir laiku atliko Sutartimi prisiimtus darbus.

5.5.       Aplinkybė, kad užsakovė nereiškė pretenzijų dėl perduodamų darbų praleidus jų atlikimo terminą, savaime nesuponuoja išvados, kad ji terminą pratęsė ar atsisakė teisės reikalauti sutartyje nustatytų netesybų už termino praleidimą. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad sutartyje nenustatytas reikalavimas pareikšti pretenziją prieš pradedant netesybų skaičiavimą, todėl pretenzijos nepareiškimas neturi įtakos teisei reikalauti sutartyje nustatytų netesybų.

6.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, jog darbai Sutartyje nustatytu terminu nebuvo užbaigti ne dėl ieškovės, o dėl pačios atsakovės kaltės, t. y. dėl pavėluoto darbų fronto perdavimo, projektinės dokumentacijos trūkumo, pačios atsakovės prašymų stabdyti kai kurių darbų vykdymą, kitų objekte dirbusių rangovų netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis bei teismo posėdžio metu liudytojų (šalių darbuotojų) paaiškinimus, taip pat aplinkybes, jog Sutarties vykdymui reikalingas medžiagas ieškovė gavo jau po Sutartyje nustatyto galutinio termino pabaigos, kad iki termino pabaigos nebuvo pareikšta užsakovui jokių pretenzijų dėl netinkamo darbų fronto perdavimo ir/ar papildomos dokumentacijos pateikimo, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog užsakovas (atsakovė) veikė netinkamai ir tai galėjo turėti esminės reikšmės ieškovės savalaikiam Sutarties vykdymui.

7.       Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, jog užsakovo nevienkartiniai nurodymai laikinai stabdyti tam tikrų darbų atlikimą turėjo įtakos ieškovės galimybei užbaigti darbus rangos Sutartyje sutartu terminu. Teismas savo išvadą, jog byloje nėra tinkamai įrodyta, kad objekte vykdomi betonavimo darbai trukdė ieškovės savalaikiam darbų atlikimui, grindė šiais motyvais:

7.1.       Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Sutarties vykdymo metu užsakovas būtų raštu stabdęs ieškovės darbų atlikimą (kaip tai nurodyta Sutarties 3.1.4. punkte), o ieškovė būtų raštu pateikusi užsakovui savo nesutikimą dėl tokių darbų stabdymo (sutarties 3.3.4. punktas).

7.2.       Esamoje situacijoje, kai objekte dirbo ne vien ieškovė, bet ir kiti rangovai, visi statybų dalyviai turėjo tinkamai bendradarbiauti, o eigoje kylantys klausimai atitinkamai sprendžiami, todėl vieno ar kito prašymo pateikimas ieškovei negali būti prilyginamas darbų stabdymui, juo labiau, kad pačioje Sutartyje buvo numatyta rangovo pareiga derintis su kitais statybvietėje darbus vykdančiais rangovais ir paisyti visų statybos proceso dalyvių interesų, dėti protingas pastangas, kad būtų pasiektas Sutarties sudarymo tikslas (sutarties 3.4.25. punktas).

7.3.       Bylos nagrinėjimo metu liudytojas D. B. parodė, kad Sutarties vykdymo metu rangovui UAB „Almeca“ vėluojant su darbais dėl laiku negautų medžiagų, buvo perplanuoti kitų rangovų darbų atlikimai, todėl esamoje situacijoje, kai 2022 m. rugsėjo 5 d. betonuotojams reikėjo patekti į objektus, ieškovės vykdomi darbai jau turėjo būti pabaigti.

8.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės darbų atlikimo metu objekte dirbo ir kiti rangovai, kurie galimai galėjo trukdyti jai užbaigti darbus, pati savaime neatleidžia ieškovės, kaip rangovo, nuo atsakomybės už Sutarties termino praleidimą, nes tinkamai bendradarbiaudama su atsakove, ji galėjo to išvengti; byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi bendradarbiavimo pareigą ir kartu gynusi savo interesą įvykdyti Sutartį, kad darbus pabaigtų nustatytu terminu; taip pat nėra duomenų, kad ieškovė Sutartyje sutarta forma būtų kreipusis į atsakovę, informuodama ją, jog kitų rangovų atliekami darbai trukdo jai darbus atlikti laiku, sprendė, jog nesant pagrindo atleisti rangovą (ieškovę) nuo sutartinės atsakomybės už praleistą darbų atlikimo terminą, užsakovas turėjo teisę apskaičiuoti Sutartyje nustatyto dydžio 87 000 Eur delspinigius už termino praleidimą 174 dienas. Kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo laikotarpio (nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d.), už kurį užsakovas (atsakovė) priskaičiavo rangovui (ieškovei) 87 000 Eur dydžio mokėtinus delspinigius, bei paties delspinigių apskaičiavimo, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakė.

9.       Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju gali būti mažinami delspinigiai, nepaisant to, kad jau buvo atliktas reikalavimo juos sumokėti įskaitymas. Įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė darbus atlikti ir priduoti vėlavo 174 dienas, nors bendras darbų atlikimo terminas buvo – 34 dienos; kad darbų kaina nagrinėjamu atveju sudaro 173 953,90 Eur be PVM, o atsakovės priskaičiuota delspinigių suma – 87 000 Eur vertine išraiška; kad atsakovė iš esmės nepateikė objektyvių įrodymų apie realiai jos patirtus nuostolius dėl išimtinai ieškovės vėlavimo įvykdyti prievolę, o objektas buvo priduotas vėliau nei planuota ne tik dėl ieškovės vėluojamų darbų, tačiau ir dėl kitų rangovų nesavalaikių sutarčių vykdymo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės apskaičiuotų delspinigių pagrįstas dydis mažintinas iki 52 200 Eur. Teismas vertino, kad toks netesybų dydis yra protingas ir užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą.

10.       Atitinkamai sumažinus atsakovės priskaičiuotas ieškovei netesybas iki 52 200 Eur bei atsakovei (užsakovui) neginčijant už atliktus ir perduotus darbus ieškovei mokėtiną 60 295,40 Eur sumą, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 8 095,40 Eur skolą bei 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 8 095,40 Eur skolos.

11.       Teismas atmetė ieškovės reikalavimą iš atsakovės priteisti delspinigius laiku neatsiskaičius už atliktus statybos darbus, kadangi, įvertinęs atsakovės neapmokėtų sąskaitų turinį, sprendė, jog pasibaigus paskutinės ieškovės išrašytos ir pateiktos atsakovei sąskaitos apmokėjimo terminui atsakovė atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, todėl jos prievolė ieškovei pasibaigė. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, jog esamoje situacijoje atsakovė nevengė atsiskaityti su ieškove, todėl būtų nesąžininga tokioje situacijoje spręsti klausimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, kurių tikslas yra skatinti prievolės įvykdymą.

12.       Teismas sprendė, kad buvo patenkinta 12,37 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta 87,63 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisė 1 032,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės - 8 503,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikęs ieškovei ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas galutinai iš ieškovės atsakovei priteisė 7 471,39 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

I.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Almeca“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – apeliantės (ieškovės) ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.       Dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo dalyje dėl netesybų priteisimo.

13.1.1.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė pagrįstai pritaikė netesybas apeliantės atžvilgiu. Sutarties 8.2 punkto turinys įrodo, kad taikyti netesybas atsakovė turėjo teisę tik tokiu atveju, jeigu apeliantė Sutartyje nurodytą darbų atlikimo terminą būtų pažeidusi dėl savo kaltės. Nors darbai nurodytu terminu nebuvo atlikti, tačiau ne dėl apeliantės kaltės, o išimtinai dėl pačios atsakovės ir kitų Objekte dirbusių rangovų veiksmų, dėl ko pagrindo taikyti netesybas apeliantės atžvilgiu nėra ir nebuvo:

13.1.1.1.                      Dėl projekcinės dokumentacijos. Sutartimi šalys buvo susitarusios, jog atsakovė turi pareigą pateikti apeliantei tinkamai patvirtintą techninį darbo projektą, pagal kurį apeliantė turi vykdyti darbus, tačiau atsakovė nebuvo perdavusi apeliantei tinkamai patvirtinto techninio darbo projekto. Techninis darbo projektas, kuris buvo pateiktas apeliantei susipažinti prieš Sutarties sudarymą, jog ši galėtų pateikti pasiūlymą darbų atlikimui, keitėsi ir apeliantei pilnos apimtiems techninis darbo projektas buvo perduotas tik 2023 m. sausio 5 d. Tuo tarpu pilnos apimtiems techninio darbo projekto neturėjimas turėjo įtakos savalaikiam darbų atlikimui. Apeliantė faktą, jog techninis darbo projektas jai buvo perduotas tik po darbų atlikimo įrodinėjo ne 2022 m. gegužės 2 d. elektroniniu laišku, o įrašu apeliantės statybos darbų žurnale, kuris patvirtina, kad techninis darbo projektas apeliantei buvo perduotas tik 2023 m. sausio 5 d.

13.1.1.2.                      Dėl darbų fronto. Apeliantė ne kartą nurodė, jog viena iš nesavalaikio darbų atlikimo priežasčių buvo tai, jog atsakovė nebuvo perdavusi apeliantei tinkamai parengto darbų fronto. Vis tik ginčo atveju teismas dėl šių apeliantės argumentų išvis nieko nepasisakė. Į bylą pateiktas apeliantės statybos darbų žurnalas patvirtina, kad dėl kito rangovo netinkamai atliktų darbų bei poreikio šalinti nustatytus darbų trūkumus, apeliantė negalėjo vykdyti darbų savaitę laiko, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Dar viena priežastis, turėjusi įtakos apeliantės darbų vykdymui, buvo tai, jog nebuvo suderinti sprendiniai dėl apskardinimo aplink langus. Atitinkamai dėl šio apeliantė negalėjo vykdyti fasadinių prispaudėjų montavimo darbų. Sprendinių dėl apskardinimo aplink langus suderinimas su atsakove užtruko daugiau nei 2 mėnesius. Atitinkamai įrašas 2022 m. rugsėjo 29 d. susirinkimo protokole patvirtina, kad fasadinių prispaudėjų montavimo darbai galėjo būti vykdomi tik nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. Šių aplinkybių teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ir jų nevertino, nors šios aplinkybės neginčijamai įrodo faktą, jog darbus apeliantė vėlavo vykdyti ne dėl savo kaltės.

13.1.1.3.                      Dėl darbų vykdymo stabdymo. 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakovė nurodė apeliantei nemontuoti dalies durų, kad kiti rangovai galėtų įnešti į Objektą jų darbų atlikimui reikalingas medžiagas (betoną). Nors, kaip nurodė teismas Skundžiamame sprendime, Sutarties 3.1.4. punktas ir suteikė atsakovei, kaip užsakovei, teisę stabdyti darbų vykdymą, vis tik, byloje buvo keliamas klausimas ne dėl to, ar atsakovė turi ar neturi teisę stabdyti darbų vykdymą, o dėl to, kokią įtaką tam tikrų darbų stabdymas turėjo apeliantės darbų termino nusikėlimui, tačiau teismas į šį klausimą neatsakė ir šių aplinkybių nevertino.

13.1.2.                      Nepagrįsta teismo išvada, jog apeliantė atnaujintą darbų grafiką atsakovei pateikė vienašališkai. Atnaujintas darbų vykdymo grafikas, kuriame darbų pabaigos data buvo numatyta 2022 m. liepos 22 d., buvo pateiktas ne vienašališkai. Tą patvirtina aplinkybė, jog atsakovė toleravo darbų neatlikimą iki 2022 m. birželio 20 d., t. y. atsakovė ne tik, kad nenutraukė Sutarties su apeliante, bet 2022 m. rugsėjo 19 d. sudarė dar ir Papildomą susitarimą – užsakė papildomų darbų, kas įrodo, jog priešingai nei teigė atsakovė darbų atlikimo termino pratęsimas buvo įmanomas, nes kitu atveju laikytina, kad atsakovė su apeliante nebūtų tęsusi sutartinių santykių.

13.1.3.                      Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Pati atsakovė savo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog apeliantė ne vieną kartą ją informavo apie aplinkybes, trukdančias pradėti ir / ar vykdyti darbus. Taip pat Objekte vykdavo gamybiniai susirinkimai, kurių metu buvo aptariami visi su darbų vykdymu susiję klausimai, buvo aptariama darbų vykdymo eiga, terminų „nukėlimas“ ir kt.; apeliantės atstovai gamybiniuose susirinkimuose dalyvaudavo, kas reiškia, jog apeliantė dalyvaudama vykstančiuose gamybiniuose susirinkimuose taip pat vykdė bendradarbiavimo pareigą. Be to, į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu bei raštais taip pat patvirtina, kad apeliantė vykdė bendradarbiavimo pareigą, t. y. ne vieną kartą informavo atsakovę apie aplinkybes, trukdančias vykdyti darbus bei galinčias lemti darbų termino nusikėlimą.

13.1.4.                      Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė neginčijo laikotarpio, už kurį buvo skaičiuojami delspinigiai. Apeliantė niekuomet nesutiko su tuo, kad ji darbus baigė vykdyti tik 2022 m. gruodžio 13 d. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu apeliantė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ji darbus baigė vykdyti 2022 m. rugsėjo mėn. Šią aplinkybę patvirtina tiek įrašai apeliantės statybų darbų žurnale, kur nurodyta, jog darbai baigti – 2022 m. rugsėjo 28 d., tiek liudytojais byloje apklaustų asmenų parodymai, kurie nurodė, jog darbus apeliantė baigė 2022 m. rugsėjo-spalio mėn. Įvertinus faktą, kad į bylą pateiktame statybos darbų žurnale nurodyta, jog apeliantė darbus baigė 2022 m. rugsėjo 28 d. bei faktą, kad Objekto statybos užbaigimo aktas buvo gautas tik 2022 m. gruodžio 16 d., darytina objektyviai pagrįsta išvada, jog atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai skaičiavo delspinigius iki 2022 m. gruodžio 13 d.

13.2.       Dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo dalyje dėl netesybų mažinimo.

13.2.1.                      Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai vertino faktą, jog atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nors ir pats citavo kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog tais atvejais kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius, tačiau pats ja nesivadovavo. Nagrinėjamu atveju netesybų dydis nebuvo įvertintas santykyje su nuostoliais, dėl ko netesybos nepagrįstai buvo sumažintos tik iki 52 200 Eur dydžio sumos, nors atsakovės priskaičiuota netesybų suma (87 000 Eur) privalėjo būti mažinama iki faktiškai atsakovės patirtų nuostolių sumos, o atsakovei nuostolių neįrodžius, iki minimalaus, protingo ir įprastą praktiką atitinkančio netesybų dydžio, t. y. atsakovei ginčo atveju galėjo būti priteista ne daugiau nei 10 proc. šalių sutartos darbų kainos. Svarbu, jog nors atsakovė teigė, kad apeliantė darbus neva baigė tik 2022 m. gruodžio 13 d., ir dėl to ji negalėjo perduoti nuomininkams patalpų, šis teiginys nepagrįstas, nes pati atsakovė patvirtino, kad patalpos nuomininkas buvo perduotos dar 2022 m. rudenį. Be to, pati atsakovė nuomininkams 2022 m. rugpjūčio 3 d. laiške paaiškino pagrindines statybų neužbaigimo kliūtis: pakeistas prijungimo prie vandens tinklų terminas, neatlikti priešgaisrinių sistemų ir kitos įrangos testavimo darbai. Taigi, patalpos nuomininkams nebuvo perduotos ne dėl apeliantės kaltės, o dėl to, jog nebuvo atlikti darbai, kurie niekaip nebuvo susiję su apeliantės Objekte vykdytais darbais.

13.2.2.                      Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Sumažindamas netesybas tik iki 52 000 Eur dydžio sumos, susidarė situacija, kai net ir sumažintos netesybos vis tiek tapo ne minimalių atsakovės (užsakovo) nuostolių atlyginimu, o nepagrįstu praturtėjimu apeliantės (rangovo) sąskaita.  Tokios netesybos sudaro beveik 30 proc. visos šalių sutartos darbų atlikimo kainos, kuri yra 176 753,75 Eur be PVM. Nepaisant to, kad vėlavimas vykdyti darbus susidarė ne dėl apeliantės kaltės, apeliantė vis tiek teismo buvo įpareigota sumokėti atsakovei net 52 000 Eur dydžio netesybas, t. y. netesybų institutas ginčo atveju buvo pritaikytas formaliai ir kaip baudinė sankcija, dėl ko atsakovė beveik 30 proc. apeliantės Objekte atliktų darbų gavo nemokamai, nors atsakovė jokių realių nuostolių dėl apeliantės kaltės nepatyrė.

14.       Atsakovė UAB „SPV M31“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apeliantės (ieškovės) UAB „Almeca“ apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.       Nesutiktina su apeliantės argumentais dėl projektinės dokumentacijos neperdavimo. Šiuo atveju klausimą apie tai, jog apeliantei trūksta kažkokios projektinės dokumentacijos, ji pradėjo kelti tik po Sutarties pasibaigimo ir po to, kai atsakovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė turėjo visą jos darbams būtiną projektinę dokumentaciją: 2021 m. gegužės 4 dieną buvo išsiųstas elektroninis laiškas ir apeliantei dėl pasiūlymo pateikimo pridėtas projektas, pagal kurį apeliantė paskaičiavo ir pateikė savo pasiūlymą; Sutarties 11 punkte yra aiškiai nurodyti priedai, tarp kurių „Priedas Nr. 2“ yra ir „Techninis projektas ir Darbo projektas“; Sutartį apeliantė pasirašė, taip patvirtindama sutikimą su Sutarties sąlygomis ir priedu, o tarp jų ir techniniu projektu. Be to, 2022 m. kovo 22 d. ieškovė elektroniniu laišku paprašė atsakovės dokumentacijos DWG formatu. Jau kitą dieną prašoma dokumentacija buvo pateikta; statybos darbų žurnale, kurį pildė apeliantė, yra aiškiai nurodyta, jog Techninis darbo projektas gautas dar 2022 m. sausio 12 d. Apeliantės argumentai turi ir loginės klaidos požymių. Ji teigia, jog projektinę dokumentaciją gavo jau po to, kai buvo baigti atlikti darbai. Kyla klausimas, kaip tuomet tos dokumentacijos gavimas trukdė atlikti darbus, jei darbai buvo atlikti jos neturint ir dar be jokių nukrypimų nuo jos.

14.2.       Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog atsakovė nesudarė būtinų sąlygų statybos darbams atlikti. Šalys sutarties 5.5. punktu susitarė, kad rangovas privalo nedelsiant, likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki grafike nustatyto konkretaus darbų etapo pradžios, raštu pranešti užsakovui apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių rangovas negali vykdyti darbų. Ginčo atveju apeliantė visiškai nesilaikė Sutartyje numatytos aiškios pranešimų tvarkos, kuri būtų leidusi dar iš anksto pašalinti visas kylančias kliūtis darbų atlikimui. Apie iškilusias problemas apeliantė pranešė tada, kai jau buvo pasibaigęs ne tik terminas pagal darbų grafikus, tačiau ir galutinis Sutarties darbų įvykdymo terminas. Atsakovė neneigia, jog trumpalaikė problema dėl išlindusios daugiasluoksnės plokštės egzistavo, tačiau pats apeliantės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog trūkumas buvo pašalintas maždaug po 4 dienų ir didelės reikšmės neturėjo. Taip pat apskardinimo darbai, kurie turėjo būti atliekami apeliantės, vėlavo būtent dėl pačios apeliantės kaltės. Angokraščių skardinimą buvo galima pradėti vykdyti tik tada, kai ieškovė baigia prispaudėjų montavimo darbus, kuriuos pati ir vėlavo atlikti. Tokiu būdu ieškovės netinkamas Sutarties vykdymas turėjo tiesioginį priežastinį ryšį kitiems jos darbams, t. y. angokraščių apskardinimo darbams.

14.3.       Apeliantės argumentas, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė atnaujintą darbų grafiką pateikė vienašališkai, neturi reikšmės nagrinėjant ginčą. Sutarties 5.2. punkte nurodyta, jog rangovas darbus ir jų etapus atlieka kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytais terminais, tačiau bet kokiu atveju darbų pabaiga turi būti ne vėliau kaip 2022 m. birželio 20 d. Sutarties 10.3. punkte yra nurodyta, jog visi šios Sutarties ir jos priedų pakeitimai ir papildymai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Sutarties 5.5 punkte nurodyta, jog Grafikas įsigalioja, kai jį pasirašo abi šalys. Šiuo atveju jokio rašytinio Sutarties pakeitimo nėra. Vertinant šalių valią, svarbu, jog jau 2022 m. liepos 19 d. atsakovė pateikė apeliantei rašytinę pretenziją dėl Sutarties netinkamo vykdymo, kurioje nieko apie termino keitimą nenurodė, priešingai, ji vadovavosi Sutartais terminas. Sekanti pretenzija buvo išsiųsta 2022 m. rugsėjo 14 d. ir joje vėlgi nieko neužsimenama apie Sutarties keitimą. Pateiktame atsakyme pati ieškovė nenurodo, jog Sutarties terminai buvo šalių sutarimu pakeisti. Taigi, teismas teisingai nustatė, jog įvykdymo terminas yra 2022 m. birželio 20 d. ir faktas apie darbų atlikimo grafiko keitimą ar nekeitimą, esmės nekeičia.

14.4.       Tai, kad šalys tarpusavyje bendravo įvairiais būdais nereiškia, kad vyko tinkamas darbinis bendradarbiavimas: apeliantė nepranešė atsakovei, kad jai trūksta kažkokios projektinės dokumentacijos, o apie šią aplinkybę pradėjo kalbėti tik po priešpriešinių reikalavimų įskaitymo; apeliantė laiku nepranešė apie kilusius trukdžius vykdant sutartį - tiek apie skardinimo, tiek apie fasado darbų trukdžius ji pranešė jau po Sutarties įvykdymo termino pabaigos ir atsakovė tuoj pat juos ištaisė. Taigi, akivaizdu, jog bendradarbiavimo pareiga, kurios kriterijai buvo apibrėžti pačioje Sutartyje, buvo vykdoma netinkamai. Apeliantė ignoravo proceso eigą ir nesiekė laiku vykdyti Sutarties bei šalinti iškilusias problemas.

14.5.       Apeliantė skunde kelia klausimą dėl to, jog teismas neteisingai nurodė, kad ji neginčijo laikotarpio, už kurį buvo skaičiuojamos netesybos. Sutartis buvo įvykdyta baigus darbus, ištaisius trūkumus ir perdavus dokumentaciją, t. y. darbai buvo baigti 2022 m. gruodžio 13 d. Atitinkamai, apeliantė statybos darbų terminą praleido 174 dienomis, skaičiuojant nuo birželio 20 d. Statybos darbų žurnale 2022 m. rugsėjo 28 d. yra fiksuotas darbų baigimas, tačiau realiai darbai nebuvo baigti, nes buvo šalinami trūkumai, kurie žurnale fiksuoti nebuvo: ieškovė prie ieškinio pateikė Atliktų darbų aktą Nr. 3, kuriame matyti, jog 2022 m. lapkritį buvo atlikta darbų už 21 048,42 Eur, net neskaitant darbų pagal papildomą susitarimą. Šį aktą ieškovė atsakovei pateikė tik 2022 m. lapkričio 30 d. Net ir po aktų pateikimo ieškovė toliau vykdė darbus (2022 m. gruodžio 9 d. taisė trūkumus ir keitė stiklus). Taigi, atsakovė pagrįstai netesybas skaičiavo iki visiško sutarties įvykdymo, t. y. 2022 m. gruodžio 13 d., o apeliantės argumentai, dėl netinkamo netesybų skaičiavimo yra nepagrįsti.

14.6.       Nėra pagrindo sutikti, jog teismas turėjo pareigą mažinti netesybas iki apeliantės nurodomo dydžio. Susitarimas dėl netesybų ir jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindamos bet kokius sutartinius teisinius santykius. Atsakovė šioje byloje neturi pareigos įrodinėti konkrečių patirtų nuostolių dydžio, nes būtent dėl to ir tarėsi dėl netesybų sutartyje, kad to nereikėtų daryti, tačiau atsižvelgiant į tai, keliamas įrodinėjimo klausimas atsakovė paaiškino ir pagrindė netesybų skaičiavimo pagrindą be jų dydį: atsakovė dėl ieškovės kaltės tinkamai negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų kitiems asmenims; teismui pateiktos 5 nuomos sutartys, kurios aptvirtina, jog per mėnesį atsakovas turėjo gauti apie 17 570 Eur pajamų, kas skaičiuojant vien liepą, rugpjūtį ir rugsėjį jau sudaro 52 710 Eur pajamų. Be šių nuostolių yra ir kitų, pvz., mokamos palūkanos ir pan. Apibendrinant, atsakovė ne tik, kad įrodinėjo patirtus nuostolius, bet jie buvo netgi didesni nei riba, iki kurios teismas sumažino netesybas. Teismas netesybas mažino iki 52 000 Eur, tačiau nuostoliai iš neįvykdytų įsipareigojimų nuomininkams, negautų iš nuomos pajamų, išlaidų teisminiame procese su nuomininku siekia daugiau kaip 100 000 Eur, dar net nekalbant apie reputacinę žalą.

14.7.       Teismas sumažino netesybas, tačiau jos buvo sumažintos iki mažesnės nuostolių ribos, nei patyrė atsakovė, ir tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovė dėl apeliantės netinkamo Sutarties vykdymo neįvykdė sutarčių su trečiaisiais asmenimis (nuomininkais), todėl apeliantės teiginys apie baudines netesybas yra neteisingas ir atmestinas. Derinant netesybų dydį, jis ir buvo apskaičiuotas atsižvelgiat į nuostolius, kurie gali kilti tiek jai pačiai nevykdant nuomos sutarčių, tiek negaunant suplanuotų pajamų. Šiuo atveju nuomos pajamos buvo esminės ir pagrindinės atsakovės verslui, kuris tam ir buvo kuriamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2022 m. kovo 14 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 20220314-01, pagal kurią ieškovė (rangovas) UAM „Almeca“ įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovo) UAB „SPV M31“ jai pateiktą statinio projektą, laikydamasi Sutartyje ir jos prieduose nustatytų sąlygų, savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti aliuminio profilio langų gamybos ir įrengimo darbus objekte (parduotuvės, Mozūriškių g. 31, Vilnius), o užsakovas UAB „SPV M31“ įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nurodytą kainą joje nustatyta tvarka (sutarties 1.1. punktas). Sutarties bendra kaina yra 173 953,90 Eur be PVM (Sutarties 2.1. punktas). Sutartyje šalys susitarė, kad rangovas darbus pradeda ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 16 d. (Sutarties 5.1. punktas). Rangovas darbus ir jų etapus atlieka kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytais terminais, tačiau bet kokiu atveju darbų pabaiga turi būti ne vėliau kaip 2022 m. birželio 20 d. (Sutarties 5.2. punktas). Rangovas už Sutartyje (kalendoriniame darbų atlikimo grafike) nurodytų darbų (ir/ar jų etapų) atlikimo terminų nesilaikymą moka užsakovui 500 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki tol, kol rangovas tinkamai atlieka ir užsakovas priima rangovo vėluojamus atlikti darbus ar jų etapą (sutarties 8.1. punktas). Šalys 2022 m. rugsėjo 19 d. sudarė Susitarimą Nr. 20220919-01 prie 2022 m. kovo 14 d. Statybos rangos sutarties, remiantis kuriuo susitarė dėl papildomų darbų ir jų atlikimo termino iki 2022 m. spalio 9 d. Užsakovas UAB „SPV M31“ 2022 m. gruodžio 20 d. informavo rangovą UAB „Almeca“ apie rangovui priskaičiuotus 87 000 Eur dydžio delspinigius 174 dienas uždelsus atlikti sutartus rangos darbus bei reikalavimo dėl delspinigių įskaitymą į rangovui mokėtinas pagal sutartį sumas.

18.       Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme laikosi pozicijos, jog nors darbai, už kuriuos atsiskaityti reikalauja ieškovė (rangovas), buvo atlikti pažeidus Sutarties 5.2. punkte nustatytą galutinį darbų atlikimo terminą, tačiau nustatytu terminu darbai nebuvo užbaigti ne dėl ieškovės, o dėl pačios atsakovės kaltės, t. y. dėl pavėluoto darbų fronto perdavimo, projektinės dokumentacijos trūkumo, pačios atsakovės prašymų stabdyti kai kurių darbų vykdymą, kitų objekte dirbusių rangovų netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Taip pat apeliantė laikosi pozicijos, jog netesybos jos atžvilgiu buvo pritaikytos formaliai, atsakovei praktiškai nepatyrus jokių nuostolių, t. y. buvo pritaikytos baudinės netesybos, kurių taikymą draudžia CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nenustatęs pagrindo atleisti ieškovę (rangovą) nuo sutartinės atsakomybės už praleistą darbų atlikimo terminą, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju užsakovas (atsakovė) turėjo teisę apskaičiuoti Sutartyje nustatyto dydžio netesybas už termino praleidimą (174 dienas), tačiau tuo pačiu teismas sprendė, jog atsakovės apskaičiuotų 87 000 Eur delspinigių dydis yra neproporcingai didelis, todėl jį sumažino iki 52 200 Eur.

20.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Almeca“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindė iš esmės dviem aspektais: (i) pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė pagrįstai taikė ieškovei sutartinę civilinę atsakomybę ir paskaičiavo netesybas už Sutartyje nustatytų terminų nesilaikymą; (ii) teismas nepagrįstai netesybų dydį nuo 87 000 Eur sumažino tik iki 52 200 Eur, t. y. neprotingai mažai.

21.       Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pagrindo

22.       CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

23.       Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

24.       Apeliantės teigimu, ginčo objekte darbai nebuvo atlikti Sutartyje nurodytu terminu ne dėl jos kaltės, o išimtinai dėl atsakovės ir kitų objekte dirbusių rangovų veiksmų, dėl ko ieškovės atžvilgiu apskritai negalėjo būti skaičiuojamos ir taikomos netesybos. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas su tuo susijusias faktines aplinkybes ir įrodymus, pažeidė CPK numatytas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Sutikti su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

25.       Ieškovės teiginys, kad jai nebuvo perduotas tinkamai patvirtintas Techninis darbo projektas, kaip tai numatyta Sutarties 3.2.5 punkte, ir kad toks projektas buvo pateiktas tik Sutarties vykdymo pabaigoje, kas įtakoje Sutarties įvykdymo terminą, atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi:

25.1.       byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovės ieškovei siųstas 2021 m. gegužės 4 d. el. laiškas, kuriame ieškovei siūloma pateikti langų gamybos ir montavimo darbų pasiūlymą bei siunčiamas susipažinti projektas; išrašai iš Statybos žurnalo; atsakovės siųstas ieškovei 2022 m. kovo 23 d. el. laiškas, kuriame ieškovei pateikta jos 2022 m. kovo 22 d. el. laišku paprašyta dokumentacija norimu formatu - bei liudytojo D. B. parodymai patvirtina Techninio darbo projekto rangovei siuntimą. Apeliaciniame skunde teigdama, jog negavo pilnos apimties projektą / gavo kitokio turinio, nei galutinis Techninį darbo projektą ir pan., apeliantė nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų – pavyzdžiui, gauto el. laiško ir juo atsiųsto projekto turinio, duomenų ir įrodymų, kad vėliau padaryti Techninio darbo projekto pakeitimai buvo susiję būtent su tais aspektais ir sritimis, kurie apėmė ieškovės pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus dėl aliuminio profilio langų gamybos ir įrengimo ir jais buvo pakeisti pradiniame projekte pateikti aktualūs būtent Sutarties su atsakove vykdymui duomenys;

25.2.       kaip visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pačioje Sutartyje šalių buvo nurodyti visi jos priedai, kurie sudaro neatsiejamą Sutarties dalį, tarp jų ir Techninis projektas bei Darbo projektas (priedas Nr. 2), o byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad per visą Sutarties vykdymo laiką, iš esmės iki pat atsakovės atlikto ir nagrinėjamoje byloje ieškovės ginčijamo įskaitymo atlikimo, ieškovė apskritai būtų reiškusi atsakovei kokias nors pretenzijas, prašymus ir raginimus, susijusius su Techninio darbo projekto ar kitokio pobūdžio projektinės dokumentacijos ar jos dalies, reikalingos Sutarties vykdymui, neperdavimu, nepagrįstu tikslinimu ir pan., nors Sutarties 5.6. punktas numato, kad rangovas (ieškovė) bet kuriuo atveju apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių rangovas negali vykdyti darbų, užsakovui praneša raštu - priešingu atveju rangovas neturi teisės remtis tokiomis aplinkybėmis siekdamas pratęsti darbų atlikimo terminą ar išvengti atsakomybės už darbų atlikimo termino pažeidimą;

25.3.       tampa apskritai neaišku ir nelogiška, kaip ieškovė, būdama profesionalia rangove - langų gamintoja ir montuotoja, – neturėdama projektinės dokumentacijos su joje esančia Sutarties vykdymui reikšminga technine – technologine ir kitokia informacija bei duomenimis, apskritai galėjo vykdyti Sutartį ir perduoti užsakovei, kad ir pavėluotai, darbų rezultatą, ir apskritai dar iki Sutarties sudarymo apsispręsti dėl jos sudarymo, būsimos Sutarties sąlygų, įskaitant ir darbų atlikimo kainos.

26.       Ieškovės teiginys, kad jai nebuvo laiku perduotas darbų frontas, dėl ko ne dėl jos kaltės užsitęsė rangos darbų atlikimas, atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi:

26.1.       kaip jau buvo minėta, Sutarties 5.5.-5.6. punktuose buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas dėl objektyvių, nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių (kurių jis iki sutarties pasirašymo pagrįstai negalėjo numatyti) negali pradėti Sutarties priede Nr. 3 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ nustatytu terminu konkretaus darbų etapo, rangovas privalo likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki grafike nustatyto konkretaus darbų etapo pradžios raštu kreiptis į užsakovą, nurodant šias objektyvias priežastis (Sutarties 5.5 punktas); rangovas privalo nedelsiant raštu pranešti užsakovui apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių rangovas negali vykdyti darbų, priešingu atveju rangovas neturi teisės remtis tokiomis aplinkybėmis siekdamas pratęsti darbų atlikimo terminą ar išvengti atsakomybės už darbų atlikimo termino pažeidimą (Sutarties 5.6 punktas), tačiau byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad ieškovė iki Sutartyje numatyto termino pabaigos būtų kreipusis į atsakovę su pretenzijomis, prašymais, pastabomis, kurie būtų susiję su negalėjimu patekti į objektą, darbų fronto neperdavimu ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodomas 2022 m. rugpjūčio 10 d. el. laiškas, kuriame ji informuoja atsakovę, jog negali montuoti fasado, nes „daug kur sandvicas (daugiasluoksnė plokštė) išlindęs virš metalo, tie, kas montavo, sunkiai sukalbami, jų vadovas nekelia ragelio“ siųstas jau po to, kai pasibaigė Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas (2022 m. birželio 20 d.);

26.2.       Sutarties dalykas apėmė ne tik langų montavimą ir įrengimą, bet pirmiausia jų suprojektavimą, jiems pagaminti reikalingų medžiagų užsakymą, tiekimą, pačių langų pagaminimą, ir tik po to – montavimą. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, statybinės medžiagos langų gamybai pačiai ieškovei buvo pristatytos tik 2022 m. liepos mėn. viduryje, t. y. medžiagos gautos jau pasibaigus apskritai visų Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminui, todėl nėra logiškai paaiškinama, kaip statybos objekto galimas neperdavimas / kliūtys į jį patekti, apie kuriuos ieškovė pirmą kartą užsimena tik 2022 m. rugpjūčio mėn., taip pat ir apeliantės akcentuojamas Statybvietės priėmimo – perdavimo akto pasirašymas 2022 m. birželio 26 d., t. y. po Sutartyje numatyto termino pabaigos, galėjo įtakoti visų darbų, kurie turėjo būti užbaigti dar 2022 m. birželio mėn., savalaikį atlikimą;

26.3.       kaip visiškai pagrįstai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jau pačioje Sutartyje – jos 5.4. punkte numatyta, kad suėjus Sutarties priede Nr. 3 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ nustatytam konkretaus darbų etapo pradžios terminui, laikoma, kad užsakovas to etapo darbų frontą perdavė rangovui, o rangovas – jį priėmė, jeigu šalys nepasirašo atskiro darbų fronto priėmimo-perdavimo akto.

27.       Ieškovės teiginys, kad nesavalaikį darbų atlikimą lėmė atsakovės prašymai stabdyti darbus dėl kitų rangovų tame pačiame objekte atliekamų darbų, taip pat vertintinas kritiškai ir atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi:

27.1.       apeliaciniame skunde minimas atsakovės 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymas nemontuoti dalies durų, kad kiti rangovai galėtų įnešti į objektą darbų atlikimui reikalingas medžiagas, buvo pateiktas jau gerokai pasibaigus Sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui, tad negali būti vertinamas kaip galėjęs sutrukdyti atlikti darbus Sutartyje numatytu terminu. Iš pilno šiuo el. laiško turinio matyti, kad užsakovė prašė ne apskritai sustabdyti visus darbus, o tik neįstatyti tam tikras duris, tuo pačiu nurodydama - „visur kitus įstatote ir įdedate stiklo paketus iki darbo galo“. Apeliantė apskritai nenurodė ir jokiais įrodymais nepagrindė, kiek konkrečiai laiko truko neva atsakovės nurodymu įvykęs jos darbų sustabdymas, jeigu jis iš tikrųjų buvo;

27.2.       kaip visiškai pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pačioje Sutartyje – jos 3.1.4., 3.3.4 punktuose buvo šalių sulygta aiški darbų sustabdymo iniciavimo, įvykdymo, klausimo derinimo tvarka (darbų atlikimo sustabdymas turėjo vykti raštu, apie tai pranešus rangovui; stabdant darbus ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, derinamas naujas darbų vykdymo grafikas; jei rangovas mano, jog užsakovo nurodymai yra neteisėti, rangovas nesutikimo argumentus per 3 darbo dienas pareiškia raštu), tačiau byloje nėra įrodymų dėl šios tvarkos atlikimo ir laikymosi.

28.       Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad ieškovės 2022 m. birželio 20 d. pateiktas atnaujintas darbų grafikas buvo atsakovės akceptuotas, priimtas, suderintas ir reiškė Sutartyje numatyto darbų termino pratęsimą iki šiame grafike nurodytos datos.

29.       Nei aplinkybė, jog atsakovė, net ir ieškovei pažeidus Sutartyje numatytą terminą, nenutraukė Sutarties, priėmė jos vykdymą, nei aplinkybė, jog atsakovė vėliau sudarė su ieškove susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, nereiškia šalių sulygtos valios dėl Sutarties pakeitimo, pratęsiant joje numatytą rangos darbų atlikimo terminą, o juo labiau, atsakovės atsisakymą taikyti ieškovės atžvilgiu vienokias ar kitokias Sutartyje ir/ar įstatyme numatytas sankcijas ar naudotis kitais civilinių teisių gynimo būdais.

30.       Šiuo atveju aktualus Sutarties 5.2 punktas, kuriame buvo įtvirtintas griežtas darbų įvykdymo pabaigos terminas, t. y. šalys susitarė, kad rangovas darbus ir jų etapus atlieka kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytais terminais, tačiau bet kokiu atveju darbų pabaiga turi būti ne vėliau kaip 2022 m. birželio 20 d. Tad vertinant ieškovės minimą patikslintą darbų atlikimo grafiką Sutarties 5.2 punkto kontekste, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad:

30.1.       patikslintame darbų atlikimo grafike, kuris užsakovo nebuvo pasirašytas, numatytas darbų atlikimo terminas viršijo Sutartyje nustatytą galutinį darbų atlikimo terminą, todėl šis grafikas jokiu būdu negali būti laikomas Sutarties nustatyto termino pratęsimu, kuris Sutartyje nustatyta tvarka galėjo būti sudarytas tik abiem šalims sutarus raštu;

30.2.       sudarytu susitarimu dėl papildomų darbų atlikimo šalys taip pat nepratęsė pagrindinės Sutarties galutinio darbų atlikimo termino, nes minėtame susitarime aiškiai numatyta, jog šiuo susitarimu šalys susitaria dėl aiškiai apibrėžtų papildomų darbų atlikimo ir jų termino;

30.3.       užsakovo sprendimas nenutraukti Sutarties, o raginti ją kuo greičiau įvykdyti ir esant pagrindui sumokėti netesybas, yra visiškai logiškas ir racionalus, tačiau jokiu būdu nereiškia Sutarties pratęsimo, kuris galėjo būti atliktas tik Sutartyje nustatyta tvarka.

31.       Taip pat svarbu pažymėti, kad atsakovė ne kartą buvo išreiškusi nepritarimą ir nesutikimą su ieškovės pasiūlytomis naujomis darbų atlikimo datomis, kurių, kaip matyti, pati ieškovė nesilaikė ir pažeidė. Atsakovė ne kartą (pvz., 2022 m. rugsėjo 14 d., 2022 m. spalio 17 d.) raštu teikė pretenzijas ir išreiškė nepasitenkinimą (pvz. 2022 m. rugsėjo 27 d. el. laišku „tai vėl terminų nesilaikote, buvo užprotokoluota kad sumontuojate iki 10,01; taip pat raktus perduodate 09.26 kurių taipogi neperdavėte dar“) dėl darbų atlikimo termino nesilaikymo. Todėl nėra pagrindo vertinti, jog atsakovė tylėjimu ir / ar konkliudentiniais veiksmais būtų išreiškusi pagrįstą pritarimą dėl darbų pabaigos termino pratęsimo.

32.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė niekada neginčijo delspinigių skaičiavimo laikotarpio, nes ji niekuomet nesutiko, kad darbus baigė tik 2022 m. gruodžio 13 d., o visuomet laikėsi nuoseklios pozicijos, jog darbai buvo baigti 2022 m. rugsėjo 18 d., ką įrodo Statybos darbų žurnalo įrašai.

33.       Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kuriuo atveju ieškovė pažeidė Sutartyje sulygtą darbų atlikimo terminą, ir dėl to byloje nenustatyti ir neįrodyti kokie nors užsakovės veiksmai bei jų įtaka termino praleidimui.

34.       Nors Statybos darbų žurnale 2022 m. rugpjūčio 28 d. iš tikrųjų fiksuotas darbų baigimas, tačiau jame taip pat fiksuotas vėlesnis ieškovės atliktų darbų trūkumų ir defektų šalinimo procesas, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai –Atliktų darbų aktas Nr. 3, šalių elektroninio susirašinėjimo 2022 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais turinys ir kt. - rodo, jog 2022 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais buvo toliau atliekami statybos darbai ir šalinami ankščiau ieškovės atliktų darbų trūkumai, kas atitinkamai reiškia, jog tinkamai atlikti statybos darbai ir jų rezultatas nebuvo perduotas užsakovei ir jos priimtas net iki 2022 m. gruodžio 14 d., kuomet buvo sudarytas Baigiamasis aktas ir Dokumentų pateikimo aktas, perduodant atsakovei visą dokumentaciją, su kuriais pagal Sutarties 4.9. punktą ir buvo expresis verbis susietas darbų užbaigimas, numatant, jog tik tinkamai užbaigus visus Sutartyje numatytus darbus, ištaisius nustatytus darbų defektus, tinkamai užpildžius ir perdavus užsakovui dokumentaciją pasirašomas galutinis – baigiamasis darbų perdavimo – priėmimo aktas, kuris reiškia darbų pagal šią Sutartį pabaigą (įvykdymą).

Dėl netesybų mažinimo

35.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). 

36.       Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

37.       Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

38.       Dėl netesybų mažinimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

39.       Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas).

40.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino / netinkamai įvertino faktą, jog atsakovė nepatyrė realių nuostolių dėl Sutartyje numatyto termino pažeidimo, kaip turinčio esminės įtakos netesybų mažinimui.

41.       Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas skundžiamame sprendime kaip tik ir atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl išimtinai ieškovės vėlavimo atlikti darbus, kaip į kriterijų ir aplinkybę, sprendžiant dėl atsakovės įskaitymu atliko netesybų dydžio proporcingumo ir sąžiningumo ginčo situacijos kontekste, ir ženkliai sumažino atsakovės priskaičiuotų ir jai formaliai pagal Sutartį priklausančių netesybų dydį (nuo 87 000 Eur iki 52 200 Eur).

42.       Be to, nagrinėjamu atveju atsakovė nei šioje byloje, nei kitame teismo procese neprašo ieškovės atlyginti nuostolius, patirtus ieškovei praleidus Sutartyje nustatytą terminą. Tuo tarpu netesybos pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, 6.258 straipsnio 2 dalį savo esme ir yra minimalūs nuostoliai, kurių dydžio net nereikia įrodinėti, todėl apeliantės argumentas, kad atsakovė į bylą pateikė „vos kelias sutartis“ apie tai, kad negalėjo perduoti objekte patalpų nuomininkams ir pradėti vykdyti objekte nuomos sutarčių sutartais terminais ir dėl to patyrė nuostolių, vertintini kritiškai – atsakovei ir negalėjo būti ginčo atveju iškeltas aukštas nuostolių įrodinėjimo standartas, ir tam tikrų duomenų apie galimų nuostolių atsiradimo tikimybę ir pagrįstą prognozuotiną grėsmę pateikimas buvo šiuo atveju pakankamas.

43.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati ieškovė, pasirašydama Sutartį, kurioje buvo numatyta pakankamai didelė – 500 Eur dydžio – netesybų už kiekvieną sutarties vykdymo termino pradelstą dieną suma, laisva valia sutiko su tokio masto sankcijomis jos atžvilgiu ir tuo pačiu negalėjo nesuvokti termino laikymosi užsakovui reikšmės ir prasmės. Nėra duomenų, kad rangovė būtų prašiusi Sutartyje įtvirtinti kitokį / mažesnį netesybų dydį, ginčijusi tokią Sutarties sąlygą ir pan.

44.       Nors apeliantė laikosi pozicijos, jog netesybos nagrinėjamu atveju akivaizdžiai per didelės bei užtikrina baudinę sankciją, o ne kompensacinę funkciją dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vertinti netesybas, kaip baudines, ginčo situacijoje nėra pagrindo, kadangi, kaip visiškai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas:

44.1.       darbų atlikimo terminas, jo griežtas ir preciziškas laikymasis, sistemiškai įvertinus visas Sutarties nuostatas, buvo itin svarbus užsakovei, kas matosi iš to, kad šalys Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl konkretaus rangovo (ieškovės) sutartų darbų atlikimo termino iki 2022 m. birželio 20 d. Sutartas galutinis darbų atlikimo terminas galėjo būti pratęstas, kaip ir kiti esminiai sutarties pakeitimai, galėjo būti atlikti tik abiejų šalių sutarimu ir tik raštu. Sutarties 5.2. punktu šalys susitarė, kad rangovas darbus ir jų etapus turėjo atlikti kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytais terminais, tačiau bet kokiu atveju darbų pabaiga turėjo būti ne vėliau kaip 2022 m. birželio 20 d. Sutarties 3.1.4. punktu šalys susitarė, kad užsakovas turi teisę sustabdyti darbų atlikimą, raštu apie tai pranešęs rangovui, tuo tarpu rangovas turi teisę pareikšti raštu savo pagrįstus motyvus ir nesutikimo argumentus per 3 dienas nuo raštiško užsakovo nurodymo gavimo, kaip numatyta Sutarties 3.3.4. punkte. Sutarties 5.5 punkte šalys susitarė, kad rangovas ir užsakovas susitarė, kad jeigu rangovas dėl objektyvių, nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių negali pradėti grafike nustatytu terminu vykdyti sutartyje numatytų darbų etapo, rangovas privalo likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki grafike nustatyto konkretaus darbų etapo pradžios raštu kreiptis į užsakovą, nurodant šias objektyvias priežastis. Užsakovas, gavęs tokį rangovo raštą, gali pratęsti aktualaus darbų etapo atlikimo terminus tokiam laikotarpiui, kiek trunka vėlavimas dėl šių pagrįstų priežasčių. Tokiu atveju rangovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo pateikti užsakovui atnaujintą kalendorinį darbų atlikimo grafiką ir jį suderinti su užsakovu. Grafikas įsigalioja, kai jį pasirašo abi šalys. Kalendorinio grafiko derinimas nesuteikia teisės rangovui pratęsti sutartyje numatyto galutinio darbų pabaigos termino. Sutarties 5.6 punktas nustatė, kad rangovas privalo nedelsiant raštu pranešti užsakovui apie bet kokias aplinkybes, dėl kurių rangovas negali vykdyti darbų, priešingu atveju rangovas neturi teisės remtis tokiomis aplinkybėmis siekdamas pratęsti darbų atlikimo terminą ar išvengti atsakomybės už darbų atlikimo termino pažeidimą. Visi sutarties pakeitimai ir papildymai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių, kas numatyta sutarties 10.3. punkte. Tai, kad Sutartyje nustatytas galutinis darbų atlikimo terminas užsakovui buvo svarbus, patvirtina ir kitos sutarties sąlygos, remiantis kuriomis šalys susitarė, jog konkrečių darbų atlikimo grafikas galėtų būti keičiamas, tačiau bet kokiu atveju tai nesuteikia teisės rangovui pratęsti galutinio darbų pabaigos termino (Sutarties 5.5. punktas);

44.2.       šis terminas buvo apeliantės viršytas net daugiau nei 5 kartus, turint omenyje, kad visų darbų bendras atlikimo terminas Sutartyje buvo 34 dienos, o pavėluota darbus atlikti net 174 dienas;

44.3.       vertinant teismo sumažintų ir ieškovei galutinai tenkančių netesybų dydį (52 200 Eur) santykyje su Sutarties kaina (173 953,90 Eur), priteistas netesybų dydis negali būti vertinamas kaip itin ženklus ir akivaizdžiai neproporcingas.

45.       Pagaliau, apeliacinės instancijos teismas negali pritarti apeliantės argumentams dėl nukrypimo nuo teismų praktikos identiškose bylose ir teismų suformuotų precedentų nesilaikymo.

46.       Visų pirma, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo apeliantės nurodytomis nutartimis. Priešingai, teismas, vadovaudamasis tiek teisės normomis, reglamentuojančiomis netesybas (įskaitant ir jų mažinimo pagrindą), tiek šiuo aspektu suformuluota teismų praktika, sprendė klausimą dėl netesybų mažinimo nagrinėjamu atveju ir priėjo išvados, jog 87 000 Eur prašomų priteisti netesybų suma yra pernelyg didelė, todėl sumažino ją iki 52 200 Eur. Antra, pirmosios instancijos teismas, kaip ir apeliantės nurodytose nutartyse, vertino konkrečios bylos aplinkybes santykyje dėl netesybų mažinimo ribos – teismas vertino, kad Sutartimi pačios šalys sulygo (ieškovė neginčijo šios Sutarties sąlygos) dėl 500 Eur netesybų (delspinigių) dydžio už kiekvieną sutarties įvykdymo termino praleidimo dieną; kad Sutartis buvo pažeista / netinkamai įvykdyta praleisto nustatyto termino prasme išimtinai tik dėl ieškovės kaltės; kad Sutarties įvykdymo terminas buvo 34 dienos, o jos pažeidimo terminas net 174 dienos, t. y. viršijo net 5 kartus; kad abi šalys yra verslininkės – profesionalės statybų srityje, todėl turėjo pareigą įvertinti tiek Sutarties sąlygas, tiek ir savo galimybes Sutartį įvykdyti bei prisiimti atsakomybę už netinkamą sutarties įvykdymą.

47.       Tad įvertinus tiek ginčijamo sprendimo turinį, tiek ir apeliantės nurodytų aukštesnės instancijos teismo nutarčių turinį, nėra pagrindo spręsti, kad teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika, priešingai – pirmosios instancijos teismas itin detaliai vertino aplinkybes, nustatant netesybų mažinimo pagrindą.

48.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tiek sutartinės civilinės atsakomybės taikymą, tiek ir netesybų priteisimo pagrindą bei jų mažinimo pagrindus, taip pat civilinio proceso normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

51.       Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės (ieškovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

52.       Atsakovė UAB „SPV M31“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 3 484,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytą maksimalų galimą priteisti dydį už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį (2 809,30 Eur), todėl iš apeliantės (ieškovės) UAB „Almeca“ atsakovės UAB „SPV M31“ naudai priteistina būtent ši maksimaliai galima priteisti 2 809,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ė :

Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Almeca“ apeliacinį skundą atmesti. 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SPV M31“ (juridinio asmens kodas 305912076, buveinė Švitrigailos g. 11A, Vilnius) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Almeca“ (juridinio asmens kodas 300656961, buveinė Savanorių pr. 197, Vilnius) 2 809,30 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devynis eurus 30 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                  Donata Kravčenkienė

                   Kristina Lysionok

      Renata Volodko