Civilinė byla Nr. 2-835/2009
Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės
Milašienės ir Donato Šerno
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo VSDFV Švenčionių
skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d.
nutarties, kuria atsisakyta priimti VSDFV Švenčionių skyriaus prašymą
dėl uždarosios akcinės bendrovės „Irvė“ bankroto administratoriaus
kandidatūros byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irvė“
direktorės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Irvė“ dėl bankroto
bylos iškėlimo (bylos Nr. B2-3770-578/2009).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Irvė“ direktorė Alma
Kliševičiūtė ieškiniu prašė teismo iškelti bankroto bylą jos vadovaujamai UAB „Irvė“
ir bankroto administratoriumi paskirti Asociaciją „Intekta“. Nurodė, kad įmonė negali
atsiskaityti su darbuotojais, skolinga jiems 127 009 Lt, darbuotojai kreipėsi į
teismą dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. UAB „Irvė“ turi ir daugiau
kreditorių, o didelės vertės turto neturi.
UAB „Irvė“ kreditorius VSDFV Švenčionių
skyrius pateikė teismui siūlymą dėl UAB „Irvė“ bankroto administratoriaus
kandidatūros. Pasiūlė UAB „Irvė“ bankroto administratoriumi paskirti ne
ieškovės siūlomą asmenį, o V. B. Siūlymą grindė tuo, kad ieškovės siūlomo
bankroto administratoriaus vienintelis darbuotojas ir vadovas G. Č., skirtingai
negu VSDFV Švenčionių skyriaus siūlomas kandidatas, neturi patirties bankroto
administravime.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės
8 d. nutartimi UAB „Irvė“ kreditoriaus VSDFV Švenčionių skyriaus prašymą dėl
bankroto administratoriaus kandidatūros atsisakė priimti ir grąžino jį
padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog VSDFV Švenčionių skyrius nėra bankroto
byloje dalyvaujantis asmuo, todėl neturi teisės teikti siūlymo dėl
administratoriaus kandidatūros.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m.
gegužės 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Irvė“, bankroto
administratoriumi paskyrė Asociaciją „Intesta“. Ši nutartis apeliacine tvarka
neapskųsta.
2009 m. gegužės 25 d. teisme gautas VSDFV
Švenčionių skyriaus atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m.
gegužės 8 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) VSDFV Švenčionių skyrius yra bankroto
byloje dalyvaujantis asmuo, nes turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi
(CPK 37 str.). Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nepaneigia ir negali paneigti
šio intereso egzistavimo.
2) Remiantis Įmonių bankroto įstatymo
nuostatomis, įmonės bankroto administratorių turi teisę siūlyti ir šios įmonės
kreditoriai (Įmonių bankroto įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 11 str. 2 d.). Įmonės
kreditorius neprivalo inicijuoti įmonei bankroto bylos iškėlimo tam, kad įgytų
teisę siūlyti teismui bankroto administratoriaus kandidatūrą. Šią teisę įmonės
kreditorius turi visais atvejais ir ji nėra susijusi su kreditoriaus procesine
padėtimi byloje.
3) VSDFV Švenčionių skyrius yra
didžiausias UAB „Irvė“ kreditorius.
4) Teismas turi pareigą išanalizuoti
visas dalyvaujančių byloje asmenų pasiūlytas įmonės bankroto administratorių
kandidatūras ir paskirti tinkamiausią bankroto administratorių. Nagrinėjamu
atveju teismo paskirtos Asociacijos „Intesta“ vadovas ir vienintelis
darbuotojas G. Č. nėra užbaigęs nei vienos bankroto bylos. Tuo tarpu VSDFV Švenčionių
skyriaus siūlomas bankroto administratorius V. B. sėkmingai užbaigė 21 įmonės
bankroto procedūras.
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Šioje byloje sprendžiama, ar pagrįstai
pirmosios instancijos teismas po ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo atsisakė
priimti asmens, įvardijusio save kaip atsakovo didžiausiu kreditoriumi, siūlymą
dėl atsakovo bankroto administratoriaus kandidatūros. Siekiant teisingai
išspręsti šį klausimą, būtina nustatyti, ar asmuo, pateikęs tokį siūlymą, yra
atsakovo kreditorius, kokią procesinę padėtį jis užima byloje, kokias
procesines teises jis turi, koks administratoriaus vaidmuo ir jo paskirtis
bankroto procese.
Bankroto procesas yra itin sudėtingas.
Pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, paprastai
dalyvauja tik asmuo, inicijavęs bankroto procedūras (ieškovas) bei įmonė,
kuriai pareikštas reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo (atsakovas). Kiti
įmonės kreditoriai iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo
įsiteisėjimo momento neturi teisės reikšti reikalavimų dėl jų kreditorinių
reikalavimų patvirtinimo, kadangi šis klausimas sprendžiamas tik įmonei iškėlus
bankroto bylą ir jai įgijus bankrutuojančios įmonės statusą. Teismų praktikoje
pripažįstama, jog teismas iki bankroto bylos iškėlimo gavęs kreditoriaus
pareiškimą dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais
reikalavimais, turi teisę leisti šiam asmeniui prisidėti prie ieškinio. Tokiu
atveju šis kreditorius laikomas dalyvaujančiu byloje asmeniu ir įgyja visas jo procesinę
padėtį atitinkančias procesines teises ir pareigas (ĮBĮ 10 str. 1 d., CPK 2 str.,
3 str. 1 d., 5, 6, 17, 37, 42, 46, 334, 338, 305 str.; Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 4 punkto 3 dalis; Lietuvos
apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartis civ. byloje Nr.
2-225/2006). Kiti įmonės kreditoriai, t. y. neinicijavę bankroto proceso ir
neprisidėję prie ieškovo (ieškovų) reikalavimo iki teismo nutarties dėl
bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento nelaikomi dalyvaujančiais byloje
asmenimis šiame bankroto proceso etape. Tokia išvada darytina todėl, jog pirmajame
bankroto proceso etape sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo
įmonei (ieškinio dalykas), o ne dėl kreditorių finansinių reikalavimų
tvirtinimo. Pastarasis klausimas sprendžiamas nagrinėjant iškeltą bankroto bylą
iš esmės. Dėl šių priežasčių atmestinas apelianto argumentas, jog jis turi
teisinį suinteresuotumą sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo
atsakovui, todėl turėtų būti laikomas dalyvaujančiu byloje asmeniu.
Pirmajame bankroto proceso etape
sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kartu išsprendžiama ir
dėl bankroto administratoriaus, kuris bus įgaliotas vykdyti atsakovo bankroto
procedūras, paskyrimo. Pastebėtina, kad bankroto administratorius yra
svarbiausias asmuo bankroto procese, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios
įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo
susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Todėl tik nešališkas ir profesionaliai
veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo
priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla,
galimybių išlikti konkurencingu teisės subjektu rinkoje bei tuo pačiu padėti
teismui nustatyti ir patvirtinti kreditorių pagrįstus finansinius reikalavimus.
Šios bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą įstatyme nustatyti
specialią jo skyrimo tvarką. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) normos
nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui. Juo
gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnyje
nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui: turintis teisę
teikti bankroto administravimo paslaugas pagal Ūkio ministro 2001 m. liepos 5
d. įsakymu Nr. 221 patvirtintą ,,Teisės teikti įmonių bankroto ir
restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims
suteikimo tvarką“, kurio kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo
departamentas prie Ūkio ministerijos. Dėl administratoriaus iškirtinės svarbos
bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų
reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese.
Teismo teisė parinkti administratoriaus
kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas visų pirma yra
saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų
sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų
bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą.
Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą
patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos,
skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų
sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų
pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių,
teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus
kandidatūras ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio teismo 2006
m. sausio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-37/2006). Taigi, skirdamas
administratorių teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų
aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės
administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis), bet ir vadovaudamasis
teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią
šiam klausimui aplinkybę, tarp jų, ar nemokios įmonės valdymo organų pasiūlytos
kandidatūros paskyrimas tos įmonės bankroto administratoriumi nesukuria
teisinių prielaidų įtarti, jog tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti
išaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus,
kadangi įstatymas bankroto administratorių įpareigoja ginti visų kreditorių bei
pačios bankrutuojančios įmonės interesus ir tikrinti įmonės veiklą (per ne
mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo), aiškinti
bankroto priežastis, išreikalauti įmonės turtą iš skolininkų ir nuostolius iš
kaltų asmenų (ĮBĮ 11 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės
18 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-310/2006; 2008 m. vasario 19 d. nutartis civ.
byloje Nr. 2-226/2008). Pastebėtina, kad vien tik administratoriaus darbo didelė
patirtis ar pakankamas įvairių sričių darbuotojų skaičius bei pakankamai
didelis baigtų procedūrų kiekis savaime nelemia administratoriaus kandidatūros prioritetiškumo
(Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartis civ. byloje Nr.
2-117/2006).
Bankroto administratoriaus išskirtinis
vaidmuo bankroto procese lemia, kad net ir neprisidėjęs prie ieškinio asmuo, kuris
įvardija save kreditoriumi, t. y. pirmajame bankroto proceso etape nebūdamas
dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi teisę siūlyti teismui bankroto
administratoriaus kandidatūrą. Ši teisė iki bankroto bylos iškėlimo įmonės tikėtinam
kreditoriui suteikiama tam, kad būtų užtikrintas bankroto administratoriaus
parinkimo skaidrumas bei kreditorių lygiateisiškumas, nepaisant to, jog kai
kurie kreditoriai iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo
momentu nėra dalyvaujantys byloje asmenys. Tokia situacija nepažeidžia įmonės
kreditorių teisėtų interesų, o atvirkščiai, suteikia jiems papildomų teisių, kadangi
ir iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimo teismas turi svarstyti
visų įmonės kreditorių, taigi, ir neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, siūlymus dėl
bankroto administratoriaus kandidatūros. Tačiau tokia atsakovo kreditoriaus,
kuris nepadavė ieškinio, o tik pateikė teismui siūlymą dėl administratoriaus
kandidatūros, pasiūlyta bankroto administratoriaus kandidatūra nėra privaloma
teismui. Kita vertus, teismas turėtų svarstyti tokio asmens siūlymą dėl
bankroto administratoriaus kandidatūros paskyrimo. Tačiau šio asmens pasiūlyto
bankroto administratoriaus kandidatūros nepasirinkimas arba atmetimas, bankroto
administratoriumi paskiriant kitą asmenį, nesuteikia teisės jam skųsti teismo
nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla ir jos bankroto administratoriumi
paskirtas kitas asmuo (CPK 305, 338 str.). Tai reiškia, jog pirmajame bankroto
proceso etape teismo neįpareigoja ir nesaisto nedalyvaujančio byloje
kreditoriaus siūlymas atsakovo bankroto administratoriumi paskirti tam tikrą
asmenį. Tačiau teismas turėtų apsvarstyti nedalyvaujančio byloje kreditoriaus
pasiūlytą administratoriaus kandidatūrą ir motyvuota nutartimi pasisakyti dėl
šios kandidatūros.
Nei CPK, nei Įmonių bankroto įstatymo
normos nedraudžia teismui, gavusiam tokio asmens siūlymą dėl administratoriaus
kandidatūros, atsisakyti jį priimti, jeigu teismas atsakovo bankroto
administratoriumi nutarė paskirti kitą asmenį. Tačiau teisėjų kolegija
pabrėžia, jog tokia praktika, kai teismas atsisako priimti nedalyvaujančio
byloje kreditoriaus siūlymą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros, ir,
juolab, nemotyvuota nutartimi, nėra tinkama, nes teismas turėtų priimti visus
siūlymus dėl administratoriaus kandidatūros, juos apsvarstyti ir motyvuotai
paskirti vieną iš siūlomų. Teismui vis dėlto priėmus nutartį dėl atsisakymo
priimti nedalyvaujančio byloje kreditoriaus siūlymą dėl bankroto
administratoriaus kandidatūros, ji negali būti skundžiama apeliacine tvarka,
nes, kaip minėta, toks įmonės kreditorius nėra dalyvaujantis byloje asmuo ir
neturi apeliacijos teisės (CPK 37 str., 42 str. 1 d., 305 str.).
Tuo pačiu pastebėtina, jog iš nagrinėjamoje
byloje esančios medžiagos matyti, kad žemesnės instancijos teismas labai
operatyviai išsprendė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto
administratoriaus paskyrimo. Priėmęs ieškovės ieškinį, Vilniaus apygardos
teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi paskyrė klausimą dėl bankroto bylos
iškėlimo nagrinėti 2009 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje rašytinio proceso
tvarka (b.l. 34). Tuo metu teismas jau turėjo visus duomenis, reikalingus
klausimo dėl UAB „Irvė“ bankroto administratoriaus paskyrimo išsprendimui (ieškovės
siūlymą, bankroto administratoriaus sutikimą, Įmonių bankroto departamento prie
Ūkio ministerijos pritarimą dėl ieškovės pasiūlytos bankroto administratoriaus
kandidatūros (b.l. 1-3, 25-27, 40). Teismo atsisakymas nutartimi priimti
atsakovo kreditoriaus siūlymą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros iš
esmės reiškia šios kandidatūros atmetimą, o tai yra išimtinė teismo teisė.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta,
darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę atsisakyti
priimti VSDFV Švenčionių skyriaus siūlymą dėl V. B. paskyrimo UAB „Irvė“
bankroto administratoriumi. Tuo pačiu pastebėtina, kad teismas turėjo motyvuoti
tokį savo procesinį sprendimą, išdėstydamas priežastis, dėl kurių jis priimtas.
Žemesnės instancijos teismo nurodytas argumentas, kad siūlymą atsisakytina
priimti, kadangi VSDFV Švenčionių skyrius nėra dalyvaujantis byloje asmuo, nepakankamai
tikslus, tačiau tai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui revizuoti
apeliacine tvarka neskundžiamos teismo nutarties. Kaip minėta, pirmosios instancijos
teismas neteisėtai ir nepagrįstai nutartyje, kuria atsisakyta priimti VSDFV
Švenčionių skyriaus siūlymą, nurodė, kad ji gali būti skundžiama apeliacine
tvarka. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m.
gegužės 8 d. nutartis negali būti apeliacijos objektas. Todėl pirmosios
instancijos teismas, gavęs VSDFV Švenčionių skyriaus atskirąjį skundą, turėjo
atsisakyti jį priimti, o ne persiųsti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui
(CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis
procesas, pradėtas pagal VSDFV Švenčionių skyriaus atskirąjį skundą dėl
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsiakyta
priimti VSDFV Švenčionių skyriaus siūlymą dėl UAB „Irvė“ bankroto administratoriaus
kandidatūros, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str.).
Papildomai pabrėžtina, kad kreditorius, neinicijavęs
bankroto bylos iškėlimo atsakovui ir neprisidėjęs prie ieškinyje pareikšto
reikalavimo, dalyvaujančiu byloje asmeniu tampa nuo teismo nutarties iškelti
įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo momento, kai pateikia prašymą dėl
kreditorinio reikalavimo tvirtinimo (ĮBĮ10 str. 4 d. 1 p., 7
d. 1, 2 p., 26 str., CPK 41, 47 str.) (Lietuvos
apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-974/2008). Įsiteisėjus
teismo nutarčiai, kuria patvirtintas tokio kreditoriaus finansinis
reikalavimas, jis tampa trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų
reikalavimų ir įgyja visas CPK ir Įmonių bankroto įstatymo suteiktas
kreditoriaus teises, taigi, ir teisę, esant atitinkamiems pagrindams, kelti
klausimą kreditorių susirinkime dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo iš
pareigų ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo. Todėl tai, kad teismas atmetė VSDFV Švenčionių skyriaus
pasiūlytą bankroto administratoriaus kandidatūrą ir bankroto administratoriumi paskyrė
ieškovės siūlytą asmenį, neatima iš bankrutuojančios įmonės didžiausio
kreditoriaus teisės kreditorių susirinkime inicijuoti nutarimo dėl
administratoriaus pakeitimo priėmimą ir, kreditorių susirinkimui pritarus
tokiam siūlymui, kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo,
jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus tinkamumo, jo
neatitikimo šiam subjektui įstatymo keliamų reikalavimų
(Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio
8 dalis, 23 straipsnio 13 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civ. byloje Nr.
2-313/2008).
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338
straipsniu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal
VSDFV Švenčionių skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009
m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsiakyta priimti VSDFV Švenčionių skyriaus
siūlymą dėl UAB „Irvė“ bankroto administratoriaus kandidatūros, nutraukti.
Teisėjai:
Artūras Driukas
Danutė Milašienė
Donatas Šernas