Civilinė byla Nr. 2A-496-407/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02000-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.4.11; 2.6.1.4; 2.6.6.2; 2.6.10.5.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus gelmės“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – A. Š..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. Š. prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus gelmės“ 33 306,30 Eur skolos, 11 859,93 Eur palūkanų, 2 997,57 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodė, kad personalinė įmonė (toliau – PĮ) „Biuro projektai“, UAB „Legertas“ ir UAB „Vilniaus gelmės“ 2007 m. vasario 22 d. sudarė (2007 m. vasario 25 d. pakeitė) sutartį, pagal kurią šalys susitarė finansuoti atsakovės UAB „Vilniaus gelmės“ veiklą, o pastaroji įsipareigojo grąžinti skolą finansuotojui pasibaigus finansavimo terminams, nurodytiems sutarties prieduose (toliau – Sutartis). Pagal vėliau sudarytus Sutarties priedus Nr. 3, 8, 18 ir 28 PĮ „Biuro projektai“ paskolino atsakovei atitinkamai 40 000 Lt (pervesta 2007 m. gruodžio 14 d.), 20 0000 Lt (pervesta 2008 m. kovo 12 d.), 25 000 Lt (sumokėta į kasą 2009 m. rugpjūčio 28 d.) ir 30 000 Lt (sumokėta į kasą 2009 m. gruodžio 24 d.) sumas, iš viso 115 000 Lt (33 306,30 Eur). Prieduose nustatyti paskolų grąžinimo terminai – 3 metai nuo pavedimo atlikimo dienos. Atsakovė paskolų nustatytais terminais negrąžino. UAB „Rusnita“, į kurią buvo pertvarkyta PĮ „Biuro projektai“, 2016 m. gruodžio 22 d. skolos perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimo teises, kylančias iš Sutarties ir minėtų jos priedų, ieškovui V. Š.. Ieškovas apskaičiavo Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 proc. dydžio palūkanas nuo laiku negrąžintų paskolų sumų, vadovaudamasis CK 6.872 straipsnio 2 dalimi, nustatančia prezumpciją, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, jeigu paskolos dalykas yra pinigai. Ieškovas taip pat apskaičiavo Sutartyje nustatyto dydžio (0,05 proc. už kiekvieną praleistą dieną) delspinigius.

3.       Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė atmesti ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas 2013 m. birželio 3 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo trečiajam asmeniui A. Š. 2014 m. rugsėjo 7 d. sumokėti 172 640 Lt (50 000 Eur) (toliau – Vekselis). Ieškovas savo įsipareigojimo neįvykdė. A. Š. 2017 m. spalio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido atsakovei UAB „Vilniaus gelmės“ reikalavimo teisę į ieškovą pagal Vekselį. Ieškovas apie reikalavimo teisės perleidimą informuotas 2017 m. spalio 11 d. pranešimu. Atsižvelgdama į šalių viena kitai turimus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, atsakovė 2017 m. spalio 25 d. atliko 33 306,30 Eur skolos ir 2 997,57 Eur delspinigių įskaitymą. Pagal Sutarties 2.2.1 punktą finansuotojas įsipareigojo neskaičiuoti palūkanų už suteiktą finansavimą, todėl, atsakovės teigimu, ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 11 859,93 Eur palūkanų.

4.       Patikslintame atsiliepime atsakovė nurodė, kad trečiojo asmens A. Š. byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovė įmonei UAB „Rusnita“ dar iki 2013 gruodžio 17 d. iš viso sumokėjo 131 000 Lt (37 940,22 Eur), t. y. grąžino visą skolą ir delspinigius bei permokėjo 5 650 Lt (1 636,35 Eur) sumą. UAB „Rusnita“ negalėjo perleisti reikalavimo teisės, nes šis reikalavimas jau buvo įvykdytas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Vilniaus gelmės“ steigėjai – ieškovo V. Š. PĮ „Biuro projektai“ ir UAB „Legertas“, kurios vienas iš akcininkų yra trečiasis asmuo A. Š.. 2007 m. vasario 22 d. naujai įsteigta UAB „Vilniaus gelmės“ ir jos akcininkės pasirašė Sutartį, kuri 2007 m. vasario 25 d. išdėstyta nauja redakcija, pagal kurią šalys susitarė atsakovės finansavimą įforminti kaip lėšų, paslaugų ar technikos skolinimą (teikimą) apibrėžtam laikui neskaičiuojant palūkanų. 2006 m. lapkričio 16 d., t. y. dar iki atsakovės įsteigimo, V. Š. PĮ „Biuro projektai“ buvo sudariusi dvi sutartis su UAB „SEB VB lizingas“ dėl Iveco Daily važiuoklės su vienguba kabina, turto kaina 34 311,86 Eur, ir dėl giluminių gręžinių įrengimo KB13 c, turto kaina 134 574,26 Eur. 2007 m. rugpjūčio 14 d. skolos perkėlimo sutartimis skolos likutis pagal minėtas lizingo sutartis perleistas atsakovei, turto priėmimo–perdavimo aktais perduodant atsakovei ir lizinguojamą turtą. Pagal 2007 m. gruodžio 13 d. šalių susitarimą PĮ „Biuro projektai“ (finansuotojas) paskolino atsakovei 40 000 Lt, 2007 m. gruodžio 14 d. pervesdama šią sumą į atsakovės sąskaitą, susitarime nurodytas 3 metų pinigų skolinimo terminas suėjo 2010 m. gruodžio 14 d. Pagal 2008 m. kovo 3 d. šalių susitarimą PĮ „Biuro projektai“ (finansuotojas) paskolino atsakovei 20 000 Lt, 2008 m. kovo 12 d. pervesdama šią sumą į atsakovės sąskaitą, susitarime nurodytas 3 metų pinigų skolinimo terminas suėjo 2011 m. kovo 12 d. Pagal 2009 m. rugpjūčio 24 d. šalių susitarimą PĮ „Biuro projektai“ (finansuotojas) paskolino atsakovei 25 000 Lt, sumokėdama šią sumą į atsakovės kasą pagal 2009 m. rugpjūčio 28 d. kasos pajamų orderiu, susitarime nurodytas 3 metų pinigų skolinimo terminas suėjo 2012 m. rugpjūčio 28 d. Pagal 2009 m. gruodžio 23 d. šalių susitarimą PĮ „Biuro projektai“ (finansuotojas) paskolino atsakovei 30 000 Lt, sumokėdama šią sumą į atsakovės kasą pagal 2009 m. gruodžio 24 d. kasos pajamų orderį, susitarime nurodytas 3 metų pinigų skolinimo terminas suėjo 2012 m. gruodžio 24 d. UAB „Legertas“ 2010 m. vasario 15 d. išpirko iš V. Š. PĮ „Biuro projektai“ visas UAB „Vilniaus gelmės“ akcijas ir tapo vienintele šios bendrovės akcininke. UAB „Rusnita“ pagal 2010 m. liepos 1 d. laidavimo sutartį laidavo lizingo bendrovei AB „SEB lizingas“ už lizingo gavėją UAB „Vilniaus gelmės“. Iki skolos perkėlimo sutarčių sudarymo UAB „Rusnita“ buvo sumokėjusi lizingo bendrovei iš viso 54 769,71 Eur sumą, kuria taip pat finansavo atsakovės įrenginių įsigijimą. Iš trečiojo asmens A. Š. pateiktų mokėjimų pavedimų kopijų teismas nustatė, kad 2013 m. gruodžio 12 d. atsakovė pervedė UAB „Rusnita“ 50 000 Lt, 2013 m. gruodžio 13 d. pervedė 31 000 Lt, 2013 m. gruodžio 16 d. pervedė 35 000 Lt ir 2013 m. gruodžio 17 d. pervedė 15 000 Lt, nurodydama paskolos gražinimą kaip mokėjimų paskirtį.

7.       Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad įsiskolinimas pagal perkeltas lizingo sutartis buvo senesnis už įsiskolinimą pagal atskiras finansavimo sutartis, kuriomis grindžiamas ieškinys, todėl 2013 m. gruodžio mėn. pervestos sumos buvo įskaitytos kaip įsiskolinimas už V. Š. PĮ „Biuro projektai“ sumokėtas lizingo įmokas už atsakovei perduotą techniką – Iveco Daily važiuoklę ir giluminių gręžinių įrengimą KB13 c. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad V. Š. PĮ „Biuro projektai“ lizingo bendrovei sumokėtos įmokos už atsakovei perduotus įrengimus atitiko Sutarties nuostatas ir gali būti laikomas finansavimu pagal Sutartį, ir kad šių įmokų sumos laikytinos senesnėmis skolomis nei ieškinyje reikalaujamos priteisti skolos. Pirma, dėl šių įmokų nebuvo sudaryti atskiri šalių susitarimai, kaip tai numatyta Sutarties 3.2 ir 3.3 punktuose; antra, nesudarius tokių susitarimų, nebuvo susitarta ir dėl terminų šioms įmokoms gražinti. Atsakovės mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimų paskirtis – paskolų gražinimas, todėl ieškovas neturėjo pagrindo šias sumas įskaityti kaip sumokėtų įmokų už įrengimus grąžinimą. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog ieškovo reikalaujamos paskolos buvo gražintos minėtais keturiais mokėjimo pavedimais, atliktais 2013 m. gruodžio mėnesį į UAB „Rusnita“, V. Š. PĮ „Biuro projektai“ teisių perėmėjos, sąskaitą. Ieškovas neginčijo, kad mokėjimo pavedimuose nurodytas sumas yra gavęs, todėl šių įrodymų pagrindu teismas atmetė ieškinį.

8.       Dėl atsakovės argumento atmesti ieškinį ir tuo pagrindu, kad atsakovės prievolė pagal Sutartį pasibaigė vienarūšių priešpriešinių reikalavimų, kylančių iš ieškovo išrašyto Vekselio, įskaitymu, teismas nurodė, kad įskaitymas atliktas vekselio turėtojui A. Š. perleidus reikalavimo teisę pagal Vekselį atsakovei tuo metu, kai ieškovo ieškinys buvo priimtas teisme, todėl šis įskaitymas prieštarauja CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyviai nuostatai, draudžiančiai įskaityti reikalavimą, kuris ginčijamas teisme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9.       Ieškovas V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

9.1.                      Atsakovės gynybinė pozicija nenuosekli, todėl teismas nepagrįstai laikė ją įrodyta. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos laikėsi pozicijos, kad A. Š. perleidus reikalavimo teises pagal Vekselį atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, todėl ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami. Teismui nutarus atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir į bylą įtraukus trečiuoju asmeniu A. Š., byloje atsirado 2013 m. gruodžio mėn. pavedimai ir atsakovė pateikė patikslintą atsiliepimą, kuriame pakeitė savo poziciją, nurodydama, kad paskolos ieškovui yra grąžintos. Atsakovė negalėjo paaiškinti ir tiksliai nurodyti, kurios iš pervestų sumų kokiai paskolai padengti buvo skirtos ir kokios sumos skirtos delspinigiams, kodėl pervesta daugiau nei paskolos ir delspinigių suma. Atsakovė bylos eigoje taip pat nurodė skirtingas priežastis, dėl kurių ieškovas išrašė Vekselį trečiajam asmeniui A. Š.. Iš pradžių atsakovė teigė, kad Vekselis buvo išrašytas dėl to, kad ieškovas nebeturėjo galimybės toliau finansuoti atsakovės veiklos, vėliau, kad Vekselis pasirašytas žalos, kurią ieškovas neva padarė atsakovei, būdamas jos direktoriumi, atlyginimui užtikrinti. Tačiau trečiasis asmuo A. Š. negalėjo paaiškinti, kokią žalą konkrečiai ir kokiais veiksmais ieškovas yra padaręs ir kodėl, jei ši žala nėra atlyginta, Vekselis nebuvo laiku perduotas notarui ir pinigai nebuvo išieškoti iš ieškovo. Ieškovo poziciją teismas atmetė, iš esmės konstatavęs, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrindo. Taigi, teismas kardinaliai skirtingai įvertino įrodinėjimo pareigos neįvykdymą – neigiamas procesines pasekmes pritaikė tik ieškovui, o atsakovę atleido nuo pareigos įrodyti savo atsikirtimų pagrindą.

9.2.                      Atsakovė iš esmės nepaneigė, kad susitarimas dėl įrangos finansavimo buvo. Vėliau tokia finansavimo forma buvo numatyta ir Sutartyje, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neturi pareigos atlyginti jos naudai mokėtų lizingo įmokų už jai perleistą įrangą. Atsakovė mokėjimo pavedimuose konkrečiai nenurodė, kokiai paskolai grąžinti skiriamas mokėjimas, todėl ieškovas pagrįstai šias įmokas skyrė anksčiau atsiradusiems skoliniams įsipareigojimams padengti (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog ieškovo reikalaujamos paskolos yra grąžintos.

9.3.                      Sutartyje šalys susitarė, kad finansuotojui nebus mokamos palūkanos už atsakovei suteiktas paskolas, t. y. už naudojimąsi paskolintais pinigais trijų metų laikotarpiu (pelno palūkanos). Tačiau atsakovei pažeidus įsipareigojimus ir praleidus terminą grąžinti paskolas, kyla prievolė mokėti ieškovui kompensacines palūkanas ir padengti minimalius ieškovo nuostolius už negalėjimą naudotis pinigais pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį. Teismas šių aplinkybių neįvertino ir ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmetė be jokių motyvų.

9.4.                      Atsakovė bylos nagrinėjimo metu, svarstant klausimą dėl galimo taikos sutarties sudarymo, nurodė, kad buhalteriškai įmonei būtų neįmanoma pagrįsti, kodėl jau grąžinus paskolą yra sudaroma taikos sutartis ir atliekami dar kažkokie mokėjimai. Tačiau atsakovė 2017 m. spalio 10 d. atliko skolos įskaitymą, sudariusi reikalavimo teisių perleidimo sutartį su Vekselio turėtoju. Tuo metu atsakovei buhalteriškai šis veiksmas nesukėlė jokių problemų ir atsakovei nebuvo kliūčių atlikti skolos, kuri, atsakovės teigimu, jau buvo apmokėta, įskaitymą dar kartą.

10.       Atsakovė UAB „Vilniaus gelmės“ atsiliepime prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:

10.1.                      Byloje analizuojami įvykiai įvyko prieš penkis metus, įmonės vadovai keitėsi, o iš paties ieškovo, kuris buvo įmonės vadovu tam tikrą laiką, iki šiol nėra atgauti kai kurie buhalteriniai dokumentai, apsunkinantys apskaitą. Atitinkamai bylos eigoje patikslinus aplinkybes dėl atsiskaitymo su ieškovu, atsakovė turėjo patikslinti savo atsiliepimą.

10.2.                      Pagal Sutarties 2.1.1 ir 3.3 punktų nuostatas, jas vertinant sistemiškai, šalys susitarė, kad finansuotojas ir UAB „Vilniaus gelmės“ kiekvienu atveju, kuomet UAB „Vilniaus gelmės“ bus skiriamas finansavimas, sudarys atskirus susitarimus. Sutarties šalys nepasirašė jokio susitarimo dėl finansavimo, kylančio iš ieškovo nurodytų lizingo sutarčių. Ieškovas taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, kad atsakovė prisiėmė finansinius įsipareigojimus pagal minėtas lizingo sutartis. Todėl apelianto argumentai, kad atsakovės 2013 m. gruodžio mėn. atlikti mokėjimai pirmiausia turi būti užskaitomi kaip paskolos grąžinimas pagal lizingo sutartis, yra nepagrįsti.

10.3.                      Šalys susitarė, kad už naudojimąsi finansuotojo paskolintais pinigais atsakovei palūkanos nebus skaičiuojamos. Taip pat susitarė dėl netesybų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Priteisiama tik ta kompensavimo priemonė, kuri yra didesnė. Šiuo atveju šalių sutartas delspinigių dydis yra pakankamas, kad kompensuotų visus finansuotojo patirtus nuostolius. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl paskolos grąžinimo

12.       Apelianto ieškinio reikalavimas atsakovei kildinamas iš paskolos sutartinių teisinių santykių. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

13.       Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pradinė kreditorė PĮ „Biuro projektai“ pagal pasirašytus Sutarties priedus Nr. 3, 8, 18 ir 28 paskolino atsakovei atitinkamai 40 000 Lt (pervesta 2007 m. gruodžio 14 d.), 20 0000 Lt (pervesta 2008 m. kovo 12 d.), 25 000 Lt (sumokėta į kasą 2009 m. rugpjūčio 28 d.) ir 30 000 Lt (sumokėta į kasą 2009 m. gruodžio 24 d.) sumas, iš viso 115 000 Lt (33 306,30 Eur). Visuose minėtuose Sutarties prieduose nustatyti paskolų grąžinimo terminai – 3 metai nuo pavedimo atlikimo dienos (1 t., b. l. 8–17). Dėl šių aplinkybių, t. y. nurodyto dydžio paskolų suteikimo fakto (pervedus atitinkamas pinigų sumas atsakovei), ginčo tarp bylos šalių nėra.

14.       Tokiu atveju, paskolos davėjui (jo teisių perėmėjui) reikalaujant grąžinti paskolą, o paskolos gavėjui nesutinkant su jam pareikštu reikalavimu, pastarasis turi procesinę pareigą įrodyti, kad visą paskolos sumą yra grąžinęs paskolos davėjui (ar jo teisių perėmėjui). Priešinga šalis, t. y. paskolos davėjas (jo teisių perėmėjas), ginčydamas ir siekdamas paneigti paskolos gavėjo nurodytas aplinkybes, atitinkamai turi pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad paskola ar jos dalis jam nėra grąžinta (CPK 12, 178 straipsniai).

15.       Nagrinėjamoje byloje yra pateikti banko patvirtinti mokėjimo nurodymo dokumentai, pagal kuriuos atsakovė sumokėjo pradinei kreditorei UAB „Rusnita“ (į kurią buvo pertvarkyta PĮ „Biuro projektai“) 2013 m. gruodžio 12 d. – 50 000 Lt, 2013 m. gruodžio 13 d. – 31 000 Lt, 2013 m. gruodžio 16 d. – 35 000 Lt ir 2013 m. gruodžio 17 d. – 15 000 Lt, nurodydama paskolos gražinimą kaip mokėjimų paskirtį (1 t., b. l. 132–135). Bendra šių mokėjimų suma sudaro 131 000 Lt (37 940,22 Eur). Atsakovė patikslintame atsiliepime į ieškinį minėtus mokėjimus nurodo kaip vieną iš pagrindų, dėl kurių apelianto ieškinį prašo atmesti.

16.       Apeliantas laikosi pozicijos, kad 2013 m. gruodžio 12–17 d. mokėjimais atsakovė grąžino ne šioje byloje jo reikalaujamą priteisti skolą, o anksčiau susidariusią skolą dėl PĮ „Biuro projektai“ sumokėtų lizingo įmokų už atsakovei perduotą techniką – Iveco Daily važiuoklę ir giluminių gręžinių įrengimą KB13 c. Byloje nustatyta, kad minėta technika buvo įsigyta 2006 m. lapkričio 16 d., t. y. dar iki atsakovės įsteigimo V. Š. PĮ „Biuro projektai“ sudarius dvi lizingo sutartis su UAB „SEB VB lizingas“ (1 t., b. l. 163–166). Pagal 2007 m. rugpjūčio 14 d. skolos perkėlimo sutartis, pradinės skolininkės PĮ „Biuro projektai“ negrąžintų skolų dalys pagal minėtas lizingo sutartis buvo perkeltos atsakovei, o tos pačios dienos turto priėmimo–perdavimo aktais atsakovei buvo perduota minėta technika (1 t. , b. l. 184–189).

17.       Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė iš esmės nepaneigė, jog PĮ „Biuro projektai“ ir atsakovė buvo sudariusios susitarimą dėl įrangos finansavimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Taigi, šiuo atveju pirmiausia pats apeliantas turėjo įrodyti, kad šalys susitarė, jog atsakovė grąžins PĮ „Biuro projektai“ pastarosios kaip pradinės skolininkės pagal lizingo sutartis sumokėtas įmokas. Apeliantas teigia, kad tokia finansavimo forma buvo numatyta Sutartyje, tačiau vien Sutarties sąlygos tokio konkretaus susitarimo sudarymo nepatvirtina. Kaip teisingai nurodė atsakovė ir pirmosios instancijos teismas, pagal Sutarties 3.3 punktą kiekvienas atsakovės finansavimas turėjo būti įforminamas atskiru susitarimu kaip šios sutarties priedas, kuris pasirašomas finansuojančios šalies ir atsakovės atstovų. Apeliantas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad atsakovė atskiru priedu prie Sutarties įsipareigojo grąžinti PĮ „Biuro projektai“ pastarosios sumokėtas lizingo įmokas už atsakovei perduotą techniką (CPK 178 straipsnis).

18.       Pažymėtina ir tai, kad iš skolų perkėlimo sutarčių matyti, jog šių sutarčių sudarymo momentu pradinės skolininkės pagal lizingo sutartis PĮ „Biuro projektai“ sumokėtos įmokos iš viso sudarė 94 820,72 Lt. Ši suma yra mažesnė, nei atsakovės 2013 m. gruodžio 12–17 d. mokėjimais grąžinta 131 000 Lt paskola. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo sudarytoje lentelėje (1 t., b. l. 177–178) nurodytus duomenis apie kitus PĮ „Biuro projektai“ (UAB „Rusnita“) atliktus mokėjimus UAB „SEB VB lizingas“ pagal lizingo sutartis už atsakovei perduotą techniką, kurių bendra suma 189 109,30 Lt arba 54 769,72 Eur (CPK 178 straipsnis). Be to, iš byloje pateiktų duomenų darytina išvada, kad tuo laikotarpiu, kai PĮ „Biuro projektai“ mokėjo lizingo įmokas, ši įmonė pati ir naudojosi lizinguojama technika.

19.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog buvo sudarytas šalių susitarimas, pagal kurį atsakovė būtų įsipareigojusi grąžinti PĮ „Biuro projektai“ sumokėtų įmokų sumas pagal lizingo sutartis už atsakovei perduotą techniką (CPK 185 straipsnis). Dėl to atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovės 2013 m. gruodžio 12–17 d. mokėjimais buvo padengtos anksčiau atsiradusios skolos, nei tos, kurias reikalaujama priteisti šioje byloje pareikštu ieškiniu.

20.       Apelianto akcentuojama nenuosekli atsakovės gynybinė pozicija, teisėjų kolegijos vertinimu, kelia tam tikrų abejonių dėl to, kokio iš tikrųjų susitarimo pagrindu suteikta paskola buvo grąžinama atsakovės 2013 m. gruodžio 12–17 d. atliktais mokėjimais. Pirma, šių mokėjimų atsakovė pradiniame atsiliepime į ieškinį nenurodė, nors jie buvo atlikti vadovaujant dabartiniam bendrovės vadovui V. K. (1 t., b. l. 93), todėl jam turėjo būti žinomos tokios aplinkybės. Antra, minėtų mokėjimų bendra suma (131 000 Lt) yra didesnė nei pagal Sutarties priedus Nr. 3, 8, 18 ir 28 atsakovei paskolinta bendra suma (115 000 Lt) ir net įskaičius apelianto priskaičiuotus delspinigius viršija bendrą grąžintiną sumą. Kiekvieno iš keturių mokėjimų sumos (atitinkamai 50 000 Lt, 31 000 Lt, 35 000 Lt ir 15 000 Lt) taip pat nesutampa su Sutarties priedų Nr. 3, 8, 18 ir 28 pagrindu atsakovei paskolintomis sumomis (atitinkamai 40 000 Lt, 20 0000 Lt, 25 000 Lt ir 30 000 Lt). Atsakovės atstovas šių neatitikimų pirmosios instancijos teismo posėdyje negalėjo paaiškinti. Trečia, atsakovė iš pradžių ieškinį prašė atmesti kitu pagrindu, t. y. laikėsi pozicijos, kad atsakovės prievolės pagal ieškovo nurodytus susitarimus dėl paskolų suteikimo pasibaigė atlikus vienarūšio priešpriešinio reikalavimo, kylančio iš ieškovo išduoto Vekselio, įskaitymą.

21.       Tačiau pažymėtina, kad atsakovei prašant atmesti apelianto ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovo reikalaujama priteisti skola yra grąžinta 2013 m. gruodžio 12–17 d. atliktais mokėjimais, apeliantas turi įrodyti, kad šiais mokėjimais buvo įvykdyta kita piniginė prievolė. Byloje nesant jokių duomenų apie kitus atsakovės įsipareigojimus UAB „Rusnita“, kuriai buvo atlikti minėti mokėjimai, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiais mokėjimais buvo vykdomi kiti šalių susitarimai, o ne grąžinama skola, kurią apeliantas reikalauja priteisti. Priešingai išvadai daryti nepakanka vien tik aplinkybių, nurodytų šios nutarties 20 punkte.

22.       Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti naujus įrodymus, t. y. atsakovės 2019 m. liepos 4 d. pretenziją ieškovui, kuria reikalaujama sumokėti 50 000 Eur pagal Vekselį, ir 2019 m. gegužės 28 d. atsakovės atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-20049-1080/2019, kuriame nurodoma, kad ieškovo reikalaujama priteisti skola (20 000 Lt) yra grąžinta 2013 m. gruodžio 13 d. atsakovės bankiniu pavedimu įmonei UAB „Rusnita“ pervedus 31 000 Lt sumą. 

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai neatitinka sąsajumo reikalavimo, nes jie nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, todėl šiuos įrodymus atsisakytina priimti (CPK 180 straipsnis). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog yra grąžinusi ieškovo reikalaujamą priteisti paskolą, o ne dėl to, kad atsakovė atliko priešpriešinio reikalavimo pagal Vekselį įskaitymą. Todėl pateikta atsakovės pretenzija apeliantui sumokėti Vekselyje nurodytą pinigų sumą neturi reikšmės siekiant teisingai išspręsti ginčą šioje byloje.

24.       Atsakovės atsiliepime civilinėje byloje Nr. e2-20049-1080/2019 nurodytos aplinkybės taip pat neturi reikšmės, nes toje byloje nagrinėjamas ginčas tarp kitų šalių, t. y. ieškovės MB „Požerūno malūnas“ ir atsakovės UAB „Vilniaus gelmės“.

25.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

26.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad labiau tikėtina, jog atsakovės 2013 m. gruodžio 12–17 d. atliktais mokėjimais buvo grąžinta apelianto reikalaujama priteisti paskolų suma. Apeliantas neįrodė, kad minėtais mokėjimais (visais ar kuriuo nors iš jų) atsakovė grąžino kitas paskolas, o ne tas, kurias reikalaujama priteisti šioje byloje. Dėl to teismas pagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą.

Dėl palūkanų

27.       Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti iš atsakovės CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio kompensacines palūkanas dėl to, kad buvo praleistas terminas grąžinti paskolas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

28.       Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

29.       Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 2.2.1 punktą finansuotojai įsipareigojo neskaičiuoti palūkanų už pagal šią sutartį suteiktus finansavimus. Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, minėta Sutarties sąlyga turėtų būti aiškinama kaip šalių susitarimas neskaičiuoti mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų už suteiktą finansavimą, kai atsakovei paskolinamos lėšos. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į šalių susitarimą, kad atsakovės finansavimas gali būti įforminamas ne tik kaip lėšų, bet ir kaip paslaugų ar technikos skolinimas apibrėžtam laikui neskaičiuojant palūkanų (Sutarties 1.2 punktas).

30.       Kadangi Sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, šiuo atveju už prievolės įvykdymo termino praleidimą skaičiuotinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

31.       Pagal Sutarties priedą Nr. 3 atsakovei paskolinta 40 000 Lt suma turėjo būti grąžinta 2010 m. gruodžio 14 d., o buvo grąžinta 2013 m. gruodžio 12 d.; metinės 6 proc. palūkanos už pradelstą laikotarpį sudaro 7 200 Lt (40 000 Lt × 6 % ÷ 365 d. × 1 095 d.). Pagal Sutarties priedą Nr. 8 atsakovei paskolinta 20 000 Lt suma turėjo būti grąžinta 2011 m. kovo 12 d., o buvo grąžinta 2013 m. gruodžio 13 d.; metinės 6 proc. palūkanos už pradelstą laikotarpį sudaro 3 313,97 Lt (20 000 Lt × 6 % ÷ 365 d. × 1 008 d.). Pagal Sutarties priedą Nr. 18 atsakovei paskolinta 25 000 Lt suma turėjo būti grąžinta 2012 m. rugpjūčio 28 d., o buvo grąžinta 2013 m. gruodžio 16 d.; metinės 6 proc. palūkanos už pradelstą laikotarpį sudaro 1 956,16 Lt (25 000 Lt × 6 % ÷ 365 d. × 476 d.). Pagal Sutarties priedą Nr. 28 atsakovei paskolinta 30 000 Lt suma turėjo būti grąžinta 2012 m. gruodžio 24 d., o buvo grąžinta 2013 m. gruodžio 17 d.; metinės 6 proc. palūkanos už pradelstą laikotarpį sudaro 1 770,41 Lt (30 000 Lt × 6 % ÷ 365 d. × 359 d.). Taigi, iš viso už laiku negrąžintas paskolas atsakovei tenkanti mokėti palūkanų suma sudaro 14 240,54 Lt (7 200 Lt + 3 313,97 Lt + 1 956,16 Lt + 1 770,41 Lt), t. y. 4 124,34 Eur.

32.       Atsakovė yra sumokėjusi pradinei paskolų davėjai UAB „Rusnita“ iš viso 37 940,22 Eur, taigi, ši suma visiškai padengia ieškovui mokėtinos pagrindinės skolos ir kompensuojamųjų palūkanų sumą, t. y. 37 430,64 Eur (33 306,30 Eur + 4 124,34 Eur).

33.       Apeliantas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 2 997,57 Eur delspinigių pagal Sutarties 2.3.2 punktą, kuriame nustatyta atsakovės pareiga už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,05 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.

34.       Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-153-916/2016 14 punktą).

35.       Šiuo atveju atsakovės sumokėtos sumos visiškai padengia už praleistą terminą paskolos davėjai mokėtinas kompensuojamąsias palūkanas, kurių suma yra didesnė už ieškovo apskaičiuotą delspinigių sumą, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti ir minėtas palūkanas, ir delspinigius.

36.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir pagrįstai nusprendė atmesti apelianto ieškinio reikalavimus, atsakovei įrodžius paskolos grąžinimą ir kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimą, o apeliantui neįrodžius, kad atsakovės mokėjimais buvo įvykdyta kita prievolė. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 1 dalyje ir 330 straipsnyje nurodytų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

38.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jokių įrodymų, patvirtinančių tokias išlaidas, apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti ir atsakovės prašymo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti apelianto V. Š. prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Danutė Gasiūnienė

                                                                Vilija Mikuckienė

                                                                Vigintas Višinskis