Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-281-954/2022
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00057-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.11.10
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. balandžio 22 d. nutarimu A. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 85 Eur bauda už tai, kad ji 2022 m. balandžio 2 d. apie 13.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), girdint pašaliniams asmenims, necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais kibo prie E. M. ir tokiais veiksmais įžeidė nukentėjusiąją.
2. Institucijos nutarimą A. D. apskundė apylinkės teismui, prašydama Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi A. D. skundas netenkintas ir Institucijos 2022 m. balandžio 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas padarė išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų konstatuoti, kad A. D. įžeidžiamai viešoje vietoje kibo prie E. M., vadindama nukentėjusiąją įžeidžiamais žodžiais. Šių aplinkybių neneigia ir pati A. D.. Teismas nenustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi ji kaltės nepripažįsta ir dėl padaryto nusižengimo nesigaili, taip pat nenustatyta ir A. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nustatęs, kad 2018 m. birželio 16 d. A. D. buvo nubausta 15 Eur bauda už tapataus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą tos pačios nukentėjusiosios (E. M.) atžvilgiu, teismas sprendė nesant pagrindo mažinti paskirtos baudos.
3. Apeliaciniu skundu A. D. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, prašo panaikinti nuobaudą.
3.1. Skunde nurodo, kad susidūrė su korumpuota valdžia. Pareigūnai ir nukentėjusioji yra pažįstami. Nukentėjusioji piktnaudžiavo savo žiniomis iš buvusio tarnybinio darbo, kad nubaustų apeliantę, o pareigūnai buvo jai šališki, palaikė jos veiksmus ir patyčias. Vėliau apeliantei tapo žinoma, kad taip, kaip buvo fiksuojamas įvykis iš pareigūnų pusės, fiksuojama būti negalėjo. Dėl tokio nusižengimo pareigūnai net neatvyksta. Su atvykusiais pareigūnais apeliantė norėjo viską išsiaiškinti, taip pat kaip išspręsti susiklosčiusią situaciją, tačiau liko apgauta be jokių kitų sprendimo variantų.
3.2. Apeliantė nurodo, kad pati nuėjo pasikalbėti su pareigūnais, tačiau užuot gavusi atsakymus apie įvykio metu susiklosčiusią situaciją, savo parankumui pareigūnai surašė protokolą, be jokio paaiškinimo, su bauda, įdavė į rankas. Apeliantė to nesitikėjo, todėl liko šokiruota pareigūnų neprofesionalumu, jokios informacijos apie jų veiksmus pokalbio metu nesulaukė, kaip ir atsakymų, dėl kurių pas juos nuėjo. Nurodo, kad su padidinta bauda nesutinka ir sutikti neketina. Vienas iš skundo pateikimo tikslų buvo gauti galimybę išsiaiškinti, pasikalbėti ir nuodugniai aptarti visą situaciją, esmę iš apeliantės pusės, nes pareigūnai to nesuteikė. Prieš pateikiant skundą, policijoje apeliantė buvo informuota, kad jei ieškos būdų kalbėtis ir būti išklausyta – bauda tikrai nepadidės. Išsiaiškinimo apeliantė nesulaukė.
3.3. Apeliantė skunde taip pat teigia, kad jos nusižengimas tėra tik žodis, ištrauktas iš konteksto, panaudotas kaip gynyba tam, kad pašaipos, psichologinis smurtas bei manipuliacijos ir neadekvačios šnekos iš nukentėjusiosios pusės liautųsi. Pažymi, kad nusikaltimo nepadarė, ėjo taikiai ir tik konkrečiu klausimu bei tikslu, tokio moters atsako nesitikėjo. Kadangi situacijos matymas apeliantę jautriai paveikė, o moteris nesugebėjo palaikyti adekvataus bendravimo, nesiskaitė su apeliante, ignoravo ir nukrypo į asmeniškumus (į kuriuos A. D. bandė nereaguoti ir kalbėti tik apie tai, dėl ko atėjo), neatlaikiusi jos psichologinių, nesveikų atakų, iš spaudimo atsakė žodžiu, kuriuo nesididžiuoja. Nueiti anksčiau buvo sunku, nes moteris vis tęsė savo veiksmus, dėl kurių apeliantė ir ėjo išsiaiškinti. Pabrėžia, kad jokių blogų ketinimų neturėjo, į jos privačią teritoriją nėjo.
3.4. Nurodo, kad analogiškoje situacijoje elgtųsi taip pat ir eitų klausti, žmogiškai išsiaiškinti, tame nėra jokių asmeniškumų. Ir iš policijos gautos informacijos žino, kad klausti viešoje vietoje – ne nusikaltimas, o žmogiškas žingsnis, ir geriau, nei iškart trukdyti, kviesti policiją dėl neaišku ko. Dar kartą nurodo, kad jos tikslas nebuvo nei konfliktuoti, nei įžeisti, nei keiktis, tam įvykus gerai nesijaučia. Kitą kartą žinotų kada laikas išeiti, jei susikalbėti nepavyksta. Nukentėjusioji pati pradėjo pašaipas, įžeidinėjimus ir nesugebėjo išlaikyti konstruktyvaus bendravimo.
3.5. A. D. skunde nurodo, kad nesutinka su teisėjo nutarimu. Lengvinanti aplinkybė yra prisipažinimas. Teigia, kad nuo pat pradžių to neneigė, meluoti nesirinko. Nesijaučia gerai pavartojusi šį žodį ir pasirinkusi jį kaip atsaką, ir to kartoti neketina. Nurodo, kad policijoje suteikta informacija apie tai, jog bauda tokiu atveju turėtų būti nebent kraštutinė priemonė, jei kiti variantai ar sprendimai neveiksnūs – jų net nebuvo. Juo labiau, viskas buvo ne taip, kaip pateikia nukentėjusioji ir teisėjas nutarime.
3.6. Apeliantė nurodo, kad visa ši neteisybė šio įvykio metu sukėlė jai ilgalaikę psichologinę traumą, kuri dėl vis besitęsiančio ir nelengvėjančio proceso, yra iki šiol jaučiama, taip pat sutriko kasdieninė veikla, darbai, motyvacija, pasitikėjimas visa valdžios sistema, buvo, ir iki šiol yra nuolatinėje būtinybėje kreiptis psichologinės pagalbos, nes tik ten randa išklausymą, supratimą bei palaikymą dėl šio įvykio. Nurodo, kad visa ši nagrinėjimo, įrodinėjimo našta slegia iki šiol, o būdas tai išspręsti yra per teismų sistemą, kuri apeliantės atveju kaip jautriam asmeniui yra per šabloniška, šalta ir stokojanti žmogiškumo, galimybių bei empatijos. Internete visiems prieinamas „Praktinis vadovas“, pateiktas Žmogaus teisių stebėjimo instituto 2018 metais, siūlomas generalinio prokuroro, kaip pareigūnų sistemos atstovai turėtų dirbti žmogiškai. Būtent tai, kas jame pateikta, puikiai nusako psichologinę situaciją, savijautą ir traumuojančią patirtį, kuri apeliantę lydi nuo šių metų balandžio 2 d.
3.7. Apibendrinant skunde nurodoma, kad šioje situacijoje apeliantė mato daug ir įvairių sprendimo būdų variantų. Ir tai, kad ne apeliantė, o kitas asmuo, kuris ir padarė provokaciją šiam įvykiui išsirutulioti ir baigtis būtent taip, nepadaro apeliantės vienintele kalta ir kalčiausia. Pažymi, kad neturi galimybių atvykti į posėdžius, juose dalyvauti, apskritai nesitikėjo tokios eigos ir tokių ilgų laiko tarpų be tarpininkavimų, galimybių rinktis. Teismo salių neprašė, kaip ir vėl susitikti įvykio dalyvių – nei prašė, nei norėjo.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. D. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas skunde nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
A. D. apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Skundžiama nutartimi buvo paliktas galioti A. D. nubaudimas už ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. D. apeliaciniame skunde kelia nubaudimo pagrįstumo klausimą, neigia savo kaltę dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, prašo panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą. Apeliantė teigia, kad Institucijos nutarimu dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo buvo nubausta nepagrįstai, nes buvo išprovokuota nukentėjusiosios, taigi nebuvo vienintelė kalta dėl aptariamo įvykio.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
7. ANK 481 straipsnio 1 dalis, pagal kurią yra nubausta A. D., numato administracinę atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinei atsakomybei pagal šio straipsnio 1 dalį kilti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, bei veikos padarymo vietos specifiką.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su A. D. administracinio nusižengimo byla, dar kartą įvertinęs joje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, sprendžia, kad apylinkės teismas A. D. kaltę pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį pagrindė byloje surinktais įrodymais ir aiškiai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad A. D. argumentai nebuvo įvertinti taip, kaip ji norėjo, o teismas padarė jai nepalankias išvadas, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai taikyti įstatymai ir skundžiama nutartis yra neteisėta.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 2 d., apie 13.30 val. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. D. (duomenys neskelbtini), t. y. viešosios vietos sampratą atitinkančioje vietoje, necenzūriniais ir įžeidžiais žodžiais kibo prie nukentėjusiosios E. M., tokiais savo veiksmais įžeidė E. M. garbę ir orumą. Tokia išvada padaryta remiantis į bylą surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais.
10. Apeliantės teigimu, 2022 m. balandžio 2 d., apie 13 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad kaimynė laužo augančių krūmų šakas ir todėl, manydama, jog šie augalai auga ne kaimynei priklausančioje teritorijoje, nutarė šias aplinkybes išsiaiškinti. Kaimynei pradėjus priekaištauti dėl A. D. išvaizdos, apeliantė įsižeidė ir pavadino kaimynę necenzūriniu žodžiu. E. M. pagrasinus iškviesiant policiją, apeliantė toliau nekonfliktavo ir grįžo namo. Apeliantės nuomone dėl incidento kalta kaimynė E. M., kuri savo elgesiu išprovokavo apeliantę pavartoti jos atžvilgiu necenzūrinį žodį. Nukentėjusioji E. M. apklausiama teismo posėdyje parodė, kad 2022 m. balandžio 2 d. dienos metu, kai ji tvarkė prie savo namų gyvatvorę, prie jos pradėjo kibti A. D., garsiai ją vadino šlykštyne ir kitais įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji bandė raminti A. D., tačiau to padaryti nepavyko. Šį incidentą stebėjo netoliese buvę pašaliniai asmenys, kurie ragino nukentėjusiąją iškviesti policijos pareigūnus, kad šie sutramdytų A. D., ką nukentėjusioji ir padarė.
11. Viešoji vieta yra vieta, kurioje turi teisę lankytis kiti asmenys ir jie toje vietoje gali atsirasti bet kuriuo momentu ir dėl tokių pažeidėjo veiksmų gali patirti nepatogumų. Ginčo dėl to, kad konfliktas vyko viešoje vietoje, nėra, gatvė būtent ir yra tokia vieta.
12. Iš bylos duomenų, tame tarpe ir pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. paaiškinimo administracinio nusižengimo protokole matyti, kad ji pripažino, jog jai priėjus prie E. M. išsiaiškinti dėl krūmo šakų laužymo, tarp jos ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, kuris baigėsi nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu, t. y. iš dalies pripažino, kad padarė pažeidimą, tačiau viso proceso metu savo poelgį (kibimą prie nukentėjusiosios įžeidžiais žodžiais) teisina aplinkybe, kad pati nukentėjusioji įžeidimą išprovokavo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apygardos teismui nekyla jokių abejonių, kad A. D. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, viešoje vietoje (gatvėje) nukentėjusiosios atžvilgiu vartodama necenzūrinius žodžius, įžeidė nukentėjusiąją ir vien šių apeliantės atliktų veiksmų pakanka viešosios tvarkos pažeidimo konstatavimui. Viešoji tvarka yra suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Tokių principų bei taisyklių nesilaikymas, be jokios abejonės, gali sutrikdyti ir žmonių rimtį. Bendrojo viešo elgesio taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. D. pasirinktas jai susirūpinimą sukėlusio klausimo sprendimo pobūdis (priėjimas išsiaiškinti krūmo šakų laužymo priežastis) pats savaime nebuvo nepriimtinas bei pažeidžiantis kitų žmonių teises ir rimtį, tačiau pokalbio tarp apeliantės ir nukentėjusiosios eigai pakrypus netinkama linkme, laiku jo nenutraukus, nebuvo išlaikyta pagarba nukentėjusiajai bei nepasirinktas kitas iškilusio klausimo sprendimo būdas, kas pritariant pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, sąlygojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
13. Pastebėtina, kad apeliantė, jau buvusi bausta už analogiško nusižengimo padarymą, beje, tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, suprato, kad toks jos elgesys viešoje vietoje ne tik žeidžia ir žemina nukentėjusiąją, bet ir pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nėra priimtinas bei prieštarauja visuomenėje egzistuojančioms bendrosioms elgesio taisyklėms, yra nepagarbus ir įžeidžiantis kitus asmenis, be to, užtraukiantis administracinę atsakomybę, todėl nekyla abejonių, jog apeliantė savo veiksmus suprato ir norėjo taip elgtis (veikė tiesiogine tyčia).
14. Nors skunde apeliantė teigia, kad nebuvo nustatytas jos tikslas įžeisti nukentėjusiąją ir pažeisti viešąją tvarką, tačiau kaip jau minėta, ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo veikos kvalifikavimui nenumatyta būtinojo požymio – tokios veikos padarymo tikslo nustatymo, nes paprastai tokie nusižengimai padaromi impulsyviai ir be aiškios veiksmų motyvacijos, siekiant parodyti tam tikrą demonstratyvumą ar dėl chuliganiškų paskatų ir turint tikslą demonstruoti viršenybę ir jėgą. Papildomai pastebėtina, kad tarp šalių kilęs konfliktas, nulėmę nors ir spontaniškus, tačiau neteisėtus veiksmus, nepateisina A. D. netinkamo elgesio ir atsakomybės dėl to nešalina.
15. Aptarti duomenys leidžia pritarti išvadai, jog A. D. Institucijos 2022 m. balandžio 22 d. nutarimu nubausta teisėtai ir pagrįstai. Paskirtoji 85 Eur bauda yra nustatyta tinkamai, atsižvelgiant į inkriminuoto straipsnio sankcijos ribas bei administracinės nuobaudos skyrimo taisykles (ANK 6 skyrius). Šioje vietoje, atsižvelgiant į skundo argumentus, pastebėtina, kad už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyta tik bauda (nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų), todėl tokia nuobaudos rūšis ir buvo parinkta. Nors apeliantė nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, aukštesnysis teismas neįžvelgia aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą paskirtos baudos dydį mažinti. Pastebėtina, kad baudos dydis, įvertinus aktualias aplinkybes, apeliantei buvo paskirtas išnagrinėjus jos nusižengimą Institucijoje po to, kai ji gera valia nesumokėjo 15 Eur baudos per nustatytą terminą (iki rugsėjo 17 d.). Be to, laikytinas nepagrįstu skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta apeliantės atsakomybę švelninanti aplinkybė – prisipažinimas dėl padaryto administracinio nusižengimo, kadangi, kaip jau minėta, apeliantė nesutinka su administracinių nusižengimų protokole konstatuotu administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsni 1 dalyje, padarymu, neigia savo kaltę teigdama, kad buvo nukentėjusiosios išprovokuota. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantės prisipažinimas nelaikytinas atsakomybę švelninančia aplinkybe ANK 35 straipsnio prasme.
16. Apeliantė skunde taip pat nurodo į policijos pareigūnų, atvykusių pagal nukentėjusiosios pranešimą ir surašiusių apeliantei administracinio nusižengimo protokolą, šališkumą. Tačiau susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, konstatuoti, jog pareigūnai buvo šališki, pagrindo nėra. Prie bylos prijungtuose vaizdo įrašuose matyti, kad policijos pareigūnai bendravo maloniai, išklausė A. D. paaiškinimus, diskutavo dėl įvykio ir kilusių pasekmių, paaiškino apeliantei, kad jai rūpimais klausimais dėl nukentėjusiosios teisės genėti krūmus ji gali kreiptis į bendrijos pirmininką ir iš jo gauti norimą informaciją, jei tokios informacijos nesuteikė nukentėjusioji. Pareigūnai taip pat išaiškino baudos sumokėjimo terminus bei nurodė Institucijos kontaktinį elektroninio pašto adresą. Apeliantės nepasitenkinimo pareigūnų bendravimu vaizdo įrašuose taip pat neužfiksuota.
17. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo priimtiems procesiniams sprendimams, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutartį, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus duomenis vertino kitaip nei A. D., nedaro skundžiamos Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties neteisėtos bei nepagrįstos, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl nutartis paliekama nepakeista ir apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Algirdas Giedraitis