Civilinė byla Nr. e2A-166-440/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00133-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.6.1.3.6; 3.1.7.1.4; 3.1.7.11; 3.1.10.4; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2025 m. balandžio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-1149/2024 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei A. K. ir atsakovams I. R., uždarajai akcinei bendrovei „Pamario troba“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Luminor Bank AS“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, A. K., Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (2024 m. birželio 28 d.) prašydama: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „K.“, atsakovui – „K.“; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės; 4) padalyti santuokos metu įgytą turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą, unikalus (duomenys neskelbtini), kurio vertė 209 000 Eur, ir baldus, kurių bendra vertė 9 970 Eur: sofą (trivietę) – 1 000 Eur rinkos vertės, sofą (dvivietę) – 700 Eur rinkos vertės, staliuką prie sofos – 300 Eur rinkos vertės, toršerą – 250 Eur rinkos vertės, valgomojo stalą ir 4 kėdes – 1 400 Eur rinkos vertės; televizorių – 500 Eur rinkos vertės, magnetolą su kolonėlėmis – 300 Eur rinkos vertės, komodą – 1 100 Eur rinkos vertės, mikrobangų krosnelę – 70 Eur rinkos vertės, dvigulę lovą su čiužiniu – 900 Eur rinkos vertės, naktinius staliukus (2 vnt.) – 400 Eur rinkos vertės, naktines lempas (2 vnt.) – 200 Eur rinkos vertės, viengulę lovą su čiužiniu – 700 Eur rinkos vertės, fotelį – 450 Eur rinkos vertės, skalbimo mašiną – 500 Eur rinkos vertės, spintą su veidrodžiais – 700 Eur rinkos vertės, staliuką prie veidrodžio – 300 Eur rinkos vertės, veidrodį koridoriuje – 200 Eur rinkos vertės; automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 6 570 Eur (viso priteistino turto vertė 225 540 Eur), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį „BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 880 Eur; ekonominės veiklos „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), įrenginius, kurių vertė 50 000 Eur; baldus: minkštą baldų komplektą „Alberta Manhattan“ – 4 345 Eur rinkos vertės, komodą su stalčiais – 1 448 Eur rinkos vertės, DVD grotuvą „Philips“ su kolonėlėmis – 500 Eur rinkos vertės, televizoriaus staliuką – 200 Eur rinkos vertės, dulkių siurblį „Philips“ – 350 Eur rinkos vertės, čiužinį „Lionas“ – 247 Eur rinkos vertės (viso priteistino turto vertė 63 660 Eur); 5) atlikus įskaitymus už šalių privalomas kompensacijų išmokas, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 168 181,32 Eur kompensaciją už šeimos turto sumažėjimą; 6) grąžinti ieškovei atsakovui padovanoto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir 1/240 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei jos asmeninius daiktus: kompiuterį „HP“ – 500 Eur rinkos vertės, džiovyklą – 300 Eur rinkos vertės, radiją-patefoną „Rigonda Riga“, 1968 m. – 500 Eur rinkos vertės, paspirtuką „Micro one negro“ – 854,90 Eur rinkos vertės; 8) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė su atsakovu pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį iki santuokos sudarymo. Atsakovas su kreditore akcine bendrove (toliau – AB) „Swedbank“ buvo sudaręs kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kredito sumą didino. Ieškovė (duomenys neskelbtini) laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laidavo bankui už atsakovą, tokiu būdu tapo solidariai atsakinga už prievolės grąžinti paskolą tinkamą įvykdymą, kuri buvo panaudota gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statyboms. Po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudotis ir įregistruotas jungtinės nuosavybės teise. Šeima, t. y. ieškovė ir atsakovas, taip pat jų vaikai dukra K. K. ir sūnus D. K. šiame name nepertraukiamai pragyveno nuo (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai pardavė gyvenamąjį namą ir visi pinigai už parduotą namą buvo pervesti į atsakovo banko sąskaitas, ieškovė negalėjo kontroliuoti šių pinigų panaudojimo. (duomenys neskelbtini) atsakovas paliko šeimą.

3.       Pagal žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pirties, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas iš pirkėjų gavo 400 000 Eur, iš kurių 20 000 Eur avansu buvo sumokėti į atsakovo sąskaitą AB SEB banke, 60 000 Eur buvo pervesti į atsakovo sąskaitą AB SEB banke sutarties pasirašymo dieną, o 320 000 Eur buvo pervesti dalimis: 128 546,07 Eur buvo pervesti į kreditorės AB „Swedbank“ sąskaitą asmeninės atsakovo paskolos dengimui, o 191 453,93 Eur buvo pervesti į atsakovo asmeninę sąskaitą AB „Swedbank“. Kadangi žemės sklypas, kurio rinkos vertė buvo 22 014 Eur, priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, tai atsakovas nuslėpė nuo ieškovės ir panaudojo savo poreikiams tenkinti šeimos pinigus – 377 986 Eur, iš kurių 128 546,07 Eur panaudojo savo paskolai AB „Swedbank“ padengti, savo motinai D. K. pervedė 93 600 Eur, padengė savo paskolą „Para Cancelar BBVA“ banke – 16 633,30 Eur, pats sau suteikė 94 000 Eur paskolą, pervesdamas pinigus į „CaixaBank“ banką, ir išleido kitiems asmeniniams tikslams. Ieškovė turi teise į 1/2 dalį šeimos lėšų, gautų pardavus gyvenamąjį namą ir pirtį, kas sudaro 188 993 Eur.

4.       Šalys santuokos metu taip pat įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnį, turtas, įgytas santuokoje, priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis. Ieškovė ieškiniu, o atsakovas atsiliepimu į ieškinį susitarė dėl turto pasidalijimo būdo – priteisiant vienam sutuoktiniui nekilnojamąjį turtą, o kitam išmokant piniginę kompensaciją. Kadangi toks turto padalijimas atitinka šalių interesus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nurodė, jog jo interesai yra (duomenys neskelbtini), kur sutuoktiniai turi kitą šiame procese nedalijamą turtą, ieškovė prašė teismo butą, unikalus (duomenys neskelbtini), kurio vertė 209 000 Eur, su baldais, kurių bendra vertė 9 970 Eur, priteisti jai, taip pat priteisti automobilį „Audi A4“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) viso prašomo ieškovei priteisti turto rinkos vertė yra 225 540 Eur, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „BMW 318D“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), ekonominės veiklos (duomenys neskelbtini) įrenginius ir baldus (išskyrus vaikų poreikiams tenkinti skirtus baldus), kurie po gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pardavimo liko bute, adresu (duomenys neskelbtini), viso prašomo priteisti atsakovui turto rinkos vertė 63 660 Eur. Kadangi ieškovei tenka daugiau santuokos metu įgyto turto, todėl atsakovui priteistina 81 095 Eur.

5.       Ieškovė santuokos metu atsakovui padovanojo 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio jai asmeninės nuosavybės teise, dovanojimo sandorio pagrindu. Kadangi atsakovas primygtinai reikalavo, kad ieškovė jam padovanotų 1/2 dalį buto ir 1/240 dalį žemės sklypo, ieškovė šį turtą jam padovanojo, tačiau dabar prašo dovaną grąžinti.

6.       Po namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovas ieškovės asmeninius daiktus ir vaikų daiktus pervežė į savo tėvų namą, dėl to ieškovė negalėjo ir negali naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais daiktais: kompiuteriu „HP“, kuriame liko vienintelis mirusio ieškovės tėvo J. R. (J. R.) vaizdo įrašas, džiovykla, kurią padovanojo ieškovės motina, radija-patefonu „Rigonda Riga“ 1968 m., kuris yra senelės dovana, ieškovė teismo prašė į pareigoti atsakovą šiuos daiktus grąžinti, kadangi iki šiol ji šių daiktų neturi. 2018 m. atsakovas padovanojo ieškovei paspirtuką „Micro one negro“, todėl ši dovana yra ieškovės asmeninis turtas ir neįtraukiamas į dalytino turto masę, jis taip pat turi būti grąžintas ieškovei.

7.       Atsakovas privalo kompensuoti ieškovei už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą dėl jo asmeninės prievolės mokėti paskolą vykdymo, t. y. 1/2 dalį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) išmokėto AB „Swedbank“ kredito ir palūkanų, pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kas sudaro 59 948,41 Eur.

8.       Atsakovas, pažeisdamas teisės normas, reglamentuojančias bendro turto valdymą ir sutuoktinių lojalumo principą, veikdamas savanaudiškais tikslais, siekdamas finansiškai ieškovę nubausti, savanaudiškai valdė šeimos turtą, t. y. išnuomojo butus: butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visus nuompinigius pasiliko sau. Pagal ieškovės skaičiavimus, tokios atsakovo grynosios pajamos už (duomenys neskelbtini) m. sudarė 17 800 Eur, o už (duomenys neskelbtini) – 16 000 Eur, todėl atsakovas privalo ieškovei kompensuoti 16 900 Eur. Taip pat ieškovė privalo kompensuoti atsakovui už šeimos turto sumažėjimą vykdant jos asmeninės paskolos „Luminor Bankui AS“ 1/2 dalį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) grąžinto kredito ir palūkanų pagal 2006 m. lapkričio 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kas sudaro 16 565,09 Eur.

9.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

10.       Atsakovas pareikštu patikslintu priešieškiniu (2024 m. rugpjūčio 8 d.) teismo prašė : 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „K.“, atsakovui – „K.“; 3) priteisti atsakovui iš ieškovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės 17 666,82 Eur skolą; 5) priteisti atsakovui iš ieškovės 61 176 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą santuokos metu; 6) nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti 3/5 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti 2/5 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir po santuokos nutraukimo visą 209 000 Eur vertės butą natūra priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovei iš atsakovo priteisti 83 600 Eur kompensaciją; tenkinus šį reikalavimą iš ieškovės priteistiną 61 176 Eur kompensaciją sumažinti 28 962 Eur suma ir iš ieškovės priteisti 46 695 Eur kompensaciją; netenkinus šio reikalavimo atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 209 000 Eur vertės butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteisiant 104 500 Eur kompensaciją; 7) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 4 000 Eur vertės automobilį „BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteisiant 2 000 Eur kompensaciją; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 6 800 Eur vertės automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui iš ieškovės priteisiant 3 400 Eur kompensaciją; 9) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti stogo bagažinę „Terra Drive 480“, 230 Eur vertės, atsakovui priteisiant 115 Eur kompensaciją; 10) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 52,60333 vnt. vertybinių popierių „(duomenys neskelbtini)“, 158,61 Eur vertės, atsakovui iš ieškovės priteisiant 79,31 Eur kompensaciją; 1,9825 vnt. vertybinių popierių „(duomenys neskelbtini)“, 117,12 Eur vertės, atsakovui iš ieškovės priteisiant 58,56 Eur kompensaciją; 3,15146 vnt. vertybinių popierių „(duomenys neskelbtini)“, 7,96 Eur vertės, atsakovui iš ieškovės priteisiant 3,98 Eur kompensaciją; 9,8723 vnt. vertybinių popierių „(duomenys neskelbtini)“, 219,49 Eur vertės, atsakovui iš ieškovės priteisiant 109,75 Eur kompensaciją; 11) po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti baldus ir daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini): sofą (trivietę), 0 Eur vertės, sofą (dvivietę), 150 Eur vertės, staliuką prie sofos, 40 Eur vertės, toršerą, 0 Eur vertės, valgomąjį stalą ir kėdes, 0 Eur vertės, televizorių, 45 Eur vertės, komodą, 80 Eur vertės, mikrobangų krosnelę, 30 Eur vertės, dvigulę lovą su čiužiniu, 150 Eur vertės, naktinį staliuką (2 vnt.), 50 Eur vertės, naktinę lempą (2 vnt.), 12 Eur vertės, viengulę lovą su čiužiniu, 80 Eur vertės, fotelį, 40 Eur vertės, skalbimo mašiną, 100 Eur vertės, spintą su veidrodžiais, 120 Eur vertės, staliuką prie veidrodžio, 50 Eur vertės, veidrodį koridoriuje, 30 Eur vertės, ieškovei iš atsakovo priteisiant 488,50 Eur kompensaciją; 12) po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti baldus ir daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini): svetainės sofą „Maison du monde“, 1 000 Eur vertės, valgomąjį stalą ir 6 kėdes, 1 600 Eur vertės, spintą svetainėje, 300 Eur vertės, fotelį (odinį), 500 Eur vertės, komodą koridoriuje, sendintą metalu, 1 200 Eur vertės, svetainės spintą, antikvarinę (tamsus medis), 1 000 Eur vertės, toršerus (3 vnt.), 300 Eur vertės, šaldytuvą „Ikea“, 200 Eur vertės, indaplovę „Ikea“, 300 Eur vertės, skalbimo mašiną „Samsung“, 500 Eur vertės, paveikslą svetainėje „California“, 200 Eur vertės, veidrodį koridoriuje „Ikea“, 50 Eur vertės, kompiuterį „HP“, 500 Eur vertės, fotelį šviesų „Maison du monde“, 300 Eur vertės, spausdintuvą „Philips“, 250 Eur vertės, vaizdo kamerą „Sony“, 500 Eur vertės, dvigulę lovą su čiužiniu „Ikea“, 800 Eur vertės, staliukus prie lovos (2 vnt.) „Maison du monde“, 500 Eur vertės, stumdomą miegamojo spintą „Ikea“, 600 Eur vertės, atsakovui iš ieškovės priteisiant 5 300 Eur kompensaciją; 13) pripažinti, kad pagal (duomenys neskelbtini) nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, pardavus atsakovo asmeninės nuosavybės teise turėtą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš 400 000 Eur gauti 75 280 Eur yra asmeninė atsakovo nuosavybė; 14) pripažinti, jog pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise ir pagal (duomenys neskelbtini) nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, pardavus pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš 400 000 Eur gauti 317 400 Eur už pastatą – gyvenamąjį namą ir 7 320 Eur už pastatą – pirtį yra asmeninė atsakovo nuosavybė; tenkinus šį reikalavimą iš atsakovo priteisti ieškovei 32 597,73 Eur kompensaciją už prievolių kreditorei AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą santuokos metu, taip pat reikalavimą dėl kompensacijos už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą santuokos metu sumažinti 54 049,23 Eur suma ir priteisti 34 151,50 Eur kompensaciją; netenkinus šio reikalavimo iš ieškovės priteisti 27 024,62 Eur kompensaciją už atsakovo grąžintą kredito dalį AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo asmeninių lėšų; 15) priteisti atsakovui iš ieškovės 17 484,54 Eur kompensaciją už prievolių kreditoriui „Luminor Bank AS“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą santuokos metu; 16) priteisti atsakovui iš ieškovės 11 056,58 Eur kompensaciją už gautas nuomos pajamas; 17) įpareigoti ieškovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovui ar jo nurodytam asmeniui perduoti šiuos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus: minkštą baldų komplektą „Alberta Manhattan“ su staliuku (4 345 Eur vertės), komodą su stalčiais (1 448 Eur vertės), DVD grotuvą „Philips“ su kolonėlėmis (500 Eur vertės), televizorių „Panasonic“ (500 Eur vertės), televizoriaus staliuką (200 Eur vertės), dulkių siurblį „Philips“ (350 Eur vertės), čiužinį „Lionas“ (200 Eur vertės), 2 vnt. paveikslų su JAV vaizdais (200 Eur vertės), televizorių „Sony“ (500 Eur vertės), televizoriaus staliuką (200 Eur vertės); 18) priteisti atsakovui iš ieškovės 48 102,37 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; 19) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimai kreditoriui A. K. pagal (duomenys neskelbtini) pavedimu gautą paskolą, 20 000 Eur sumos, yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; 20) pripažinti negaliojančiais apsimestinius sandorius – (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp I. R. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pamario troba“, kuria buvo įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M., (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M., (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp I. R. ir A. K., kuria butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanoti ieškovei A. K., ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės A. K. ir atsakovo A. K., kuria 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), padovanotos atsakovui A. K., ir pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir po santuokos nutraukimo padalyti šį 123 276 Eur vertės turtą ieškovei A. K. ir atsakovui A. K. po 1/2 dalį; netenkinus šio reikalavimo atsakovui A. K. iš atsakovės I. R. priteisti 52 384,73 Eur už pusę sutuoktinių bendrų lėšų panaudojimą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimui ir įrengimui; 21) priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

11.       (duomenys neskelbtini) už gautą paskolą ieškovė nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi planavo gyventi (duomenys neskelbtini). Ieškovė neturėjo pinigų buto įrengimui, kadangi šalys bendravo artimai, ieškovei paprašius, atsakovas jai paskolino šio buto remontui ir įrengimui iš viso 61 000 Lt (17 666,82 Eur), prašo šią sumą grąžinti. Atsakovas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nusipirko sklypą (duomenys neskelbtini), turėdamas tiksla jame statyti gyvenamąjį namą, o (duomenys neskelbtini) pagal kredito sutartį gavęs iš banko kreditą su tiksline paskirtimi – namo statybai (duomenys neskelbtini) pradėjo namo statybas. Ieškovė pas atsakovą į namą atsikraustė (duomenys neskelbtini) antroje pusėje. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką.

12.       Po santuokos sudarymo ieškovė niekur nedirbo, visas šeimos išlaidas apmokėdavo atsakovas, taip pat kas mėnesį papildomai ieškovei į sąskaitą pervesdavo įvairias pinigų sumas, mokėjo ieškovės asmeninę būsto paskolą, rūpinosi uždarosios akcinės bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Ieškovės sprendimu šalys nuo (duomenys neskelbtini) nebegyvena kartu. Atsakovas dar iki santuokos pardavė savo asmeninį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise iki santuokos įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), sklypą (duomenys neskelbtini) Vėliau jau santuokos laikotarpiu šis asmeninis atsakovo turtas buvo parduotas ir gauta iš viso 122 352 Eur asmeninių lėšų, kurios santuokos metu buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Iš šių lėšų 100 000 Lt (28 962 Eur) buvo panaudota bendro buto (duomenys neskelbtini), pirkimui, o 54 049,23 Eur panaudota kredito pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimui. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įgytas už 500 000 Lt. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pervedė ieškovei 100 000 Lt (28 962 Eur) į jos „Danske Bank A/S“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovė, persivedusi šią sumą iš savo sąskaitos į „Danske Bank A/S“ banko sąskaitą, pervedė šią sumą už buto pirkimą pardavėjo kreditoriui. Taigi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 20 procentų kainos buvo sumokėta iš atsakovo asmeninių lėšų, todėl atsakovas prašė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, atsakovui priteisiant 60 procentų šio turto (3/5 dalis buto), o ieškovei – 40 procentų šio turto (2/5 dalis buto) ir po santuokos nutraukimo visą 209 000 Eur vertės butą natūra priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovei iš atsakovo priteisiant 83 600 Eur kompensaciją. Tenkinus šį reikalavimą iš ieškovės priteistiną 61 176 Eur kompensaciją sumažinti iki 28 962 Eur ir iš ieškovės priteisti 46 695 Eur kompensaciją. Netenkinus šio reikalavimo atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 209 000 Eur vertės butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteisiant 104 500 Eur kompensaciją. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisus butą, baldai, esantys šiame bute, po santuokos nutraukimo turėtų būti priteisti atsakovo nuosavybėn, ieškovei priteisiant 488,35 Eur kompensaciją.

13.       Šalys santuokos metu taip pat įgijo du automobilius ir stogo bagažinę. Šį turtą šalys yra faktiškai pasidalijusios: ieškovė automobiliu „Audi A4“ naudojasi, ant šio automobilio yra sumontuota stogo bagažinė „Terra Drive 480“, automobilis „BMW 318D“ yra nenaudojamas. Taigi atsakovui priteisus automobilį „BMW 318D“, 4 000 Eur vidutinės rinkos vertės, o ieškovei – automobilį „Audi A4“, 6 800 Eur vidutinės rinkos vertės, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 400 Eur kompensacija už atitenkantį didesnės vertės turtą. Ieškovei priteisus stogo bagažinę „Terra Drive 480“, kurios vertė 230 Eur, atsakovui priteistina 115 Eur kompensacija. Taip pat ieškovės vertybinių popierių sąskaitoje esantys vertybiniai popieriai priteistini ieškovei, atsakovui išmokant 109,75 Eur kompensaciją. Be to, ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bute, naudojasi ten esančiais šalių santuokos metu įgytais daiktais ir baldais, todėl po santuokos nutraukimo šie baldai ir daiktai turėtų būti priteisti ieškovės nuosavybėn, atsakovui priteisiant 5 300 Eur kompensaciją. 

14.       Atsakovas ant (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nusipirko žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dar iki pažinties su ieškove pradėjo namo statybas. Taip pat atsakovui finansiškai padėjo tėvai, (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu paskolindami jam per septynis kartus 226 500 Lt (65 599 Eur). Pastatas jau (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė su 64 procentų baigtumu, hipotekos sutartimi įkeistas atsakovo kreditoriui. Namas buvo 100 procentų baigtas, visiškai įrengtas ir tinkamas gyventi dar (duomenys neskelbtini) pradžioje, t. y. iki santuokos su ieškove. (duomenys neskelbtini) (4 mėn. po santuokos) buvo tik patikslinti kadastro duomenys su 100 procentų baigtumu, pastatas pripažintas tinkamu naudoti ir atitinkamai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) (6 mėn. po santuokos). Po santuokos sudarymo jokie statybos darbai nebuvo vykdomi, todėl šis turtas pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas atsakovo asmeninis žemės sklypas ir jo priklausiniai: pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – pirtis, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta tik dėl to, jog formaliai statiniai buvo įregistruoti santuokos metu, tačiau sandorio sudaryme nedalyvavo, juo nesidomėjo, išdavė atsakovui įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovą savo nuožiūra disponuoti žemės sklypu ir statiniais, gauti pinigus į savo sąskaitą. Atitinkamai visa 400 000 Eur pardavimo kaina buvo sumokėta į atsakovo sąskaitą ir ieškovė niekada tam neprieštaravo ir jokių pretenzijų pervesti jai pusę sumos nereiškė.

15.       Santuokos laikotarpiu atsakovo asmeninių prievolių vykdymui kreditorei AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso buvo išmokėta 247 790,76 Eur kredito, kurio 182 595,30 Eur grąžinta iš asmeninių lėšų. Taigi likusi grąžinto kredito dalis santuokos metu sudaro 65 195,46 Eur. Ieškovė taip pat pripažįsta, kad santuokos laikotarpiu iki bylos iškėlimo grąžino 34 969,08 Eur kredito, paimto asmeniniam jos butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti pagal „Luminor Bank AS“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Skirtumas tarp atsakovo grąžinto kredito ir ieškovės santuokos metu iš bendrų lėšų grąžinto kredito sudaro 30 226,38 Eur. Taigi tenkinus atsakovo reikalavimą dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ieškovei galėtų būti priteista 15 113,19 Eur kompensacija už bendro turto sumažėjimą vykdant atsakovo asmenines prievoles kreditorei AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Jei teismas netenkintų atsakovo reikalavimo ir nepripažintų, kad statiniai namas ir pirtis priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir lėšos, gautos pardavus šį asmeninį atsakovo turtą, yra asmeninė atsakovo nuosavybė, ir šios lėšos būtų laikomos bendromis su ieškove, iš ieškovės priteistina 27 024,62 Eur kompensacija už atsakovo (duomenys neskelbtini) grąžintą kredito dalį AB „Swedbank“, iš asmeninių lėšų pardavus asmeninį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteistina 17 484,54 Eur kompensacija už ieškovės asmeninių prievolių vykdymą „Luminor Bank AS“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 

16.       Atsakovas nuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš viso už šio buto nuomą (duomenys neskelbtini) gavo 19 440 Eur. Atėmus atsakovo patirtas išlaidas, likusi pajamų dalis sudaro 17 791,87 Eur. Todėl ieškovės dalis sudaro 8 895,94 Eur. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pervedė ieškovei 4 597 Eur nuompinigių, todėl už buto nuomą ieškovei iš atsakovo priteistina 4 262,94 Eur kompensacija. Tačiau ieškovė taip pat (duomenys neskelbtini) nuomojo asmeninį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė duomenų apie nuomos mokesčio dydį, todėl visa ieškovės į jos banko sąskaitą iš nuomininkės gauta suma laikytina jos nuomos pajamomis. Ieškovė gavo 7 379,04 Eur nuomos pajamų, todėl atsakovui priteistina 3 689,52 Eur kompensacija. Taip pat ieškovė (duomenys neskelbtini) vasarą ir rugsėjo mėn. nuomojo bendrą butą (duomenys neskelbtini) ir šiomis pajamomis su atsakovu nepasidalijo. Ieškovė iš šio buto nuomos gavo 14 260 Eur pajamų, todėl iš ieškovės atsakovui priteisina 7 130 Eur kompensacija. Taip pat tikėtina, kad ieškovė iki 2023 m. vasaros buvo išnuomojusi ir šalių bendrą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsitiktinai pastebėjo skelbimą internete dėl šio buto nuomos, be to, ieškovė savavališkai iš šio buto išvežė atsakovo asmeninius ir kitus daiktus, pakeitė durų spyną, siekdama paruošti butą nuomai. Ieškovė gavo apie 600–700 Eur/mėn. už šio buto nuomą, kas nuo (duomenys neskelbtini) sudaro 10 800–12 600 Eur, iš kurių 4 500–5 250 Eur priklauso atsakovui.

17.       Ieškovė šiuo metu yra užvaldžiusi (pakeitusi durų spyną), naudojasi bendru butu, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute yra likę atsakovo asmeninių daiktų, pirktų dar iki santuokos į atsakovo asmeninį butą (duomenys neskelbtini) ir į namą (duomenys neskelbtini), vėliau pervežti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovės žinioje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra likę atsakovo asmeninių daiktų, pirktų iki santuokos už asmenines atsakovo lėšas. Atsakovas teismo prašė įpareigoti ieškovę perduoti šiuos daiktus atsakovui ar jo nurodytam asmeniui.

18.       Iš ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė įvairiems asmenims pervesdavo įvairias sumas su įvairiomis paskirtimis ne šeimos poreikiams tenkinti ir santuokos laikotarpiu pervedė 56 997,81 Lt (16 507,71 Eur). Šia suma ieškovė sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 8 253,86 Eur kompensacija. Be to, ieškovė iš banko sąskaitų išėmė didelę sumą grynųjų pinigų – 53 069,58 Eur. Ieškovė nepanaudojo tokios didelės grynųjų pinigų sumos šeimos poreikių tenkinimui, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 26 534,79 Eur kompensacija. Taip pat ieškovė iš „CaixaBank“ banko sąskaitos 9 dienų laikotarpiu išėmė didelę sumą grynųjų pinigų – 14 000 Eur, kurie nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 7 000 Eur kompensacija. Iš ieškovės banko sąskaitų matyti ir tai, kad ieškovė pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 281,51 Eur. Šios lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 5 140,76 Eur kompensacija.

19.       Taip pat ieškovė savo gerai draugei I. S. (duomenys neskelbtini) paskolino 8 100 Lt (2 345,92 Eur). Pinigai buvo paskolinti ieškovės iniciatyva, be atsakovo žinios ir sutikimo. Atsakovo žiniomis, ši skola nėra grąžinta, skolininkė gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra apsunkintas skolos išieškojimas. Todėl atsakovas teismo prašė priteisti iš ieškovės 1 172,96 Eur už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

20.       Ieškovė turi asmeninį kreditorių „Luminor Bank AS“ pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paskola paimta iki santuokos asmeninio turto įgijimui, todėl ir prievolės šiam kreditoriui yra laikomos asmeninėmis ieškovės prievolėmis ir po santuokos nutraukimo vykdytinos iš asmeninio ieškovės turto.

21.       Šalys taip pat turi bendrą kreditorių A. K., kuris (duomenys neskelbtini) pervedė į ieškovės sąskaitą kaip paskolą 20 000 Eur. Paskola buvo skirta buto (duomenys neskelbtini) įgijimui, kuris ir buvo įgytas (duomenys neskelbtini). Ši paskola A. K. nėra grąžinta. Kadangi gauta paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui, ši prievolė kreditoriui pripažintina solidaria sutuoktinių prievole.

22.       (duomenys neskelbtini) ieškovės motinos I. R. vardu iš UAB „Pamario troba“ buvo nupirktas butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau tikrasis šio sandorio tikslas buvo nusipirkti šį butą sutuoktiniams. Pardavėja UAB „Pamario troba“ suderino notarą ir ieškovės motina nuvyko tik pasirašyti sutarties. Už šį turtą 338 018 Lt (97 896,78 Eur) buvo sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų. Ieškovės motina niekur nedirbo, pajamų šiam butui įsigyti neturėjo. Nusipirkus butą, visus remonto ir kitus reikalus sprendė sutuoktiniai, iš bendrų sutuoktinių lėšų 23 730 Lt (6 872,68 Eur) buvo sumokėta už šio buto įrengimą. Atitinkamai (duomenys neskelbtini) ieškovės motina padovanojo šį butą su dalimi žemės sklypo ieškovei, o ieškovė (duomenys neskelbtini) padovanojo 1/2 dalį buto ir dalį žemės sklypo atsakovui. Taip buvo įgyvendinta tikroji šalių valia įgyti turtą bendrojon nuosavybėn.

23.       Iki ieškovės ieškinio, kuriuo ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui grąžinti 1/2 dalį padovanoto turto, atsakovas nežinojo apie savo teisių pažeidimą, nes dovanojimo sandoriais buvo įgyvendinta tikroji šalių valia ir turtas nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams. Todėl priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti negaliojančiais apsimestinius daugybę sandorių ir pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ieškovės ir atsakovo kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir po santuokos nutraukimo padalyti šį turtą sutuoktiniams po 1/2 dalį. Netenkinus prašymo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip apsimestinių ir nepripažinus, kad (duomenys neskelbtini) turtas ieškovės ir atsakovo buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, atsakovas prašė priteisti iš atsakovės I. R. 52 384,73 Eur, t. y. 1/2 dalį už sutuoktinių bendrų lėšų panaudojimą šio turto įgijimui ir įrengimui.

24.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, juo su priešieškiniu nesutiko, prašė priešieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas niekada neskolino pinigų buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl pačių paskolos santykių egzistavimo. Be to, atsakovas praleido senaties terminą, taikytiną reikalavimui dėl skolos priteisimo.

25.       Reikalavimas priteisti 61 176 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą santuokos metu atmestinas kaip neįrodytas, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė arba turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos jo asmeninės lėšos. Ieškovei nežinoma, kur buvo panaudotos šios lėšos. Byloje yra pateikti įrodymai apie šalių banko sąskaitų judėjimą, kurie paneigia šį atsakovo reikalavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas disponavo didelėmis grynųjų pinigų sumomis, kurie buvo nuslėpti nuo ieškovės ir nebuvo panaudoti šeimos reikmėms, atsakovas žaidė kazino ir šiuos pinigus, tikėtina, pralošė.

26.       Nesutiko su atsakovo prašymu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti 3/5 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti 2/5 dalis buto, po santuokos nutraukimo visą 209 000 Eur vertės butą natūra priteisiant atsakovui. Atsakovas turėjo asmeninio pobūdžio išlaidų ir nepagrindė, kad iš parduotos asmeninės nuosavybės gautos lėšos buvo panaudotos būtent buto įsigijimui, o ne kitoms reikmėms. Atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Jam priklauso dar keturi nekilnojamojo turto objektai. Ieškovė su vaikais ketina grįžti į Lietuvą. Dėl šių aplinkybių, atsižvelgiant į vaikų interesus, ji teismo prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti minėtą butą jai natūra.

27.       Ieškovės nurodomas transporto priemonių vertes nulėmė tai, kad ieškovės naudojamas automobilis „Audi A4“ buvo sudaužytas santuokos metu, todėl automobilio korpusas yra subraižytas, o atsakovo „BMW 318D“ yra geros būklės, nes stovi tėvų garaže nenaudojamas nuo (duomenys neskelbtini) Atsakovas taip pat žino, kad automobilio stogo bagažinė „Terra Drive 480“ yra sudaužyta ir nenaudojama, todėl negali būti dalijama šioje byloje. Taip pat nesutiko, kad būtų dalijami vertybiniai popieriai, nes jie ieškovės vardu įgyti iki santuokos sudarymo, daugiau nepapildyti, todėl yra jos asmeninė nuosavybė.

28.       Atsakovas, prašydamas jam priteisti baldus, esančius bute, adresu (duomenys neskelbtini), specialiai mažina šių baldų vertę, nes nenori sąžiningai nustatyti dalytino turto masės vertės. Ieškovės ieškinyje nurodyta šių baldų vertė yra reali. Ieškovė nesutiko dalyti Lietuvos teisme baldų, esančių bute (duomenys neskelbtini), nes atsakovas neįtraukė visų baldų, įgytų (duomenys neskelbtini) santuokos metu. Be to, atsakovas nenurodė, kokie daiktai skirti vaikų poreikiams tenkinti ir kurie pagal įstatymus neturi būti įtraukti į dalytino turto masę. Dėl šių aplinkybių šis atsakovo prašymas turi būti paliktas nenagrinėtas.

29.       Ieškovė iš dalies nesutiko su priešieškinio reikalavimu pripažinti, kad pagal (duomenys neskelbtini) nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, pardavus atsakovo asmeninės nuosavybės teise turėtą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), iš 400 000 Eur gauti 75 280 Eur yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nes, pagal į bylą pateiktus dokumentus, žemės sklypo rinkos vertė buvo nurodyta 22 014 Eur, todėl ieškovė pripažino tik 22 014 Eur kaip atsakovo asmeninę nuosavybę.

30.       Ieškovė nesutiko, kad gyvenamasis namas ir pirtis, esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir kad pagal (duomenys neskelbtini) nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį šiuos pastatus pardavus iš 400 000 Eur gauti 317 400 Eur yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Šalys pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini) m. Pastatų statyba vyko iš banko paskolos, kurios laiduotoja buvo ieškovė. Banko paskola buvo dengiama iš šeimos lėšų, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad grynaisiais mokėti už statybos darbus ir medžiagas pinigai buvo atsakovo asmeninės lėšos. Ieškovė prisidėjo prie namo ir pirties statybų. Po santuokos sudarymo ir parduodant ginčytiną turtą atsakovas neginčijo įregistruotos jungtinės nuosavybės, nors atsakovui apie jungtinę nuosavybę buvo žinoma nuo pastatų įregistravimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

31.       Nesutiko su priešieškinio reikalavimu grąžinti atsakovui baldus. Visi šie daiktai buvo įgyti santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) m., todėl ieškovė prašė juos dalyti ieškinyje nurodytu būdu. Kadangi dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo namų technika pradėjo gesti, todėl ieškovė buvo priversta utilizuoti šaldytuvą ir televizorių „Panasonic“, dėl to šie daiktai neįtraukiami į dalytino turto sąrašą.

32.       Nesutiko su priešieškinio reikalavimu dėl neva 48 102,37 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Reikalavimas yra pateiktas praleidus senaties terminą. Ieškovė be sutuoktinio žinios neperleisdavo šeimos pinigų. Pinigai I. S. taip pat buvo paskolinti su atsakovo žinia. (duomenys neskelbtini) atsakovas ieškovės vardu, suklastojęs ieškovės parašą, kreipėsi į teismą dėl skolos grąžinimo. Nuo (duomenys neskelbtini) buvo užvestos trys bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovės padirbtais parašais, apie kurias ieškovė nežinojo. Šios aplinkybės ieškovei tapo žinomos po pradėtos santuokos nutraukimo bylos, tai patvirtina, kad atsakovas viską žinojo ir bandė atgauti pinigus.

33.       Nesutiko su priešieškinio reikalavimu pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) pavedimu iš A. K. gauti 20 000 Eur yra paskola ir yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė. Šalys pinigų iš A. K. nesiskolino, šie pinigai prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini) buvo palikti pas atsakovo tėvus saugoti, nes išvykdamos į (duomenys neskelbtini) šalys neturėjo galimybės vežti didelio kiekio grynųjų pinigų. Šių pinigų pervedimas reiškė paliktų pinigų grąžinimą.

34.       Nesutiko su priešieškinio reikalavimais dėl apsimestinių sandorių dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo įgijimo neva jos ir atsakovo vardu, nes tai neatitinka tikrovės. Be to, yra praleisti senaties terminai tokiems reikalavimams reikšti.

35.       Atsakovė pagal priešieškinį I. R. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, juo su priešieškiniu nesutiko, prašė priešieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė I. R. ir jos sutuoktinis J. R. nusprendė įsigyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), naujai statomame name. Šio buto pirkimui sutuoktiniai nusprendė panaudoti savo sukauptas lėšas – 60 000 USD ir 40 000 Eur. Nepasitikėdami bankais, santaupas laikė grynaisiais pinigais ir apie jas žinojo jų dukra ieškovė A. K.. Buto pirkimui atsakovė ir jo sutuoktinis perdavė savo dukrai visas savo santaupas. Duktė, siekdama padėti tėvams, padėjo tinkamai sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas sutuoktinių J. R. ir I. R. vardu lygiomis dalimis. Sandoris teisiškai įregistruotas valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre. Per visą laiką šiuo butu sutuoktiniai naudojosi retai, nes gyveno savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kad prie buto įrengimo dukra prisidėtų savo lėšomis, neprieštaravo, tačiau tikslių sumų neaptarė, nes perduotus pinigus prieš buto pirkimą laikė pakankamais. Atsakovas A. K. niekada tam neprieštaravo.

36.       Kai dukters šeima laikinai apsigyvendavo bute, jie mokėdavo už komunalines paslaugas ir tokios sąlygos tenkino visus. Atsakovo teiginiai, kad jis tinkamai vykdė buto savininko prievoles, t. y. mokėdavo buto išlaikymo mokesčius, neatitinka tikrovės. Atsakovė I. R. savo vardu sudarė sutartis dėl elektros, vandens tiekimo paslaugų, pati apmokėdavo sąskaitas. Duktė A. K. už I. R. priklausančio buto komunalines paslaugas mokėdavo tik už tuos laikotarpius, kai jos šeima apsistodavo šiame bute.

37.       (duomenys neskelbtini) mirė J. R.. Po jo mirties turtą paveldėjo sutuoktinė I. R., o duktė A. K. atsisakė paveldėti turtą po savo tėvo mirties. Už atsisakymą paveldėti po savo tėvo mirties turtą, dukteriai A. K. prašant padovanoti jai vieną iš dviejų butų, (duomenys neskelbtini) I. R. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį. Apie jos ketinimą padovanoti šio buto dalį savo sutuoktiniui A. K. jai nebuvo žinoma.

38.       Atsakovo teiginys, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, slepiantis kitą sandorį, niekuo neparemtas ir neįrodytas. Atsakovas net nenurodo, kokiu tikslu sutuoktiniai ginčijamos buto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė savo vardu, o sandoris buvo sudarytas sutuoktinių J. R. ir I. R. vardu. Nė vienos aplinkybės, kuri būtų trukdžiusi atsakovui sudaryti sutartį su UAB „Pamario troba“ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo, nėra nurodoma.

39.       Nuo ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki priešieškinio pareiškimo dienos praėjo daugiau nei 11 metų. Atsakovas praleido bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovas prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp I. R. ir A. K., negaliojančia, nebūdamas sandorio šalis. Toks prašymas yra neteisėtas. Atsakovas taip pat prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir paties atsakovo, negaliojančia, tačiau atsakovas pagal šį sandorį yra naudos gavėjas, sudarant sutartį sutiko su dovanojimu, išreiškė savo valią. Aplinkybių, dėl kurių jis neturėjo teisės priimti dovaną, ar kitų teisių pažeidimų jis nenurodo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

40.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką, įregistruotą tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisė. Pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ieškovė ir atsakovas faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo (duomenys neskelbtini). Padalijo santuokos metu įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 6 570 Eur vertės; stogo bagažinę „Terra Drive 480“, 230 Eur vertės; 9,8723 vnt. vertybinių popierių (duomenys neskelbtini), kurių ISIN kodas (duomenys neskelbtini), 219,49 Eur vertės; pripažino ieškovei 1/2 dalį reikalavimo teisės į 2 345,92 Eur (8 100 Lt) negrąžintą paskolą pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, sudarytą tarp A. K. ir I. S.. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: butą, unikalus (duomenys neskelbtini), 209 000 Eur vertės; kilnojamuosius daiktus, esančius bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 9 970 Eur: sofą (trivietę) – 1 000 Eur rinkos vertės, sofą (dvivietę) – 700 Eur rinkos vertės, staliuką prie sofos – 300 Eur rinkos vertės, toršerą – 250 Eur rinkos vertės, valgomojo stalą ir 4 kėdes – 1 400 Eur rinkos vertės; televizorių – 500 Eur rinkos vertės, magnetolą su kolonėlėmis – 300 Eur rinkos vertės, komodą – 1 100 Eur rinkos vertės, mikrobangų krosnelę – 70 Eur rinkos vertės, dvigulę lovą su čiužiniu – 900 Eur rinkos vertės, naktinius staliukus (2 vnt.) – 400 Eur rinkos vertės, naktines lempas (2 vnt.) – 200 Eur rinkos vertės, viengulę lovą su čiužiniu – 700 Eur rinkos vertės, fotelį – 450 Eur rinkos vertės, skalbimo mašiną – 500 Eur rinkos vertės, spintą su veidrodžiais – 700 Eur rinkos vertės, staliuką prie veidrodžio – 300 Eur rinkos vertės, veidrodį koridoriuje – 200 Eur rinkos vertės; transporto priemonę „BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 6 880 Eur vertės; pripažino atsakovui 1/2 dalį reikalavimo teisės į 2 345,92 Eur (8 100 Lt) negrąžintą paskolą pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, sudarytą tarp A. K. ir I. S.. Priteisė ieškovei iš atsakovo 109 377,38 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Priteisė ieškovei iš atsakovo 33 032,35 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą vykdant asmeninę prievolę kreditorei AB „Swedbank“. Priteisė atsakovui iš ieškovės 16 565,09 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą vykdant asmeninę prievolę kreditoriui „Luminor Bank AS“. Pripažino, jog pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – pirtis, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui A. K. priklausė asmeninės nuosavybės teise ir pagal (duomenys neskelbtini) nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį pardavus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gauti 400 000 Eur (iš kurių 75 280 Eur už žemės sklypą) yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Įpareigojo atsakovą per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei ar jos nurodytam asmeniui ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį daiktą: radiją-patefoną „Rigonda Riga“, 1968 m. (500 Eur vertės). Įpareigojo ieškovę per 7 (septynias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovui ar jo nurodytam asmeniui atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus: minkštą baldų komplektą „Alberta Manhattan“ su staliuku (4 345 Eur vertės), komodą su stalčiais (1 448 Eur vertės), grotuvą DVD „Philips“ su kolonėlėmis (500 Eur vertės), televizoriaus staliuką (200 Eur vertės), dulkių siurblį „Philips“ (350 Eur vertės), čiužinį „Lionas“ (200 Eur vertės), 2 vnt. paveikslų su JAV vaizdais (200 Eur vertės), televizorių „Sony“ (500 Eur vertės), televizoriaus staliuką (200 Eur vertės). Priteisė ieškovei iš atsakovo 4 898,94 Eur kompensaciją už turto nuomos pajamas. Priteisė atsakovui iš ieškovės 350 Eur kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto sunaikinimą. Nustatė, kad ieškovės prievolė kreditoriui „Luminor Bank AS“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, pagal (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės prievole. Nustatė, kad, trečiajam asmeniui A. K. pagrindus (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymo pagrindu kilusių paskolos teisinių santykių egzistavimą, prievolė grąžinti šią sumą pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Nustatė, kad turtinės teisės pagal pensijų kaupimo, gyvybės draudimo sutartis lieka tai šaliai, kurios vardu sudaryta pensijų kaupimo, gyvybės draudimo sutartis. Paliko nenagrinėtą atsakovo reikalavimą padalyti baldus ir daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini). Panaikino (duomenys neskelbtini) buto dalies ir žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ieškovė padovanojo atsakovui 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikė restituciją – grąžino ieškovei iš atsakovo 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė iš ieškovės 4 648,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui. Priteisė iš atsakovo 1 591,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei. Priteisė iš atsakovo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei I. R.. Priteisė iš ieškovės 2 870,26 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661). Priteisė iš atsakovo 3 751,74 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

41.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti įstatyme įtvirtintą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), tai yra neįrodė atsakovo neištikimybės fakto. Taip pat byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kad dėl santuokos iširimo kaltas būtų tik vienas sutuoktinis (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl nesutaikomų prieštaravimų, prarasto tarpusavio pasitikėjimo ir abiejų sutuoktinių bendro gyvenimo perspektyvos nematymo, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

42.       Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas pažymėjo, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos iširimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinęs, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas ieškovės reikalavimą priteisti jai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir atsakovo reikalavimą priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetė kaip neturinčius teisinio pagrindo.

43.       Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistas (CK 3.72 straipsnis).

44.       Teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo momento, vadovavosi CK 3.67 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos, tačiau vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad šios pasekmės atsirado anksčiau – nuo tada, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Teismas konstatavo, kad ieškovės atstovė 2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje pateikė prašymą taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi. Be to, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose išreiškė poziciją prašydama kompensaciją atsakovui už jos asmeninės prievolės vykdymą priteisti tik už laikotarpį iki (duomenys neskelbtini), kadangi nesutiko, kad būtų dalijamos pajamos, gautos po šios datos iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi.

45.       Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl 17 666,82 Eur skolos priteisimo, nurodydamas, kad paskolos teisinių santykių faktas nėra įrodytas. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 17 666,82 Eur skolą, teigdamas, kad iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) paskolino ieškovei šią sumą jos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontui ir įrengimui. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių prievolės egzistavimą, jos rūšį ar dydį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šalių susitarimas buvo dėl paskolos, todėl padarė išvadą, kad paskolos teisinių santykių faktas yra neįrodytas, ir priešieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė.

46.       Teismas nustatė, kad ieškovės vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo 1/85 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti iki santuokos sudarymo, todėl jie nepriskirtini dalytinam turtui. Atsakovui dovanotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalijamas.

47.       Teismas nustatė, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus (duomenys neskelbtini), santuokos metu, o tiek ieškovė, tiek atsakovas siekė nukrypti nuo lygių dalių padalijimo principo. Atsakovas argumentavo, kad už butą sumokėjo dalį iš asmeninių lėšų, 100 000 Lt (28 962 Eur), kas sudaro 20 procentų buto kainos, o ieškovė teigė, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ja ir ji turi teisę į didesnę turto dalį. Teismas nustatė, kad atsakovo argumentas dėl asmeninių lėšų nebuvo pagrįstas, o ieškovės prašymas taip pat netenkintinas, nes ji turi kitą nekilnojamąjį turtą, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, tad vaikų teisės nėra pažeistos. Įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių parodymus teismas priteisė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui, nustatęs, kad jis realiai rūpinosi jo administravimu, ir pripažino, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl jis turi galimybę ieškovei sumokėti 104 500 Eur piniginę kompensaciją, lygią 1/2 daliai buto vertės.

48.       Automobilių ir kitų kilnojamųjų daiktų padalijimo klausimu teismas nustatė, kad šalys jau faktiškai buvo pasidalijusios transporto priemones: ieškovei paliko „Audi A4“, kurio vertė 6 570 Eur, o atsakovui – „BMW 318D“, kurio vertė 6 880 Eur. Atsižvelgęs į nedidelį verčių skirtumą, atsakovui iš ieškovės teismas priteisė 40 Eur kompensaciją. Stogo bagažinė, kurios vertė 230 Eur, palikta ieškovei.

49.       Teismas pasisakė dėl vertybinių popierių padalijimo nurodydamas, kad nors atsakovas nesutinka, jog ieškovės vertybinių popierių sąskaitoje esantys vertybiniai popieriai buvo įgyti iki santuokos sudarymo, teismas pripažino juos asmenine ieškovės nuosavybe. Teismas rėmėsi byloje pateiktais pavedimais pirkti investicinių fondų vienetus, kurie buvo sudaryti dar iki santuokos sudarymo, ir įvertino, kad pavedimuose nurodyti ISIN kodai sutampa su vertybinių popierių sąskaitoje esančiais duomenimis. Tai leido teismui spręsti, kad šie vertybiniai popieriai buvo įgyti ieškovės lėšomis iki santuokos, todėl jie nelaikytini bendrąja jungtine nuosavybe. Tačiau teismas konstatavo, kad vertybinių popierių vertės padidėjimas santuokos metu laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, todėl, įvertinęs investuotas sumas ir vertybinių popierių vertes, atsakovui priteisė kompensaciją – 37,87 Eur, atitinkamai paskirstė vertės padidėjimą. Be to, kadangi ieškovė nepateikė duomenų dėl tam tikrų vertybinių popierių įsigijimo, buvo taikyta turto bendrumo prezumpcija, todėl teismas nusprendė, kad šie vertybiniai popieriai, kurių vertė siekė 219,49 Eur, įtrauktini į dalytino turto balansą, juos asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei, tačiau atsakovui už šią dalį priteisė 109,75 Eur kompensaciją.

50.       Teismas spręsdamas dėl bute (duomenys neskelbtini), esančių baldų padalijimo pripažino, kad jie sukuria tam tikrą nekilnojamojo turto vertę, todėl buvo priteisti tam sutuoktiniui, kuriam atiteko butas. Atsakovui buvo priteisti bute esantys baldai, kurių vertė 9 970 Eur, o ieškovei nustatyta 4 985 Eur kompensacija. Ginčas dėl baldų daugiausia kilo dėl jų vertės – ieškovė baldus įvertino 9 970 Eur, o atsakovas nurodė gerokai mažesnę vertę – 977 Eur, motyvuodamas tuo, kad baldai yra nusidėvėję ir neturi realios ekonominės vertės. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, prašydamas grąžinti jo 2008 m. įsigytus baldus, iš esmės išlaikė jų įsigijimo vertę ir nelaikė jų beverčiais, kas parodė jo argumentų prieštaringumą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas priėmė sprendimą atsakovui priteisti bute esančius baldus natūra, tačiau įpareigojo jį sumokėti ieškovei pusę jų vertės, t. y. 4 985 Eur kompensaciją.

51.       Atsakovas taip pat prašė padalyti baldus ir daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini), juos natūra priteisiant ieškovei, o atsakovui išmokant kompensaciją. Ieškovė su tuo nesutiko, argumentuodama, kad šie daiktai yra kitoje šalyje ir dėl jų padalijimo Lietuvos teismas spręsti negali. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra keturi atskiri butai ir atsakovas konkrečiai nenurodė kituose butuose esančių daiktų ir baldų, atsisakė juos dalyti teisme Lietuvoje. Be to, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, kam atiteks pats butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl teismas atsakovo reikalavimą dėl baldų, esančių bute (duomenys neskelbtini), padalijimo paliko nenagrinėtą.

52.       Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą padalyti atsakovo vykdomoje veikloje „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), naudojamus įrenginius, kurių vertę ieškovė įvardijo kaip 50 000 Eur, nurodė, kad šie įrenginiai buvo įgyti po to, kai šalys jau gyveno skyrium. Atsakovas individualią veiklą pradėjo vykdyti vėliau, o byloje surinkti duomenys patvirtino, kad įrenginiai buvo įsigyti iš lėšų, kurios atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad įrenginiai atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl šie įrenginiai į dalytino turto masę neįtrauktini.

53.       Teismas, vertindamas šalių sudarytas pensijų kaupimo ir gyvybės draudimo sutartis, nustatė, kad tiek ieškovė (AB „Swedbank“), tiek atsakovas (AB SEB banke) yra sudarę pensijų kaupimo sutartis su skirtingais fondais, o ieškovė – ir gyvybės draudimo sutartį. Kadangi tarp šalių nebuvo ginčo dėl šiuose fonduose sukauptų lėšų, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo šias lėšas laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti jas į dalytino turto masę.

54.       Teismas, įvertinęs kiekvienai šaliai tenkančio turto vertę, nustatė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 109 377,38 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį (104 500 Eur + 4 985 Eur + 40 Eur – 147,62 Eur).

55.       Teismas spręsdamas dėl lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovo 188 993 Eur kompensaciją už lėšas, gautas pardavus minėtą turtą, kurios, pasak ieškovės, buvo nuslėptos ir panaudotos atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas prašė pripažinti, kad gautos lėšos priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.87 straipsnį santuokoje įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nebent įrodoma kitaip. Atsakovas įrodinėjo, kad parduotas turtas buvo jo asmeninė nuosavybė, nes jį įgijo dar prieš santuoką. Teismas nustatė, kad žemės sklypas buvo įgytas iki santuokos, o gyvenamasis namas ir pirtis buvo faktiškai pastatyti iki santuokos sudarymo, nors įregistruoti vėliau, t. y. jau po santuokos sudarymo.

56.       Vadovaudamasis teismų praktika, jog būtent statinių statymas teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jų teisinė registracija, nustatęs, jog statiniai buvo visiškai užbaigti iki šalių santuokos sudarymo už atsakovo asmenines lėšas, teismas padarė išvadą, kad ne tik žemės sklypas, tačiau ir gyvenamasis namas ir pirtis, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktas). Atsakovui (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pirtį, adresu (duomenys neskelbtini), pardavus už 400 000 Eur (el. b. failas 1, psl. 103–117), 400 000 Eur lėšos, gautos realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, pripažintinos atsakovo asmenine nuosavybe.

57.       Dėl kompensacijų už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su „Luminor Bank AS“, įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) „Luminor Bank AS“ pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta 33 130,17 Eur, iš kurių 18 033,21 Eur grąžinta kredito, 15 096,96 Eur sumokėta palūkanų. Atsakovui iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ suteikė kreditą gyvenamojo (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui. Iš (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal minėtą kredito sutartį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 247 790,76 Eur (215 598,83 Eur kredito dalis + 31 910,22 Eur priskaičiuotos palūkanos + 15,84 Eur priskaičiuoti delspinigiai + 265,87 Eur (918 Lt) kiti mokėjimai pagal sutartį (turto draudimo administravimo mokestis)).

58.       Šiuo atveju teismas pripažino, kad byloje yra pagrindas taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį, ir nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, todėl laikytina, kad nuo šios datos sutuoktinių turtas ir pajamos yra asmeninei. Dėl to po (duomenys neskelbtini) ieškovė prievolę kreditoriui „Luminor Bank AS“ vykdė iš savo asmeninių lėšų ir po šios datos kompensacija atsakovui nepriklauso, o už anksčiau paminėtą laikotarpį nuo santuokos sudarymo iki faktinio gyvenimo skyrium atsakovui iš ieškovės priteistina 16 565,09 Eur (33 130,17 Eur / 2) kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

59.       Vertindamas, kokia suma lėšų, šalims priklausiusių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, buvo padengta atsakovo asmeninė prievolė AB „Swedbank“, teismas iš (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties nustatė, kad 128 546,07 Eur turto pirkėjai pervedė tiesiogiai į kreditorės AB „Swedbank“ sąskaitą kredito ir kitų mokėtinų sumų pagal kredito sutartį dengimui (sutarties 4.3.1 punktas). Pripažinęs, kad iš turto pardavimo gautos lėšos yra asmeninės atsakovo lėšos, teismas nusprendė, kad 128 546,07 Eur asmeninių lėšų suma buvo padengta asmeninė atsakovo prievolė. Taip pat, kaip minėta, (duomenys neskelbtini)pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 337 000 Lt kainą, iš kurių 12 000 Lt gavo grynaisiais prieš sudarant sutartį, o iš viso 325 000 Lt gavo į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas į savo „Swedbank“, AB, sąskaitą persivedė 184 000 Lt ir (duomenys neskelbtini) 53 180 Eur (konvertuojant banko naudotas kursas 3,46) nuskaičiuota paskolos pagal kredito sutartį grąžinimui. Teismas pažymėjo, kad po santuokos sudarymo į atsakovo AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) jokios kitos lėšos, išskyrus iš asmeninės nuosavybės teise turėto buto pardavimo ir banko priskaičiuotų palūkanų sumokėjimo, nepateko, todėl akivaizdu, kad į AB „Swedbank“ sąskaitą, iš kurios buvo mokamos kredito įmokos, persivesta ir kitą darbo dieną kredito dengimui panaudota 184 000 Lt (pagal banko konversiją 53 180 Eur) suma buvo asmeninės atsakovo lėšos. Tačiau atsakovas nepagrįstai visą per (duomenys neskelbtini) kreditorei AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį sumokėtą 54 049,23 Eur sumą (53 339 Eur kredito dalis + 710,23 Eur priskaičiuotos palūkanos) vertina kaip asmenines lėšas, nes, pagal pateiktus duomenis, asmeninių lėšų buvo panaudota 184 000 Lt, kas pagal tuo metu galiojusį valiutos kursą sudarė 53 180 Eur. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas nusprendė, kad atsakovas privalo kompensuoti ieškovei 33 032,35 Eur ((247 790,76 Eur – 128 546,07 Eur - 53 180 Eur) / 2) už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

60.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensaciją už pajamas, gautas iš bendro šalių turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos už (duomenys neskelbtini) m. teismas nustatė, kad butas buvo išnuomotas už 780 Eur per mėnesį pagal (duomenys neskelbtini). nuomos sutartį, o nuo (duomenys neskelbtini) nuomos kaina pakilo iki 1 100 Eur. Atsakovas per (duomenys neskelbtini) gavo 19 440 Eur pajamų iš minėto buto nuomos. Atsakovas patyrė 448,13 Eur išlaidų už verslo liudijimą ir buto draudimą, tačiau jo teiginiai apie papildomas 1 200 Eur išlaidas vonios remontui nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovas taip pat į bylą pateikė banko sąskaitų išrašus, įrodančius, kad ieškovei pervedė 4 597 Eur nuomos pajamų. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas priteisė ieškovei 4 898,94 Eur kompensaciją ((19 440 Eur – 448,13 Eur) / 2) – 4 597 Eur).

61.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo kompensaciją už pajamas, gautas iš bendro šalių buto (duomenys neskelbtini), nuomos už (duomenys neskelbtini). Atsakovas tvirtino, kad šis butas nėra nuomojamas. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis (CPK 263 straipsnis), ir nurodė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovas būtų gavęs pajamų iš paminėto buto nuomos (CPK 178 straipsnis). Teismas nusprendė, kad, esant tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

62.       Teismas, nagrinėdamas atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 3 689,52 Eur kompensaciją už pajamas, gautas iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, konstatavo, kad pagal CK 3.67 straipsnio 2 dalį santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad nuo šios datos ieškovės gautos pajamos iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto nuomos nebegali būti laikomos bendrosios jungtinės nuosavybės pajamomis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad šios pajamos turėtų būti laikomos bendrai priklausančiomis abiem šalims. Kadangi teismas pripažino, jog ieškovės gautos pajamos po šios datos priklauso tik jai, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

63.       Teismas, nagrinėdamas atsakovo reikalavimą priteisti 7 130 Eur kompensaciją už pajamas, gautas iš bendro šalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), nustatė, kad atsakovas šį reikalavimą grindė nuomos skelbimu platformoje „Airbnb“, nuomininkų paliktais atsiliepimais ir savo paaiškinimais. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pabaigoje atvykus į butą duris atidarė nuomininkas, kuris patvirtino, jog iki (duomenys neskelbtini) yra išsinuomojęs butą 10 dienų už 115 Eur per dieną. Ieškovė neginčijo, kad butas buvo išnuomotas, tačiau nurodė, jog iš šios nuomos jokių pajamų negavo. Be to, ieškovė teigė, kad atsakovas stebi butą, buvo sumontavęs stebėjimo kamerą koridoriuje, o pirmąją nuomos dieną iškvietė policiją. Teismas pažymėjo, kad nei nuomos skelbimas, nei asmenų virtualioje erdvėje palikti atsiliepimai negali būti laikomi pakankamais įrodymais, patvirtinančiais konkretaus objekto nuomos faktą nurodytu laikotarpiu ir kainą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovo pateikti duomenys iš „Airbnb“ platformos nebuvo išversti įstatymų nustatyta tvarka, todėl jie negali būti pripažinti tinkamais įrodymais byloje. Kadangi byloje nebuvo pateikta jokių kitų patikimų įrodymų, pagrindžiančių buto nuomos pajamų gavimo faktą ir jų dydį, atsakovo reikalavimas buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas.

64.       Teismas, nagrinėdamas atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 4 500–5 250 Eur kompensaciją už pajamas, gautas iš bendro šalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad šis reikalavimas buvo grindžiamas nuomos skelbimu, paskelbtu nekilnojamojo turto agentūroje „Memelhaus“. Kadangi byloje nebuvo pateikta jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių nuomos pajamų gavimo faktą, teismas nusprendė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

65.       Teismas nusprendė, kad atmestinas atsakovo reikalavimas priteisti 48 102,37 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, nes atsakovas neįrodė, jog ginčo lėšos – 56 997,81 Lt (16 507,71 Eur) buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti. Teismas konstatavo, kad pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad ieškovė ginčo lėšas naudojo ne bendriems šeimos poreikiams, o jei atsakovas tai įrodytų, ieškovei tektų pareiga pagrįsti priešingai.

66.       Teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) paskolos sutartimi suteikti pinigai I. S. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau atsakovas negalėjo pagrįsti, jog paskola buvo suteikta be jo žinios ir sutikimo. Priešingai, byloje buvo pateikti duomenys, jog būtent atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su advokatu dėl skolos priteisimo iš I. S., sprendė skolos išieškojimo klausimus, kas leido teismui daryti išvadą, jog atsakovui apie paskolos suteikimą buvo žinoma. Be to, iš atsakovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad jis pats skolino pinigų savo draugams, todėl skolinimo praktika šioje šeimoje nebuvo vertinama kaip netinkamas šeimos lėšų panaudojimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė ginčo lėšas panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) paskolos sutartimi suteikti 2 345,92 Eur yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl pripažino šalims po 1/2 dalį reikalavimo teisės į šią sumą.

67.       Teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog 28 962 Eur suma buvo panaudota įsigyjant bendrą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip jo asmeninės lėšos. Nors atsakovas teigė, kad (duomenys neskelbtini) pervedė ieškovei 100 000 Lt (28 962 Eur), kurie buvo skirti bendro buto įsigijimui, tačiau iš ieškovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad visa buto kaina (500 000 Lt) buvo sumokėta iš ieškovės sąskaitos, naudojant lėšas, gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip dividendus ir paskolas. Dėl to teismas pripažino, kad atsakovo teiginys, jog jo asmeninės lėšos buvo panaudotos buto pirkimui, yra nepagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys turėjo keletą banko sąskaitų skirtingose kredito įstaigose, tarp kurių nuolat vykdė pinigų pervedimus, o vėliau grynindavo lėšas, todėl tarp jų susiklostė tokia finansinių operacijų praktika, kuri neleidžia vienareikšmiškai nustatyti, kad būtent atsakovo pervestos lėšos buvo tiesiogiai panaudotos konkrečiam tikslui. Ieškovė taip pat pervedinėjo pinigus atsakovui, o jis juos grynindavo ar pervesdavo į kitas sąskaitas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad 28 962 Eur suma galėjo būti kompensuota kitais pervedimais ir išgrynintomis lėšomis.

68.       Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti 39 340,77 Eur kompensaciją už neva jo asmeninių lėšų panaudojimą einamiesiems šeimos poreikiams (maistui, kelionėms ir pan.). Atsakovas pateikė sąskaitas ir kvitus, patvirtinančius, kad dalis šių lėšų buvo skirta vaikui reikalingiems daiktams įsigyti, tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusių lėšų nepakako bendrosioms šeimos išlaidoms. Byloje esantys banko sąskaitų išrašai ir pažymos apie darbo užmokestį patvirtino, kad atsakovas gavo pakankamai dideles pajamas iš darbo teisinių santykių, o ieškovė iki antro vaiko gimimo dirbo, vėliau gavo socialinio draudimo išmokas. Be to, šalys turėjo papildomų pajamų iš turto nuomos ir dividendų, todėl atsakovas neįrodė, kad šeimos poreikiams buvo naudojamos būtent jo asmeninės lėšos. Teismas taip pat akcentavo atsakovo pozicijos nenuoseklumą ir prieštaringumą. Atsakovas 2023 m. kovo 17 d. atsiliepime į ieškinį teigė, kad 96,20 procento buto kainos buvo sumokėta jo asmeninėmis lėšomis, tačiau 2023 m. lapkričio 15 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinyje jau nurodė, kad tik 20 procentų buto kainos buvo sumokėta iš asmeninių lėšų, o likusios lėšos buvo skirtos kredito dengimui ir kitiems tikslams. Be to, procesiniuose dokumentuose atsakovas nepaaiškino, kam tiksliai buvo panaudota 39 340,77 Eur suma, tik teismo posėdyje jo atsakovo atstovė abstrakčiai nurodė, kad pinigai buvo skirti maistui ir kelionėms. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo asmeninių lėšų panaudojimo bendrosios jungtinės nuosavybės kūrimui ar šeimos namų ūkio išlaikymui.

69.       Pasisakydamas dėl įsipareigojimų teismas nusprendė, kad ieškovės iki santuokos sudarymo prisiimta prievolė „Luminor Bank AS“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, pagal (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo paliktina asmenine ieškovės asmenine prievole.

70.       Teismas, spręsdamas dėl prievolės, susijusios su (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens A. K. atliktu 20 000 Eur mokėjimu, egzistavimo, pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog šalys turi bendrą kreditorių – į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktą A. K., kuris pervedė minėtą sumą į ieškovės sąskaitą. Teismas konstatavo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės gali kilti ne tik iš paskolos sutartinių teisinių santykių, bet ir kitokiais teisiniais pagrindais. Trečiasis asmuo ir atsakovas tvirtino, kad minėta suma buvo paskola buto pirkimui, o ieškovė nurodė, kad tai buvo šalių paliktų piniginių lėšų grąžinimas, todėl prievolės trečiajam asmeniui neturi. Kadangi trečiasis asmuo nepateikė savarankiškų reikalavimų dėl prievolės egzistavimo, jos rūšies ir dydžio pagrįstumo, teismas nenustatinėjo, ar minėtas mokėjimas laikytinas paskola, ar kitais teisiniais santykiais. Atsižvelgęs į tai, kad lėšos buvo pervestos į ieškovės sąskaitą ir atsakovas neginčijo nei prievolės egzistavimo fakto, nei jos solidaraus pobūdžio, teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui kreipusis dėl skolos grąžinimo ir įrodžius, jog (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur mokėjimas ieškovei buvo atliktas paskolos santykių pagrindu, prievolė grąžinti šią sumą pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

71.       Dėl daiktų grąžinimo teismas nustatė, kad ieškovė prašė įpareigoti atsakovą grąžinti jos asmeninius daiktus: kompiuterį „HP“ (500 Eur vertės), džiovyklą (300 Eur vertės), radiją-patefoną, 1968 m. (500 Eur vertės), paspirtuką (854,90 Eur vertės). Atsakovas sutiko grąžinti radiją-patefoną, tačiau nurodė, kad kompiuterio „HP“ neturi, nes jį pasiėmė pati ieškovė. Į bylą pateiktas susirašinėjimas patvirtino, kad kompiuteris buvo atsakovo tėvų name, tačiau ieškovė nurodė, kad kompiuterio nepasiėmė. Nesant objektyvių duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis neliko kompiuterio, teismas neturėjo pagrindo priteisti kompensacijos už jį. Dėl džiovyklos teismas laikė, kad ji buvo gauta kaip dovana tiek ieškovei, tiek atsakovui jų vestuvių proga, todėl pripažino bendru šalių turtu. Atsakovas nurodė, kad džiovyklos neturi, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ją pasiėmė. Atsižvelgęsį tai, teismas nusprendė ieškovei priteisti 150 Eur kompensaciją už šio turto dalį. Dėl paspirtuko teismas pažymėjo, kad ieškovė teigė, jog tai buvo jai asmeniškai dovanotas daiktas, tačiau atsakovas pateikė įrodymus, kad du paspirtukai buvo įsigyti (duomenys neskelbtini) kiekvienai iš šalių. Byloje nebuvo duomenų, kad ieškovė būtų praradusi teisę į kitą paspirtuką, todėl teismas nusprendė, kad asmeninio naudojimo daiktai jau yra pasidalyti, ir papildomų reikalavimų netenkino.

72.       Teismas pasisakydamas dėl atsakovo reikalavimo įpareigoti ieškovę grąžinti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus: minkštą baldų komplektą su staliuku, komodą, DVD grotuvą su kolonėlėmis, du televizorius, dulkių siurblį, čiužinį ir paveikslus, nurodė, kad byloje nustatyta, jog didžioji dalis šių daiktų buvo įgyti iki santuokos sudarymo, todėl laikė, kad jie priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Dėl televizoriaus „Panasonic“ teismas nustatė, kad ieškovė jį utilizavo be atsakovo sutikimo, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 500 Eur kompensaciją. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovė pasisavino paveikslus, tačiau į bylą pateiktas nuomos skelbimas patvirtino, kad jie vis dar buvo bute, todėl šį reikalavimą teismas atmetė. Atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo sumokėti kompensacijas už sunaikintus daiktus, teismas taikė įskaitymo principą, pagal kurį atsakovui iš ieškovės priteisė 350 Eur (500 Eur – 150 Eur).

73.       Pasisakydamas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir dovanos grąžinimo teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašė grąžinti ieškovei atsakovui A. K. padovanotą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir 1/240 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas su reikalavimu nesutiko, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ieškovė padovanojo atsakovui 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi šis butas dar (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas už šalių lėšas ieškovės motinos I. R. vardu, dovanojimo sandoriu buvo įgyvendinta tikroji šalių valia įgyti butą šalių nuosavybėn.

74.       Teismas nustatė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė dovanojimo sutartį, kuria perdavė atsakovui 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šis turtas buvo įregistruotas atsakovo vardu kaip asmeninė nuosavybė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad santuoka nutraukiama esant abiejų sutuoktinių kaltei, o tai sudaro pagrindą sutuoktiniams reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jei jie nėra perleisti tretiesiems asmenims ir nuo dovanojimo sutarties sudarymo nepraėjo daugiau kaip dešimt metų. Kadangi byloje duomenų, jog atsakovas būtų perleidęs jam padovanotą turtą tretiesiems asmenims ir kad nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo būtų praėję daugiau nei dešimt metų, nebuvo, teismas pripažino, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir grąžinti jai padovanotą buto dalį ir žemės sklypo dalį.

75.       Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais buvo įgytas ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), tvirtindamas, kad šie sandoriai buvo apsimestiniai ir sudaryti siekiant pridengti tikrąją šalių valią. Jis taip pat siekė pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas nustatė, kad buto įsigijimas buvo įformintas pirkimo–pardavimo sutartimi dar (duomenys neskelbtini), kai šis turtas buvo įgytas ieškovės motinos vardu. Vėliau per kelis sandorius nuosavybės teisė buvo perleista ieškovei ir atsakovui. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas apie šiuos sandorius žinojo nuo jų sudarymo ir ilgą laiką jokių reikalavimų dėl jų nereiškė. Teismas įvertino, jog reikalavimas dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais buvo pareikštas praėjus daugiau nei dešimt metų po pirminio sandorio sudarymo, kai ginčo turtas buvo ne kartą perleistas kitais sandoriais. Atsakovas savo teises gynė pasyviai, dėl to teismas konstatavo, kad jis praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Be to, teismas nagrinėjo, ar egzistuoja objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys atsakovo teiginius dėl ginčijamų sandorių apsimestinumo. Atsakovas neįrodė, kad buto įsigijimui buvo panaudotos bendros šeimos lėšos, o byloje pateikti duomenys nesudarė pagrindo konstatuoti, jog tikrieji turto įgijėjai buvo atsakovas ir ieškovė. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad atsakovo reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįstas.

76.       Atsakovas taip pat prašė priteisti 52 384,73 Eur kompensaciją už bendras sutuoktinių lėšas, panaudotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir įrengimui. Tačiau teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog šios lėšos priklausė būtent abiem sutuoktiniams, o vien ta aplinkybė, kad mokėjimai buvo atlikti iš ieškovės banko sąskaitos, savaime neįrodo bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimo. Be to, atsakovas ilgą laiką nesikreipė dėl šių išlaidų kompensavimo, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui taip pat buvo praleistas. Teismas nusprendė, kad atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl padovanoto turto grąžinimo ir atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kompensacijos priteisimo.

77.       Teismas, nagrinėdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nurodė, kad ieškinį tenkinus iš dalies laikytina, jog patenkinta 42 procentai ieškinio reikalavimų (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 50 procentų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestas, reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkintas 50 procentų, reikalavimas dėl dovanos grąžinimo tenkintas visiškai, reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo tenkintas 23 procentais, reikalavimas dėl daiktų grąžinimo tenkintas 30 procentų).

78.       Priešieškinį tenkinus iš dalies, laikytina, jog patenkinta 33 procentų priešieškinio reikalavimų (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 50 procentų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestas, reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmestas, reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintas 50 procentų, reikalavimas dėl piniginių lėšų pripažinimo asmenine nuosavybe tenkintas visiškai, reikalavimas dėl kompensacijos už prievolės vykdymą priteisimo tenkintas visiškai, reikalavimas dėl nuomos pajamų kompensavimo netenkintas, reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu netenkintas, reikalavimas dėl kompensacijos už bendro turto sumažėjimą priteisimo netenkintas, reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidariąja tenkintas, reikalavimas dėl lėšų priteisimo iš I. R. netenkintas).

79.       Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (ieškinys tenkintas 42 procentų; priešieškinis atmestas 67 procentų; (42 + 67) / 2) ieškovei priteistina 54,50 procento patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, t. y. 1 591,40 Eur (54,50 proc. x 2 920,00 Eur). Atsakovui proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (priešieškinis tenkintas 33 procentų, ieškinys atmestas 58 proc.; (33 + 58) / 2) iš ieškovės priteistina 45,50 procento patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 4 648,33 Eur (45,50 proc. x 10 216,12 Eur).

80.       Atmetus priešieškinio reikalavimus, pareikštus I. R. iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 500 Eur.

81.       Už ieškinį (pagal paskutinius patikslintus procesinius dokumentus) mokėtinas 3 240,00 Eur žyminis mokestis (109 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 3 528 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, dovanos grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo; reikalavimo suma 340 406,22 Eur). Minėta, byloje pateikti duomenys, jog ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 500 Eur žyminio mokesčio dalį, todėl likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 2 740 Eur.

82.       Už priešieškinį (pagal paskutinį pateiktą patikslintą dokumentą) šioje byloje mokėtinas 4 382 Eur žyminis mokestis (109 Eur už reikalavimą pripažintini pinigines lėšas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą, asmenine nuosavybe, 109 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 4 164,00 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo; reikalavimo suma 425 160,41 Eur). Atsakovas už priešieškinį yra sumokėjęs 500 Eur žyminio mokesčio dalį, todėl likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 3 882 Eur. Proporcingai patenkintai priešieškinio ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės valstybei priteistina 2 870,26 Eur žyminio mokesčio ((58 proc. x 2 740 Eur) + (33 proc. x 3 882 Eur)), o proporcingai atmestai ieškinio ir patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistina 3 751,74 Eur žyminio mokesčio (42 proc. x 2 740 Eur) + (67 proc. x 3 882 Eur).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

83.       Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalį ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ieškovė ir atsakovas faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti sprendimo dalį ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą, unikalus (duomenys neskelbtini), 357 300 Eur vertės, o ieškovei priteisti 178 650 Eur kompensaciją; 3) panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise ir pagal (duomenys neskelbtini) nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį pardavus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gauti 400 000 Eur (iš kurių 75 280 Eur už žemės sklypą) yra asmeninė atsakovo nuosavybė, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 188 993 Eur ((400 000 Eur turto pardavimo kaina – 22 014 Eur atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo vertė) / 2) kompensaciją už lėšas, gautas pardavus turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurias atsakovas nuslėpė nuo ieškovės ir panaudojo savo poreikiams tenkinti, 4) arba priteisti ieškovei iš atsakovo 104 019 Eur kompensaciją už pajamas, gautas pardavus santuokos metu atsakovo asmeninę nuosavybę; 5) panaikinti sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui A. K. pagrindus (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymo pagrindu kilusių paskolos teisinių santykių egzistavimą prievolė grąžinti šią sumą pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievolė; 6) panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl asmeninių daiktų grąžinimo, išskyrus televizorių „Panasonic“, iš ieškovės priteista 500 Eur kompensacija, ir šį priešieškinio reikalavimą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; iki teismo sprendimo priėmimo atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą; priimti naujus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

83.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ieškovė ir atsakovas faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo (duomenys neskelbtini). Pagal CK 3.66 straipsnio l dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovas neprašė, kad pirmosios instancijos teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių bendras ūkis ir vaikų išlaikymas visgi buvo tęsiami ir po (duomenys neskelbtini). Kol šalių turtas teismo sprendimu nėra padalytas ir kiekvienam nėra priteista asmeninė nuosavybė, santuokos metu įgytam turtui taikomas jungtinės nuosavybės turto statusas, ir su tokia pozicija sutiko bylos šalys, reikalaudamos dalyti gaunamas iš bendros nuosavybės pajamas. Svarbi aplinkybė, kad iki šio sprendimo priėmimo (duomenys neskelbtini) dar liko nepadalyti butai, dalis kurių buvo įgyti po (duomenys neskelbtini). Be to, viename iš (duomenys neskelbtini) butų gyvena ieškovė su vaikais, kiti butai nuomojami. Nėra išspręstas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir vaikų išlaikymo, todėl pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos.

83.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino (duomenys neskelbtini) naudojamus įrenginius, kurių vertę ieškovė nurodė 50 000 Eur, atsakovo asmenine nuosavybe. Teismas konstatavo, kad atsakovas individualią veiklą pradėjo vykdyti ir įrenginius įgijo jau po šalių gyvenimo skyrium pradžios už lėšas, kurios, kaip nurodyta sprendime, jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Dėl to šie įrenginiai nepagrįstai nebuvo įtraukti į dalytino turto masę. Apeliantės nuomone, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta, o įrenginiai įtraukti į dalytino turto masę.

83.3.                      Ieškovė pateikdama ieškinį rėmėsi VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieška pagal unikalų buto numerį (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 209 000 Eur – buvo nustatyta pagal masinį vertinimą (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė neturėjo galimybės patekti į minėtą butą, nes jis buvo išnuomotas. Buto nuomininkas atsisakė ieškovę įleisti į butą. Dėl pirmiau nurodytos netikslios buto rinkos vertės yra pažeidžiamos ieškovės turtinės teisės, nes atsakovui atiteko butas, kurio vertė nėra nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ieškovė (duomenys neskelbtini) atsitiktinai internete rado nemokamą nekilnojamojo turto įvertinimo interneto svetainę (www.untu.lt). Pagal paieškos rezultatus (duomenys neskelbtini), buto, adresu (duomenys neskelbtini), preliminari rinkos vertė sudarė net 357 300 Eur (įvertinimo išrašas pridedamas su apeliaciniu skundu). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas butą atsakovui netinkamai nustatęs momentą, nuo kurio kilo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms, nukrypo nuo šalių lygių teisių ir priteisė atsakovui ieškovės sąskaita net 148 300 Eur. Įvertinus susidariusią situaciją, apeliantė prašo priimti pateiktą nekilnojamojo turto įvertinimą ir padidinti kompensacijos dydį, priteisiant ieškovei už atitenkančią jai mažesnę turto dalį 178 650 Eur.

83.4.                      Pasisakydama dėl lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai dėl šalių valios suderintu rezultatu sukurti bendrą turtą. Pirma, teismas vertindamas (duomenys neskelbtini) ieškovės pasirašytą laidavimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl (duomenys neskelbtini) laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo nepagrįstai nepripažino jos, kaip valios rezultato, nes tai neva šalutinė prievolė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) m., Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, prasidėjo nekilnojamojo turto kainų kilimas, atitinkamai augo ir naujos statybos kaštai – pagal statistikos duomenis, ketvirčio kainos didėjo iki 30 procentų. Dėl sparčiai augančių statybos kaštų pirmosios paskolos nepakako tolesniems statybos darbams vykdyti, todėl atsakovas buvo priverstas derinti su ieškove papildomo finansavimo klausimą, siekdamas baigti statybą. Pažymėtina, kad atsakovo tėvai nebuvo laiduotojai – pagal šalių susitarimą laiduotoja buvo ieškovė, kuri prisidėjo prie bendros statybos. Teismo išvada, kad tai yra šalutinė prievolė šeimos byloje, yra nelogiška, nes ieškovė, būdama apdairi, suprato, kad prisiima didelę riziką ir atsakomybę, manė, kad turės iš to naudos. Suvokdama, kad statomas jų šeimos namas, (duomenys neskelbtini) m., didinant paskolą, kai šalys faktiškai gyveno kartu ir tarp jų vyko didelių grynųjų piniginių lėšų judėjimas, ieškovė sutiko su paskolos sumos padidinimu ir skolos grąžinimo pratęsimo terminu. Gyvenamasis namas ir pirtis buvo įregistruoti jau po santuokos sudarymo, t. y. jei nebūtų buvę šalių susitarimo dėl bendros nuosavybės, atsakovas turėjo visas galimybes įregistruoti gyvenamąjį namą ir pirtį kaip savo asmeninę nuosavybę, tačiau to nepadarė. Be to, parduodant namą ir pirtį, atsakovas vėl kreipėsi į ieškovę, prašydamas suteikti jam įgaliojimą. Pažymėtina, kad ieškovė niekada nepretendavo į atsakovui priklausantį asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad paskola buvo grąžinama iš šeimos lėšų iki nekilnojamojo turto pardavimo (duomenys neskelbtini).

83.5.                      Atsakovas bandė įrodyti, kad prie namo statybos grynaisiais pinigais prisidėjo ne ieškovė, o jo tėvai. Pirmosios instancijos teismui jis pateikė devynis savo motinos vardu surašytus patvirtinimus, kuriuose nurodoma, kad ji skolino sūnui pinigus iš šeimos biudžeto. Tačiau akivaizdu, kad visi šie patvirtinimai, datuoti skirtingomis dienomis, buvo surašyti pagal vieną šabloną. Dešimtasis tokio pobūdžio dokumentas, kuris yra (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) grąžino 65 600 Eur paskolą. Tačiau visi šie dokumentai buvo surašyti atgaline data. Ieškovei pareikalavus pateikti originalius dokumentus, kad būtų galima atlikti jų ekspertizę, atsakovas atsakė, jog jie yra sunaikinti. Be to, šių dokumentų negalima pripažinti tinkamais įrodymais ir dėl to, kad jie neatitinka įstatyme keliamų paskolos rašytinės formos reikalavimų – iš devynių patvirtinimų tik ant dviejų yra atsakovo parašas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė taip pat prašė atsakovo pateikti jo tėvų deklaracijas, kuriose būtų užfiksuotas pinigų skolinimas ir jų buvimas, tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Be to, ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas statinių statybai turėjo pakankamai lėšų. Tokiai išvadai prieštarauja ir atsakovo vengimas pateikti savo banko išrašus, įrodančius AB „Swedbank“ paskolos panaudojimą pagal paskirtį. Nėra pateikta įrodymų, kad paskolos lėšos buvo naudojamos tik atsiskaityti už statybos darbus, o ne kitiems tikslams. Priešingai, iš byloje pateiktų sąskaitų matyti, kad dalis atsiskaitymų buvo atlikta grynaisiais pinigais, tačiau dauguma sąskaitų nepagrįstos įrodymais apie apmokėjimą.

83.6.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie turėtas santaupas ir jų panaudojimą statybos procese. Tačiau ieškovė nesutinka su šiuo argumentu, nes visi dokumentai buvo saugomi pas atsakovo tėvus, o tuo metu namas jau buvo parduotas. Atsakovas nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio, kad statybų vykdytojai gavo pinigus iš jo, nes tokia informacija jam buvo nenaudinga. Vietoje to byloje atsirado jo motinos „patvirtinimai“, kurie faktiškai užmaskavo ieškovės grynaisiais pinigais atliktus mokėjimus.

83.7.                      Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi pardavus žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pirtį, adresu (duomenys neskelbtini), už 400 000 Eur šios lėšos, gautos realizavus atsakovo asmenine nuosavybe esantį turtą, turėtų būti pripažintos jo asmenine nuosavybe. Dėl to teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškinio reikalavimo ir nepriteisti ieškovei 188 993 Eur kompensacijos. Kadangi (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta tik bendra sandorio kaina, nenurodant kiekvieno parduodamo objekto vertės atskirai, apeliantė sutinka su atsakovo pozicija, kad pagal proporciją iš gautos sumos už žemės sklypą teko 75 280 Eur. Tačiau apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatai, pagal kurią bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Tai reiškia, kad net jei parduotas turtas priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, už jį gautos pajamos turėjo būti laikomos bendrąja jungtine nuosavybe ir dalijamos lygiomis dalimis.

83.8.                      Kadangi šioje byloje ginčas kilo dėl gautų lėšų iš parduoto neva asmeninio atsakovo nekilnojamojo turto santuokos metu, tai pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti šį ginčą dėl gautų pajamų santuokos metu. CK 4.18 straipsnio l dalis nustato, kad iš daikto gaunamomis pajamomis laikomi pinigai ir kitos materialinės vertybės, kurie gaunami naudojant pagrindinį daiktą civilinėje apyvartoje. Pagal (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą, gyvenamojo namo statybos vertė buvo 552 000 Lt, pirties statybos vertė – 51 200 Lt, bendra statybos vertė 603 200 Lt, žemės sklypo rinkos vertė 59 608 Lt, iš viso 662 808 Lt (191 962 Eur). Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) pardavus žemes sklypą su statiniais, kurių įsigijimui buvo panaudota 191 962 Eur, gautas pajamas sudaro 208 038 Eur (400 000 – 191 962), todėl ieškovei priklausytų 104 019 Eur (208 038 / 2) kompensacija. Todėl turi būti perskaičiuota pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija ieškovei, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad parduotas nekilnojamasis turtas priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

83.9.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, trečiajam asmeniui A. K. pagrindus (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymo pagrindu kilusių paskolos teisinių santykių egzistavimą, prievolė grąžinti šią sumą pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Tačiau trečiasis asmuo reikalavimo dėl 20 000 Eur nėra pareiškęs, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 267 straipsnį, priimdamas sprendimą, kurio įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo, t. y. ar trečiasis asmuo pagrįs paskolos teisinių santykių egzistavimą ateityje.

83.10.                      Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl asmeninių daiktų grąžinimo, išskyrus dėl televizoriaus „Panasonic“, už kurio utilizavimą iš ieškovės priteisė 500 Eur kompensaciją atsakovui. Tačiau su šia pirmosios instancijos teismo pozicija negalima sutikti. Kadangi televizorius buvo įsigytas (duomenys neskelbtini) už 4 799 Lt (1 390 Eur), jam taikoma trejų metų garantija ir šešerių metų nusidėvėjimas. Šis televizorius buvo naudotas šešiolika metų, todėl ir nusidėvėjo, dėl to sugedo. Kadangi televizoriai priklauso prie pavojingų atliekų ir juos privaloma utilizuoti, ieškovė ir utilizavo pavojingą įrangą savo sąskaita ir pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės atsakovui priteisė 500 Eur kompensaciją už televizorių „Panasonic“.

84.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas; atsisakyti priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, – 2 904 Eur už advokato pagalbą; 500 Eur žyminį mokestį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

84.1.                      Dėl momento, nuo kurio kilo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms, atsakovas pažymi, kad ieškovė klaidingai nurodo, jog ji neprašė taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalies, nes pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. posėdžio metu ieškovės atstovė prašė taikyti teisines pasekmes nuo (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė savo reikalavimus formulavo pagal bendro gyvenimo pabaigos momentą – skaičiavo atsakovui mokėtiną kompensaciją už asmeninių prievolių vykdymą kreditoriui iki (duomenys neskelbtini), nesutiko dalyti jos pajamų, gautų po (duomenys neskelbtini) iš asmeninio turto nuomos. Taigi ieškovė pati pasirinko tokį savo teisių gynybos būdą, siekdama nedalyti gautų nuomos pajamų ir mokėti atsakovui mažesnę kompensaciją už savo asmeninių prievolių vykdymą. Ieškovė apeliaciniame skunde neigdama šį momentą piktnaudžiauja procesu, siekia nesąžiningo turto padalijimo, nes kas jai palanku, prašo dalyti, o kas nepalanku – nurodo, kad nedalytina, nes šalys kartu nebegyveno. Ieškovė nori nepagrįstai ir nesąžiningai praturtėti atsakovo sąskaita, nes taikęs kitą (vėlesnį) momentą teismas turėtų pakeisti ir skundžiamo sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir kompensacijų už bendro turto sumažėjimą priteisimo – turėtų būti padalytos ieškovės pajamos, gautos iš asmeninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos po (duomenys neskelbtini) – 7 379,04 Eur, atsakovui iš ieškovės priteisiant 3 689,52 Eur, ir didesnė kompensacija už ieškovės asmeninių prievolių vykdymą kreditoriui „Luminor Bank AS“ – 17 484,54 Eur (iš viso išmokėta iki bylos iškėlimo 34 969,08 Eur), nes skundžiamu sprendimu priteista tik 16 565,09 Eur kompensacija (iš viso išmokėta iki (duomenys neskelbtini) dienos 33 130,17 Eur).

84.2.                      Ieškovė taip pat klaidingai nurodo, kad sutuoktinių bendras ūkis tęsėsi ir po (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovą iš namų išvarė (duomenys neskelbtini). Po šios dienos joks bendras šeimos ūkis nebevyko, sutuoktiniai nepriimdavo jokių bendrų sprendimų. Ieškovė uždarė bendrą sutuoktinių sąskaitą „CaixaBank“ banke (duomenys neskelbtini). Atsakovas pervesdavo kas mėnesį išlaikymą vaikams ir pan. Butai (duomenys neskelbtini) ir ieškovės minimi įrenginiai (2 500 Eur vertės, o ne 50 000 Eur vertės) po (duomenys neskelbtini) buvo įgyti iš asmeninių atsakovo lėšų, gautų pardavus asmeninį turtą, todėl yra nedalytini, kitų butų atsakovas nenuomojo, o butas, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, bus padalytas pagal (duomenys neskelbtini) teisinį reglamentavimą.

84.3.                      Ieškovė pirmosios instancijos teisme nekėlė ginčo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės, pati savo ieškinyje nurodė, kad buto vertė yra 209 000 Eur, ir prašė šį turtą priteisti jai natūra, įpareigojant atsakovą sumokėti 104 500 Eur kompensaciją, o atsakovas, reikšdamas priešpriešinį reikalavimą, taip pat nurodė tokią pačią buto vertę. Byloje nebuvo pateikta nei rašytinių įrodymų, nei procesinių prašymų dėl turto vertinimo, nors ieškovė kelis kartus tikslino ieškinį ir byla tęsėsi beveik dvejus metus. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nenurodė, kad negalėjo patekti į butą ar atlikti jo vertinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, šalims sutarus, nustatė buto vertę 209 000 Eur. Tik po to, kai pirmosios instancijos teismo sprendimu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo priteistas natūra atsakovui, įpareigojant ieškovę sumokėti kompensaciją, ji apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl tariamai kitokios buto vertės ir siekia didesnės kompensacijos, tačiau pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovės pateikta preliminari turto kaina iš interneto svetainės www.untu.lt nėra tinkamas įrodymas turto rinkos vertei nustatyti.

84.4.                      Turto kaina interneto puslapyje pateikiama kaip preliminari, todėl negali būti laikoma oficialiu individualizuotu turto vertinimu, o turto vertė ir turto kaina nėra tapačios sąvokos, nes kaina ne visada atitinka realią turto vertę. Ieškovė nepateikė argumentų, kodėl pirmosios instancijos teisme neteikė įrodymų apie turto vertę arba kodėl tokia būtinybė atsirado tik apeliacinėje instancijoje, nors ji viso bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama advokatės, teikė patikslintus ieškinius ir kitus procesinius dokumentus. Taip pat ieškovės pateikti (duomenys neskelbtini). el. laiškai nėra susiję su nagrinėjamos bylos esme ir negali būti laikomi reikšmingais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti tiek fragmentą iš interneto puslapio www.untu.lt apie preliminarią turto kainą, nes jo autentiškumas ir šaltinis neaiškūs, tiek elektroninius laiškus kaip nereikšmingus bylos nagrinėjimui.

84.5.                      Dėl lėšų, gautų pardavus turtą (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs visus pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus pagrįstai nusprendė, kad gyvenamasis namas ir pirtis, pastatyti ant atsakovo asmeninio žemės sklypo, buvo pastatyti dar iki santuokos iš atsakovo asmeninių lėšų. Turtas tik buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre po santuokos sudarymo, ir nėra pagrindo išvadai, kad šalis iki santuokos siejo jungtinės veiklos santykiai, siekiant sukurti nekilnojamąjį turtą – pastatyti pastatus, ir kad ieškovė savo darbu ar lėšomis prisidėjo prie šių pastatų statybos.

84.6.                      Dėl teisės pripažinimo trečiajam asmeniui atsakovas pateikė įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo A. K. pervedė į ieškovės sąskaitą kaip paskolą 20 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodęs „prestamo“ (ispanų k. – paskola), kuri buvo skirta ir panaudota bendro buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimui, kuris ir buvo sutuoktinių įgytas (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutuoktiniai prašė paskolinti pinigų būsto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, pati ieškovė padiktavo, kokią paskirtį pavedime nurodyti, nes trečiasis asmuo ispanų kalbos nemoka. Kadangi trečiasis asmuo savarankiško reikalavimo priteisti skolą šioje byloje nereiškė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė atsakovo pareikštą reikalavimą dėl prievolės pripažinimo ir pripažino prievolę solidaria, jei trečiasis asmuo kreiptųsi į teismą dėl skolos priteisimo ir įrodytų paskolinių teisinių santykių egzistavimą.

84.7.                      Atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimą įpareigoti ieškovę grąžinti jam asmeninius daiktus, įskaitant televizorių „Panasonic“, kurio vertė 500 Eur. Ieškovė neginčijo šio daikto vertės, tačiau teigė, kad televizorius buvo įgytas santuokos metu, todėl atsakovas galėtų jį pasiimti sumokėdamas jai pusės sumos kompensaciją, t. y. 250 Eur. Taigi pati ieškovė pripažino, kad televizoriaus „Panasonic“ vertė yra 500 Eur. Atsakovas byloje pateikė (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, kuri įrodo, jog televizorius buvo įgytas iki santuokos už 4 799 Lt, o tai paneigia ieškovės teiginius dėl jo bendrosios jungtinės nuosavybės statuso. Vis dėlto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė savavališkai utilizavo šį daiktą, motyvuodama tuo, kad namų technika pradėjo gesti. Be to, apeliaciniame skunde ji nurodė naujas aplinkybes – esą televizorius tapo pavojingas. Ieškovė, žinodama apie tai, kad televizorius priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ir žinodama, jog dėl jo grąžinimo byloje yra pareikštas reikalavimas, neturėjo teisės savavališkai jį utilizuoti be atsakovo žinios ir sutikimo. Ji nepateikė jokių įrodymų, kad informavo atsakovą apie televizoriaus gedimus ar galimą pavojingumą, taip pat neįrodinėjo, jog siūlė atsakovui šį daiktą pasiimti ar kitaip perimti jo valdymą. Be to, argumentai dėl televizoriaus pavojingumo buvo iškelti tik apeliaciniame skunde, kas laikytina naujomis aplinkybėmis, kurių nurodymas šioje proceso stadijoje yra negalimas.

84.8.                      Dėl ieškovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje pažymi, kad ieškovė nepateikė pirminio apskaitos dokumento (sąskaitos faktūros), kurio pagrindu ieškovė pervedė atstovei 1 500 Eur. Ieškovė pateikė advokatės pažymą dėl atstovavimo išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, tačiau joje nepateikti privalomi duomenys: 1) nenurodytas teismas, kuriam adresuojama pažyma, 2) nenurodytas bylos, kurioje teikta advokato pagalba, numeris; 3) nenurodytos sumos už kiekvieną advokato suteiktą paslaugą, o tik nurodyti bendri įrašai „atstovavimas“, „dokumentų paruošimas“. Neaišku, kokie konkrečiai dokumentai ruošti ir kokia suma už kiekvieną paruoštą dokumentą, kokios atstovavimo paslaugos suteiktos ir už kokią sumą, jei apeliacinėje instancijoje nėra paskirtas žodinis nagrinėjimas ir jokie atstovavimo veiksmai apeliacinėje instancijoje neatlikti. Pažymoje net nenurodyta, kad paslaugos suteiktos ieškovei. Todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos ieškovės ir būtent šioje byloje už apeliacinį procesą. Net jei išlaidas patyrė ieškovė, ji galėjo šias išlaidas patirti dar pirmojoje instancijoje arba kitose bylose (ieškovei ta pati advokatė atstovavo Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovės prašymas atnaujinti procesą byloje dėl vaikų grobimo buvo atmestas, todėl tikėtina, kad ieškovė toje byloje patirtas išlaidas siekia nepagrįstai prisiteisti šioje byloje).

85.       Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalį 1) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, tenkinti priešieškinio reikalavimą ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pripažinti atsakovui 3/5 dalį buto, o ieškovei 2/5 dalį buto, ir po santuokos nutraukimo visą butą, 209 000 Eur vertės, natūra priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant 83 600 Eur kompensaciją; 2) pakeisti sprendimo dalį, kuria atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 9 970 Eur vertės kilnojamieji daiktai, esantys bute (duomenys neskelbtini), ir nustatyti šių kilnojamųjų daiktų 977 Eur vertę; kilnojamuosius daiktus po santuokos nutraukimo priteisus atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisti 488,5 Eur kompensaciją; 3) pakeisti sprendimo dalį, kuria atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteista transporto priemonė BMW 318D, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 6 880 Eur vertės, ir nustatyti šio turto 4 000 Eur vertę ir po santuokos nutraukimo šį turtą priteisus atsakovui ieškovei priteisti 2 000 Eur kompensaciją; 4) panaikinti sprendimo dalį, kuria paliktas nenagrinėtas priešieškinio reikalavimas padalyti 10 600 Eur vertės kilnojamuosius daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini), ir šį priešieškinio reikalavimą tenkinti, po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti 10 600 Eur vertės kilnojamuosius daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini): svetainės sofą „Maison du monde“, 1 000 Eur vertės, valgomąjį stalą ir 6 kėdės, 1 600 Eur vertės, spintą svetainėje, 300 Eur vertės, fotelį odinį, 500 Eur vertės, komodą koridoriuje, sendintą metalu, 1 200 Eur vertės, svetainės spintą, antikvarinę (tamsus medis), 1 000 Eur vertės, toršerus, 3 vnt., 300 Eur vertės, šaldytuvą „Ikea“, 200 Eur vertės, indaplovę „Ikea“, 300 Eur vertės, skalbimo mašiną „Samsung“, 500 Eur vertės, paveikslą svetainėje „California“, 200 Eur vertės, veidrodį koridoriuje „Ikea“, 50 Eur vertės, kompiuterį HP, 500 Eur vertės, šviesų fotelį „Maison du monde“, 300 Eur vertės, spausdintuvą „Philips“, 250 Eur vertės, vaizdo kamerą „Sony“, 500 Eur vertės, dvigulę lovą su čiužiniu „Ikea“, 800 Eur vertės, staliukus prie lovos, 2 vnt., „Maison du monde“, 500 Eur vertės, stumdomą miegamojo spintą „Ikea“, 600 Eur vertės, atsakovui iš ieškovės priteisiant 5 300 Eur kompensaciją; 5) pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 109 377,38 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, ir priteisti iš atsakovo ieškovei 77 240,88 Eur kompensaciją; 6) panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei ir atsakovui pripažinta po 1/2 dalį reikalavimo teisės į 2 345,92 Eur negrąžintą I. S. paskolą pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, tenkinti priešieškinio reikalavimą ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1 172,96 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; 7) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovui iš ieškovės kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą, tenkinti priešieškinio reikalavimą ir iš ieškovės atsakovui priteisti 19 670,39 Eur kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą; 8) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės skolą, ir tenkinti priešieškinio reikalavimą – priteisti iš ieškovės atsakovui 17 666,82 Eur; 9) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti sandorius dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apsimestiniais, nuosavybės teisių pripažinimo ir turto padalijimo ir alternatyvus reikalavimas dėl lėšų priteisimo, ir tenkinti priešieškinio reikalavimą, pripažinti negaliojančiais apsimestinius sandorius – (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp I. R. ir UAB „Pamario troba“, kuria buvo įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) m. 4-ojo notaro biuro notarės I. M., (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) m. 4-ojo notaro biuro notarės I. M., (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp I. R. ir A. K., kuria butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanoti A. K., ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir A. K., kuria 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanotos atsakovui, ir pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutartimi butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir po santuokos nutraukimo padalyti šį 123 276 Eur vertės turtą ieškovei A. K. ir A. K. po 1/2 dalį, o netenkinus šio reikalavimo – atsakovui A. K. iš atsakovės I. R. priteisti 52 384,73 Eur už pusės sutuoktinių bendrų lėšų panaudojimą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/120 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimui ir įrengimui; 10) atnaujinti ieškinio senatį reikalavimams dėl sandorių negaliojimo ir investuotų lėšų priteisimo pareikšti dėl svarbių priežasčių, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog ieškinio senatis buvo praleista; 11) panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikinta (duomenys neskelbtini) turto dalies ir žemės sklypo dalies dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. SK-(duomenys neskelbtini)), kuria ieškovė padovanojo atsakovui 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir taikyta restitucija – grąžinta ieškovei iš atsakovo 1/2 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); 12) pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pripažinti pagrįstomis atsakovo patirtas 17 818,03 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, ir proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; 13) panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei I. R. iš atsakovo A. K. priteista 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; 14) priteisti iš ieškovės ir atsakovės I. R. atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; atidėti atsakovui likusio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje; pridėti naujus rašytinius įrodymus dėl skolos iš I. S. išieškojimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

85.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nepripažino atsakovo asmeninių lėšų dalies (1/5) įsigyjant bendrą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir po santuokos nutraukimo priteisęs atsakovui šį turtą natūra nepagrįstai priteisė ieškovei kompensaciją, apskaičiuotą nuo pusės šio turto vertės. Teismas nustatė neteisingas faktines aplinkybes, nes už butą 100 000 Lt kainos dalis buvo sumokėta ir iš ieškovės „Danske Bank A/S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, į kurios „Danske Bank A/S“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL atsakovas (duomenys neskelbtini) pervedė 100 000 Lt. Ieškovė šią sumą persivedė į savo „Danske Bank A/S“ sąskaitą ir iš jos pervedė 28 962 Eur (atitikmuo 100 000 Lt) už buto įsigijimą pardavėjų kreditoriui. Taigi būtent iš atsakovo asmeninių lėšų buvo atsiskaityta už butą (sumokėta kainos dalis). Atsakovas iki santuokos (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas jau santuokoje šį butą (duomenys neskelbtini) pardavė ir gavo 337 000 Lt asmeninių lėšų. Šio buto pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte buvo numatyta, kad dalį kainos – 153 000 Lt atsakovas gavo pavedimu sutarties pasirašymo dieną, o likusi kainos dalis – 172 000 Lt (49 814,64 Eur) bus sumokėta į atsakovės AB SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kurią perves pardavėjų kreditorius „DnB NORD“ bankas. Iš atsakovo AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad atsakovas santuokos metu (duomenys neskelbtini) gavo 153 000 Lt, o (duomenys neskelbtini) gavo 172 000 Lt asmeninių lėšų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą. (duomenys neskelbtini) atsakovas iš šios AB SEB banko sąskaitos į savo AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) persivedė 184 000 Lt, o 100 000 Lt atsakovas (duomenys neskelbtini) iš šios AB SEB banko sąskaitos pervedė ieškovei į jos „Danske Bank A/S“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi sutuoktiniai ketino pirkti butą.

85.2.                      Nuo atsakovo asmeninių 337 000 Eur lėšų gavimo (duomenys neskelbtini) už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iki (duomenys neskelbtini) 100 000 Eur pervedimo ieškovei atsakovas jokių kitų lėšų į šią sąskaitą negavo ir atliko tik minėtą 184 000 Lt pavedimą į kitą savo sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, daugiau pavedimų didelėmis sumomis nebuvo atlikta. Taigi atsakovas ieškovei pervedė savo asmenines lėšas, kurias gavo pardavęs asmeninę nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, skundžiamo sprendimo 59 punkte pripažino, kad po santuokos sudarymo į šią AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gautos lėšos buvo asmeninė atsakovo nuosavybė. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi už 500 000 Lt sutuoktiniai iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.1 punkte buvo susitarta, kad dalį kainos (100 000 Lt) pirkėjai (ieškovė ir atsakovas) perves pardavėjo kreditoriui „Nordea Bank Finland Plc“. Ieškovė (duomenys neskelbtini), gavusi iš atsakovo 100 000 Lt pavedimą į „Danske Bank A/S“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, iš šios savo sąskaitos tą pačią dieną persivedė šią sumą (28 962 Eur) į savo „Danske Bank A/S“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) EUR ir tą pačią dieną šią sumą pervedė už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą pardavėjo kreditoriui „Nordea Bank Finland Plc“. Kaip susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, paskirtyje nurodyta „Apmokėjimas pagal p-p sutarti uz (duomenys neskelbtini) busto kreditavimo sutarti“. Taigi visa pavedimų seka patvirtina, kad buto (duomenys neskelbtini), 20 procentų kainos buvo sumokėta iš atsakovo asmeninių lėšų (100 000 Lt iš 500 000 Lt pirkimo kainos (1/5)). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis, sudariusiomis 20 procentų viso buto įsigijimo kainos, prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nepripažino atsakovui 3/5 buto dalies, o ieškovei – 2/5 dalies ir po santuokos nutraukimo priteisęs visą butą natūra atsakovui priteisė iš atsakovo ieškovei kompensaciją, apskaičiuotą nuo pusės turto vertės (104 500 Eur), o ne nuo 2/5 dalies (83 600 Eur). Nors teismas nurodė, kad šalys turėjo pakankamai bendrų lėšų įsigyti butą, kurios buvo gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki sandorio (duomenys neskelbtini) m. buvo gauta 654 028,19 Lt), tačiau tai nepaneigia atsakovo asmeninių lėšų pridėjimo prie šio turto įgijimo, nors iš sąskaitos išrašų ir mokėjimo pavedimų matyti aiškus šių lėšų panaudojimas atsiskaitant už butą. Tuo tarpu, kaip matyti iš ieškovės AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, tik likusi buto kainos dalis (400 000 Lt) buvo (duomenys neskelbtini) sumokėta iš ieškovės sąskaitos. Daugiau jokių mokėjimų ieškovė iš šios sąskaitos už įgyjamą turtą neatliko. Ieškovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas lėšas naudojo įvairiems kitiems tikslams – persivesdavo po kelis tūkstančius eurų į savo kitas sąskaitas, atsakovui, įvairiems tretiesiems asmenis UAB „IN decor“, UAB „Vadasiga“, (duomenys neskelbtini) sumokėjo 475 000 Lt A. Š. už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos buvo tik iš dalies panaudotos buto pirkimui (400 000 Lt), o kita dalis panaudota kitiems šeimos poreikiams tenkinti.

85.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė bendrą 9 970 Eur kilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), vertę, nes ši buvo deklaratyviai nurodyta be jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Nebuvo pateikta duomenų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovės nurodytos baldų vertės yra realios, o sprendime nenurodyti konkretūs rašytiniai įrodymai, kuriais remtasi. Dalijamo turto vertė turi būti nustatoma pagal VĮ Registrų centro duomenis, turto vertintojų ataskaitas ar kitus objektyvius įrodymus, taip pat gali būti nustatyta šalių susitarimu, kad būtų užtikrintas teisingas turto padalijimas. Atsakovas pateikė daiktų nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose pavaizduotas daiktų nusidėvėjimas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino ir priteisė baldus, nepagrįstai įvertindamas jų vertę per didelėmis sumomis. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo pateiktas panašių daiktų kainas iš skelbiu.lt, nors šios buvo objektyvesnis kriterijus baldų vertės nustatymui. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie konkretūs skelbimuose esantys daiktai neatitinka dalijamų daiktų, tik apsiribojo abstrakčiu vertinimu, kad skiriasi dizainas ir medžiagiškumas, nors byloje šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos. Skelbimuose taip pat buvo pateikti medinių baldų pavyzdžiai, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ieškovės nurodytos baldų vertės atitinka realią tokių naudotų baldų vertę.

85.4.                      Nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad daiktų trūkumai gali būti ištaisyti, nes turto dalijimas turi būti atliekamas pagal esamą jų būklę santuokos nutraukimo momentu, o ne pagal jų hipotetinę vertę po remonto ar investicijų. Taip pat pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei daiktai nebūtų didesnės vertės, atsakovas būtų prašęs juos priteisti ieškovei, neatitinka bylos aplinkybių, nes atsakovas teismo posėdyje tiesiogiai klausė ieškovės, ar ji sutiktų už savo nurodytą vertę pasiimti šiuos daiktus, tačiau ji atsisakė. Kadangi atsakovas prašė jam priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis taip pat prašė priteisti ir šiame bute esančius daiktus, remdamasis jų verte pagal viešuose skelbimuose pateiktas panašių daiktų pardavimo kainas. Tai, kad atsakovas kitų daiktų, kuriuos prašė padalyti, nurodė įsigijimo vertę, buvusią prieš 16 metų, nepaneigia jo nurodytos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių daiktų vertės, nes šie daiktai buvo intensyviai naudojami nuomininkų ir nesaugomi taip, kaip šeimos poreikiams naudojami buto, esančio (duomenys neskelbtini), daiktai. Be to, dėl kitų daiktų vertės tarp šalių ginčo nebuvo, o ieškovė su jomis sutiko. Todėl ši sprendimo dalis pakeistina, nurodant dalijamų kilnojamųjų daiktų, esančių bute (duomenys neskelbtini), 977 Eur vertę ir ieškovei mokėtiną 488,50 Eur kompensaciją.

85.5.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstą transporto priemonės BMW 318D vertę, remdamasis (duomenys neskelbtini) interneto portale autoplius.lt pateiktu vertinimu. Tačiau šiame vertinime nurodyta, kad tai yra „visų pasirinkto modelio automobilių, pagamintų pasirinktais metais, vidutinė kaina, neatsižvelgiant į įrangą“, todėl toks skaičiavimas nėra patikimas ir pakankamas konkrečios dalijamos transporto priemonės, turinčios tam tikrą komplektaciją, rinkos kainai nustatyti. Atsakovas pateikė autoplius.lt skelbiamas parduodamų analogiškos komplektacijos automobilių kainas, iš kurių matyti, kad BMW 318D su tokia pačia komplektacija rinkoje parduodamas už 3 950 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kodėl šie įrodymai pripažinti nepatikimais, taip pat nepagrindė, kodėl vadovaujasi išimtinai tik ieškovės nurodyta automobilio verte, apskaičiuota neatsižvelgiant į transporto priemonės įrangą. Papildomai atsakovas pateikė įrodymus, kad jis įdėjo parduoti BMW 318D, o pirkėjas siūlė už jį 4 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pavienio asmens finansinės galimybės ar noras įsigyti transporto priemonę už tam tikrą sumą nepagrindžia realios šios transporto priemonės vertės. Sutiktina, kad vienas atskiras pasiūlymas nėra pakankamas įrodymas, tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo jį vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Iš atsakovo pateiktų analogiškų automobilių pardavimo kainų skelbimuose ir pirkėjo pateikto pasiūlymo matyti, kad kainos yra panašios (3 950 Eur ir 4 000 Eur), todėl būtent šie įrodymai patvirtina, kad rinkoje BMW 318D vertė yra apie 4 000 Eur, o ne 6 880 Eur, kurią nurodė ieškovė ir už kurią tokio automobilio niekas nepirktų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis atsakovo nurodyta BMW 318D verte ir nustatyti dalijamo automobilio vertę – 4 000 Eur. Todėl ši sprendimo dalis turėtų būti pakeista, nurodant, kad automobilio BMW 318D vertė yra 4 000 Eur, jį priteisiant atsakovui, o ieškovei išmokant 2 000 Eur kompensaciją.

85.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą atsakovo reikalavimą padalyti kilnojamuosius daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini). Visų pirma, prašomi padalyti kilnojamojo turto objektai nėra buto priklausiniai (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju visi atsakovo priešieškinyje nurodyti dalytini kilnojamieji daiktai nėra funkciškai susiję su butu taip, jog kiekvienas iš jų negalėtų būti naudojamas savarankiškai ar atskirtas nepadarant žalos butui. Atsakovas prašė padalyti baldus ir kitus daiktus, tokius kaip sofa, valgomojo stalas, spinta, kompiuteris ir kt. Visi šie daiktai yra kilnojamieji, nėra integruoti į butą, nėra nuolat su juo susiję, todėl juos galima laisvai perkelti be jokios žalos ir naudoti atskirai nuo buto. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog šie kilnojamieji daiktai yra buto priklausiniai. Atsižvelgiant į tai, nepaisant aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nedalijo nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl teismingumo, jis privalėjo padalyti kilnojamuosius daiktus. Be to, pirmosios instancijos teismas savo sprendimu padalijo analogiškus kilnojamuosius daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini), juos laikydamas atskiru kilnojamuoju turtu, o ne buto priklausiniais. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus dėl daiktų kvalifikavimo priklausiniais bute (duomenys neskelbtini), ir jų nedalijimo.

85.7.                      Antra, nepagrįsti ir kiti pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais remdamasis teismas nusprendė, kad šalys turi ir kitų butų (duomenys neskelbtini), tačiau juose esančių baldų atsakovas neprašo padalyti. Pirmosios instancijos teismas privalo padalyti visą bendrai įgytą turtą (CK 3.127 straipsnis). Kadangi atsakovas aiškiai ir pagrįstai pateikė reikalavimą padalyti kilnojamuosius daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini), ir byloje buvo pateikti įrodymai, kad šie daiktai realiai egzistuoja ir buvo įgyti bendrai, pirmosios instancijos teismas privalėjo šį turtą padalyti, neatsižvelgiant į tai, kokie kiti reikalavimai byloje buvo ar nebuvo pareikšti. Be to, butuose (duomenys neskelbtini) nėra bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytų kilnojamųjų daiktų, todėl atsakovas jų ir nereikalavo padalyti, o ieškovė tokio reikalavimo taip pat nereiškė. Du butai buvo įgyti atsakovo asmeninėmis lėšomis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kilnojamųjų daiktų (ne)dalijimą susiejo su objektyviai neegzistuojančiomis sąlygomis, t. y. nepareikštais reikalavimais dėl kito turto padalijimo, kai tokio reikalavimo objektyviai nebuvo galima pareikšti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina, o atsakovo priešieškinio reikalavimas padalyti 10 600 Eur vertės kilnojamuosius daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini), turi būti tenkinamas, priteisiant šiuos daiktus ieškovei, o atsakovui išmokant 5 300 Eur kompensaciją.

85.8.                      Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė nepagrįsto dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Pirmosios instancijos teismas, padalijęs sutuoktinių turtą, iš atsakovo ieškovei priteisė 109 377,38 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį (104 500 Eur + 4 985 Eur + 40 Eur – 147,62 Eur). Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovui pripažįstant 3/5 dalis, o ieškovei – 2/5 dalis į šį butą ir po santuokos nutraukimo priteisiant atsakovui šį butą natūra, ieškovei priteisiant 83 600 Eur kompensaciją. Atsakovas taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kilnojamųjų daiktų, esančių bute (duomenys neskelbtini), nustatyti šių daiktų 977 Eur vertę ir, priteisiant šiuos daiktus atsakovui natūra, ieškovei priteisti 488,5 Eur kompensaciją. Be to, atsakovas skundu reikalauja pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl transporto priemonės BMW 318D vertės, nustatyti šio turto 4 000 Eur vertę ir priteisti šį turtą atsakovui natūra, ieškovei priteisti 2 000 Eur kompensaciją. Atsakovas taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kilnojamųjų daiktų, esančių bute (duomenys neskelbtini), ir padalyti šiuos 10 600 Eur vertės kilnojamuosius daiktus, juos priteisiant ieškovei, o atsakovui išmokant 5 300 Eur kompensaciją. Tenkinus šiuos apeliacinio skundo reikalavimus, o kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kito turto padalijimo palikus nepakeistas, pakeistina ir sprendimo dalis dėl bendros piniginės kompensacijos, mokėtinos ieškovei, dydžio. Padalijus bendrą turtą natūra ir atlikus priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 77 240,88 Eur kompensacija. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistinos kompensacijos dydžio turėtų būti pakeista.

85.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalijo reikalavimo teisę į I. S. negrąžintą paskolos sumą. Atsakovas apie paskolą sužinojo daug vėliau ir būtent jis ėmėsi iniciatyvos atgauti paskolintas lėšas, nes ieškovė nei anksčiau, nei dabar nededa jokių pastangų skolai išieškoti, o priešingai – trukdo šiam procesui. Atsakovas teikė antstoliui vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, tačiau antstolis atsisakė jį priimti, nes dokumentas buvo pateiktas ne išieškotojos – ieškovės. Ieškovė yra atšaukusi atsakovui suteiktą įgaliojimą atstovauti jos interesams, o pati taip pat nesiėmė jokių veiksmų vykdomajam dokumentui pateikti. Tuo tarpu vykdomasis dokumentas, išduotas pagal (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo iš skolininkės I. S. (šiuo metu R. Š. (I.) N.) buvo priteista skola ir kitos lėšos, turi būti pateiktas vykdyti iki (duomenys neskelbtini). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl reikalavimo teisės pripažinimo įsiteisės tik po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo, atsakovas praras galimybę savarankiškai inicijuoti priverstinį vykdymą ir atgauti skolą, todėl pirmosios instancijos teismo priteista reikalavimo teisė tampa fiktyvi. Atsižvelgiant į ieškovės pasyvumą, trukdymą išieškoti skolą ir tai, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo reikalavimo teisės įgyvendinimas bus nebeįmanomas dėl suėjusio termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, būtent kompensacijos iš ieškovės priteisimas už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino reikalavimo teisę tik į pusę negrąžintos paskolos sumos pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, tačiau pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininkės buvo priteista ne tik 2 345,92 Eur skola, bet ir 1 002,88 Eur pelno palūkanos, 4 222,66 Eur netesybos, 8,55 procento dydžio metinės pelno palūkanos už negrąžintą paskolos sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2019 m. spalio 22 d.) iki visiško skolos grąžinimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 7 571,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 870 Eur bylinėjimosi išlaidos. Jei pirmosios instancijos teismas padalijo reikalavimo teisę, jis turėjo pripažinti 1/2 dalį reikalavimo teisės ne tik į paskolos sumą, bet ir į visas iš skolininkės priteistas sumas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina ir tenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės 1 172,96 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

85.10.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė kompensacijos už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą. Teismas klaidingai nustatė, kad 28 962 Eur atsakovo asmeninės lėšos nebuvo panaudotos buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainos dalies sumokėjimui, nors banko sąskaitų pavedimai ir jų seka aiškiai įrodo, kad būtent šios lėšos pagal buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį buvo pervestos pardavėjo kreditoriui. Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir nepripažino atsakovui didesnės buto dalies dėl asmeninių lėšų panaudojimo, jis turėjo tenkinti atsakovo alternatyvų reikalavimą ir priteisti kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimui (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Be to, jei teismas nelaikė, kad lėšos panaudotos bendro turto įgijimui, jis turėjo priteisti kompensaciją CK 3.98 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atsakovas pridėjo savo asmeninį turtą (pinigines lėšas banko sąskaitoje) prie bendro turto, taip padidindamas jo vertę. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė, kad šios santuokos metu gautos asmeninės lėšos buvo iššvaistytos ar panaudotos tik atsakovo asmeniniams poreikiams. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad ir likusios 39 340,77 Eur lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams. Pirmosios instancijos teismas teigė, kad sutuoktiniai vienas kitam nuolat atliko pavedimus, pinigus grynindavo, todėl galėjo įvykti tarpusavio kompensavimas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo asmeninės lėšos buvo kompensuotos kokiais nors ieškovės pavedimais ar išgrynintomis sumomis. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo asmeninės lėšos galėjo būti išgrynintos, tačiau nenustatė, kad jos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams. Atsakovas pateikė argumentus, kad lėšas skyrė šeimos poreikiams – maistui, kelionėms, vaikų išlaidoms, kasdienėms reikmėms. Tai patvirtina ir atsakovo banko sąskaitų išrašai, kuriuose matyti komunalinių paslaugų apmokėjimai, prekių vaikams įsigijimai, maisto pirkimai ir kelionių išlaidos. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas tik lakoniškai nurodė, kur panaudojo lėšas, yra nepagrįstas. Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė santuokos metu taip pat būtų panaudojusi savo asmeninių lėšų dalį šeimos poreikiams ir prisidėjusi prie bendro turto padidinimo tokiu pat mastu kaip atsakovas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina ir atsakovo priešieškinio reikalavimas tenkintinas – iš ieškovės atsakovui priteistina 34 151,39 Eur kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimą ((28 962 Eur + 39 340,77 Eur) / 2). Jei būtų patenkinta apeliacinio skundo dalis dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo ir atsakovui būtų pripažinta 3/5 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis dėl jo asmeninių lėšų (28 962 Eur) panaudojimo šio turto įsigijimui, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista mažesnė – 19 670,39 Eur kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimą (39 340,77 Eur / 2).

85.11.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės 17 666,82 Eur (61 000 Lt). Teismas netinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius ir nepagrįstai suabsoliutino pavedimų paskirtyje pavartotos sąvokos „sąskaitos papildymas“ reikšmę. Ieškovė (duomenys neskelbtini) su „Luminor Bank AS“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią gavo kreditą butui pirkti. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigijo asmeninį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo su daline apdaila, todėl jam įrengti reikėjo papildomų lėšų. Kadangi ieškovė jų neturėjo, o atsakovas tuo metu gerai uždirbo, ieškovė paprašė atsakovo paskolinti pinigų šiam butui įsirengti. Atsakovas sutiko, šalys susitarė, kad ieškovė grąžins skolą, kai galės arba kai atsakovas pareikalaus. Atsakovas (duomenys neskelbtini) UAB „BNT“ užsakė buitinę techniką už 9 500 Lt (orkaitę, kaitlentę, gartraukį, anglies filtrą, indaplovę, šaldytuvą ir skalbyklę), kuri buvo pristatyta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apmokėta atsakovo pavedimu. Tą pačią dieną atsakovas pervedė ieškovei dar 20 000 Lt, o 2008 m. vasario–gegužės mėn. keliais pavedimais pervedė dar 16 500 Lt, (duomenys neskelbtini) – dar 15 000 Lt. Atsakovas nesureikšmino pavedimo paskirties, manydamas, kad bankinis pavedimas savaime patvirtina suteiktą paskolą, o žyma „sąskaitos papildymas“ neįrodo neatlygintino 61 000 Lt pervedimo. Šalys vėliau sudarė santuoką, tačiau atsakovas paskolos grąžinti nereikalavo, nes tuo metu jam šių lėšų nereikėjo. Tik prasidėjus santuokos nutraukimo procesui jis pareiškė reikalavimą dėl skolos grąžinimo. Visi šie faktai patvirtina, kad atsakovas ieškovei paskolino pinigus. Be to, atsakovas tuo pačiu metu įsirenginėjo savo asmeninį namą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl neturėjo jokio ekonominio ar logiškai paaiškinamo intereso neatlygintinai perleisti didelę pinigų sumą ieškovės asmeninio turto pagerinimui, užuot investavęs šias lėšas į savo namo įrengimą. Atsakovas dėl savo namo įrengimo pinigų skolinosi tiek iš AB „Swedbank“, sudarydamas (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr(duomenys neskelbtini), tiek iš savo tėvų, o šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė įrodytomis.

85.12.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas veikė iš „moralinio įsipareigojimo“, siekdamas ieškovės palankumo, todėl rėmė ją ir gerino jos materialinę padėtį. Nei Lietuvos teisės aktai, nei kultūros tradicijos nenumato draugo, sužadėtinio ar būsimo sutuoktinio moralinės pareigos remti ar gerinti kito asmens materialinę padėtį. Tokia „moralinio įsipareigojimo“ kategorija teisės aktuose neegzistuoja. Teismas be pagrindo padarė išvadą, kad atsakovas siekė ieškovės palankumo, nes atsakovas tai galėjo daryti ir kitais būdais, nesusijusiais su materialine parama. Taip pat nėra aišku, kokius materialinius teisinius santykius teismas pritaikė atsakovo atliktiems pavedimams ir mokėjimams už buitinę techniką. Teismas abstrakčiai konstatavo, kad atsakovas „gerino turtinę padėtį“, „prisidėjo prie poreikių tenkinimo“ ir „rėmė“, tačiau nepaaiškino, ar tai buvo dovanojimas, renta ar parama. Dovanojimas, renta ir parama yra skirtingos teisinės kategorijos, kurias teismas privalėjo analizuoti ir motyvuoti. Jeigu pirmosios instancijos teismas laikė, kad tarp šalių nebuvo paskolinių santykių, tačiau kartu negalėjo konstatuoti nei dovanojimo, nei rentos, nei paramos, jis turėjo taikyti restituciją arba pripažinti, kad lėšos buvo pervestos be jokio teisinio pagrindo, ir taikyti CK 6 knygos XX skyriaus nepagrįsto praturtėjimo taisykles. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad atsakovo pervestos lėšos negali būti kvalifikuojamos nei kaip dovana, nei kaip renta, nei kaip parama, apeliacinės instancijos teismas turėtų ištaisyti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius ir priteisti iš ieškovės atsakovui 17 666,82 Eur (61 000 Lt).

85.13.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ieškinio senaties normas, neteisingai nustatė jos pradžios momentą ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą. Sprendžiant dėl ieškinio senaties, būtina atsižvelgti į abiejų šalių interesus ir instituto tikslus. Senaties pradžia siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), o su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie pažeidimą (subjektyviuoju momentu). Teismas tokiu atveju privalo įvertinti byloje esančius įrodymus, nustatyti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, ir atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmus ar neveikimą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

85.14.                      Butas su žemės sklypu ieškovės motinos atsakovės I. R. vardu buvo įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi. Kaip ir nurodė atsakovas, būtent jis surado butą, derino pirkimo sąlygas su projekto vystytoju, buto planą, kainą, kuri buvo sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų, o atsakovė I. R. tik pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas apie šį sandorį žinojo. Tačiau tarp šalių buvo susitarimas, kad šis turtas vėliau bus perleistas sutuoktinių nuosavybėn, taip įgyvendinant tikrąją šalių valią. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas jau nuo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) konflikto metu, ar mirus ieškovės tėvui, ar (duomenys neskelbtini) šalims nustojus vesti bendrą ūkį turėjo ginti savo pažeistas teises. Atsakovo teisės tuo metu nebuvo pažeistos, nes pagal šalių susitarimą ir pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorius turtas nuosavybės teise atiteko sutuoktiniams. Todėl atsakovui nebuvo jokio tikslo ginčyti sandorių, kurie nesukurtų jokio kito nuosavybės rezultato, kaip tik tokį, koks įvyko dovanojimo sandoriais. Atsakovas apie savo pažeistas teises sužinojo tik (duomenys neskelbtini), kai ieškovė pareiškė ieškinį su reikalavimu grąžinti dovaną – 1/2 dalį buto ir 1/240 dalį žemės sklypo, kuriuos atsakovui ji padovanojo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi. Įvertinus, kad turtas buvo įgytas bendromis sutuoktinių lėšomis ir siekiant jį valdyti ir naudoti bendrai kaip savo dar (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi per statytinę – ieškovės motiną, ieškovei elgiantis nesąžiningai ir be jokių motyvų reikalaujant grąžinti dovaną, atsakovas savo teises apginti galėjo tik reikšdamas reikalavimą dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais. Tokį reikalavimą atsakovas pareiškė 2023 m. lapkričio 15 d. priešieškinyje. Todėl dešimties metų senaties termino jis nepraleido.

85.15.                      Be to, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas, egzistavo svarbios priežastys senaties terminą atnaujinti. Teismas nepagrįstai net ir nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas, ex officio iš viso netikrino, ar nėra svarbių priežasčių šį terminą atnaujinti. Tam savarankiškas šalies prašymas nebuvo būtinas. Taigi egzistavo svarbios priežastys, sudarančios pagrindą teismui ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (nors atsakovas nesutinka, kad jis buvo praleistas): ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai, tik 1 m.; (duomenys neskelbtini) ieškovei padovanojus ir atsakovui įgijus nuosavybės teises į 1/2 dalį turto, iki ieškovė (duomenys neskelbtini) ieškinyje pareiškė reikalavimą grąžinti šį turtą kaip dovaną jos nuosavybėn, atsakovui 2,5 m. nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl sandorių negaliojimo, nes jis turtą jau valdė nuosavybės teise; po (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorio ieškovė niekada neprašė grąžinti dovanos, pati neginčijo dovanojimo sandorio, taigi pripažino atsakovo nuosavybės teisę į turto dalį; (duomenys neskelbtini) šalys vykdė privalomąją mediaciją, todėl šiuo terminu ieškinio senatis buvo sustabdyta (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis.); (duomenys neskelbtini) priėmus ieškovės ieškinį ir atsakovui (duomenys neskelbtini) pateikus atsiliepimą ir (duomenys neskelbtini) pirmame parengiamajame teismo posėdyje atsakovui pasiūlius, bet ieškovei nesutikus pasinaudoti teismine mediacija, atsakovas pradėjo rinkti įrodymus ir (duomenys neskelbtini) priešieškiniu pateikė reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Šias aplinkybes atsakovas nurodė pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas jų nevertino ir dėl ieškinio senaties atnaujinimo klausimo nesprendė ir nepagrįstai ieškinio senaties termino neatnaujino. Nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir atsižvelgiant į ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį, šis terminas atnaujintinas ex officio, jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad jis buvo praleistas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

85.16.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti apsimestiniais sandorius dėl turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo ir perleidimo, reikalavimą dėl nuosavybės pripažinimo, šio turto padalijimo arba investuotų lėšų priteisimo ir tenkino ieškinio reikalavimą panaikinti dovanojimo sutartį ir iš atsakovo ieškovei grąžino padovanotą 1/2 turto dalį. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog neįrodytas sandorių apsimestinumas. (duomenys neskelbtini) ieškovės motinos I. R. vardu (kaip statytinės) iš UAB „Pamario troba“ buvo nupirktas ginčo turtas. Nė viena šalis byloje neginčijo, kad už šį turtą 338 018 Lt (97 896,78 Eur) buvo sumokėta iš ieškovės AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nė viena šalis neginčijo, kad iš šios ieškovės sąskaitos 23 730 Lt (6 872,68 Eur) buvo sumokėta už šio buto įrengimą. Tai, kad už ginčo turtą buvo apmokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų, akivaizdžiai patvirtina pavedimai iš ieškovės banko sąskaitos, kurioje buvo bendros sutuoktinių lėšos. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Į šią ar kitą sutuoktinių sąskaitą nei iki mokėjimų, nei vėliau nebuvo įnešti grynieji pinigai ar pervestos ne sutuoktinių lėšos. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 108 punkte konstatavo, kad nėra įrodyta, jog atsakovė I. R. grynuosius pinigus perdavė dukrai (ieškovei), nors vėliau nurodė priešingas aplinkybes, kad ieškovė visgi gavo grynaisiais šiuos pinigus ir juos panaudojo šeimos poreikiams (pirmosios instancijos teismo sprendimo 113 punktas). Tačiau jokių įrodymų, kad ieškovė gavo šiuos grynuosius pinigus, kad juos naudojo šeimos poreikiams, byloje nėra pateikta. Todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad už ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaityta I. R. lėšomis, o ne iš bendrų sutuoktinių lėšų.

85.17.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovės banko sąskaitos atsiskaitymai pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius buvo atliekami ir (duomenys neskelbtini), atliekant 100 000 Lt mokėjimą ,,už butą (duomenys neskelbtini)“, nors butas nebuvo įgytas sutuoktinių vardu. Tačiau teismui buvo paaiškintos aplinkybės ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai, kad sutuoktiniai skolino atsakovo seseriai 100 000 Lt buto įgijimui, paskolintas lėšas iš karto pervedė sesers perkamo buto pardavėjui, o (duomenys neskelbtini) pavedimu į ieškovės sąskaitą 100 000 Lt skola buvo grąžinta. Teismas nepagrįstai sutapatino šiuos du skirtingus ir visiškai nesusijusius sandorius, nors ginčo sandorio sudarymo ir turto naudojimo aplinkybės patvirtina, kad sutuoktiniai šį ginčo turtą siekė įsigyti ir įgijo sau, o ne sumokėjo už trečiąjį asmenį.

85.18.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog atsakovas turėjo paneigti, kad atsakovė I. R. neturėjo santaupų šio turto įgijimui. Tačiau atsakovei I. R. teigiant, kad ji atsiskaitė už ginčo turtą iš savo santaupų grynaisiais pinigais, būtent jai kilo pareiga tokias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui. Be to, teismas nepagrįstai atsakovui perkėlė įrodinėjimo pareigą įrodyti neegzistuojančias aplinkybes – jog atsakovė I. R. neturėjo 361 748 Lt santaupų grynaisiais pinigais. Būtent atsakovė I. R. neįrodė, kad ji turėjo tokią didelę sumą (361 748 Lt) santaupų grynaisiais pinigais ir šiuos grynuosius pinigus ji perdavė ieškovei, kuri iš savo banko sąskaitos padarė pavedimus. Byloje yra tik pateikti duomenys, kad I. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki sandorio dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovės tėvas J. R. dirbo (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kokias pajamas jie gavo ir kad jų galėjo pakakti sutaupyti tokią sumą grynaisiais pinigais. Tai, kad I. R. galėjo turėti tiek santaupų, paneigia vien aplinkybė, kad už turto įgijimą ir įrengimą buvo sumokėta iš ieškovės banko sąskaitos, nors I. R. galėjo grynaisiais pinigais iš karto atsiskaityti su pardavėju, bet to nepadarė. Todėl būtų visiškai nelogiška mokėti iš ieškovės sąskaitos, kai pati I. R. turėjo grynųjų pinigų. I. R. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl ji pati neatsiskaitė su pardavėju, kada, kur ir kokiomis sumomis ji perdavė grynuosius pinigus ieškovei. Šių aplinkybių negalėjo papasakoti ir ieškovė. Todėl neįrodyta, kad I. R. turėjo santaupų grynaisiais pinigais ir kad ji šias santaupas ieškovei perdavė.

85.19.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, kad būtent I. R. sumokėjo už komunalines paslaugas, nors komunalinių paslaugų sutartys buvo sudarytos I. R. vardu, visose sutartyse buvo nurodytas ieškovės tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš pateiktų mokėjimų už komunalines paslaugas nėra matyti, kad buvo mokėta būtent už butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir mokėjimus atliko būtent atsakovė I. R.. Be to, jei atsakovė ir apmokėjo kokias nors komunalines paslaugas, ieškovė savo pavedimais mamai visas tokias išlaidas grąžino arba davė grynaisiais, daug pinigų ieškovė iš sąskaitų yra išgryninusi.

85.20.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat spręsdamas dėl sandorių apsimestinumo neanalizavo ir nevertino kitų reikšmingų aplinkybių – kas rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, kas po sandorio įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas (sutarties objektą priėmė, valdė ir juo naudojosi). Būtent atsakovas pasiūlė įsigyti butą (duomenys neskelbtini), arčiau miško, nes šeima, atvykusi į (duomenys neskelbtini), visada apsistodavo ieškovės asmeniniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad pats prisidėjo prie remonto darbų kartu su ieškovės pusbroliu J. G. (J. G.) (dažė sienas, kabino užuolaidas, pervežė iš (duomenys neskelbtini), baldus, darė lovą iš palečių). Teismas nevertino liudytojos parodymų ir nurodė, kad jie buvo abstraktūs. Be to, J. G. (ieškovės pusbrolis) (duomenys neskelbtini) el. laiške taip pat nurodė, kad ieškovė su atsakovu nusipirko butą, pirmosios instancijos teismas dėl šių rašytinių įrodymų iš viso nepasisakė. Tuo tarpu nei atsakovė I. R., nei jos sutuoktinis J. R. nesirūpino nei šio turto paieška, nei jo įsigijimo sąlygomis, nei įrengimu, nenaudojo šio turto, juo nesirūpino ir savo lėšų šio turto įgijimui ir įrengimui nepanaudojo. I. R. teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kada tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis nusprendė pirkti butą, kaip šį butą ir ar iš karto išsirinko, kas jį aprodė, kas kartu dalyvavo. I. R. patvirtino, kad visais buto įrengimo klausimais rūpinosi ieškovė, ir ji negalėjo paaiškinti, kaip rinkosi ir iš ko pirko medžiagas, baldus, santechniką, kodėl sąskaitos už medžiagas buvo išrašomos ieškovės vardu, kas atliko apdailos darbus, kiek darbininkų dirbo, kaip jie atrodė, kiek laiko įrenginėjo, kas priimdavo sprendimus dėl įrengimo, kodėl buvo pakeistas buto planas ir kas dėl to sprendė, kodėl buvo įrengtas atskiras vaikų kambarys ir t. t. I. R. tik nurodė, kad dukra padėjo viskuo rūpintis, patvirtino, kad butu naudojosi tik ieškovės ir atsakovo šeima, nes ji tai leido ir neprieštaravo. Tačiau visos šios aplinkybės patvirtina, kad I. R. buvo tik statytinė, niekuo nesirūpino ir nesiekė turto įgyti nuosavybės teise.

85.21.                      Tai, kad, nusipirkus butą, visus remonto ir kitus reikalus sprendė sutuoktiniai, patvirtina ir tai, kad iš ieškovės AB SEB banko sąskaitos buvo sumokėta už baldus, vonios santechniką, grindis, buitinę techniką. Sąskaitose kaip užsakovė buvo nurodoma ieškovė. Be to, (duomenys neskelbtini) būtent ieškovė priėmė ir pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo aktą. Dėl statybos defektų būtent ieškovė buvo kreipusis į pardavėją UAB „Pamario troba“, kuri (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakė. Nors teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog ieškovė pasirašė buto priėmimo–perdavimo aktą, nepaneigia, kad turtą įsigijo ne I. R., tačiau teismas turėjo visas šias aplinkybes vertinti su įrodymų visuma. Be to, jei butas būtų pirktas ne sutuoktiniams, tai ieškovė, gyvendama Vilniuje, nebūtų tiek rūpinusis šiuo butu, važiavusi į (duomenys neskelbtini) užsakyti medžiagų, baldų ir kt., rūpinusis įrengimo darbais, nebūtų važiavusi priimti buto, nors pati ieškovės motina I. R. gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat nebūtų atlikti visi mokėjimai iš bendrų sutuoktinių lėšų šio buto įgijimui ir įrengimui. Į šį butą taip pat nebūtų buvę pervežti atsakovo iki santuokos pirkti baldai Vilnuje, jei šalys nebūtų įsigijusios šio turto sau.

85.22.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas prašydamas pripažinti apsimestiniais ir kitus sandorius – (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimą, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis, atskirai dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų (ne)buvimo nepasisakė ir atskirai argumentų nepateikė. Nesutiktina su šia teismo pozicija, nes atsakovas nurodė, kad kadangi pirminis (duomenys neskelbtini) sandoris yra apsimestinis, todėl pripažintini negaliojančiais visi tolesni sandoriai, nes jie nuo pat (duomenys neskelbtini) sandorio neatitiko tikrosios valios, jų nepripažinus negaliojančiais, nebūtų įgyvendinta tikroji (duomenys neskelbtini) sandorio šalių valia ir sandorio tikrasis tikslas, kiti sandoriai nebūtų įvykę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, nustatė neteisingas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad sandoriai nėra apsimestiniai.

85.23.                      Teismas nepagrįstai atmetė ir alternatyvų atsakovo reikalavimą priteisti 1/2 dalį investuotų lėšų į ginčo turtą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl sandorių negaliojimo nepanaikintą (nors atsakovas laikosi nuoseklios pozicijos, kad sandoriai buvo apsimestiniai), yra pagrindas panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas alternatyvus atsakovo priešieškinio reikalavimas, ir priteisti atsakovui bent 1/2 dalį investuotų lėšų į ginčo turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ši sprendimo dalyis dėl sandorių negaliojimo, nuosavybės pripažinimo ir turto padalijimo panaikintina ir tenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais kaip apsimestiniais (CK 1.87 straipsnis), pripažinti šį turtą ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo padalyti šį turtą ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį. Tenkinus šį apeliacinio skundo reikalavimą, panaikintina ir sprendimo dalis dėl dovanos grąžinimo CK 3.70 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi būtų pripažintas negaliojančiu dovanojimo sandoris, kurio pagrindu ginčo turtas buvo padovanotas. Tokiu atveju pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų I. R. priteisimo panaikintina.

85.24.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Pirma, teismas nepriteisė atsakovui išlaidų, patirtų rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme dėl ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir ugdymo įstaigos pakeitimo. Atsakovas nuo bylos pradžios prašė palikti šiuos reikalavimus nenagrinėtus, tačiau teismas sprendimą dėl to priėmė tik 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi, palikdamas šią ieškinio dalį nenagrinėtą. Jei šie reikalavimai nebūtų buvę pateikti ieškinyje ar teismas būtų juos palikęs nenagrinėtus iš karto, atsakovas nebūtų patyręs jokių teisinių išlaidų dėl jų, įskaitant procesinių dokumentų rengimą, dalyvavimą posėdyje ir vaikų apklausoje. Todėl teismo delsimas spręsti šį klausimą lėmė atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios turėjo būti atlygintos.

85.25.                      Antra, teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų, patirtų privalomosios mediacijos metu už konsultacijas teisiniais klausimais, teigdamas, kad jos nebuvo būtinos ir buvo patirtos iki bylos iškėlimo. Tačiau pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos visos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Atsakovas 2022 m. spalį dalyvavo privalomojoje mediacijoje ir prieš ją konsultavosi su advokate dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo. Byloje pateikta atstovavimo sutartis, kurioje aiškiai nurodyta, kad teisinės paslaugos apėmė konsultacijas, todėl šios išlaidos taip pat turėjo būti atlygintos. Trečia, teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už procesinių dokumentų koregavimą, aptarimą ir pasirengimą teismo posėdžiams, laikydamas tai neatskiriama procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo dalimi. Tačiau procesinių dokumentų rengimo detalizavimas apskaitoje, išskiriant atskiras paslaugas, neeliminuoja jų atlyginimo pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Be to, teismas nepagrįstai laikė, kad patikslinti procesiniai dokumentai buvo identiški pirminiams, tačiau juose buvo tikslinami reikalavimai, teikiami nauji įrodymai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sprendimas turėtų būti pakeistas, pripažįstant, kad atsakovo pagrįstos bylinėjimosi išlaidos advokato paslaugoms sudaro 17 818,03 Eur, jos proporcingai priteistinos iš ieškovės pagal tenkintą priešieškinio reikalavimų dalį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas turėtų perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į tenkintus apeliacinio skundo reikalavimus.

86.       Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. K. nesutinka su atsakovo pateiktu apeliaciniu skundu ir prašo palikti galioti skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalis; prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, įvertinti atsakovo veiksmus kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir konstatuoti, kad atsakovas nepagrįstai siekia praturtėti ieškovės sąskaita; priimti papildomus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

86.1.                      Ieškovė iš esmės nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, prašo juos laikyti nepagrįstais. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė, nurodyta ieškovės ieškinyje, labai skiriasi nuo buto rinkos vertės, buvusios pasibaigus jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Ieškovė mano, kad atsakovas žinodamas apie didesnę buto vertę tyčia užkirto jai galimybę apžiūrėti butą. Teikdama savo apeliacinį skundą, ieškovė pateikė buto įvertinimą iš interneto, kad vertė siekia 357 300 Eur. Ieškovė papildomai pateikė užklausą turto vertintojui dėl buto rinkos vertės nustatymo, kad pagrįstų ginčytiną kainą, ir (duomenys neskelbtini) gavo konsultacinę išvadą dėl buto rinkos vertės minėtą dieną. Pagal pridedamą išvadą, buto, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (duomenys neskelbtini) sudaro 372 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagristai nesutiko nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir pripažinti atsakovui 3/5 dalis buto. Ieškovė prašo vadovautis konsultacine išvada dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, sprendžiant klausimą dėl buto vertės apeliaciniame procese.

86.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su atsakovo priešieškinyje nurodytomis baldų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vertėmis. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino šalių automobilių rinkos kainas ir priteisė pagrįstą kompensaciją ieškovei iš atsakovo už atsakovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę BMW 318D.

86.3.                      Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių baldų. Atsakovas nebuvo pateikęs minėto buto pirkimo–pardavimo sandorio, kad teismas negalėtų nustatyti pirkimo–pardavimo objekto. Taip pat ieškovė nežino (duomenys neskelbtini) įstatymų. Kadangi (duomenys neskelbtini) yra daugiau dalytino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, todėl teismas pagrįstai netenkino šio prašymo dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovės už baldus esančius (duomenys neskelbtini).

86.4.                      Ieškovė nesutinka su atsakovo prašymu su mažinti kompensacijos didį iki 77 240,88 Eur. Ieškovės nuomone, teismas turėtų priteisti jai didesnę kompensacijos sumą, todėl ji laikosi pateikto apeliacinio skundo argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo skundžiamos sprendimo dalies. Vien už buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą atsakovas gavo 39 900 Eur nuompinigius nuo (duomenys neskelbtini), o ieškovė už minėto buto nuomą gavo tik 650 Eur. Nuomos sutartis tarp nuomininko A. M. ir atsakovo buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) nuomos kaina pakilo iki 850 Eur. Nuo (duomenys neskelbtini) nuomos kaina pakilo iki 1 150 Eur, šios nuomos kainų kilimas atsispindi atsakovo pateiktuose AB „Swedbank“ sąskaitos išrašuose.

86.5.                      Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad verslas (duomenys neskelbtini) yra nepelningas, ir į bylą pateikė deklaraciją su 60 Eur/mėn. pelnu. Todėl akivaizdu, kad atsakovas gyvena iš nekilnojamojo turto nuomos. Vien tik dėl negautų nuompinigių ieškovei reikėtų padidinti kompensacijos dydį 190 75,93 Eur, t. y. 39 900 – 448,13 Eur / 2 ir minus 650 Eur (suma, sumokėta ieškovei). Be to, prie šio atsiliepimo ieškovė pateikia papildomą įrodymą, kurį gavo iš (duomenys neskelbtini) banko „CaixaBank“ skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dieną, iš kurio matyti, kad iš bendros sąskaitos, atidarytos ieškovės vardu, bankomate pinigus ėmė atsakovas su savo kortele.

86.6.                      Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvu dėl paskolos I. S., mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino reikalavimo teisę į skolą, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Atsakovas nepagrįstai kaltina ieškovę, kad ji vengia atsakovui grąžinti šią skolą.

86.7.                      Ieškovė nesutinka su atsakovo prašoma priteisti iš ieškovės 19 670,39 Eur kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimą, kadangi iš tikrųjų atsakovas neįrodė, kad ieškovė naudojo atsakovo asmenines lėšas, atsakovas neįrodė ir neidentifikavo, kokio konkrečiai bendro turto vertė padidėjo. Ieškovė mano, kad atsakovas sąmoningai netinkami aiškina įstatymą dėl teisės į kompensaciją.

86.8.                      Ieškovė nesutinka, kad ją ir atsakovą siejo paskolos teisniai santykiai dėl 17 666,82 Eur. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl paskolos teisinių santykių buvimo tarp šalių ir paskolos sąlygų, kurias būtų pripažinusios šalys. Be to, atsakovas praleido senaties terminą, taikytiną reikalavimams dėl skolos priteisimo (CK 1.125 straipsnio l dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas neprašė atnaujinti senaties terminą, o ieškovė su atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

86.9.                      Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu pripažinti sandorius dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apsimestiniais, nuosavybės teisių pripažinimo ir turto padalijimo ir alternatyvus reikalavimo dėl lėšų 52 384, 73 Eur už buto remontą priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą. Apeliaciniu skundu atsakovas atkartoja savo priešieškinio poziciją.

87.       Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą atsakovė pagal priešieškinį I. R. prašo atmesti apelianto apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti sandorius dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), apsimestiniais, nuosavybės teisių pripažinimo ir turto padalijimo, alternatyvus reikalavimas dėl lėšų priteisimo, ir tenkinti priešieškinio reikalavimą, pripažinti negaliojančiais apsimestinius sandorius – (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp I. R. ir UAB „Pamario troba“, kuria buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/12 dalis žemės sklypo, uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) m. 4-ojo notaro biuro notarės I. M., (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. M-(duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) m. 4-ojo notaro biuro notarės I. M., (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp I. R. ir A. K., kuria butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanoti A. K., ir (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir A. K., kuria 1/2 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), padovanotos A. K., ir pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutartimi butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir po santuokos nutraukimo padalinti šį 123 276 Eur vertės turtą ieškovei A. K. ir A. K. po 1/2 dalį, o netenkinus šio reikalavimo – atsakovui A. K. iš atsakovės I. R. priteisti 52 384,73 Eur už pusę sutuoktinių bendrų lėšų panaudojimą buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimui ir įrengimui, ir palikti šią Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalį nepakeistą. Atmesti apelianto prašymą atnaujinti ieškinio senatį reikalavimams dėl sandorių negaliojimo ir investuotų lėšų priteisimo pareikšti dėl svarbių priežasčių. Dėl likusios apeliacinio skundo dalies paliekama spręsti teismo nuožiūra. Priteisti iš atsakovo atsakovės I. R. naudai jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

87.1.                      Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė I. R. nepatvirtino susitarimo, kad ji kaip neva statytinė tik pasirašys buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sandorį. Atsakovė tvirtino, kad nei ji, nei jos sutuoktinis J. R. nebūtų sutikę apsimestinai pasirašyti pirkimo–pardavimo sutarties dėl minėto buto, t. y. sudaryti fiktyvaus sandorio, kurį tvirtina notaras. Taip pat atsakovė I. R. paaiškino, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padovanojo savo dukrai – ieškovei A. K., vykdydama judviejų susitarimą dėl turto dalies grąžinimo po A. K. paveldėjimo teisių atsisakymo, t. y. po J. R., ieškovės tėvo, mirties. Todėl apelianto apeliacinio skundo motyvai dėl fiktyvaus sandorio sudarymo perkant butą yra nepagrįsti.

87.2.                      Apeliantas yra pareiškęs prašymą apeliacinės instancijos teismui atnaujinti praleistą terminą ieškiniui dėl sandorių nuginčijimo ir alternatyvaus reikalavimo pareikšti. Tačiau apeliacinės instancijos teisme reikšti naujų ieškinio reikalavimų negalima. Atsakovas pareikšdamas tokį prašymą prieštarauja pats sau, nes, viena vertus, jis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio senaties termino praleidimą, tačiau tuo pat metu nurodo, jog net jei terminas būtų praleistas, teismas ex officio turėjo įvertinti, ar nėra svarbių priežasčių jį atnaujinti, net ir nesant šalies prašymo. Tokia pozicija kelia neaiškumų – ar atsakovas ginčija patį ieškinio senaties termino praleidimo faktą, ar jis pripažįsta praleidimą ir tik ginčija tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino galimų svarbių priežasčių terminui atnaujinti. Be to, atsakovas nepateikia konkrečių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti termino praleidimo svarbą ir sudaryti pagrindą jį atnaujinti. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-91-1075/2022 64 punktą ir 2012 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 išaiškinimus. Jis remiasi šių nutarčių nuostatomis, kuriose nurodyta, ką teismas turi vertinti ir į ką atkreipti dėmesį spręsdamas ieškinio senaties atnaujinimo klausimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiai aptartos bylos aplinkybės. Teismas įvertino tiek subjektyviuosius kriterijus (atsakovo gebėjimą suprasti teisinę situaciją, šalių elgesį ir kt.), tiek objektyviuosius kriterijus (siekiamas apginti vertybes, asmens amžių, išsilavinimą, patirtį sudarant nekilnojamojo turto sandorius ir kt.). Tai patvirtina, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi suformuota teismų praktika ir sprendimas jai neprieštarauja.

87.3.                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nei priešieškinyje, nei patikslintuose priešieškiniuose, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė aplinkybių, dėl kurių sutuoktiniai nesudarė / negalėjo sudaryti savo vardu buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties. (duomenys neskelbtini) ieškovė informavo, kad yra galimybė įsigyti butą šalia jos šeimos gyvenamojo namo ir tam reikia apie 350 000 Lt. Galvodami apie ateitį, artėjant senatvei, norėdami gyventi kuo arčiau dukros, J. R. ir I. R. nusprendė įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), naujai statomame name. Šio buto pirkimui buvo nuspręsta panaudoti savo sukauptas lėšas. Visą gyvenimą pradirbę, ieškovės tėvai turėjo santaupų, sukaupė 60 000 USD ir 40 000 Eur. Nepasitikėdami bankais, santaupas laikė grynaisiais pinigais ir apie jas žinojo jų dukra – ieškovė. Buto pirkimui I. R. ir J. R. perdavė savo dukrai ieškovei visas savo santaupas, t. y. 60 000 USD ir 40 000 Eur. Šį faktą teismo proceso metų patvirtino ir ieškovė, o atsakovas nepaneigė fakto, kad tuo metu sutuoktiniai neturėjo tokių grynųjų pinigų sumų, jiems nebuvo būtinybės jų turėti, vykdant finansinės operacijas. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo šeimai buvo reikalingos didelės grynųjų pinigų sumos atsiskaitymams, todėl jie dažnai vykdė banko sąskaitos pinigų išgryninimo operacijas. Todėl labiau tikėtina, kad I. R. sumokėjo už buto pirkimą, perduodama grynuosius pinigus ieškovei, nei kad ieškovė be jokio atlygio atsiskaitė už butą iš savo banko sąskaitos I. R. vardu.

87.4.                      Ieškovė, siekdama padėti tėvams, padėjo tinkamai sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas sutuoktinių J. R. ir I. R. vardu lygiomis dalimis. Savo vardu I. R. sudarė sutartis dėl buto komunalinių paslaugų, elektros ir vandens paslaugų tiekimo, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekimo. Už šias paslaugas su paslaugų tiekėjais I. R. atsiskaitydavo pati. Kai ieškovės ir atsakovo šeima laikinai apsigyvendavo minėtame bute, jie mokėdavo už komunalines paslaugas ir tokios sąlygos tenkino visus. Apeliaciniame skunde iškelta abejonė, ar pateikti komunalinių paslaugų apmokėjimo kvitai iš tiesų buvo apmokėti pačios I. R., nes mokėjimai buvo atlikti grynaisiais pinigais terminale, todėl nustatyti tikslaus mokėtojo neįmanoma, tačiau ši abejonė nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Be to, atsakovas neįrodė, kad jis, būdamas buto savininkas, tinkamai ir laiku vykdė pareigą mokėti už suteiktas komunalines paslaugas. Per visą laiką butu ieškovės tėvai naudojosi retai, nes gyveno savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tam, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui ieškovė prisidėtų savo lėšomis, atsakovė I. R. neprieštaraudavo, tačiau tiksliai sumų, kurios buvo skirtos buto remontui, su ieškove neaptardavo. Apie ieškovės ketinimą padovanoti minėto buto dalį savo sutuoktiniui – atsakovui atsakovei I. R. nebuvo žinoma. Jeigu ji būtų apie tai žinojusi, dukrai nebūtų dovanojusi buto.

87.5.                      Apelianto prašymas pripažinti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir paties atsakovo, negaliojančia yra nepagrįstas ir prieštarauja įstatymo nuostatoms. Atsakovas pagal šį sandorį yra naudos gavėjas, sutarties sudarymo metu sutiko su dovanojimu ir aiškiai išreiškė savo valią. Jokių aplinkybių, dėl kurių jis neturėjo teisės priimti dovanos ar buvo pažeistos jo teisės, atsakovas nenurodė.

87.6.                      Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai atmetė jo alternatyvų reikalavimą priteisti iš atsakovės I. R. 52 384,73 Eur, t. y. 1/2 dalį už sutuoktinių bendrų lėšų panaudojimą šio turto įsigijimui ir įrengimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį reikalavimą, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių buto įsigijimą ir įrengimą iš bendrų sutuoktinių lėšų. Aplinkybė, kad atsiskaitymas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį buvo atliktas iš ieškovės banko sąskaitos, savaime, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina, jog turtui įsigyti buvo panaudotos būtent sutuoktinių bendros lėšos. Ypač atsižvelgtina į tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė gavusi pinigines lėšas grynaisiais iš savo motinos – atsakovės I. R., kurios buvo tėvų santaupos, panaudotos šeimos poreikiams tenkinti ir laikytos namuose grynaisiais. Atsakovė I. R. procesiniuose dokumentuose ir teismo proceso metu taip pat patvirtino, kad turėtas santaupas perdavė dukrai – ieškovei atsiskaityti už buto įsigijimą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį pareikštam reikalavimui. Objektyvių duomenų, kad atsakovą ir atsakovę I. R. būtų sieję paskolos ar kitokie sutartiniai teisiniai santykiai, byloje nepateikta, o pats atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo.

88.       Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. kovo 5 d. gautas atsakovo A. K. prašymas dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų nepriėmimo, naujų argumentų nevertinimo ir dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma:

88.1.                      Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus ir jame nurodė naujus teiginius, kurie nebuvo pateikti, nurodyti, ištirti ir įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas dėl jų neturėjo galimybės pasisakyti nei bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, nei savo procesiniuose dokumentuose apeliacinėje instancijoje (apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą). Atsakovas prašo atsisakyti priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus ir nevertinti naujų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių.

88.2.                      Ieškovė tik su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė (duomenys neskelbtini) konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos kainos Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo šioje išvadoje nurodyta 372 000 Eur objekto rinkos kaina vadovautis sprendžiant dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės. Šis naujai apeliaciniame procese pateiktas įrodymas nepriimtinas, nes: ieškovė pirmojoje instancijoje pati nurodė 209 000 Eur buto vertę, kuria teismas sprendime ir vadovavosi; ieškovė turėjo visas objektyvias galimybes pateikti tokį įrodymą dar pirmojoje instancijoje, tačiau tokia teise, atstovaujama advokatės, nesinaudojo, nors procesinių prašymų teikė ne vieną, kelis kartus tikslino ieškinį; šis naujas įrodymas neturės jokios įtakos sprendžiant ginčą. Šis įrodymas nepaneigia viešame registre esančių duomenų apie turto vidutinę rinkos vertę ir nesudaro pagrindo abejoti abiejų šalių (pačios ieškovės) pirmojoje instancijoje nurodytos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos dalytino turto vertės teisingumu. Ieškovė atitinkamų prašymų dėl turto rinkos vertės nustatymo neteikė.

88.3.                      Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą lentelės forma pateikė naujus skaičiavimus apie neva jai priklausančią didesnę kompensaciją už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą, kurią reikia padidinti, ir pateikė „CaixaBank“ banko pažymą apie mokesčius ir „Bankia“ (buvęs (duomenys neskelbtini) bankas, susijungęs su „CaixaBank“ (duomenys neskelbtini)) paslaugų įkainius, kurie neva patvirtina, kad atsakovas į bendrą sąskaitą ieškovei pervestas lėšas už šio buto nuomą pats išgrynino. Ieškovė pirmojoje instancijoje jokių skaičiavimų apie atsakovo gautas nuomos pajamas ir jai pervestas lėšas neteikė, tokie skaičiavimai nebuvo tiriami, vertinami ir dėl jų nebuvo galimybės atsikirsti pirmojoje instancijoje, todėl šie skaičiavimai neturėtų būti vertinami apeliacijoje. Juolab, kad ieškovė į nuomos pajamas įtraukia ir buvusio nuomininko pavedimus už komunalines paslaugas, o tai nėra nuomos pajamos ir jos nėra dalytinos. Naujai pateikti įrodymai „CaixaBank“ pažymėjimas ir „Bankia“ įkainiai, taip pat nepriimtini, nes: ieškovė galėjo teikti šiuos įrodymus pirmojoje instancijoje; ieškovė konkrečiai nenurodė, ką šie įrodymai patvirtina (pvz., kuo „Bankia“ įkainiai yra reikšmingi byloje nagrinėjamiems reikalavimams); nauji įrodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes vertimas nėra patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka; nauji įrodymai neturės įtakos sprendžiant ginčą.

88.4.                      Atsakovas prašo nepriteisti ir ieškovės pateiktų 250 Eur išlaidų už (duomenys neskelbtini) konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos kainos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašo taip pat nepridėti prie šia apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė pervedė VĮ Registrų centrui 8,95 Eur, nes ieškovė nėra nurodžiusi, už kokias paslaugas sumokėta. Atsakovas prašo nepriteisti šių išlaidų. Ieškovė taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymą, kuriuo pervedė 1 210 Eur advokatei. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokėjimas atliktas bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, todėl šie duomenys nesusiję su apeliaciniu procesu ir galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Taip pat nepateikta mokėjimo paskirtyje nurodyta sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), neaišku, už kokias paslaugas atsiskaityta. Todėl atsakovas prašo šio naujai pateikto įrodymo nepridėti ir šių išlaidų nepriteisti.

88.5.                      Atsakovas tiek su apeliaciniu skundu, tiek su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymus priteisti 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 500 Eur žyminį mokestį. Atsakovas papildomai už šio prašymo parengimą patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas neturėjo galimybės iš karto atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakyti dėl šių įrodymų nepridėjimo, nes jie buvo pateikti tik su ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą. Todėl atsakovas prašo priteisti šias papildomai atsakovo patirtas išlaidas už šio prašymo parengimą, reaguojant į ieškovės naujai pateiktus įrodymus ir argumentus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas prašo: atsisakyti priimti ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje: 3 267 Eur už advokato pagalbą; 500 Eur žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

89.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. 

90.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). 

Dėl ieškovės pateiktų papildomų įrodymų

91.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus: preliminarią turto rinkos vertę, nustatytą svetainėje www.untu.lt, ir turto vertintojos UAB „Marleska“ el. laišką atsakovui dėl patekimo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus: (duomenys neskelbtini) „Caixabank“ ir „Bankia“ pažymėjimus su vertimais; šalių (ieškovės ir atsakovo) el. laiškus; (duomenys neskelbtini) konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos kainos Nr. (duomenys neskelbtini).

92.       Šiais pateiktais papildomais įrodymais ieškovė grindžia tiek apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentus dėl buto, esančio, (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo, o pateiktais papildomais įrodymais kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą grindžia atsiliepimo argumentus dėl priteistos kompensacijos dydžio perskaičiavimo ir atsakovo gautų nuomos už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pajamų priteisimo ieškovei, taip pat ir dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo. 

93.       Atsakovas atsiliepime į ieškovės pateiktą apeliacinį skundą nurodo, kad su ieškovės pateiktais naujais papildomais įrodymais, kuriuos ji pateikė kartu su apeliaciniu skundu, nesutinka ir prašo jų nepriimti. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. kovo 5 d. gautas atsakovo prašymas nepriimti ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų, nevertinti atsiliepime išdėstytų naujų argumentų ir priteisti atsakovui patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus ir išdėstė teiginius, kurie nebuvo pateikti, ištirti ar įvertinti pirmosios instancijos teisme. Atsakovas neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti nei bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, nei savo procesiniuose dokumentuose apeliacinėje instancijoje. Dėl šios priežasties atsakovas prašo atsisakyti priimti naujus įrodymus ir nevertinti atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų naujų aplinkybių.

94.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai). Kasacinio teismo yra pažymėta ir tai, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025). Draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą ir apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurių nebuvo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

95.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus papildomus įrodymus, t. y. www.untu.lt interneto puslapio fragmentą, turto vertintojos UAB „Marleska“ el. laišką atsakovui dėl patekimo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); ieškovės kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateiktus papildomus įrodymus: (duomenys neskelbtini) „Caixabank“ ir „Bankia“ pažymėjimus su vertimais; šalių (ieškovės ir atsakovo) el. laiškus; (duomenys neskelbtini) konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos kainos Nr. (duomenys neskelbtini), pažymi, kad jei jie būtų priimti, apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą naujais aspektais, kurie nebuvo nagrinėti priimant skundžiamą sprendimą. Tokie įrodymai lemtų naujų aplinkybių tyrimą, o tai neatitiktų CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatų. Be to, sutiktina su atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, jog ieškovė turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, nusprendžia, kad tiek su apeliaciniu skundu, tiek su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovės pateikti papildomi įrodymai užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl atsisako juos pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsakovo pateiktų papildomų įrodymų

96.       Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą įrodymą – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais papildomais įrodymais atsakovas grindžia apeliacinio skundo argumentus dėl skolos dalies priteisimo atsakovui. Atsakovas kartu su 2025 m. kovo 5 d. prašymu dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų nepriėmimo, naujų argumentų nevertinimo ir dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė papildomus įrodymus: parduodamo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo pasiūlymą ir minėto buto fotonuotraukas.

97.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, nusprendžia pridėti atsakovo pateiktą papildomą įrodymą – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos, kadangi jo pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tačiau atsakovo kartu su 2025 m. kovo 5 d. prašymu dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų nepriėmimo, naujų argumentų nevertinimo ir dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktus papildomus įrodymus – parduodamo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo pasiūlymą ir minėto buto nuotraukas – atsisako priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos, kadangi atsakovas turėjo galimybę juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų teikęs šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui, o teismas būtų atsisakęs juos priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl ieškovės prašymo įvertinti, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis taip siekdamas nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita

98.       Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinės instancijos teismo įvertinti, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis taip siekdamas nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.

99.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 95 straipsnis reglamentuoja piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, šio straipsnio 1 dalis numato, kad šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, o piktnaudžiavimas jomis, įskaitant nepagrįstą ar akivaizdžiai nesąžiningą procesinių veiksmų atlikimą, gali lemti neigiamas pasekmes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jei teismas nustato, kad šalis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, jis gali skirti jai baudą iki 5000 Eur, taip pat iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

100.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo procesinius veiksmus, nenustatė, kad jo elgesys atitinka piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius. Konkrečiu atveju nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai pateikė nepagrįstus reikalavimus ar kitaip vilkino procesą, todėl pagrindo taikyti CPK 95 straipsnio sankcijas nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo veiksmai patenka į teisės į teisminę gynybą ribas ir nėra akivaizdžiai nesąžiningi, todėl ieškovės prašymas įvertinti, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis siekdamas nepagrįsto praturtėjimo jos sąskaita, netenkinamas. Be to, ieškovė nenurodė konkrečių atsakovo atliktų procesinių veiksmų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovas iš tiesų siekia nepagrįsto praturtėjimo jos sąskaita.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

101.       Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys A. K. (iki santuokos sudarymo – R.) ir A. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15). Šalys susilaukė dviejų vaikų: K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16, 17).

102.       Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/85 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46). Ieškovei iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) „Luminor Bank AS“ kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė paskolą butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, paskola yra grąžinta (t. 12, b. l. 2).

103.       Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) I. R. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šis nekilnojamasis turtas priklausė sutuoktiniams I. R. ir J. R.. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties, sudarytos tarp I. R. ir A. K., pagrindu butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padovanoti A. K.. Nustatyta, kad A. K. atsakovui A. K. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu padovanojo 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 33–35).