Administracinė byla Nr. TA-49-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01919-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 15 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių tardymo izoliatoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas) atlyginti.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jam nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas kameros gyvenamasis plotas, kameros visada buvo perpildytos. Sanitariniai mazgai techniškai netvarkingi, durys išlaužytos, nebuvo privatumo, sklido smarvė, klozetai techniškai netvarkingi, reikėdavo patiems nupilti vandenį, sanitariniuose mazguose laikėsi drėgmė, pelėsis. Kamerose nebuvo iškvietimo mygtukų, tad tekdavo belsti į duris, o pareigūnai tokiais atvejais dažnai bendraudavo netinkamai. Kamerose nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, tik dėžės, be dangčio, tad drabužiai prasmirsdavo, nebuvo karšto vandens drabužiams plauti, džiovyklų jiems džiovinti, nebuvo tinkamo natūralaus apšvietimo, langai maži, iš lauko pusės purvini, dirbtinis apšvietimas per mažas. Kameroje dviaukštės lovos, pareiškėjo lova buvo pirmame aukšte, tad ant jos, nesant kėdžių prie stalo, visad sėdėjo žmonės, patalynė išsipurvindavo. Naudojantis dušu, nebuvo užtikrintas privatumas, patys dušai nedezinfekuoti, nešvarūs, mėtėsi įvairios šiukšlės, nuo drėgmės buvo pelėsis. Dušuose nebuvo lentynėlių, veidrodžių. Naudojantis telefonu, nebuvo užtikrinamas privatumas, pareiškėjo pokalbių galėjo klausytis pašaliniai asmenys. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas juto orumo pažeminimą, diskomfortą, kitus nepatogumus, patyrė neturtinę žalą. 

3.       Atsakovo atstovas paaiškino, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno kamerose Nr. 16, 45, 55, 19, 17, kameroje būdavo 1-5 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui tekdavo nuo 3,69 kv. m iki 19,09 kv. m, tad minimalus gyvenamasis plotas buvo užtikrintas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.

4.       Atsakovo atstovo teigimu, sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Įėjimai atskirti durimis ar užuolaida, sienelės aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m, kas užtikrina privatumą, yra durys arba užuolaida. Reikalavimo įrengti tik sėdimus klozetus nėra. Besinaudojančio sanitariniu mazgu asmens negali stebėti nei pareigūnai, nei kameroje esantys asmenys. Kvapų parametrų teisės aktai nereglamentuoja. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu, per langus bei iš visų kamerų yra išvestos papildomos angos į koridorių, kurios prijungtos prie vamzdžio, paduodančio orą iš lauko. Dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, grotos įrengtos pagal galiojančius teisės aktus. Švarą palaikyti privalo patys nuteistieji. 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. kovo 29 d. patikrinimo aktais pažeidimų kameroje Nr. 16 nustatyta nebuvo. Pareiškėjas buvo pateikęs skundą dėl higienos sąlygų kameroje, jis buvo išspręstas, apskųstas nebuvo. Į dušą pareiškėjas buvo vedamas, duše privatumas yra užtikrinamas įrengtomis pertvaromis, be to, nėra draudimo maudymosi metu dėvėti glaudes. Dušai valomi ir dezinfekuojami pagal nustatytą tvarką. Karšto vandens tiekimo į kameras teisės aktai nenumato, patalynė ir rankšluosčiai išduodami nemokomai, nemokomai skalbiami apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė, nemokiems asmenims skalbiami ir viršutiniai drabužiai. Čiužiniai dezinfekuojami, ištepta ar suplyšusi patalynė pagal pateikiamus prašymus keičiama. Pareigūnų iškvietimo sistemos nėra įrengtos dėl statinio statuso, pareigūnai su nuteistaisiais bendrauja tinkamai. Inventoriumi asmenys aprūpinami pagal galimybes, papildomai įrengtos lentynos, jei stalas yra prie lovos, laisvas gultas naudojamas kaip suolas. Privatumas skambinant telefonu užtikrinamas pakankamu atstumu tarp telefonų aparatų bei įrengtomis šoninėmis pertvarėlėmis.

5.       Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus. 

II.

6.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo A. U. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. sausio 4 d. Pažymoje nurodyta, kokią dieną, kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leido teismui detalizuoti kiekvieną dieną pareiškėjui tenkantį kameros plotą. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 16, 17, 19, 45, 55, iš viso kalinimas truko 140 dienų, kameroje buvo 1-5 asmenys, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 19,09 kv. m kameros ploto, penki asmenys kameroje buvo 58 dienas, kitomis dienomis asmenų kameroje buvo mažiau. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu, iš viso 140 dienų, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas konstatavo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Nustatęs, kad pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo teismas vertino, kad apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

8.       Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog sanitarinių mazgų sienelės aukštis yra nuo 1,70 (kameroje Nr. 17) iki 2,36 m (kameroje Nr. 55), sienelės mūrinės ar OSB plokštės, įėjimas atitvertas durimis ar užuolaida. Galimybės stebėti asmenį, esantį sanitariniame mazge, iš išorės ar per stabėjimo langelį nėra. Klozetai tupimi arba sėdimi.

9.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo kalėjimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas neatliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose, bet 2019 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kameroje Nr. 16 šviestuvai tvarkingi, sanitarinis mazgas techniškai tvarkingas, lango rėmas tvarkingas, langas įstiklintas, 2023 m. kovo 27 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad oro temperatūra kameroje Nr. 16 tinkama, langas užsandarintas, skylių rėme nėra. 2023 m. birželio 23 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos du kartus per dieną, dušuose kilimėliai yra, dušai ir jų sienos švarios. Iš pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad sanitariniai mazgai atitverti, klozetas vienoje kameroje tupimas, kitose kamerose sėdimi, dušuose įrengtos pertvaros, yra lentynėlės higienos priemonėms susidėti. Kameroje, kur yra tupimas klozetas, imtasi priemonių užkimšti nutekamąjį vamzdį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė patalpų dezinfekcijos planus, duomenų, jog jie nebuvo vykdomi byloje nėra. Teismas taip pat nustatė, kad 2023 m. birželio 27 d. pareiškėjas pateikė skundą dėl sąlygų Šiaulių kalėjime, į šį skundą atsakyta, atsakymas apskųstas nebuvo.

10.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

11.       Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl blogo oro kameroje, įrengiant sanitarinius mazgus, išskyrus vieną kamerą, kurioje buvo įrengtas tupimas klozetas. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog klozetas yra techniškai tvarkingas, kadangi iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog buvo imtasi priemonių sumažinti patenkančius iš nuleidimo vamzdžio kvapus, todėl vertino, kad iš sanitarinio mazgo galėjo sklisti netinkamas kvapas, o abejones traktavo pareiškėjo naudai.

12.       Vertindamas dušo patalpų įrengimą teismas nustatė, jog dušo patalpos įrengtos tinkamai, tarp dušų yra įrengtos pertvaros, kas užtikrina minimalų privatumą. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų fotonuotraukų nematyti, ar dušuose yra lentynėlės higienos priemonėms susidėti ir veidrodis, nors Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-245 “Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo” numato, jog duše turi būti veidrodis ir prie kiekvienos dušo galvutės turi būti lentynėlės higienos priemonėms susidėti. Jų nebuvimas sukelia asmeniui, besinaudojančiam dušu, papildomus sunkumus ir nepatogumus. Vertindamas švarą dušuose teismas pažymėjo, jog atlikti patikrinimai nenustatė, jog dušai būtų nevalomi ar nedezinfekuojami pagal nustatytą tvarką.

13.       Pareiškėjo argumentus dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo teismas įvertino kaip deklaratyvius, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė dėl to patyręs neturtinę žalą.

14.       Vertindamas inventoriaus buvimą kameroje teismas pažymėjo, jog nėra užtikrinta atskira spintelė kiekvienam asmeniui, tačiau jos nebuvimas kompensuojamas papildomai įrengta lentyna bei išduodamomis dėžėmis. Teismas taip pat nurodė, kad teisės aktai nedraudžia įrengti dviaukštes lovas, kopėtėlių privalomumas nenumatytas. Teismas nustatė, kad stalai įrengti prie lovų, gultai yra šeši, o kamerose buvo ne daugiau kaip penki asmenys, tad vienas gultas galėjo būti naudojamas kaip suolas 4 asmenims, penktam asmeniui yra taburetė, tad poreikio sėdėti ant užimtos lovos nebuvo. Teismas pažymėjo, kad karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras teisės aktais nenumatytas, rūbų skalbimas užtikrinamas centralizuotai. Pareiškėjas nenurodė, jog šia tvarka neturėjo galimybės pasinaudoti.

15.       Pareiškėjo nurodytus pažeidimus, susijusius su netinkamu pareigūnų bendravimu, teismas įvertino kaip visiškai abstrakčius. 

16.       Įvertinęs taksofonų įrengimą teismas konstatavo, kad yra užtikrintas pakankamas privatumas įrengiant šonines sieneles bei esant pakankamam atstumui tarp taksofonų. Pareiškėjas nenurodė konkretaus pažeidimo, kad kas nors aiškiai būtų klausęsis jo pokalbių, skundų dėl to buvimo Šiaulių kalėjime metu neteikė, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su privatumo neužtikrinimo telefoninių pokalbių metu. 

17.       Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjas tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų (inventoriaus trūkumas dušo patalpose, galimi netinkami kvapai kameroje). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuotą praktiką, į tai, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi tik praėjus 7 mėnesiams nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių kalėjimo, ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių kalėjimo administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, kalinimas netinkamomis sąlygomis iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai ir sprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtus išgyvenimus.

III.

18.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

19.       Pareiškėjas prašo išreikalauti jo sveikatos istorijos išrašus iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo.

20.       Pareiškėjo vertinimu, teismas, vertindamas pažeidimą, susijusį su gyvenamojo ploto normos pažeidimu, nepagrįstai į gyvenamąjį plotą įtraukė sanitarinio mazgo užimamą plotą.

21.       Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su privatumo neužtikrinimu naudojantis dušais.

22.       Pareiškėjas teigia, kad už jo patirtą žalą turėjo būti priteistas atlyginimas pinigais, o ne apsiribota pažeidimo konstatavimu.

23.       Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

24.       Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto. Tarnybos teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25.       Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui A. U. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. sausio 4 d.

26.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo A. U. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių kalėjime buvo pažeista dėl inventoriaus trūkumo dušo patalpose, galimai netinkamų kvapų kameroje, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

27.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus, susijusius su privatumo dušuose neužtikrinimu, netinkamai skaičiavo kameros plotą, spręsdamas, ar pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir nepagrįstai apsiribojo pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, nepriteisdamas piniginio atlyginimo už patirtą neturtinę žalą.

28.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). 

29.       Spręsdama dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus teisėjų kolegija pažymi, kad papildomi įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pateikti prašymo išreikalauti duomenis apie jo sveikatos istoriją pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo dėl naujų įrodymų išreikalavimo.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl teismo atlikto pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių teisinio vertinimo, išskyrus nesutikimą su argumentais dėl minimalaus gyvenamojo ploto skaičiavimo, privatumo pažeidimo naudojantis dušais ir neturtinės žalos atlyginimo būdo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kurie nurodomi apeliaciniame skunde.

31.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad viso pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nebuvo pažeistas teisės aktuose įtvirtintas minimalus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas, todėl pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė kaip nepagrįstus.

32.       Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išdėstytais argumentais, nurodo, kad teismas nepagrįstai iš gyvenamųjų patalpų ploto neišskaičiavo sanitarinio mazgo užimamo ploto.

33.       Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

34.       Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 3 kv. m gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

35.       Iš byloje pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, jų plotą ir kartu laikytų asmenų skaičių, matyti, kad ginčo laikotarpiu gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m vienam asmeniui) nebuvo pažeista. Taigi, remdamasis atsakovo pateiktais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, susijusios su minimalaus ploto reikalavimu.

36.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl privatumo naudojantis dušais užtikrinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad dušai Šiaulių kalėjime yra su šoninėmis pertvaromis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose suformuota praktiką dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, jog jis buvo stebimas kitų nuteistųjų, nenurodė jokių individualių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) nukrypti nuo aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo naudojantis dušu pažeidimo.

37.       Vertindama pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023 ir kt.).

38.        Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

39.       Naujausioje ir vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-423-502/2023) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

40.       Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę (apie 5 mėnesiai), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl aptartų kalinimo sąlygų netinkamumo į Šiaulių tardymo izoliatorių nesikreipė), tai, kad nėra įrodymų, jog Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

41.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjo teisių pripažinimas nėra pakankama satisfakcija, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

 „Pareiškėjo A. U. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. U. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus teisių ir pareigų perėmėja), 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.  

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Gintaras Kryževičius

                Beata Martišienė

                Egidijus Šileikis