REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltik vairas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltik vairas“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ Nr. 202 (toliau – Sprendimas).

Paaiškina, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respbublikos įstatymus laikoma gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, gamintojams ir importuotojams tenka pareiga inter alia organizuoti ir / ar dalyvauti organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą, apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, vykdyti kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punktą šios gamintojų ir importuotojų pareigos, išskyrus savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, gali būti vykdomos tik kolektyviai – per gamintojų ir importuotojų organizaciją. Gamintojų ir importuotojų pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas užtikrinama tokiu būdu, kad gamintojai ir importuotojai privalo Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Pareiškėja, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013-2015 m. su kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacija arba ir Trečiasis asmuo) 2013 m. balandžio 17 d. sudarė sutartį „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“, kuria pavedė trečiajam asmeniui vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Atitinkamai, trečiasis asmuo, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2015 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai), inter alia Patvirtinimą Nr. 1314VI0657-4687-9930 apie metalinės pakuotės sutvarkymą už 2013 m., Patvirtinimą Nr. 1414VI0001-4687-9930 apie metalinės pakuotės sutvarkymą už 2014 m., Patvirtinimą Nr. 1514VI0001-4687-9930 apie metalinės pakuotės sutvarkymą už 2015 m. Šie Trečiojo asmens išduoti Patvirtinimai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais, pareiškėja atitinkamai 2014-2016 m. pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013-2015 m. ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą. Pareiškėja gavo 2018 m. vasario 23 d. Aplinkos ministrijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliu – ir Vilniaus RAAD) raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD priėmė 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo nusprendė patvirtinti 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-63, tokiu būdu, be kitų, panaikindamas Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus, Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekusiais galios, o pareiškėja įpareigota iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Organizacijos pareiškėjai išduotų Patvirtinimų panaikinimo faktiniu pagrindu nurodyti atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ (toliau – ir Tvarkytojas) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų (toliau – ir Įrodantys dokumentai) panaikinimai. Pareiškėja, manydama, kad 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalyje, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjai UAB Baltik vairas išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti minėtą Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį. Šiuo pagrindu Vilniaus apygardos administraciame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-2657-244/2018. Šioje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti ir dalyvauja VšĮ „Žaliasis taškas“ bei Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Atsakovas). Pareiškėjai ginčijant Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (jo dalies) teisėtumą bei, be kitų motyvų, nurodant, jog pareiškėja yra tinkamai įvykdžiusi savo teises ir pareigas, atitinkamai, 2014-2016 m. esant pateiktoms mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijoms už 2013-2015 m. ir realizavus savo teisę į mokestinę lengvatą, pareiškėja vis dėl to gavo iš atsakovo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 202 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti Aplinkos apaugos departamento prie aplinkos ministerijos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Šiaulių apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2018 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo aktą Nr. Š-7 (toliau – ir Patikrinimo aktas), tokiu būdu, pareiškėją įpareigojant susimokėti 8940 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Teigia, jog kaip matyti iš Skundžiamo sprendimo bei juo patvirtinto Patikrinimo akto, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja iki patikrinimo nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013-2015 m., tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus, dėl ko, papildomai apskaičiuota 2013-2015 m. mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėtina 8940 Eur suma (4838 Eur (2013 m.) + 3469 Eur (2014 m.) + 663 Eur (2015 m.)).  Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vis dėlto yra nurodoma, kad pareiškėja pateikė 2013-2015 m. mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją, o nedeklaruoto (nuslėpo) Lietuvos Respublikos vidaus rinkais tiektos metalinės pakuotės kiekio 2013-2015 m. nebuvo nustatyta, o taip pat, kad pareiškėja 2013-2015 m. kolektyviai vykdydama gamintojų ir imporuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotes atliekų perdirbimo užduotis, iš trečiojo asmens gavo Patvirtinimus, todėl buvo atliesta nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios metalinės pakuotės atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį. Tačiau, neva dėl Vilniaus RAAD pripažintų negaliojančiais Tvarkytojo (UAB „Metrail“) Įrodančių dokumentų už 2013-2015 m., ir dėl to jų pagrindu Vilniaus RAAD priimto 2018 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikinti Patvirtinimai, pareiškėja neva laikytina neįvykdžiusi teisės aktuose nustatytų pareigų, - nesumokėjusi mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Šių aplinkybių pasėkoje, Skundžiamu sprendimu patvirtinus Patikrinimo aktą, pareiškėjui papildomai apskaičiuota 2013-2015 m. mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėtina 8940 Eur suma, nepaisant to, kad pareiškėjas sutartimi buvo perleidęs pakuočių atliekų tvarkymą Trečiajam asmeniui ir šiam yra sumokėjęs už atliekų sutvarkymą, o taip pat, kaip ir nurodyta Patvirtinimo akte – tokiu būdu įvykdęs pareiškėjai teisės aktų nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju, susidarė situacija, kuomet Skundžiamu sprendimu pareiškėjai buvo apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nors pareiškėja jai teisės aktų keliamas pareigas apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, įvykdyti kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, buvo tinkamai įvykdžiusi, o dėl kitų asmenų galimai neteisėtų veiksmų (Tvarkytojo), ir to pasėkoje, panaikintų Įrodančiųjų dokumentų, t. y. nesant pareiškėjos kaltės, pareiškėja Skundžiamu spredimu vis dėl to pripažinta nevykdžiusi jai teisės aktuose nustatytų pareigų, kas, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių ir kt. principams. Pareiškėja įsitikinusi, kad Skudžiamas sprendimas priimtas iš esmės remiantis neteisėtu ir nepagrįstu Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo pagrindu, kaip teisiniu pagrindu, todėl, be kita ko, šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas šiuo metu yra ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-2657-244/2018. Vilniaus RAAD priimto 2018 m. vasario 22 d. sprendimo (jo dalies) neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvai išsamiai yra išdėstyti pareiškėjos minėtoje byloje pateiktame skunde. Kitaip tariant, Skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo pagrindu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nėra neginčytinas ir neabejotinas.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 56 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, atlikdamas pareiškėjos surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas. Mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančias valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis ir 366 straipsnio 3 dalis), Įmonės pateiktais metalinės pakuotės atliekų apskaitos dokumentais bei minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punktas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr.VR-19.3-2 panaikinti VšĮ “Žaliasis taškas“ išrašyti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Todėl pagal nustatytą patikrinimo tikslą atliktas Įmonės mokestinės prievolės už pagamintą, importuotą ir į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį 2013 m. - 2015 m. laikotarpiais įvertinimas. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos patikrinimo metu analizavo duomenis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktą informaciją apie 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" panaikinti Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos (toliau - IKS) mokesčio mokėtojo valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų deklaracijų, forma FR0524 (toliau - deklaracija) bei ataskaitų apie organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus (patvirtinimus) bei Įmonės pateiktus metalinės pakuotės atliekų apskaitos dokumentus. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis deklaracijų FR0524 formose, 2013 m. - 2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę bei naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, pateikė Organizacijos išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo. Įmonė pateiktoje VMI Deklaracijoje už 2013 m. nurodė: į Lietuvą įvežtos ir išleistos į vidaus rinką metalinės pakuotės - 7,092 t, perdirbtos (panaudotos) pakuotės atliekų - 3,861 t, pakuotės atliekų tvarkymo užduotį - 54,00 %, faktišką pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą - 54,00 %, mokamą mokestį už metalinę pakuotę - 0,00 Lt. Įmonė 2013 m. pateiktos VMI Deklaracijos Z priede nurodė, kad gavo iš Viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ (kodas 110884687) dokumentą Nr. 1314VI0657-4687-9930, patvirtinantį, kad 3,861 t metalinė pakuotė perdirbta ar panaudota energijai gauti. Įmonė pateiktoje VMI Deklaracijoje už 2014 m. nurodė: į Lietuvą įvežtos ir išleistos į vidaus rinką metalinės pakuotės - 5,100 t, perdirbtos (panaudotos) pakuotės atliekų -2,754 t, pakuotės atliekų tvarkymo užduotį - 54,00 %, faktinį pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą - 54,00 %,, mokamą mokestį už metalinę pakuotę - 0,00 Lt. Įmonė 2014 m. pateiktos VMI Deklaracijos Z priede nurodė, kad gavo iš Viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ (kodas 110884687) dokumentą Nr. 1414VI0001-4687-9930, patvirtinantį, kad 2,754 t metalinė pakuotė perdirbta ar panaudota energijai gauti. Įmonė pateiktoje VMI Deklaracijoje už 2015 m. nurodė: į Lietuvą įvežtos ir išleistos į vidaus rinką metalinės pakuotės - 6,520 t, perdirbtos (panaudotos) pakuotės atliekų -3,510 t, pakuotės atliekų tvarkymo užduotį - 54,00 %, faktinį pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą - 54,00 %,, mokamą mokestį už metalinę pakuotę - 0,00 eurų. Įmonė 2015 m. pateiktos VMI Deklaracijos Z priede nurodė, kad gavo iš Viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ (kodas 110884687) dokumentą Nr. 1514VI0001-4687-9930, patvirtinantį, kad 3,510 t metalinė pakuotė perdirbta ar panaudota energijai gauti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugo departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ Įmonei išrašytus patvirtinimus dėl metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. dėl 2,443 t metalinės pakuotės atliekų kiekio; 2014 m. dėl 1,7471, metalinės pakuotės atliekų kiekio, 2015 m. dėl 0,3471, metalinės pakuotės atliekų kiekio. Dėl šios priežasties ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo reikalavimus Įmonė privalėjo įvykdyti mokestinę prievolę - apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013 m. - 2015 m. laikotarpiais, tikslinant deklaracijas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658 patvirtintų mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos pildymo taisyklių reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 informavo Įmonę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 m. - 2015 m. mokestinius laikotarpius. Tačiau pareiškėjas iki Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vykdyto patikrinimo pradžios, deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" panaikintus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu nustatyta, kad Įmonė 2013-2015 m. turėdama patvirtinimus dėl dalies metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo, dalinai įvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduotis (54 proc.). Todėl, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (galiojanti redakcija nuo 2018 m. balandžio 4 d.) 7 punkto reikalavimus, patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės atliekų kiekį suma - 8940 Eur. Po atlikto mokestinio patikrinimo 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo surašytas patikrinimo aktas ir įteiktas pareiškėjai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 str. 1 d. per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos Įmonė pateikė rašytines pastabas, nurodydama, kad nesutinka su 2018 m. rugsėjo 26 d. Patikrinimo akto išvadomis. Įmonė raštu išdėstė situaciją dėl susiklosčiusių nenumatytų ir nepalankių aplinkybių bei teisminių procesų, pripažinus negaliojančiais pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius patvirtinimus. Atlikus mokestinį patikrinimą dėl 2013 m. - 2015 m. mokestinių laikotarpių mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijose (forma FR0524) Įmonės pateiktų ir patvirtintų duomenų teisėtumo buvo nustatyta, kad UAB „Baltik vairas“ pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo reikalavimus., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (galiojanti redakcija) 7 p. reikalavimus. Todėl įvertinus visas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 str., 2018 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo aktas Nr. Š-7 ir mokestinė prievolė už 2013 m. - 2015 m. laikotarpius sumoje 8940 Eur buvo patvirtinti pareiškėjos skundžiamu Sprendimu.

Rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, jog susipažinus su LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria panaikino 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu, todėl reikalinga perskaičiuoti patvirtinimais, kurie VšĮ „Žaliasis taškas“ buvo išrašyti gamintojams ir importuotojams UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 (iš viso 10 vnt.) pagrindu, paliekamą galioti atliekų kiekį. Atlikus perskaičiavimą, už 2013 m. pareiškėjos sutvarkytas paliktas galioti atliekų kiekis yra 0,077 t, todėl perskaičiavus ir 2013 m. mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą, jis yra – 4684 eurai. Pripažinus pareiškėjai išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus neteisėtais, pareiškėja, kad galėtų pasinaudoti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyta mokestine lengvata, privalėjo pateikti įrodymus, jog visos jos atliekos, kurios jai buvo nustatytos sutvarkyti (Vyriausybės nustatytos užduotys), buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog visos jos atliekos buvo realiai sutvarkytos. VŠĮ „Žaliasis taškas“ taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos metalinės pakuotės per 2013-2014 metus, už kuriuos ji išrašė metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 85 punktą ir už 2013 m. perskaičiavus mokėtiną mokestį, pareiškėjai už 2013-2015 metus išlieka pareiga sumokėti 8786 Eur  mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pažymi, kad su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nesutinkame, išskyrus dėl mokesčio apskaičiavimo už 2013 metus, ir mano, kad jie yra nepagrįsti. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, prašo Departamento 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 202 patvirtintą 8940 eurų apskaičiuotą mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumažinti iki 8786 eurų sumos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu sutinka ir prašo Departamento Sprendimą panaikinti.

Paaiškina, kad Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėja yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas. Pareiškėjai, tinkamai ir laiku vykdžiusiai visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti Mokestį. Šiuo atveju pirmiausia Vilniaus RAAD sprendimu, o vėliau Skundžiamu sprendimu Pareiškėja yra įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti Įrodantys dokumentai, nėra nei Pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl Organizacija, tiek skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, tiek sudarydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju. Taigi, Vilniaus RAAD sprendimu ir Skundžiamu sprendimu pareiškėjai yra skiriama sankcija (kyla atsakomybe), nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa), todėl vien šiuo pagrindu Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas.

Nurodo, jog Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas vadovaujantis netesėtu Vilniaus RAAD sprendimu. Vilniaus RAAD sprendimas, pagal jame nurodomą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės aktų rūšies ir hierarchijos reikalavimų. Vilniaus RAAD sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius (mokesčio lengvatos taikymą / panaikinimą) reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų, todėl jame numatytas Patvirtinimų pripažinimas išduotais neteisėtai negalimas kaip pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o atlikdamas Organizacijos patikrinimą tikslu panaikinti Patvirtinimus – t. y. dokumentus, reikšmingus sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims – Gamintojams ir importuotojams - Vilniaus RAAD peržengė jam įstatymų suteiktas kompetencijos ribas, todėl vien šiais pagrindais Vilniaus RAAD sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.

Pažymi, kad Vilniaus RAAD sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktu, negaliojusiu ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu, todėl pažeidžia lex tero non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Vilniaus RAAD sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, negaliojusį ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, vėlesniu pakeitimu neleistinai įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, tuo pažeidė lex retro non agit principą bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, todėl ir šiais pagrindais Vilniaus RAAD sprendimas yra naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Teigia, jog Vilniaus RAAD sprendimas buvo priimtas grubiai pažeidus Aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, taip pažeidžiant teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Vilniaus RAAD sprendimas buvo priimtas grubiai pažeidus Aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, tuo įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, pažeidė teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, todėl vien šiais pagrindais Vilniaus RAAD sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Vilniaus RAAD sprendimas yra neteisėtas, kadangi jį priimant nebuvo užtikrintas visų suinteresuotų asmenų įtraukimas į administracinę procedūrą (patikrinimą) ir dėl to grubiai pažeidžiantis Pareiškėjos teisę būti išklausyta prieš priimant su jos interesais susijusį sprendimą. Vilniaus RAAD sprendimas, į kuro priėmimo procedūrą neįtraukta pareiškėja ir kiti Gamintojai ir importuotojai, kuriems Organizacijos išduoti Patvirtinimai yra pripažįstami išduotais neteisėtai, negali būti laikomas priimtu laikantis įstatymų ir teismų praktikos suformuluotų procedūrinių reikalavimų, todėl ir pagal procedūras, turinčias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą, yra grubiai pažeidžiantis į patikrinimą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisę būti išklausytiems prieš priimant su jų interesais susijusį sprendimą, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nepagrįstas (prieštaraujantis) objektyviais duomenims ir taip pažeidžiantis imperatyvią Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą.

Paaiškina, kad Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas teisės normomis. Skundžiamame sprendime nurodoma, jog vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2008 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 p. nuostatomis apskaičiuota nesumokėta mokėtino mokesčio už taršą metalinės pakuotės atliekomis dalis yra 8940 Eur. Mokesčio už aplinkos teršimą 9 str. 1 d. nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai (ar jos įgaliotai institucijai) nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos panaikinimo tvarką ir panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 p. redakcija, numatanti, kaip apskaičiuojamas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, kai panaikinami mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, įsigaliojo tik 2018 m. balandžio 13 d., tad tokio teisinio reglamentavimo nebuvo ne tik mokestiniais laikotarpiais, už kuriuos prašoma sumokėti Mokestį, bet ir tuomet, kai buvo panaikinti Organizacijos išduoti Patvirtinimai. Tai leidžia daryti išvadą, jog panaikinti Patvirtinimai buvo išrašyti tokiu metu, kai nei įstatyminės, nei poįstatyminės teisės normos nenumatė Gamintojų ir importuotojų pareigos mokėti Mokestį, kai pasinaudojus mokestine lengvata, panaikinami trečiojo asmens išrašyti dokumentai. Pareiškėja teikdama Mokesčio deklaracijas 2014 - 2016 m. už 2013 - 2015 m. mokestinius laikotarpius disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą, o kaip jau buvo minėta, įstatyme nėra nustatyta galimybė panaikinti mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, atitinkamai panaikinant mokesčio lengvatą, kuria buvo pasinaudota. Taigi, Skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatuojama, kad pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi visos pareigos buvo įvykdytos laiku, o Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 p., 8 str. 2 d. ir 4 d., 9 str. 1 d. ar Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 p. nesukuria pagrindo pareiškėjai mokėti mokesčio už aplinkos teršimą už 2013-2015 m. mokestinį laikotarpį. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas teisės normomis, pareiškėja yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas, o pats Skundžiamas sprendimas yra priimtas remiantis neteisėtu Vilniaus RAAD sprendimu.

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respbublikos įstatymus laikoma gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, gamintojams ir importuotojams tenka pareiga inter alia organizuoti ir / ar dalyvauti organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą, apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, vykdyti kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punktą šios gamintojų ir importuotojų pareigos, išskyrus savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, gali būti vykdomos tik kolektyviai – per gamintojų ir importuotojų organizaciją. Gamintojų ir importuotojų pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas užtikrinama tokiu būdu, kad gamintojai ir importuotojai privalo Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. 

Pareiškėja, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013-2015 m. su kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija VšĮ „Žaliasis taškas“ 2013 m. balandžio 17 d. sudarė sutartį „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“, kuria pavedė Trečiajam asmeniui vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Atitinkamai, Trečiasis asmuo, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2015 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, inter alia Patvirtinimą Nr. 1314VI0657-4687-9930 apie metalinės pakuotės sutvarkymą už 2013 m., Patvirtinimą Nr. 1414VI0001-4687-9930 apie metalinės pakuotės sutvarkymą už 2014 m., Patvirtinimą Nr. 1514VI0001-4687-9930 apie metalinės pakuotės sutvarkymą už 2015 m. Šie Trečiojo asmens išduoti Patvirtinimai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais, pareiškėja atitinkamai 2014-2016 m. pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013-2015 m. ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.

Pareiškėja gavo 2018 m. vasario 23 d. Aplinkos ministrijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD priėmė 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo nusprendė patvirtinti 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-63, tokiu būdu, be kitų, panaikindamas Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus, Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekusiais galios, o pareiškėja įpareigota iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Organizacijos pareiškėjai išduotų Patvirtinimų panaikinimo faktiniu pagrindu nurodyti atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimai.

 Pareiškėja, manydama, kad 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalyje, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjai UAB Baltik vairas išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti minėtą Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį. Šiuo pagrindu Vilniaus apygardos administraciame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-2657-244/2018. Šioje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti ir dalyvauja VšĮ „Žaliasis taškas“ bei Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Pareiškėjai ginčijant Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (jo dalies) teisėtumą bei, be kitų motyvų, nurodant, jog pareiškėja yra tinkamai įvykdžiusi savo teises ir pareigas, atitinkamai, 2014-2016 m. esant pateiktoms mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijoms už 2013-2015 m. ir realizavus savo teisę į mokestinę lengvatą, pareiškėja vis dėl to gavo iš atsakovo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 202 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti Aplinkos apaugos departamento prie aplinkos ministerijos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Šiaulių apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2018 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo aktą Nr. Š-7, tokiu būdu, pareiškėją įpareigojant susimokėti 8940 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė VšĮ Žaliasis taškas skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 paliko nepakeistą.

Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, 2025 m. rugsėjo 17 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atlikus perskaičiavimą, už 2013 m. pareiškėjos sutvarkytas paliktas galioti atliekų kiekis yra 0,077 t, todėl perskaičiavus ir 2013 m. mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą, jis yra – 4684 Eur. Pripažinus pareiškėjai išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus neteisėtais, pareiškėja, kad galėtų pasinaudoti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyta mokestine lengvata, privalėjo pateikti įrodymus, jog visos jos atliekos, kurios jai buvo nustatytos sutvarkyti (Vyriausybės nustatytos užduotys), buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog visos jos atliekos buvo realiai sutvarkytos. VŠĮ „Žaliasis taškas“ taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos metalinės pakuotės per 2013-2014 metus, už kuriuos ji išrašė metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 85 punktą ir už 2013 m. perskaičiavus mokėtiną mokestį, pareiškėjai už 2013-2015 metus išlieka pareiga sumokėti 8786 Eur  mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pažymi, kad su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nesutinkame, išskyrus dėl mokesčio apskaičiavimo už 2013 metus, ir mano, kad jie yra nepagrįsti. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, prašo Departamento 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 202 patvirtintą 8940 eurų apskaičiuotą mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumažinti iki 8786 eurų sumos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, redakcija galiojo iki 2018 m. birželio 21 d. Aprašas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 1 dalimi. 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-833 (TAR, 2017, Nr. 2017-16092) nustatyta, kad 2017 metų laikotarpio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą išrašomi, ataskaitos apie išrašytus 2017 metų laikotarpio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą teikiamos pagal iki įsakymo Nr. D1-833 įsigaliojimo galiojančią tvarką. 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-971 (TAR, 2018, Nr. 2018-18671) nustatyta, kad įsakymo Nr. D1-971 1 punkto nuostatos taikomos išrašant 2018 metų laikotarpio ir vėlesnių laikotarpių gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.

Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje sąvoka „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apibrėžiama kaip „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą“. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 2 straipsnio 11 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija) ginčui aktualiu laikotarpiu analogiškai buvo apibrėžiama ir sąvoka „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“. Taigi įstatymų leidėjas toje pačioje sąvokoje (ją apibrėždamas) vartoja tiek žodį „įrodantys“, tiek žodį „patvirtinantys“.

Šiame kontekste aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateikti išaiškinimai dėl „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“ sąvokos teisinio turinio. Nors pastarojoje byloje buvo tirtas vėlesnės redakcijos Aprašo 53 ir 54 punktų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. D1-971 redakcija) nuostatų, reglamentuojančių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išrašytų patvirtinimų gamintojams bei importuotojams pripažinimą išrašytais neteisėtais ir negaliojančiais, teisėtumas, esminės įstatymų normos, kuriomis vadovavosi teismas atskleisdamas „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“ sąvoką, išliko nepakitusios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pažymėjo, kad „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ bei „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ yra specialiosios Atliekų tvarkymo įstatyme bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos, todėl jas vertinti reikia sistemiškai kartu su kitomis šių įstatymų nuostatomis. Analizuojant šias sąvokas taip pat būtina atsižvelgti į nurodytų įstatymų tikslus ir jais reglamentuojamų teisinių santykių visumą, įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumą. Atitinkamai įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (ATĮ, PPATĮ, MUATĮ) žodžiai „įrodantys“ ir „patvirtinantys“ įstatymų leidėjo iš esmės vartojami kaip sinonimai, įstatymuose atskirai nedetalizuojant, kokios konkrečiai formos dokumentai laikomi atliekų sutvarkymą įrodančiais / patvirtinančiais dokumentais. Tuo tarpu loginė ir lingvistinė minėtų teisės aktų nuostatų analizė, vertinant jas kitų aktualaus teisinio reguliavimo nuostatų visumos kontekste ir atsižvelgiant į teisiniu reguliavimu siekiamus tikslus, leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad šiuose įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Sistemiškai vertinant Atliekų tvarkymo įstatymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, toks aiškinimas yra pagrįstas tuo, kad šiais įstatymais inter alia (be kita ko) reglamentuojami tiek individualaus, tiek kolektyvinio atliekų tvarkymo atvejai, kas, be kita ko, lemia ir skirtingą tokių dokumentų išdavimo tvarką. Todėl nesant kitų (specialių) įstatymų nuostatų, atsižvelgiant į individualaus ir kolektyvinio atliekų tvarkymo specifiką, vertintina, jog minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad nurodytas vertinamų sąvokų aiškinimas užtikrina įstatymų leidėjo nustatyto analizuojamų teisinių santykių reguliavimo nuoseklumą (neprieštaringumą) ir vidinę darną (vientisumą), o priešingas minėtų įstatymų nuostatų vertinimas (aiškinimas) ir tokiu aiškinimu pagrįstas jų taikymas, neatliekant sisteminio šių sąvokų turinio vertinimo aktualių teisės aktų nuostatų visumos kontekste, būtų nelogiškas, prieštarautų protingumo kriterijui, neatitiktų sisteminio aiškinimo ir akivaizdžiai būtų nesuderinamas su kitomis nurodytų įstatymų nuostatomis. Be to, priešingas aiškinimas neatitiktų pačios atliekų tvarkymo sistemos paskirties ir logikos, iš esmės galėtų lemti skirtingą individualiai ir kolektyviai atliekas tvarkančių gamintojų ir importuotojų vertinimą, paneigtų vieną iš įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, kadangi nebūtų užtikrinamas veiksmingas atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimas.

Minėtoje norminėje administracinėje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme. Nors atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir licencijuotų organizacijų išrašyti patvirtinimai formaliai (t. y. formos prasme) gali būti laikomi skirtingais dokumentais, tačiau savo turiniu ir esme šie dokumentai yra itin tampriai susiję – jie skirti patvirtinti atliekų sutvarkymą. Kitaip tariant, licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

Išdėstytų argumentų kontekste išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama įstatymų leidėjo pavedimus, priėmė 2002 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 1691 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą“ (2012 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 775 redakcija), kurio 1.8.5 punktu įgaliojo Aplinkos ministeriją nustatyti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą. Šiame nutarime eksplicitiškai nurodyta, jog jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, kurioje, kaip minėta, įtvirtintas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų apibrėžimas, pagal minėtame sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktą išaiškinimą apimantis ir licencijuotų organizacijų išrašomus patvirtinimus. Atitinkamai Aplinkos ministerijai inter alia įgyvendinant šiuos Vyriausybės nutarimu jai suteiktus įgaliojimus ir buvo patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos Aprašas, kurio 2.2 punktas nustatė, kad šiuo Aprašu, be kita ko, turi vadovautis gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos, kurios savo nariams ir pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos Aprašo priede nustatytos formos patvirtinimą apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo pakeitimas iš esmės numatė analogišką tvarką, t. y. 2.2 papunktyje nustatyta, kad šiuo Aprašu turi vadovautis gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos (toliau – organizacijos), kurios savo pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos patvirtinimą apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą (toliau – patvirtinimas).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad ginčijamu atsakovo Sprendimu neteisėtais pripažinti VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti nuo 2013–2015 m. Šiuo aspektu jau minėta, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Atitinkamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą Sprendimą principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas.

Pareiškėja skunde teigia, kad ji nebuvo įtraukta į Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai procesą. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimas ir jos atžvilgiu surašytas sprendimas nėra tiesioginis nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Pareiškėja buvo įtraukta į ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo procedūrą, nes po atlikto jos patikrinimo, pareiškėja teikė pastabas į Patikrinimo aktą. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-191-624/2025, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Taigi pareiškėjai buvo suteikta galimybė būti išklausytai prieš priimant skundžiamą administracinį Sprendimą.

Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 7 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 6 dalimi gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Remiantis ATĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir 38 dalimi, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 straipsnio 1 punktas nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).

Pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Minėtose įstatymų nuostatose minimų apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – ir Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 4 priede (aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.

ATĮ 3425 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Iš Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatų yra aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog aptariamos išimties (lengvatos) taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymo tikslais būtent pareiškėja nagrinėjamu atveju ir turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį.

Įvertinus LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutarties išvadas, nebėra ginčo, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai 2014 m. išduotas patvirtinimas dėl metalinės pakuotės kiekio 2,227 t ir 2015 m. išduotas patvirtinimas dėl metalinės pakuotės kiekio 0,321 t yra pripažinti negaliojančiais. Dėl to pareiškėja neturi įrodymų, kad Užduotis už 2014–2015 m. įvykdyta, nes pareiškėja šiuo tikslu nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. Teismui nagrinėjant bylą pareiškėja taip pat nepateikė tokių įrodymų.

Visgi, Departamentas, įvertinęs LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutarties išvadas, perskaičiavo Sprendimu apskaičiuotą pareiškėjai už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis 2013 m. mokesčio sumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti už 2013–2015 m. negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų. Pažymėtina, kad jokie nacionaliniai mokesčių įstatymai nenumato, kad už prievolę sumokėti mokestį už aplinkos teršimą yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai, kaip antai viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ ar atliekų tvarkytojai, kurie, pirma, nedalyvauja apmokestinimo momentą nulemiančiuose santykiuose (pakuočių išleidime į vidaus rinką) ir, antra, kaip minėta, Užduotį mokesčio mokėtojo pavedimu (už mokesčių mokėtoją) vykdo sutarties pagrindu. Savo ruožtu, tarp pastarųjų subjektų ir pareiškėjos susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai bei aplinkybė, kad jie (viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ ar atliekų tvarkytojai) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, negali daryti ir nedaro įtakos mokesčio mokėtojui viešosios teisės aktais nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.

Teismas pažymi, jog Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės už 2013–2015 m. liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis iš į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.

Pats mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (žr., pvz., MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija). Tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindas atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) mokėjimo ir (ar) remtis tokia, kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), kai nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos.

Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad atsakovas galimai turėjo pozityvią pareigą savalaikiai tikrinti, tačiau to nepadarė, pastebėtina, jog tai, kad pareiškėjos pavedimu Užduoties neįvykdę viešąja įstaiga „Žaliasis taškas“ ir atliekų tvarkytojas (UAB „Metrail“) buvo licencijuoti ir, atitinkamai, valstybės prižiūrimi subjektai, nėra reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjos mokestinių prievolių (jų apimties) – mokesčio įstatyme pareiškėjui aiškiai nustatyta pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą yra objektyvi ir nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo. Mokesčio mokėtojas (pareiškėja), manantis, kad dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę) jis patyrė žalą, gali kreiptis į administracinius teismus dėl šios žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Taigi byloje nustatyta, jog pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie gali įrodyti (pagrįsti), jog visos metalinių pakuočių atliekos už 2013–2015 m. yra realiai (faktiškai) sutvarkytos, o būtent, kad pareiškėja 2013–2015 m. įvykdė metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Be to, pareiškėja iki Departamento patikrinimo akto surašymo nepateikė VMI patikslintų deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. Dėl to darytina išvada, kad mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. apskaičiuotas pagrįstai. Pažymėtina, kad Departamentas perskaičiavo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą (perskaičiuota, atsižvelgiant į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį) už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius, kuri po perskaičiavimo yra 8786 Eur. Pareiškėja dėl perskaičiuotos mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumos dydžio nepateikė prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Tad teismas pažymi, kad negali panaikinti skundžiamo sprendimo visa apimtimi, kadangi pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis) už 2013–2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tuo, kad ji perdavė PTO metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašytas patvirtinimas iš dalies už 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. patvirtinimai yra negaliojantis, nenustačius, jog deklaruotos pakuotės atliekos buvo realiai sutvarkytos. Teisės aktai nenumatė, jog pakuotės gamintojas ar importuotojas galėtų perduoti jiems įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo perduoti kitiems asmenims. Atitinkamai pareiškėjai, neteisėtai pasinaudojus mokestine lengvata, Departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2013–2015 metus priskaičiavo pareiškėjai mokėtiną mokestį.

Pareiškėja nurodo, kad jau yra sumokėjusi trečiajam suinteresuotam asmeniui už pakuočių atliekų sutvarkymo organizavimą. Tokie mokėjimai atlikti vadovaujantis teisės aktais bei nepažeidžiant jokių reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja neįrodė (nepagrindė), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas ir už jį sumokėtas mokestis. Tai, kad pareiškėja atliko mokėjimus pagal su VšĮ „Žaliuoju tašku“ sudarytą sutartį, nereiškia, kad mokestis buvo sumokėtas. Kadangi ji negali įrodyti, kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas ir už jį sumokėtas mokestis, todėl ji negali būti ir atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų vykdymo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad sprendimas, kuriuo pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtinta patvirtintą 8940 Eur mokesčio suma, keistinas, sumažinant mokestį iki 8786 Eur. Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Pareiškėja taip pat nurodė, jog yra įsitikinusi, kad šį administracinė byla ir Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-92-816/2025 glaudžiai susiję, tarp jų yra prejudicinis ryšys, nes tik įvertinus, ar Departamentas pagrįstai 2018 m. vasario 22 d. priimtu sprendimu Nr. VR-19.3-2 (jo dalyje) panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, bus galima įvertinti, ar pareiškėjai šioje Administracinėje byloje Skundžiamu sprendimu pagrįstai apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, todėl nagrinėjama Administracinė byla turi būti sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-92-816/2025.

Teismas pažymi, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, kadangi administracinė byla Nr. eI3-92-816/2025 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo nutraukta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Iš dalies patenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltik vairas“ skundą.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ Nr. 202 dalį, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 8940 Eur mokesčio sumą iki 8786 Eur.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.