Baudžiamoji byla Nr. 2K-17/2010
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.7.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,
nuteistiesiems S. T. ir T. B.,
advokatei Jūratei Kleinauskienei,
nukentėjusiajam S. A. A.,
vertėjai Loretai Kireilytei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. T. (S. T.) ir T. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis:
S. T. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
T. B. nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Iš S. T. ir T. B. solidariai priteista nukentėjusiajam S. A. A. 450 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu S. T. ir T. B. dėl jiems inkriminuoto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio atmesti kasacinį skundą, nuteistųjų ir jų gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nuosprendyje S. T. ir T. B. nuteisti už tai, kad veikdami kartu 2004 m. rugsėjo 14 d., apie 17.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui suduodami smūgius, t. y. S. T. suduodant nukentėjusiajam auliniu batu vieną kartą į galvą, vieną kartą – į kairę kaklo pusę, vieną kartą į petį ir vieną kartą į kairį kelį, o T. B. suduodant rankoje laikytu akmeniu du kartus nukentėjusiajam į galvos kairę pusę, padarė šiuos išorinius kūno sužalojimus: odos nubrozdinimą su aplinkinių audinių patinimu kaktos kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą smakro kairėje, du smulkius apatinės lūpos, pereinamosios dalies nubrozdinimus ir nedidelį linijinį odos nubrozdinimą kairiajame žande bei nedidelį odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, dėl to kliniškai buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas ir visų sužalojimų visuma bei galvos smegenų sukrėtimas su kraujosruvomis kaktoje.
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu S. T. ir T. B. dėl jiems inkriminuotų veikų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisino, neįrodžius, jog kaltinamieji padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kaltinamieji S. T., T. B. kaltais dėl jiems pareikšto kaltinimo neprisipažino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamieji S. T. ir T. B. nedalyvavo 2004 m. rugsėjo 14 d. apie 17.30 val. sužalojant S. A. A., tą patvirtino ir liudytojai V. T., V. M., A. M. Tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu jie tvirtino, kad S. A. A. kaltinamieji nemušė. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad liudytojų I. T., G. T., G. A. parodymai teismui kelia abejonių, nes jie yra nenuoseklūs ir labai prieštaringi; šie liudytojai yra nukentėjusiojo giminės ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad specialisto išvadose neatmetama galimybė, jog sužalojimai padaryti savo paties rankomis. Todėl teismas suabejojo tuo, kad nukentėjusysis S. A. A. buvo sužalotas kaltinamųjų.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 16 d. nuosprendžiu patenkino prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį: S. T. ir T. B. nuteisė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą dėl S. T. ir T. B. išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog kaltinamieji padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ir taip pažeidė BPK įstatymą. Nuosprendyje nurodyta, kad iš byloje esančių nukentėjusiojo parodymų matyti, kad 2004 m. rugsėjo 14 d., apie 17.30 val., jis buvo sumuštas kaltinamųjų. Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad netikėti tokiais nukentėjusiojo S. A. A. parodymais nėra jokio pagrindo, juos patvirtino liudytojų I. T., G. T., G. A. parodymai, byloje esančios specialistų išvados. Todėl kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo pripažino S. T. bei T. B., liudytojų V. T., V. M., A. M. parodymus kaip nuoseklius ir atitinkančius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai šiais parodymais vadovavosi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. Tai, kad S. A. A. patyrė sužalojimus būtent 2004 m. rugsėjo 14 d., apie 17.30 val., patvirtina 2008 m. sausio 15 d. komisijinės teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. EKG 92(188)/08(01). S. A. A. padaryti sužalojimai užfiksuoti medicininiuose dokumentuose po to, kai po įvykio S. A. A. kreipėsi į Vilniaus Centro polikliniką dėl galvos, kairiojo peties ir kairiojo kelio skausmų. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino A. S. A. įvykio metu darytų nuotraukų kaip vieno iš įrodymų. Kolegija konstatavo, kad nėra nustatyta kitokių įvykio aplinkybių, kurių metu S. A. A. galėjo būti sužalotas ar pats susižalojo. Visi ištirti byloje duomenys rodo, kad S. A. A. nustatytą sveikatos sutrikdymą patyrė būtent 2004 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje, prie namo (duomenys neskelbtini), konflikto su S. T. bei T. B. metu dėl jų neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu.
Kasaciniu skundu nuteistieji S. T. ir T. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, nes teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkto, 331 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas ir šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Nuteistieji teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nenurodyti motyvai, kodėl vienų liudytojų parodymais tikima, o kitų atmetami, nesuformuluotas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindas, netinkamai aprašytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir taip pažeista jų teisė į gynybą, nėra aiškių motyvų ir išvadų, pagrindžiančių jų padarytų konkrečių veiksmų apimtį, neaišku, kokiu pagrindu ir už ką jiems priteista atlyginti nukentėjusiajam 450 Lt turtinės žalos. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, jog nukentėjusiojo parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme nesikeitė, yra nepagrįsta, nes nukentėjusiojo S. A. A. parodymai yra prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas, nuteistųjų nuomone, neteisingai ir neišsamiai vertino teismo medicinos specialisto išvadas. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendį grįsdamas nenuosekliais nukentėjusiojo S. A. A., žmonos G. A., giminaitės G. T. ir suinteresuotos bylos baigtimi I. T. parodymais bei atmesdamas jų, liudytojų A. M., V. M., V. T. parodymus, kitus pirmosios instancijos teismo surinktus įrodymus, pažeidė BPK reikalavimus, todėl nuteistųjų atžvilgiu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.
Nuteistųjų S. T. ir T. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, kuriais buvo prašoma panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. išteisinamąjį nuosprendį ir S. T. bei T. B. nuteisti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. išteisinamasis nuosprendis ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris neatitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatą apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nuosprendyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl S. T. ir T. B. išteisinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Nuteistųjų S. T. ir T. B. kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino įrodymus, kuriais grindžiamas išvados dėl jų kaltumo, ir nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė įrodymus, patvirtinančius nekaltumą.
Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrindamas teisės taikymo aspektu, byloje esančių įrodymų netiria ir jų nevertina. Teisėjų kolegija patikrino, ar Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, priimdama apkaltinamąjį nuosprendį, laikėsi BPK nustatytų reikalavimų.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nuosprendis priimtas nesilaikant šių nuostatų.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėjant šią bylą nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir 2009 m. gegužės 12 d. posėdyje skelbti bylos nagrinėjime pertrauką bei kviesti į posėdį ekspertą T. Bimbą. Iš 2009 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio protokolo neaišku, kokios srities šis ekspertas ir dėl ko nutarta jį kviesti į teismo posėdį, tačiau iš 2009 m. birželio 23 d. teismo protokolo matyti, kad nors ekspertas T. Bimba į posėdį neatvyko, teismas, net neapsvarstęs klausimo dėl bylos nagrinėjimo ekspertui nedalyvaujant, bylą išnagrinėjo iš esmės. Nors po atlikto įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų nenustatė ir priimto nuosprendžio išvados pagrįstos tais pačiais įrodymais, kuriais pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis, tačiau šios išvados visiškai priešingos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms. Tokioms išvadoms pagrįsti būtina itin kruopščiai išanalizuoti visus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad abejonių kelia liudytojų I. T., G. T., G. A. parodymų patikimumas dėl jų nenuoseklumo ir prieštaringumo ir dėl to, kad liudytojai yra nukentėjusiojo giminės. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paneigta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad minėti liudytojai yra nukentėjusiojo giminaičiai ir suinteresuoti bylos baigtimi. Iš nuosprendžio neaišku, ar paneigiami liudytojų ir nukentėjusiojo giminystės ryšiai, ar parodymų nepatikimumas; tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šių liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais reikia tikėti. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas privalėjo padaryti šių liudytojų parodymuose išdėstytų aplinkybių detalią analizę ir įvertinti jų reikšmę. Nepakanka konstatavimo, kad šių liudytojų parodymai paneigia išteisintųjų S. T. ir T. B. parodymus.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, priešingai nei pirmosios instancijos teismo, besąlygiškai patikėta nukentėjusiojo S. A. A. parodymais ir nepakankamai motyvuotai atmesti liudytojų V. T., V. M., A. M. parodymai. Nuosprendyje turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atskleistas jų turinys. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nuosprendyje išvada apie nukentėjusiojo ir į jo pusę stojusių liudytojų parodymų patikimumą motyvuota tik nurodant įrodymų šaltinį - akistatą, parodymų patikrinimo vietoje protokolus, tačiau neatskleidžiant jų turinio.
Nuosprendyje turi būti atlikta išsami įrodymų analizė, atskleidžiant jų turinį bei teismo nustatytas bylos aplinkybes, nuosprendyje negali būti abejotinų išvadų ir prieštaravimų. Nepakankamai motyvuotas yra nuosprendis, kuriame nepaneigti kaltinimui prieštaraujantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti liudytojos V. T. parodymai apie tai, kad nukentėjusysis S. A. A. spyrė T. B. ir tris kartus sudavė ranka į galvą, tačiau nėra jų įvertinimo. Tuo pačiu nuosprendžiu konstatuota, kad T. B. suduodama rankoje laikytu akmeniu du kartus nukentėjusiajam į kairę galvos pusę, padarė kūno sužalojimus, taip pat ir nedidelį odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje. Nors byloje yra teismo medicinos ekspertų išvados, tačiau jų turinys nuosprendyje neatskleistas, išvados nesugretintos su kitais įrodymais (kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais).
Nustačiusi tokius įrodymų vertinimo trūkumus, kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reikalaujančių įrodymų įvertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pažeidimą. Toks pažeidimas yra esminis ir pagal BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Olegas Fedosiukas
Josifas Tomaševičius