Civilinė byla Nr. e2-1408-1094/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22896-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.5.; 2.6.10.5.1; 2.8.2.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,

sekretoriaujant Elenai Maksimenko, Laurai Cibulskaitei,

dalyvaujant ieškovui R. S.,

ieškovo atstovei advokato padėjėjai Aušrinei Onaitienei,

atsakovės atstovei advokatei Miglei Jokimavičienei,

trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui T. E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švaros broliai“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. B., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Švaros broliai“ ieškovo naudai 804 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2021 m. kovo 9 d. atsakovės UAB „Švaros broliai“ plovykloje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilio plovimo paslaugų teikimo metu buvo apgadintas ieškovo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas įvykio dieną atvyko į plovyklos teritoriją, į plovyklos vidų ant konvejerio užvažiavo tik leidus plovyklos darbuotojui, laikydamasis plovyklos taisyklių, įjungė automobilio laisvą pavarą ir atleido stabdžius. Priekyje ieškovo stovint automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (savininkas yra trečiasis asmuo V. B.), kuris dar buvo nenuvažiavęs nuo judančio konvejerio, dėl ko ieškovo automobilis buvo įstumtas į trečiojo asmens automobilį. Trečiasis asmuo, pavykus jo automobiliui nuvažiuoti nuo platformos, pasišalino iš įvykio vietos. Iš karto po įvykio ieškovas kreipėsi į policiją, kuri užfiksavo įvykį. 2021 m. gegužės 13 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Švaros broliai“ siekdamas išsiaiškinti, dėl ko įvyko minimas įvykis, tačiau UAB „Švaros broliai“ pateikė atsakymą, kad dėl įvykusio eismo įvykio atsakingas automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojas, kadangi nesilaikė nustatytų tunelinės plovyklos taisyklių ir pateikė vaizdo medžiagą. Iš teismui pateiktos filmuotos medžiagos matyti, kad įvykio dieną ieškovo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ant slenkančios platformos-konvejerio nedideliu atstumu už trečiojo asmens automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Baigus plauti trečiojo asmens automobilį, konvejerio pabaigoje šis nesugebėjo nuvažiuoti nuo konvejerio ir ieškovo automobilis buvo įstumtas į trečiojo asmens automobilio galinę dalį. Filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kad trečiojo asmens automobiliui nepavyksta nuvažiuoti nuo konvejerio, nors konvejeris juda, o trečiojo asmens automobilio galiniai ratai sukasi. Atsakovė yra paslaugų teikėja ir, teikdama šias paslaugas, privalo užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą ne tik nuolatiniams klientams, bet ir pirmą kartą ja besinaudojantiems ar nepatyrusiems vairuotojams, dėl bet kokių priežasčių nesugebant jiems nuvažiuoti nuo konvejerio, turi būti užtikrintas kitų automobilių bei asmenų saugumas. Šiuo atveju ieškovo automobilis buvo įstumtas į pieš jį stovėjusį trečiojo asmens automobilį. Ieškovas pats, savo pastangomis, niekaip negalėjo išvengti susidūrimo. Konvejerio ir kitos plovykloje esančios įrangos valdymas priklauso išimtinai plovyklos darbuotojams. Atsakovė nebuvo maksimaliai atidi ir rūpestinga teikdama paslaugas, nenumatė ar nepanaudojo apsaugos priemonių, kad iškilus situacijai ant konvejerio esantys automobiliai išliktų saugiu atstumu vienas nuo kito. Iš filmuotos medžiagos taip pat akivaizdu, kad tunelinėje plovykloje nebuvo užtikrinamas saugus atstumas tarp automobilių. Automobiliai ant automatinio konvejerio buvo leidžiami neatsižvelgus į priekyje esančių automobilių atstumą vienas nuo kito, neįvertinant galimos susidūrimo rizikos. Toks darbuotojų nerūpestingumas ir aplaidumas vertintini kaip netinkamai suteikta paslauga, t. y. kaip atsakovės neteisėti veiksmai. Kadangi ieškovo automobilis buvo įstumtas į trečiojo asmens automobilio galinę dalį, įvykio metu buvo apgadintas ieškovo automobilio priekinis bamperis, parkavimo davikliai, rūko žibintų apdaila. Po įvykio ieškovas kreipėsi į UAB „Martonas“ dėl automobilio kėbulo remonto, kuris sudarė apgadintų automobilio detalių remonto sąmatą (kaina – 40 Eur) ir nustatė, kad automobilio remonto kaina – 720 Eur. Ieškovas 2021 m. liepos 16 d. UAB „Martonas“ suremontavo automobilį. Sprendžiant dėl žalos dydžio šioje byloje būtina vertinti ir papildomai patirtas ieškovo išlaidas ir nuostolius. Ieškovas, būdamas nuolatiniu plovyklos klientu, turėjo išsipirkęs UAB „Švaros broliai“ tunelinės plovyklos 20 Eur vertės abonementinį planą, tačiau dėl automobilio apgadinimo naudotis paslauga negalėjo. Šie nuostoliai priteistini iš atsakovės, kadangi jie atsirado kaip įvykusio įvykio pasekmė. Be to, ieškovas patyrė kuro sąnaudų išlaidas, kadangi turėjo vykti savo automobiliu į UAB „Martonas“ dėl automobilio remonto darbų. Iš viso dėl automobilio remonto darbų ieškovo pravažiuotas kelias buvo 205,5 km. Automobilio kuro sąnaudoms ieškovas išleido 24 Eur. Šios išlaidos, pasak ieškovo, laikytinos dėl eismo įvykio patirtais nuostoliais, kurie taip pat priteistini iš atsakovės, kuri, kaip profesionalias paslaugas teikianti įmonė, turi užtikrinti ir įvertinti paslaugos naudotojų įgūdžius naudojantis paslauga, užtikrinti saugų atstumą, įvertinti išvažiavimo nuo automatinio konvejerio laiką, ar įrengti papildomas saugumo priemones, pvz. automatinį konvejerio sustabdymą, kol automobilis, esantis priekyje dar nėra nuvažiavęs nuo konvejerio pabaigos, tam kad būtų išvengta eismo įvykių ir dėl to atsiradusių nuotolių.

3.       Atsakovė UAB „Švaros broliai“ pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad iš vaizdo įrašo sunku identifikuoti, ar kontaktas tarp ieškovo automobilio ir trečiojo asmens automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini), buvo ir kokio jis masto. Iš karto po plovimo ieškovas į plovyklos darbuotojus nesikreipė ir pretenzijos neužpildė, įvykio faktas ir aplinkybės, jo pasekmės nebuvo užfiksuotos. Vadovaujantis tunelinės plovyklos taisyklėmis, kurios yra skelbiamos prieš įvažiavimą ir yra privalomos visiems vairuotojams, visos pretenzijos dėl paslaugų kokybės priimamoms tik iš karto po plovimo. Jei vadovaujantis ieškovo pateiktais duomenimis toks įvykis kilo, žala kilo ne dėl UAB „Švaros broliai“, o automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kaltės, pastarajam pažeidus tunelinės plovyklos taisykles, t. y. įjungus rankinį stabdį arba „Parking“ būseną ir užblokavus išvažiavimą iš plovyklos. Tunelinės plovyklos taisyklės griežtai draudžia plovimo proceso metu spausti stabdžių pedalą, taip pat neišvažiuoti (ar blokuoti išvažiavimą) iš plovyklos pasibaigus plovimo programai. Taisyklėse apibrėžiama, kad užkirtus kelią konvejerio pabaigoje ar išvažiavime iš jo ir susidūrus automobiliams, kaltas yra užkirtusiojo automobilio vairuotojas. Su tunelinės plovyklos taisyklėmis yra vienodai susipažinę ir įsipareigoję jų laikytis tiek nukentėjusysis, tiek atsakingo automobilio valdytojai. Kadangi tiesiogine žalos kilimo priežastimi yra neteisėti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo veiksmai, blokavus išvažiavimą iš plovyklos, reikalavimas turėtų būti reiškiamas jo civilinės atsakomybės draudikui, kuriuo, vadovaujantis viešais duomenimis, yra AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovas nepagrindė, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas, o ne trečiojo asmens civilinės atsakomybės draudikas, turėtų atsakyti už trečiojo asmens neteisėtus veiksmus – tunelinės plovyklos taisyklių pažeidimą, kuris, kaip teigiama, sukėlė žalą. Ieškovas ir trečiasis asmuo naudojosi automatizuota tunelinės plovyklos paslauga. Automobilių plovimo procesas yra automatizuotas ir vykdomas pagal gamintojo nustatytus reikalavimus ir numatytus procesus. Jokių įrangos gedimų ar kitokių sutrikimų užfiksuota nebuvo. Atstumai tarp automobilių yra nustatomi atsižvelgiant į tunelinės plovyklos saugos reikalavimus, jie kontroliuojami tiek plovyklos darbuotojų, tiek automatikos. Visi automobiliai juda ant vientiso konvejerio, jų judėjimo greitis, atstumai tarp automobilių judėjimo ant konvejerio metu nesikeičia. Pagal tunelinės plovyklos naudojimosi taisykles plovimo metu griežtai draudžiama važiuoti konvejeriu, spausti akceleratoriaus ir stabdžių pedalus, sukioti vairą, neišvažiuoti (ar blokuoti išvažiavimą) iš plovyklos, pasibaigus plovimo programai; užkirtus kelią konvejerio pabaigoje ar išvažiavime iš jo ir susidūrus automobiliams, kaltas yra užkirtusio automobilio vairuotojas. Be to, atsakovė nesutinka su prašomos atlyginti žalos dydžiu ir pažymi, kad ieškovo patirtų automobilio remonto sąnaudų priežastinis ryšys su nurodomu įvykiu plovykloje kelia pagrįstų abejonių, nes iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog kontaktas tarp transporto priemonių, jei ir buvo, tai turėjo būti itin nežymus. Atsakingas asmuo neprivalo kompensuoti remonto sąnaudų, kurių ryšys su įvykiu yra neįrodytas. Automobilio remonto sąmata sudaryta 2021 m. balandžio 16 d., praėjus daugiau nei mėnesiui nuo įvykio. Remonto darbai užsakyti 2021 m. liepos 5 d. Atliktas kėbulo dažymas, nors iš vaizdo įrašo negalima spręsti, kad sugadinimai galėjo kilti tokie, kurie sukeltų poreikį atlikti tokio masto remontą. Tuo tarpu bamperio ar numerio laikiklio remontas, t. y. detalių, kurios teoriškai turėjo turėti pagrindinį kontaktą, jeigu įvykis iš tiesų buvo, remontas nefiksuojamas. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas teigia, jog tariamai dėl automobilio sugadinimo nebegalėjo naudotis UAB „Švaros broliai“ paslaugomis, ir dėl to taip pat patyrė nuostolių, tačiau su ieškiniu yra pateikti plovyklos „Plaunu pats“ kvitai, patvirtinantys, kad ieškovas 2021 m. kovo 11 d. ir 2021 m. kovo 16 d. naudojosi šios plovyklos paslaugomis. Jei ieškovo automobilio kėbulas ir turėjo tam tikrų pažeidimų, po 2021 m. kovo 11 d. ir 2021 m. kovo 16 d. plovimų, pažeidimų mastas galėjo dar labiau padidėti, nes įprastai rekomenduojama, esant kėbulo pažeidimams, nesinaudoti automatinėmis plovyklomis. Ieškovo mėnesio abonementas galiojo nuo 2021 m. vasario 16 d. iki kovo 16 d. (taigi, įvykis kilo likus vos savaitei iki abonemento galiojimo pabaigos), tad teigti, kad ieškovas neturėjo galimybės pasinaudoti plovyklos paslaugoms, nėra jokio pagrindo.

4.       Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad nepagrįstas ieškovo reikalavimas atlyginti UAB „Martonas“ automobilio remonto sąmatos kainą, kadangi ieškovas į bylą nepateikė sąmatos apmokėjimo įrodymo, nėra aišku ar šios išlaidos realiai buvo patirtos. Be to, ieškovas teigia, kad patyrė kuro sąnaudų išlaidas, nes turėjo vykti savo automobiliu į UAB „Martonas“ dėl automobilio remonto darbų, pravažiuotas kelias buvo 205,5 km., kuro sąnaudoms išleido 24 Eur, tačiau pateikė skirtingų degalinių kvitus, kurių datos skirtingos, t. y. balandžio 9 d., birželio 25 d., liepos 2 d. ir liepos 6 d., tačiau nepateikė jokių įrodymų, kaip buvo patirtos kuro sąnaudų išlaidos, nes iš pateiktų kvitų nėra galimybės nustatyti, kiek kilometrų ieškovas nuvažiavo, kokios ieškovo automobilio kuro sąnaudos ir pan. Be to, atstumas nuo UAB „Martonas“ iki ieškovo gyvenamosios vietos adreso yra 8 km, taigi, jeigu ieškovas net keturis kartus būtų vykęs iki automobilio remonto vietos pirmyn ir atgal, tai sudarytų daugiausiai 64 km., tačiau ne 205,5 km. Abejonių kelia ir 2021 m liepos 6 d. UAB „Alausa“ kvitas, nes pagal pateiktą UAB „Martonas“ paraišką, ieškovas 2021 m. liepos 5 d. užsakė remonto pasaugas ir automobilį atsiėmė tik 2021 m. liepos 16 d., tad neaišku, kokiu būdu ieškovas galėjo piltis kurą 2021 m. liepos 6 d., kai automobilis buvo atiduotas į remonto dirbtuves. Be to, 2021 m. liepos 6 d. buvo perkamas benzinas, tuo tarpu likusiais atvejais – dyzelinas.

5.       Ieškovas pateiktame dublike nurodė, kad iš filmuotos medžiagos aiškiai matyti, jog suinteresuoto asmens automobilis stovi vietoje, o ieškovo automobilis įstumiamas į jį. Ieškovas, tik nuvažiavęs nuo konvejerio, dar būdamas automobilio švaros zonoje, kreipėsi į plovyklos personalą, paklausė, ką reikia daryti po tokio įvykio, ar reikia užpildyti pretenziją. Plovyklos darbuotojai atsakė, kad pretenzijos pildyti nereikia, o reikia kreiptis į policiją. Ieškovas iš karto apie įvykį pranešė policijai, kuri po poros minučių atvyko ir nufotografavo automobilio apgadinimus. Šioje byloje esmine aplinkybe laikytina tai, kad tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens automobiliai judėjo ne sava eiga, o buvo vežami kito asmens valdomo įrenginio – judančio konvejerio pagalba. Įvykio metu abu automobiliai buvo ant konvejerio, t. y. visiškai priklausomi nuo konvejerio darbą prižiūrinčio darbuotojo veiksmų. Būtent atsakovės netinkamai suteiktos paslaugos buvo pagrindas žalai atsirasti. Į plovyklą automobiliai įleidžiami pagal darbuotojų nurodymus, t. y. apie įvažiavimo į plovyklą laiką sprendžia ne kiekvienas vairuotojas savarankiškai, o vadovaujasi plovyklos darbuotojų nurodymais. Plovyklos taisyklėse nėra nurodyta, koks atstumas turi būti tarp ant konvejerio stovinčių automobilių, vadinasi, už saugaus atstumo tarp automobilių išlaikymą yra atsakingi plovyklos darbuotojai, reguliuojantys automobilių srautą plovykloje. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad buvo sulaužytas ieškovo automobilio valstybinio numerio rėmas, sulenktas valstybinis numeris, sulenktas automobilio priekinio bamperio spoileris, vairuotojo pusėje iššokęs bamperio laikiklis. UAB „Martonas“ specialistai, apžiūrėję automobilį, pasakė, kad apatinis spoileris negali būti sutvarkytas, nes gali atšokti dažai, todėl jį reikia keisti. Nuėmus numerius ir rėmelį, buvo pastebėti gana gilūs įbrėžimai, kurie atsirado nuo sulaužyto valstybinio numerio rėmelio ir paties numerio. Trečiojo asmens automobilis buvo su priekabos kabliu dėl ko, ieškovo automobilį įstumiant į trečiojo asmens automobilį minėtas kablys įspaudė valstybinį numerį ir jo rėmelį į priekinį bamperį. Tokiu būdu buvo apgadinti valstybinis numeris, jo rėmelis ir priekinis bamperis. Bamperis toje vietoje nebuvo lyginamas, tik perdažytas. Didžiąją dalį sąmatoje nurodytų darbų yra detalių išardymas, surinkimas, perdažymas ir t. t. Tokie apgadinimai niekaip negali atsirasti nuo automobilio plovimo aukšto slėgio srove ar valymo šepečiu, kitaip net ir naujas, neapgadintas automobilis plovimo metu gali būti apgadintas automatinėje plovykloje. Ieškovas pateikė teismui 2021 m. liepos 15 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad už (duomenys neskelbtini) priekinės dalies remonto darbus sumokėta suma 720 Eur. Ieškovas, atidavęs savo automobilį remontui, naudojosi automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Savo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas remontavo UAB „Martonas“ Vilniuje,(duomenys neskelbtini). Be to, dėl automobilio remonto ieškovui ne vieną kartą teko vykti į UAB „Martonas“.

6.       Atsakovė pateiktame triplike nurodė, kad ieškovo dubliko argumentai nepaneigia atsakovės atsikirtimų ir neįrodo reiškiamo ieškinio pagrįstumo bei ir tinkamo atsakovo pasirinkimo teisingumo. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovo dublike reiškiama nuomonė, jog tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens automobiliai judėjo ne sava eiga, o buvo vežami kito asmens valdomo įrenginio, judančio konvejerio pagalba ir buvo visiškai priklausomi nuo konvejerio darbą prižiūrinčio darbuotojo veiksmų, todėl būtent atsakovės netinkamai suteiktos paslaugos buvo pagrindas žalai atsirasti, tačiau ši aplinkybė neatskleidžia ir neįrodo nei atsakovės neteisėtų veiksmų (paslaugos trūkumų), nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir nuostolių atsiradimo. Konvejeris, kuriuo juda automobiliai, yra vientisas, todėl visų transporto priemonių, judančių ant konvejerio, judėjimo greitis yra vienodas, atstumai tarp automobilių nesikeičia. Atstumas gali pasikeisti tik tuo atveju, jei kurios nors transporto priemonės vairuotojas nesilaikydamas nurodymų (pažeisdamas plovyklos taisykles) spaudžia akseleratoriaus pedalą arba stabdo, tačiau tai nesusiję nei su įrangos veikimu, nei paslaugos kokybe, nei kitais veiksmais, už kuriuos turėtų atsakyti paslaugos teikėjas. Užkirtus kelią konvejerio pabaigoje ar išvažiavime iš jo ir susidūrus automobiliams, kaltas yra užkirtusio automobilio vairuotojas. Konkrečiu atveju atstumas tarp automobilių pasikeitė dėl to, kad trečiojo asmens automobilio vairuotojas stabdė (blokavo išvažiavimą). ieškovas pats į bylą pateikė 2021 m. kovo 9 d. paaiškinimus Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos viršininkui, kuriuose nurodė, kad automobilis priešais pradėjo stabdyti ir įvyko eismo įvykis, taip pat pateikė Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato raštą, kuriame pasisakoma, kad pagal ieškovo išdėstytas aplinkybes, matyti, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklostė civilinės teisės normomis reglamentuojami santykiai. Apie atsakovės atsakomybę nenurodoma.

7.       Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ yra trečiojo asmens V. B. (toliau – ir Draudėjas) automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudikas. Jo vertinimu, žala atsirado ne dėl draudėjo, kaip automobilio valdytojo, veiksmų, o dėl atsakovės netinkamo plovyklos įrenginių valdymo ir priežiūros. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad automobiliai ant tunelinės įrangos platformos (konvejerio) užvažiavo tinkamai. Nėra duomenų, kad plovimo metu automobiliai būtų judinami vairuotojų, juos valdo (stumia) automatizuota konvejerio sistema. Kaip matyti, automobiliui (duomenys neskelbtini) nenuvažiavus nuo konvejerio, kitas automobilis į jį yra tiesiog įstumiamas. Kitaip tariant, žala padaroma valdomu įrenginiu, todėl atsakomybė tenka būtent paslaugos tiekėjui. Atkreipia dėmesį į tai, kad plovimo taisyklės (afišos) nenumato laiko, per kurį vairuotojas turi nuvažiuoti nuo platformos. Draudiko žiniomis, tokios rizikos valdomos iš esmės dviem būdais: 1) plovyklos darbuotojui nuolat stebint plovimo procesą, o kilus nesklandumams (pvz., neišvažiavusiam automobiliui, kuris yra kliūtis) – rankiniu būdu darbuotojas stabdo konvejerį; 2) plovyklos įrangoje sumontuojami jutiminiai jutikliai, kurie esant kliūčiai automatiniu būdu stabdo plovimo procesą. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, plovyklos darbuotojai vietoje yra, tačiau neatlieka tinkamo proceso stebėjimo (arba matomo darbuotojo funkcija yra kitokia). Trečiasis asmuo taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad automobiliai ant konvejerio yra sustoję labai mažais atstumais. Tokiu būdu yra padidinama nuostolių kilimo rizika esant net minimaliausiai (trumpiausiai laiko prasme) kliūčiai. Plovimo paslaugos santykiuose būtent paslaugos tiekėjas yra laikomas profesionalu, kuriam keliami didesni atsargumo ir rūpestingumo standartai, vykdant profesinę veiklą. Pažymėjo, kad atsakovės teikiamos automobilių plovimo paslaugos fiziniams asmenims atitinka vartojimo sutarties sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties plovyklos klientai (įskaitant ieškovą ar (duomenys neskelbtini) vairuotoją) laikytini silpnesniosiomis šalimis, t. y. vartotojais, kuriems nustatomi platesni silpnesniųjų sutarties šalių (vartotojų) interesų garantijos ir pažeistų teisių gynimo būdai. CK 6.292 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. Produktas (paslaugos) yra netinkamos kokybės, jeigu jis neatitinka saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas. Draudiko nuomone, atsakovė, kaip automobilių plovimo paslaugas teikianti verslo bendrovė, turėjo (ir objektyviai galėjo) užtikrinti savo teikiamų paslaugų saugumą, tačiau to nepadarė, dėl ko ir kilo įvykis.

8.       Trečiasis asmuo V. B. pateiktame atsiliepime pažymėjo, kad 2021 m. kovo 9  d. eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas buvo jis, tačiau įvykio dieną su jo sutikimu automobilį vairavo S. R..

9.       Teismo posėdžio metu ieškovas teismui paaiškino, kad 2021 m. kovo 9 d. automobilis (duomenys neskelbtini), į kurio galą atsitrenkė ieškovo automobilis, išvažiavo iš plovyklos. Ieškovui plovyklos darbuotojų pasiteiravus, ką daryti dėl susidūrimo su kitu automobiliu ir apgadinto automobilio, atsakovės darbuotojai ieškovui nurodė, kad atsakovei (plovyklai) nieko pranešti nereikia, nes ieškovas turi kreiptis į policiją, ką ieškovas ir padarė. Atvažiavusi policija nufotografavo ieškovo automobilį ir konstatavo, kad eismo įvykis neįvyko, jog automobilio VW Golf vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Ieškovas pažymėjo, kad netrukus po įvykio kreipėsi į atsakovės darbuotojus dėl filmuotos vaizdo medžiagos pateikimo. Ieškovas UAB „Švaros broliai“ turėjo abonementą, tad ten kartas nuo karto lankėsi ir mokėjo elgtis tunelinėje plovykloje. Ieškovas paaiškino, kad prie įvažiavimo į tunelinę plovyklą stovi darbuotojas, reguliuojantis automobilių srautus, kada ir kas, kokiu atstumu turi įvažiuoti į tunelinę plovyklą. Ieškovas įvykio negalėjo išvengti, nes už jo stovėjo automobilis Porche, todėl, jei būtų važiavęs atgal, būtų į jį atsitrenkęs. UAB „Martonas“ nustatė, kad buvo apgadintas ieškovo automobilio buferio aptakas, reikalingas priekinio buferio dažymas, taip pat iki plastiko buvo įlenkta numerio lentelė, todėl teko perdažyti buferį. Tokie pažeidimai negalėjo kilti automobiliui esant plaunamam kitoje plovykloje. Automobilis buvo apgadintas būtent dėl to, kad atsitrenkė į priešais buvusio automobilio kablį.

10.       Ieškovo atstovė pažymėjo, kad nėra byloje objektyvių duomenų, jog automobilis (duomenys neskelbtini) spaudė stabdį ar buvo pakeltas rankinis stabdis, vaizdo įraše nesimato, kad degtų stabdžių žibintai. Atsakovė yra paslaugų teikėja, o ieškovas tikėjosi, kad jam paslauga bus suteikta tinkamai, t. y. atsakovė nesiėmė visų priemonių elgtis atidžiai ir rūpestingai. Iš atsakovės pateiktų operatoriaus pareiginių nuostatų matyti, kad darbuotojo pareiga yra stebėti plovimo procesą, pastebėti netinkamą įrangos veikimą, nepalikti plovimo zonos be priežiūros, kai patalpoje yra klientų, t. y. turi būti objektyvi galimybė stabdyti plovimo procesą. Nagrinėjamu atveju plovimo procesas buvo paliktas be priežiūros. Atsakovė nurodė, kad yra įrengta daviklių sistema fiksuojanti automobilių ratus plovimo proceso pabaigoje, tačiau nagrinėjamu atveju jie nesuveikė. Jei sistema būtų veikusi tinkamai, įvykis nebūtų kilęs. Be to, iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad atstumus tarp automobilių plovykloje reguliuoja darbuotojai, patys paslaugos gavėjai jo nepasirenka. Ieškovo atstovė prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad įvykio kilimo priežastimi buvo prieš ieškovą važiavusio vairuotojo kaltė, kadangi jis prieš nuvažiuojant nuo konvejerio nebuvo įjungęs neutralios pavaros, ar buvo įjungęs rankinį stabdį, todėl buvo užblokuoti automobilio priekiniai ratai ir jis negalėjo nuvažiuoti nuo konvejerio laiku, kol į jį atsitrenkė ieškovo vairuotas automobilis. Atstovė paaiškino, kad konvejeris yra vientisas ir automobiliai juo važiuoja nuosekliai, kaip buvo ant jo atsistoję, tačiau automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui stabdant ir pavėlavus nuvažiuoti nuo konvejerio, per kelias sekundes, į jį buvo įstumtas ieškovo automobilis. Pasisakydama apie ieškovo patirtos žalos mastą, atstovė nurodė, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog susidūrimas įvyko labai greitai ir net negalima įžiūrėti, ar tikrai įvykis (susidūrimas) buvo, o jei ir buvo, apgadinimai neturi būti rimti ir dėl to susidarė būtinybė atlyginti ieškovo prašomą priteisti žalą. Be to, iš pateiktų kvitų matyti, kad po eismo įvykio atsakovas naudojosi plovimo paslauga, kuri galėjo sukelti ar paskatinti defektus, nustatytus UAB „Martonas“ ir kurio sąmata buvo sudaryta 2021 m. balandžio 16 d. jau ieškovui pasinaudojus plovyklos paslaugomis. Atsakovė nėra atsakinga už 2021 m. kovo 9 d. įvykį, jos darbuotojai kontroliuoja, kad įvažiuojant į plovyklą automobiliai vienas nuo kito išsidėstytų saugiu atstumu. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų.

12.       Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamu atveju dėl ieškovo patirtos žalos atsiranda atsakovės, kaip paslaugų teikėjos, civilinė atsakomybė, kuriai atsirasti nebūtina konstatuoti teisės aktų ar konkrečių taisyklių pažeidimus, kadangi atsakovė, kaip profesionali paslaugos teikėja, yra atsakinga prieš ieškovą. Nors teisės aktai ir nereguliuoja, kad turi būti įrengti davikliai, kokiu atstumu turi stovėti automobiliai, to nepakanka užtikrinti paslaugos kokybę. Vienas iš tokių paslaugos kokybės užtikrinimo būdų – stebėsena. Kadangi atsakovės atstovė teisme nurodė, kad incidentai, kai nuvažiuojant nuo konvejerio įvažiuojama į priešais esantį automobilį vienoje plovykloje pasitaiko 1-2 kartus per mėnesį, tai, trečiojo asmens atstovo nuomone, rodo, kad yra problema atsakovės veikloje ir patvirtina, jog tarp automobilių būna per maži atstumai. Pati atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykis įvyko labai greitai, užsidegus žaliai šviesai prieš atsakovą stovėjęs automobilis nuvažiavo nuo konvejerio per kelias sekundes, kas laikytina normaliu reakcijos greičiu, tačiau dėl per mažo atstumo jis susidūrė su ieškovo automobiliu. Atstovas atkreipė dėmesį, kad iš vaizdo įrašų nesimato, jog VW Golf automobilio vairuotojas spaustų stabdį, stabdžių žibintai nedegė, taip pat nėra požymių dėl rankinio stabdžio pakėlimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovės darbuotojas stebėjo plovimo procesą. Atstovo nuomone, jei ir buvo pažeistos plovyklos taisyklės, jų pažeidimas nelygus Kelių eismo taisyklių pažeidimui, kurių nebuvimą konstatavo ir policijos pareigūnai. Atsakovė nepateikė byloje duomenų ir neįrodė neteisėtų automobilio (duomenys neskelbtini )valdytojo veiksmų, todėl prašo ieškinį tenkinti visiškai.

13.       Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad išvažiuodamas iš plovyklos laukė žalios šviesos, kuriai užsidegus iš karto išvažiavo, užtruko tik kelias sekundes. Liudytojas tvirtino, kad nesuprato, jog į jį atsitrenkė ieškovo automobilis, galvojo, kad išgirstas garsas buvo susijęs su konvejerio darbu. Liudytojas nebuvo plovykloje įjungęs stabdžio ar pakėlęs rankinio stabdžio. Liudytojo teigimu, tarp jo ir ieškovo automobilių buvo 1-1,5 m tarpas, jam atrodė, jog pastarasis yra mažokas. Pirmą pavarą liudytojas įjungė užsidegus žaliai šviesai ir tada nuvažiavo nuo konvejerio.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl žalos atlyginimo (ne)priteisimo

14.       Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis).

15.       Vadovaujantis CK 6.2281 straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1149/2003 nurodė, kad įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Vertinant pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daroma pagal vidinį įsitikinimą, vadovaujantis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014  m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014 ir kt.).

17.       Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad tarp ieškovo (vartotojo) ir atsakovės (paslaugos teikėjo) susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kadangi paslaugos teikėja yra verslo subjektas (juridinis asmuo), kuris įsipareigojo suteikti vartotojui automobilio plovimo paslaugas, o vartotojas (ieškovas) yra fizinis asmuo, naudojosi teikiama paslauga savo asmeniniams poreikiams tenkinti, ir įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti sutartą kainą (pagal byloje pateiktą sutartinį abonementą).

18.       CK 6.716 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja pagal vartotojo užsakymą suteikti vartotojui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, o vartotojas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

19.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo atlygintinų paslaugų teikimo santykiai. Tarp šalių susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių dalykas yra atlygintinų paslaugų teikimas, taikomos atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios CK normos ir CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 4 dalis).

20.       CK 6.363 straipsnio 2 dalis nustato, kad daiktai (nagrinėjamu atveju – paslaugos) turi būti tinkamos kokybės. To paties straipsnio 3 dalies 4 punktas įtvirtina, kad daikto (šiuo atveju – paslaugos) savybės atitinka sutartį, jeigu daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį. Visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą (CK 6.363 straipsnio 9 dalis).

21.        CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos sąvoka ir nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

22.       Teismas, spręsdamas bylą vertina šalių pateiktus paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus, t. y. ieškovo pateiktus vaizdo įrašus, UAB „Martonas“ sąmatą, kuro pirkimo kvitus, atsakovės, paslaugos teikėjos, pateiktus įrodymus apie tunelinėje plovykloje eksploatuojamus įrenginius (konvejerį), nuotraukas apie tunelinėje plovykloje esančius stendus su informacija, kaip joje elgtis, tunelinės plovyklos operatoriaus pareiginius nuostatus ir kt.

23.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Taigi, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

24.       Nagrinėjamu atveju paslaugos teikėja (atsakovė) įrodinėjo, kad prieš įsigyjant paslaugą vartotojai supažindinami su tunelinės plovyklos taisyklėmis, kurios yra iškabintos stenduose – naudojimosi tuneline plovykla elgesio instrukcijos nurodomos vartotojams naudojant vaizdines priemones įvažiuojant į tunelį. Pagrįsti šias aplinkybes atsakovė pateikė tunelinėje plovykloje paskelbtų taisyklių stendo nuotraukas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad 2021 m. kovo 9 d. įvykis atsitiko ir ieškovo automobilis buvo apgadintas dėl priešais važiavusio automobilio vairuotojo kaltės, kadangi liudytojo S. R. vairuoto automobilio priekiniai ratai buvo blokuojami, nes vairuotojas spaudė stabdį ar buvo užtraukęs rankinį stabdį. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Iš įvykio vaizdo įrašo nesimato, kad degė stabdžių žibintai, taip pat nėra kitų duomenų, jog prieš ieškovą važiavusio automobilio vairuotojas blokavo savo nuvažiavimą nuo konvejerio. Liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad tunelinėje plovykloje laikėsi nustatytų taisyklių, naudojo neutralią pavarą, kiek jis suprato iš pateiktos plovykloje informacijos ir nuvažiavo nuo konvejerio per kelias sekundes, kai užsidegė žalia šviesa. Taigi atsakovė nepateikė kitų duomenų, įrodymų, pagrindžiančių liudytojo S. R. atsakomybę dėl ginčo įvykio, kad būtent jo veiksmai buvo automobilių susidūrimo priežastis. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, paslaugos tiekėjas yra verslininkas, todėl įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006). Paslaugos teikėjas, būdamas verslo subjektu, kuriam keliami aukštesni standartai, negali perkelti įrodinėjimo naštos vartotojui.

25.       Vertinant atsakovės, kaip profesionalios paslaugos teikėjos, elgesį pagal teisės aktų nustatytus paslaugų teikėjo elgesio standartus tinkamai suteikti paslaugą ir informuoti apie jos teikimą, atsižvelgtina į atsakovės atstovės teismo posėdžio metu pateiktą informaciją, kad vienoje tunelinėje plovykloje per mėnesį įvyksta 1-2 įvykiai (automobilių susidūrimas jiems nespėjus nuvažiuoti nuo konvejerio), taip pat atsižvelgus į tiek pačios atsakovės atstovės, tiek liudytojo ir ieškovo parodymus, pateiktą įvykio vaizdo įrašą, patvirtinančius, kad automobilis, kurį vairavo S. R., nuo konvejerio nuvažiavo per kelias sekundes, tačiau jų užteko, kad ieškovo automobilis būtų įstumtas į liudytojo vairuotą automobilį, ir nei įmontuoti davikliai, nei atsakovės darbuotojai tinkamai nesureagavo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą apie pernelyg mažą atstumą tarp dviejų transporto priemonių, nes užteko vos kelių sekundžių kontaktui tarp automobilių įvykti. Byloje tiek ieškovas, tiek atsakovo atstovė patvirtino, kad atstumą tarp automobilių sureguliuoja atsakovės darbuotojai, t. y. atsakovė, teikdama paslaugą, neįvertino aplinkybės, kad pernelyg mažas atstumas tarp automobilių važiuojant konvejeriui gali lemti transporto priemonių susidūrimą. Be to, atsakovė, kaip rūpestingas paslaugos teikėjas, nepaisant pasikartojančių incidentų, įvykusių plovykloje nuo konvejerio nespėjus nuvažiuoti plaunamai transporto priemonei, automobilius plovykloje sustato mažu, kaip byloje nurodyta, 1-1,5 m atstumu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal plovyklos operatoriaus pareiginius nuostatus, operatorius turi užtikrinti sklandų plovyklos darbą, tačiau, iš teismo posėdžio metu pateiktų ieškovo parodymų, nustatyta, jog įvykio metu plovykloje darbuotojo nebuvo, t. y. nebuvo užtikrintas sklandus paslaugos teikimas.

26.       Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad nustatytos visos atsakovės CK įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai), t. y. atsakovė, kaip paslaugos teikėja nesielgė tiek atidžiai ir rūpestingai (tarp plaunamų automobilių paliko per mažą atstumą, įvykio metu patalpoje nuolat nebuvo operatoriaus, kuris prižiūrėtų plovimo procesą, sustabdytų konvejerį), dėl ko buvo apgadintas ieškovo automobilis įstumiant jį į priešais važiavusį automobilį, t. y. tarp nepakankamai rūpestingo, kalto, atsakovės elgesio ir ieškovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys. 

27.       Teismų praktikoje pasisakyta, kad žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti ir patirtos išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

28.       Ieškiniu ieškovas prašo jam priteisti 720 Eur automobilio remonto išlaidas ir 40 Eur automobilio remonto sąmatos kainą. Ieškovas į bylą pateikė 2021 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KEB Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta automobilio priekinės dalies remonto kaina – 720 Eur, 2021 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija KEB Nr. (duomenys neskelbtini) už remonto sąmatą – 40 Eur. Ieškovo patirtas išlaidas remontui tai pat patvirtina pateikta remonto sąmata, kurioje nurodyti atlikti darbai už kėbulo darbus, buferio apdailą ir pan. Nurodyti sąmatoje darbai patvirtina ieškovo parodymus apie įvykio mechanizmą, patvirtinančius, kad ieškovo automobilis priekiu atsirėmė į liudytojo vairuotą automobilį (duomenys neskelbtini), jo gale įmontuotą kablį, dėl ko buvo padaryti kėbulo pažeidimai, sulankstytas numeris ir kt. Atsakovė, ginčydama patirtus automobilio pažeidimus, nurodo, kad kontaktas tarp automobilių buvo labai nežymus, todėl kyla abejonių dėl atliktų remonto darbų pagrįstumo, be to ir laiko tarpas tarp įvykio kovo 9 d. ir sąmatos sudarymo balandžio 16 d. yra pakankamai ilgas (1 mėnuo), o tuo laikotarpiu ieškovas dar buvo nuvykęs plauti automobilio į UAB „Plaunu pats“, kas galėjo papildomai pažeisti automobilį ir padidinti remonto sąmatą, tačiau jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokias abejones, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas nurodytus atsakovės teiginius vertina kaip deklaratyvius ir sprendžia, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovo patirtos automobilio remonto išlaidos nėra susijusios su 2021 m. kovo 9 d. atsakovės plovykloje patirto įvykio pasekmėmis ar buvo padidinta dėl ieškovo veiksmų (apgadinta kitoje plovykloje).

29.       Teismas, įvertinęs išdėstytas nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus, patvirtinančius ieškovo ir liudytojo automobilių kontaktą ir jo pažeidimo fakto buvimą, konstatuoja, jog atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagal kuriuos galima būtų vertinti, kad atsakovės, kaip paslaugos teikėjos, vykdoma automobilio plovimo paslaugų teikimo veikla yra organizuota tinkamai, t. y. kad buvo vykdoma tinkama plovimo proceso priežiūra, užtikrintas saugus atstumas tarp plaunamų automobilių, taip pat sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad ieškovui suteikė tinkamos kokybės paslaugą ir ją teikdama nepadarė žalos.

30.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo pateiktos UAB „Martonas“ PVM sąskaitos faktūros, remonto sąmata, yra laikytinos tinkamu objektyviu įrodymu, jog ieškovo automobilio plovimo metu jam buvo padaryta žala. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas atlyginti žalą už automobilio remontą (720 Eur) ir remonto sąmatą (40  Eur), yra pagrįstas.

31.       Ieškovas teismo taip pat prašo priteisti 20 Eur tunelinės plovyklos vertės abonemento išlaidas, kadangi, kaip teigiama ieškinyje, po įvykio negalėjo juo naudotis. Iš byloje pateiktos abonementinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovo automobiliui teikiamos plovimo paslaugos nuo 2021 m. vasario 16 d. iki 2021 m. kovo 16 d. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo įvykis įvyko 2021 m. kovo 9 d., t. y. likus savaitei iki abonemento pabaigos, bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, jog plovyklos paslaugomis naudojosi kas kelias dienas, tačiau po įvykio nepasitikėjo atsakovės paslaugomis ir nuvažiavo į UAB „Plaunu pats“ (2021 m. kovo 11 d. kvitas). Taigi, esant nustatytam, ieškovas abonementu naudojosi atsakovės plovykloje beveik visą jo galiojimo terminą, o nustojo naudoti ne todėl, kad dėl automobilio pažeidimų jo plauti negalėjo (naudojosi kitos plovyklos pasaugomis), tačiau dėl savo subjektyvaus sprendimo, todėl teismas nenustatė teisinio pagrindo už abonementą sumokėtos sumos traktuoti kaip nuostolius pagal CK 6.249 straipsnį.

32.       Ieškiniu taip pat prašoma priteisti 24 Eur, ieškovo išleistus kurui važiuojant kitu automobiliu į UAB „Martonas“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl automobilio remonto darbų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra šalia kitų automobilių remonto dirbtuvių „Martonas“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Savo prašymą atsakovas grindžia pateiktais degalų pirkimo kvitais bei „Google Maps“ žemėlapių duomenimis apie atstumus, kuriuos, pasak ieškovo, jis nuvažiavo tarp namų ir UAB „Martonas“ (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad, kaip buvo minėta, šalys turi įrodyti savo nurodytas aplinkybes, kurias teismas vertina vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, remdamasis įrodymų tikėtinumo principu, kad tam tikros aplinkybės labiau tikėtina, jog buvo, nei nebuvo. Teismo vertinimu, toliau nuo namų esančio autoserviso UAB „Martonas“ pasirinkimas buvo subjektyvus ieškovo sprendimas, objektyvių duomenų, jog automobilis su esamais pažeidimais negalėjo būti remontuojamas arčiau namų esančiame autoservise, byloje nepateikta. Be to, iš pateiktų kuro pirkimo kvitų sunku spręsti, kad šios kuro sąnaudos buvo objektyviai panaudotos važiavimui tik į remonto dirbtuves, kuriose buvo remontuojamas ieškovo automobilis, nenurodyta kaip buvo apskaičiuotos kuro sąnaudos ir pan. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra tikėtinai įrodyta, jog ieškovo prašomos priteisti 24 Eur išlaidos kurui, yra susiję su 2021 m. kovo 9 d. įvykio pasekmėmis, todėl ieškinio reikalavimą priteisti 24 Eur kurui laiko neįrodytu (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98  straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

34.       Ieškovo reikalavimai patenkinti 94,5 proc. (760 Eur x 100/ 804 Eur). Pagal ieškovo pateiktus duomenis, jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 18 Eur žyminis mokestis už ieškinį, taip pat 1814,50 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (viso 1832,50 Eur). Nurodytas bylinėjimosi išlaidas teismas laiko pagrįstomis, todėl, tenkinus ieškinį iš dalies, priteisiamos iš atsakovės ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo reikalavimus patenkinus 94,5 proc., ieškovui iš atsakovės priteisiamas 1731,71 Eur (1832,50 Eur x 94,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

35.       Pagal atsakovės pateiktus duomenis, atsakovė byloje patyrė 1391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis proporcinga atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 76,53 Eur (1391,50 Eur x 5,5 proc.).

36.       Trečiais asmuo AB „Lietuvos draudimas“ neprašė priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

37.       Teisme patirta 18,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, CK 6.279 straipsnis), t. y. valstybės naudai iš atsakovės priteistina 17,77 Eur (18,81 Eur x 94,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Kadangi iš ieškovo priteistinos siuntimo išlaidos (1,04 Eur) neviršija 5 Eur šaliai, todėl jos iš ieškovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270  straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ (j. a. k. 122538045) ieškovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 760 (septyni šimtai šešiasdešimt) Eur žalą, ir 1731,71 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt vienas euras 71 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švaros broliai“ (j. a. k. 122538045) 76,53 Eur (septyniasdešimt šeši eurai 53 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ (j. a. k. 122538045) valstybės naudai 17,77 Eur (septyniolika eurų 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                     Irena Bielskytė