Civilinė byla Nr. e2A-191-933/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01196-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.4.1; 3.4.1.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, TollNet a. s., uždaroji akcinė bendrovė „Kapsch TrafficCom Lietuva“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Proit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (buvusi valstybės įmonė; toliau – AB) Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – Kelių direkcija), kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu perkančiosios organizacijos Kelių direkcijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą „Dėl viešojo pirkimo Nr. 539448 procedūros rezultatų“ (rašto Nr. (11.7)2.2-12407.4) (toliau – Sprendimas); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Kelių direkcija (toliau – ir perkančioji organizacija) tarptautinio atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą Nr. 539448 „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ (toliau – Pirkimas). Ieškovė dalyvavo Pirkime ir pateikė pasiūlymą. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis ieškovė 2022 m. rugpjūčio 19 d. gavo perkančiosios organizacijos raštą Nr. (11.7)2.2-12407. Šiuo raštu perkančioji organizacija informavo ieškovę apie Pirkime nustatytą pasiūlymų eilę ir pateikė informaciją apie Pirkimo dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimą. Pirkimo laimėtoju paskelbta TollNet a. s., surinkusi 67,49 balus, o UAB ,,Proit“ užėmė antrąją vietą, surinkusi 65,29 balus.
3. Perkančioji organizacija ieškovės pasiūlymui pagal Pirkimo sąlygų 12 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijai“ 1 lentelėje nustatytus pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus Q1 – „IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) patirtis vykdant panašaus pobūdžio sutartis“ (toliau – Q1 kriterijus) ir Q2 – „informacinių sistemų architekto patirtis vykdant panašaus pobūdžio sutartis“ (toliau – Q2 kriterijus) skyrė 0 balų įvertinimus. Perkančioji organizacija nurodė, kad:
3.1. Ieškovė neįvykdė Pirkimo sąlygų reikalavimo pateikti klientų pažymas arba lygiaverčius dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovės siūlomi specialistai nurodytais laikotarpiais vykdė IT sistemų analitiko ir informacinių sistemų architekto (arba lygiavertes) pareigas.
3.2. Iš ieškovės užpildytų Pirkimo sąlygų 9 ir 10 priedų neaišku, ar IT sistemų analitiko ir informacinių sistemų architekto vykdytos sutartys tikrai yra transporto priemonių naudotojų apmokestinimo už transporto priemonės nuvažiuotą atstumą informacinės sistemos kūrimo (arba (ir) modernizavimo) ir diegimo sutartys.
3.3. Pirkimo sąlygų 9 ir 10 priedų lentelėse nurodyta ieškovės siūlomų specialistų patirtis kalendorinėmis dienomis, tačiau ieškovės pateiktame užsakovės Tecnositaf S. p. A. atsiliepime pastarieji laikotarpiai neišskirti.
4. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, prašydama panaikinti skundžiamą Sprendimą ir tęsti pasiūlymų vertinimo procedūras, sudarant galimybes ieškovei patikslinti perkančiosios organizacijos nustatytus ieškovės pasiūlymo neaiškumus ir iš naujo atlikti ieškovės pasiūlymo ekonominio naudingumo įvertinimą. Ieškovė pateikė papildomą informaciją, paaiškinančią jos siūlomų ekspertų patirtį. Kelių direkcija 2022 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (11.7)2-13729 „Dėl Jūsų pateiktos pretenzijos (viešasis pirkimas Nr. 539448)“ ieškovės pretenziją atmetė.
5. Ieškovės vertinimu, už kriterijus Q1 ir Q2 jai turėjo būti skirti maksimalūs Pirkimo sąlygose numatyti balai, t. y. po 4 balus už kiekvieną iš šių kriterijų, o ieškovės pasiūlymas turėjo būti pripažintas ekonomiškai naudingesnis už skundžiamu Sprendimu patvirtintoje pasiūlymų eilėje pirmu pripažintą tiekėjo TollNet a. s. pasiūlymą. Ieškovės pasiūlytų specialistų patirtį grindžiančiuose projektuose informacinės sistemos buvo skirtos transporto priemonių naudotojų apmokestinimui už transporto priemonės nuvažiuotą atstumą. Pirkimo sąlygos nereikalavo, kad ir užsakovų pažymose specialistų patirties laikotarpis būtų nurodytas kalendorinių dienų tikslumu, svarbu, jog specialistų patirtis kalendorinių dienų tikslumu būtų aiški iš pasiūlymų visumos. Ieškovė nurodė, kad, jeigu perkančiajai organizacijai kilo klausimų dėl ieškovės pasiūlyme nurodytos informacijos, ji privalėjo kreiptis į ieškovę su prašymu tokią informaciją paaiškinti ir patikslinti, bet ne iš karto skirti 0 balų pagal atitinkamus vertinimo kriterijus. Ieškovės pasiūlymas turėjo būti pripažintas laimėjusiu pirkimą, tačiau perkančioji organizacija ieškovės pasiūlymą įvertino netinkamai, todėl priėmė neteisėtą skundžiamą Sprendimą.
6. Ieškovė teigė, kad perkančioji organizacija ieškovės pasiūlymą pagal kriterijus Q1 ir Q2 vertino netinkamai ir nesilaikydama savo pačios Pirkimo sąlygų, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Nesikreipusi į ieškovę su prašymu paaiškinti ir patikslinti pasiūlymą, perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 45 straipsnio 3 dalies, 55 straipsnio 9 dalies nuostatas ir ignoravo aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo pasiūlymų paaiškinimui ir patikslinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – panaikino Kelių direkcijos sprendimą, kuriuo patvirtinta pasiūlymų eilė, apie kurį ieškovė UAB „Proit“ buvo informuota 2022 m. rugpjūčio 19 d., ir šalis grąžino į prieš pažeidimą buvusią padėtį; priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 10 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Įvertinęs Pirkimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą rinko pagal kainos ir kokybės santykį; kokybės balai pasiūlymui buvo skiriami atsižvelgiant į specialistų darbo patirtį. Pirkimo metu buvo vertinama tiekėjo sutarčiai paskirtų specialistų patirtis įgyvendinant panašaus pobūdžio sutartis (skaičiuojant darbo patirtį vykdant tokias sutartis). Panašaus pobūdžio sutartimi laikoma transporto priemonių naudotojų apmokestinimo už transporto priemonės nuvažiuotą atstumą informacinės sistemos kūrimo (arba (ir) modernizavimo) ir diegimo sutartis. Patirtimi šio kriterijaus apimtyje laikomas darbas konkrečioje sutartyje, kai specialistas buvo priskirtas dirbti konkrečioje sutartyje. Jei specialistas nebuvo priskirtas dirbti konkrečioje sutartyje, tokiu atveju specialisto patirtis nėra skaičiuojama. Vertinama specialisto darbo patirtis kalendorinėmis dienomis, kuri buvo įgyta per pastaruosius penkis metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jeigu sutartys buvo pradėtos įgyvendinti anksčiu nei 5 metus iki pasiūlymų termino pabaigos, tai darbo patirtis šiose sutartyse skaičiuojama tik už laikotarpį, kurio pradžia yra ne anksčiau kaip 5 metai iki pasiūlymų pateikimo dienos. Jei sutartis buvo pradėta ir baigta įgyvendinti anksčiau kaip prieš 5 metus iki pasiūlymų pateikimo dienos, tokia sutartis nebus skaičiuojama. Skaičiuojama specialisto patirtis baigtose arba įgyvendinamose panašaus pobūdžio sutartyse. Patirtis skaičiuojama sumuojant darbo įvykdytose ir (ar) įgyvendinamose panašaus pobūdžio sutartyse trukmes. Jeigu tiekėjo pasiūlytas specialistas vienu metu vykdė daugiau kaip vieną panašaus pobūdžio sutartį, tai šių sutarčių lygiagretūs vykdymo laikotarpiai sumuojasi. Panašaus pobūdžio sutarčių kiekis neribojamas (Pirkimo sąlygų 12 priedo 2 lentelės 3 punktas).
9. Pirkimo sąlygų 52.2 punktas numatė, kad Q1 ir Q2 balams gauti reikalingi tokie dokumentai: norėdamas gauti balą Q1 didesnį už 0 tiekėjas pateikia užpildytą Pirkimo sąlygų 9 priedą ir jį lydinčius dokumentus, įvardytus Pirkimo sąlygų 12 priedo 2 lentelės 3.1 punkte; norėdamas gauti balą Q2 didesnį už 0 tiekėjas pateikia Pirkimo sąlygų 10 priedą ir jį lydinčius dokumentus, įvardytus Pirkimo sąlygų 12 priedo 2 lentelės 3.2 punkte. Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygos pakankamai aiškios, dalyviai šių sąlygų paaiškinti neprašė, ginčo dėl jų nėra.
10. Teismas, palyginęs ieškovės pasiūlymą ir Pirkimo sąlygas, nustatė, kad ieškovė savo pasiūlyme nenurodė specialisto L. E. S. darbo patirties kalendorinėmis dienomis, kuri buvo įgyta per pastaruosius penkerius metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, vykdant sutartis ,,Mokamas tunelis du Mont Blanc“, ,,Kelių rinkliavos vadovas‘‘ ir ,,Kelių rinkliavų sistema ASPI“. Taip pat nenurodė specialisto P. R. darbo patirties kalendorinėmis dienomis, kuri buvo įgyta per pastaruosius penkerius metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, vykdant sutartis „Toll Manager“, ,,Tunnel du Mont Blanc apmokestinimo“, „ASPĮ apmokestinimas“ ir ,,XMonit ASPI“. Kadangi pagal Pirkimo sąlygas turėjo būti vertinama specialisto darbo patirtis kalendorinėmis dienomis, kuri buvo įgyta per pastaruosius penkerius metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Teismas sprendė, kad aptarti duomenys apie specialistų pozicijas neatitinka perkančiosios organizacijos reikalavimų, todėl jie negali būti vertinami ir įtakos kokybės balų skyrimui neturi.
11. Teismas, aiškindamas Pirkimo sąlygų 12 priedo 2 lentelės 3.1 ir 3.2 punkto 2 papunkčio nuostatą (turi būti pateikiamos klientų pažymos arba lygiaverčiai dokumentai, patvirtinantys, kad siūlomas specialistas nurodytu laikotarpiu vykdė IT sistemų analitiko ir (ar) IT sistemų architekto pareigas (arba lygiavertes pareigas)), priėjo išvados, kad nėra pagrindo reikalauti, jog klientų pateiktose pažymose būtų nurodyta ir specialistų darbo trukmė minėtose pareigose kalendorinėmis dienomis. Todėl, nors 2021 m. gegužės 21 d. Tecnositaf S. p. a pažymoje pakartotinai nedetalizuotas ieškovės nurodytų specialistų dirbtų dienų skaičius, teismo vertinimu, negalima vienareikšmiškai konstatuoti ieškovės pateikto dokumento neatitikties perkančiosios organizacijos reikalaujamam dokumentui.
12. Kita vertus, teismas nustatė, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog ieškovės deklaruoti duomenys ir parengti sutarčių bei pareigybių aprašymai patikimai neįrodo specialistų patirties. Toks ieškovės pateiktų duomenų ir viešai prieinamos informacijos neatitikimas reikalauja papildomo ištyrimo. Teismo vertinimu, perkančioji organizacija, siekdama nustatyti, ar ieškovės pasitelkti specialistai turi reikiamą patirtį pagal ieškovės deklaruotą įvykdytų sutarčių sąrašą (,,Mokamas Alžyro greitkelis Est-West“ ir ,,Mokamas Italijos greitkelis A32“, kuriose dirbo specialistas L. E. S., bei „Alžyro greitkelio ,,Est-West“ apmokestinimas“ ir „Italijos greitkelio A32 apmokestinimas“, kuriose dirbo specialistas P. R.), turėjo teisę ir pareigą įpareigoti ieškovę pateikti tokią patirtį patikimai patvirtinančius dokumentus. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad ieškovė neįsitikino, ar ieškovės su partnere pasitelkiami specialistai pateikia realius, tikrovę atitinkančius duomenis.
13. Teismas, spręsdamas ginčą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 pateiktu išaiškinimu, kad, jei be atitinkamų viešojo pirkimo dalyvio paaiškinimų, papildymų ar patikslinimų perkančioji organizacija negali nustatyti gauto pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, ji turi spręsti dėl šio tiekėjo teisės (galimybės) nustatytus trūkumus ištaisyti (pašalinti) įstatymo nustatyta tvarka; tiekėjų teisė (galimybė) patikslinti (paaiškinti) pasiūlymų trūkumus reguliuojama kartu su VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatomis; tokia ūkio subjekto teisė nesiejama su nustatyto trūkumo pobūdžiu (rūšimi), tačiau pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tiekėjų teisė (galimybė) tikslinti neaiškią ar su trūkumais pateiktą pasiūlymo informaciją pirmiausia priklauso nuo to, ar viešojo pirkimo sąlygose buvo aiškiai įtvirtinta sąlyga, jog dėl konkretaus dokumento ar informacijos nepateikimo perkančioji organizacija privalės tokį pasiūlymą atmesti. Jei tokios sąlygos iš anksto nebuvo nustatyta, perkančioji organizacija ir (ar) teismai turi spręsti, ar tiekėjo papildomi paaiškinimai ar naujai pateikti dokumentai nelems, kad teisine prasme bus pateiktas naujas pasiūlymas.
14. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, sprendė, kad perkančioji organizacija, sudarydama pasiūlymų eilę, skubotai vertino ieškovės jai pateiktą informaciją, suabejojusi jos patikimumu, informacijos patikslinti nepareikalavo, todėl tai sudaro pagrindą perkančiosios organizacijos Sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo pripažinti neteisėtu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovė Kelių direkcija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priimti ir prie bylos medžiagos pridėti kartu su skundu teikiamus dokumentus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022. Nutartyje pateikta praktika neatitinka ginčo faktinės situacijos ir negali būti taikoma:
15.1.1. Pirkimo sąlygų 15 punkte Kelių direkcija įtvirtino, kad Pirkime pirmiausiai bus įvertinti dalyvių pasiūlymai ir tik po to bus tikrinama, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio dalyvio pašalinimo pagrindų, ar šio dalyvio kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus. Nutartyje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs pasiūlymų vertinimo etape, kuomet perkančiosios organizacijos patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų dalyvių pašalinimo pagrindų, ar dalyviai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus. Ginčo atveju ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo reikalavimų ekonominio naudingumo balams gauti. Šis kriterijus buvo vertinamas prieš tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams vertinimą. Todėl atsakovė neturėjo pagrindo šiame pasiūlymų vertinimo etape prašyti ieškovės patikslinti pasiūlymą.
15.1.2. Remiantis minėtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais, tiekėjų pasiūlymų tikslinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai pirkimo sąlygose įtvirtintas atitinkamas pasiūlymų atmetimo pagrindas. Ginčo Pirkime įtvirtinta galimybė gauti Q1 ir Q2 ekonominio naudingumo balus buvo dispozityvaus pobūdžio. Pirkimo sąlygų 52.2 punkte įtvirtinta, kad Pirkimo sąlygų 9 ir 10 priedai ir atitinkami dokumentai gali būti pateikiami tik norintiems gauti Q1 ir (ar) Q2 balus didesnius už 0. Nei Pirkimo sąlygose, nei Pirkimo sąlygų prieduose nebuvo įtvirtinta, kad atitinkamų dokumentų nepateikimas lemtų pasiūlymo atmetimą.
15.1.3. Nutartyje nurodyta, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Ginčo Pirkime visų pirma buvo sudarinėjama pasiūlymų eilė, o tik po to buvo vertinama tiekėjų atitiktis kvalifikacijos reikalavimams bei tikrinami tiekėjų pašalinimo pagrindai. Atitinkamai, sudarant pasiūlymų eilę atsakovė tikrino ieškovės pasiūlymo atitiktį ekonominio naudingumo balams Q1 bei Q2 gauti. Todėl duomenų, susijusių su ekonominio naudingumo balais, tikslinimas šiame Pirkimo etape buvo negalimas, nes tokiu būdu būtų buvę keičiami duomenys, kurių pakeitimas būtų lėmęs situaciją, kuomet Pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus.
15.1.4. Nors minėtoje nutartyje pripažinta galimybė tam tikrais atvejais patikslinti pasiūlymą, to nereikėtų suprasti kaip tiekėjo neribotos galimybės jį keisti, pavyzdžiui, siekiant jį pagerinti. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) pateiktose Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse (toliau – Gairės) pažymėta, kad pasiūlymo tikslinimas neturi būti suprantamas kaip tiekėjo neribotos galimybės jį keisti, pavyzdžiui, siekiant jį pagerinti ir gauti daugiau balų. Pirkimo sąlygose buvo numatyta, kad tiekėjų pasiūlymui gali būti suteikiami papildomi ekonominio naudingumo balai Q1 bei Q2 už tiekėjų siūlomų specialistų kvalifikaciją. Ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų papildomiems ekonominio naudingumo balams gauti, todėl atsakovė, neatmesdama ieškovės pasiūlymo, jam neskyrė ekonominio naudingumo Q1 bei Q2 balų. Jeigu atsakovė būtų leidusi ieškovei patikslinti pasiūlymą taip, kad ieškovės pasiūlymui būtų suteikiami papildomi ekonominio naudingumo balai, atsakovė būtų pažeidusi VPĮ 45 straipsnio 3 dalies, 55 straipsnio 9 dalies reikalavimus, taip pat 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus, suteikdama ieškovei nepagrįstą konkurencinį pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu.
15.2. Ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimo ekonominio naudingumo balams Q1 ir Q2 gauti:
15.2.1. Ieškovės siūlomi specialistai neturėjo reikalaujamos patirties įgyvendinant panašaus pobūdžio sutartis. Pirkimo sąlygų 9 ir 10 priedų lentelėse ieškovė nurodė, kad siūlomas IT sistemų analitikas ir informacinių sistemų architektas įgyvendino atitinkamas sutartis, tačiau nepateikė informacijos apie tai, ar nurodytos sutartys iš tiesų yra panašaus pobūdžio sutartys. Iš nurodytų aprašymų nėra aišku, kokio tipo rinkliavos sistema buvo diegiama ieškovės nurodytuose projektuose. Ieškovė neįvykdė reikalavimo pateikti klientų pažymas, patvirtinančias reikalaujamą informaciją.
15.2.2. Ieškovės siūlomų specialistų patirtis kalendorinėmis dienomis neatitiko Pirkimo reikalavimų. Ieškovė pateikė užpildytus Konkurso sąlygų 9 bei 10 priedus su nurodytais siūlomų specialistų patirties, einant atitinkamas pareigas, laikotarpiais, tačiau ieškovės pateikta Tecnositaf S. p. a pažyma nurodytų laikotarpių trukmės nepatvirtino.
15.3. Ieškovės Pirkime pateikti duomenys apie specialistų patirtį vykdant panašaus pobūdžio sutartis, taip pat apie specialistų patirtį kalendorinėmis dienomis neatitinka tikrovės. Ši informacija trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas šios informacijos nepagrįstai nevertino.
15.4. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo nauja ginčo išsprendimui įtakos turinti aplinkybė – ieškovė įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovė prašo priimti naujus įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę – 2022 m. lapkričio 16 d. atsakovės užklausą Lietuvos statistikos departamentui ir 2022 m. lapkričio 21 d. Lietuvos statistikos departamento atsakymą į ieškovės užklausą. Lietuvos statistikos departamentas nurodė, kad tarp jo ir ieškovės buvo sudaryta integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimo (III etapas) paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. STAT-210. Lietuvos statistikos departamentas inicijavo vienašališką tos sutarties nutraukimą dėl UAB ,,Proit“ esminio sutarties pažeidimo, nes UAB ,,Proit“ vėlavo suteikti sutarties reikalavimus atitinkančias paslaugas pagal grafiką. Atsakovės vertinimu, teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje, turėtų atsižvelgti į šią naujai paaiškėjusią aplinkybę, patvirtinančią ieškovės nepatikimumą.
16. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,Proit“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
16.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuota VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies aiškinimo ir taikymo praktika dėl pasiūlymų tikslinimo. Pagal šią praktiką yra leidžiami pasiūlymų patikslinimai, kurių poreikis susiklostė nagrinėjamo ginčo atveju – jeigu tik pirkimo sąlygose nėra (priešingai nei teigia atsakovė) įtvirtinto reikalavimo, kad kartu su pasiūlymu nepateikus tam tikro dokumento ar duomenų, pasiūlymas yra iš karto atmetamas, bei patikslinimu nepateikiama nauja oferta, t. y. pateikiami pasiūlyme esančių duomenų patikslinimai, bet ne kokybiškai nauji duomenys. Ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė visus duomenis, kuriuos Pirkimo sąlygos reikalavo pateikti grindžiant patirtį pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus Q1 ir Q2. Tuo atveju, jeigu atsakovei reikėjo papildomų duomenų apie pasiūlyme jau esančią informaciją, ji privalėjo kreiptis į ieškovę dėl paaiškinimo pateikimo. Patikslinime nepateikta iš esmės naujų duomenų, kurie keistų pasiūlymo esmę.
16.2. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai peržengia ginčo ribas ir su ginčo esme nesusijusiais teiginiais nesąžiningai bando suklaidinti teismą dėl ieškovės tariamo nepatikimumo. Ieškovės siūlomų specialistų patirtį pagrindžiančius projektus ir jų atitikimą Pirkimo sąlygose nustatytiems vertinimo kriterijų Q1 ir Q2 reikalavimams atsakovė privalėjo vertinti ieškovės pasiūlymo vertinimo metu dar prieš priimdama skundžiamą perkančiosios organizacijos Sprendimą. Informacijos apie tariamą projektų netinkamumą atsakovė nevertino nei skundžiamame Sprendime, nei atsakyme į ieškovės pretenziją. Tokiais veiksmais atsakovė ne tik peržengia privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme procedūros metu apsibrėžtas ginčo ribas, bet ir papildomai patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotą faktą, jog atsakovė ieškovės pasiūlymą vertino skubotai ir netinkamai.
16.3. Aplinkybė, kad kita perkančioji organizacija priėmė sprendimą nutraukti su ieškove sudarytą viešojo pirkimo sutartį, yra nesusijusi su nagrinėjamu ginču ir jo išsprendimui įtakos neturi: dėl neteisėto pirkimo sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas; net jeigu teismai ir patvirtintų, kad ieškovė pagrįstai buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, atsakovė turėtų ieškovei leisti pasinaudoti VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje numatyta galimybe įrodyti savo patikimumą.
17. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TollNet a. s. prašo skundą patenkinti, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
17.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo dalyvių teises taisyti pasiūlymų trūkumus. Ieškovė nei pateiktuose sutarčių aprašymuose, kurie buvo pateikti 9 ir 10 prieduose, nei kartu su pasiūlymu pateiktuose lydinčiuose dokumentuose nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad jos pasiūlyme nurodytos sutartys yra panašaus pobūdžio sutartys, t. y. transporto priemonių naudotojų apmokestinimo už transporto priemonės nuvažiuotą atstumą informacinės sistemos kūrimo (arba (ir) modernizavimo) ir diegimo sutartys. Ieškovė nepateikė dalies pirkimo sąlygose nurodytų dokumentų ir informacijos, o pirkimo sąlygose buvo numatyta, kad, nepateikus atitinkamų duomenų, vertinimas pagal Q1 ir Q2 kriterijus nebus atliekamas ir bus skiriama 0 balų, todėl ieškovė neturėjo teisės taisyti savo pasiūlymo trūkumų.
17.2. Dalis duomenų, kuriuos ieškovė pateikė kartu su savo pasiūlymu, buvo neaiškūs, prieštaringi ir keliantys abejonių, tačiau tolimesnis vertinimas, ar šie prieštaringi duomenys galėjo būti tikslinami, yra beprasmis, nes tai neturi įtakos teisingam šios bylos išsprendimui.
17.3. Ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai melagingus duomenis, todėl bet kuriuo atveju teisė taisyti pasiūlymo trūkumus ieškovei negali būti suteikta. Pirmosios instancijos teismas dalį trečiojo asmens pateiktos informacijos apie ieškovės melagingus duomenis apskritai ignoravo. Dalį pateiktos informacijos vertino ir jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, bet į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė priimdamas galutinį nesąžiningam tiekėjui palankų sprendimą. Ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai dvejopo pobūdžio melagingus duomenis: 1) melagingus duomenis apie sutarties „Mokamas Rusijos greitkelis M4“ pobūdį; 2) melagingus duomenis apie ieškovės siūlomų specialistų patirties trukmes vykdant atitinkamas sutartis. Trečiasis asmuo TollNet a. s. visus argumentus ir įrodymus apie ieškovės pateiktus melagingus duomenis pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį, todėl ieškovė turėjo visas galimybes paneigti iškeltas abejones dėl jos nesąžiningo elgesio, pateikti papildomus paaiškinimus ar dokumentus. Teismas neatliko visiško ir tinkamo aplinkybių apie ieškovės pateiktus melagingus duomenis tyrimo ir vertinimo. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą ex officio (liet. pagal pareigas) peržengti ginčo ribas tais atvejais, kai į bylą yra pateikiami ginčo šalies akivaizdžius nesąžiningus veiksmus pagrindžiantys įrodymai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodė trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TollNet a. s. jis papildo du, trečiojo asmens vertinimu, esminę reikšmę turinčius apeliacinio skundo motyvus, kurie patvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumą (žr. atsiliepimo 24 punktą). Šiuo aspektu pažymėtina, kad: trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą; atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė – išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo (CPK 318 straipsnio 1 dalis); teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą yra ribojama galimybė kitam subjektui išplėsti apeliacinio skundo argumentus (motyvus). Tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi savarankiškų argumentų dėl ko, jo manymu, skundžiamas sprendimas, yra neteisėtas, jis turi procesinę teisę dėl savarankiškų argumentų teikti savo apeliacinį skundą.
21. Į nurodytus išaiškinimus atsižvelgtina vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir (ar) pagrįstumą.
Dėl ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų
22. Ieškovė UAB ,,Proit“ 2023 m. sausio 9 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikia atsikirtimus į trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, TollNet a. s. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomus argumentus. Ieškovė nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo nenurodė argumentų dėl ieškovės pateiktos neva melagingos informacijos ir dėl ieškovės negalėjimo patikslinti pasiūlymo. Tokie siurpriziniai trečiojo asmens argumentai nepatenka į sprendžiamo ginčo ribas ir apeliacinės instancijos teismo neturi būti vertinami. Ieškovė taip pat nurodo, kad trečiasis asmuo savo teiginius dėl ieškovės pateiktos informacijos apie pagal kriterijus Q1 ir Q2 siūlomų specialistų patirtį melagingumo grindžia išimtinai rangovo Aitek S. p. A. reklamine medžiaga. Atsižvelgdamas į viešai skelbiamos rangovo Aitek S. p. A. reklaminės medžiagos ir užsakovo Tecnositaf S. p. a pateiktų pažymų informacijos skirtumus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti duomenys apie specialistų patirtį pagal kriterijus Q1 ir Q2 yra neaiškūs ir netikslūs. Priešingai nei teigia trečiasis asmuo, teismas įvertino informaciją apie ieškovės pateiktų duomenų atitikimą viešai skelbiamai informacijai ir nekonstatavo pateiktų duomenų melagingumo.
23. Atsakovė Kelių direkcija atsiliepime į rašytinius paaiškinimus prašo atmesti ieškovės UAB „Proit“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes kaip nepagrįstas ir jomis nesivadovauti. Pažymi, kad TollNet a. s. atsiliepime į ieškinį detaliai nurodė, jog ieškovė Pirkime perkančiajai organizacijai pateikė melagingus duomenis. Pateikusi melagingus duomenis apie savo siūlomų specialistų patirtį bei jų vykdytas sutartis, ieškovė siekė gauti ekonominio naudingumo balus Q1 ir Q2.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Vadovaujantis šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principu, toks pats draudimas taikytinas taip pat atsiliepimo į apeliacinį skundą keitimui (papildymui) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Apeliacinį procesą reglamentuojančios civilinio proceso teisės normos nenustato atsiliepimo teikimo dėl pateikto atsiliepimo procesinės galimybės. Taigi ieškovė neturi teisės teikti paaiškinimų raštu ir keisti (pildyti) atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės paaiškinimai raštu ir atitinkamai atsakovės Kelių direkcijos atsiliepimas į rašytinius paaiškinimus nepriimami (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-647-798/2020).
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinėje instancijoje
25. Atsakovė (apeliantė) prie apeliacinio skundo teikia 2022 m. lapkričio 16 d. Kelių direkcijos paklausimą; 2022 m. lapkričio 21 d. Lietuvos statistikos departamento atsakymą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nurodė, jog byla Nr. e2-506-883/2022 yra išnagrinėta. Tačiau 2022 m. lapkričio 15 d. ieškovė UAB „Proit“ buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
26. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
27. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
28. Byloje ieškovė ginčijo atsakovės 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštu pateiktą sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo, pasiūlymo eilės sudarymo ir laimėjusio tiekėjo pripažinimo. Pagal atsakovės nurodytas aplinkybes ir teikiamus įrodymus ieškovė po ginčijamo sprendimo priėmimo buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tokiomis aplinkybėmis nebuvo remtasi priimant ginčijamą sprendimą.
29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinant teikiamų įrodymų sąsajumą su ginčijamu sprendimu, atsakovės teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl nustatytų esminių bylos aplinkybių
30. Atsakovė vykdė pirkimą – projekto „Elektroninės kelių rinkliavos sistemos kūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos.
31. Pirkimo sąlygų nuostatos numatė, kad (nurodomos tik aplinkybės, kurios susijusios su sprendžiamo ginčo apimtimi):
31.1. Q1 ir Q2 balams gauti reikalingi dokumentai (52.2 punktai): 52.2.1 – norėdamas gauti balą Q1 didesnį už 0.00 (žr. 12 priedą), tiekėjas pateikia užpildytą konkurso sąlygų 9 priedą ir jį lydinčius dokumentus, įvardytus konkurso sąlygų 12 priedo 2 lentelės 3.1 punkte. Jeigu tiekėjas nesiekia gauti balo didesnio nei 0.00, tuomet jis 9 priedo ir jį lydinčių dokumentų neteikia. Tokiu atveju perkančioji organizacija apie IT sistemų analitiką (informacinių sistemų veiklos vertinimo ekspertą) bus informuota po sutarties įsigaliojimo (jeigu to tiekėjo pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu); 52.2.2 – norėdamas gauti balą Q2 didesnį už 0.00 (žr. 12 priedą), tiekėjas pateikia konkurso sąlygų 10 priedą ir jį lydinčius dokumentus, įvardytus konkurso sąlygų 12 priedo 2 lentelės 3.2 punkte. Jeigu tiekėjas nesiekia gauti balo didesnio už 0.00, tuomet jis 10 priedo ir jį lydinčių dokumentų neteikia. Tokiu atveju perkančioji organizacija apie informacinių sistemų architektą bus informuota po sutarties įsigaliojimo (jeigu to tiekėjo pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu);
31.2. 9 priedas – Informacija apie siūlomo IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) darbo patirtį panašaus pobūdžio sutartyse. Specialisto įvykdytų panašaus pobūdžio sutarčių sąrašas, kuriame pateikiami duomenys apie specialisto darbo patirtį IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) arba lygiavertėse pareigose. Panašaus pobūdžio sutartys tai: transporto priemonių naudotojų apmokestinimo už transporto priemonės nuvažiuotą atstumą informacinės sistemos kūrimo (arba (ir) modernizavimo) ir diegimo sutartys.
31.3. 10 priedas – Informacija apie informacinių sistemų architekto darbo patirtį panašaus pobūdžio sutartyse. Specialisto įvykdytų panašaus pobūdžio sutarčių sąrašas, kuriame pateikiami duomenys apie specialisto darbo patirtį informacinių sistemų architekto arba lygiavertėse pareigose. Panašaus pobūdžio sutartys tai: transporto priemonių naudotojų apmokestinimo už transporto priemonės nuvažiuotą atstumą informacinės sistemos kūrimo (arba (ir) modernizavimo) ir diegimo sutartys.
31.4. 12 priedas – Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijai. Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinks pagal kainos ir kokybės santykį. Vertinimo kriterijus – Q1 – IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) patirtis vykdant panašaus pobūdžio sutartis. Lyginamasis svoris – L1=4,00. Q2 – informacinių sistemų architekto patirtis vykdant panašaus pobūdžio sutartis – L2=4,00. Q1 – balas už IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) patirtį, vykdant panašaus pobūdžio sutartis (panašaus pobūdžio sutarčių apibrėžimas pateiktas 2 lentelės 3 punkte). Balas apskaičiuojamas pagal formulę: Qvertinamo1 – konkursiniame pasiūlyme nurodyto IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) patirtis kalendorinėmis dienomis. Pastaba: jeigu siūlomo IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) patirtis yra didesnė nei 1 095 kalendorinės dienos, tuomet į šią formulę vis tiek įrašoma, jog Qvertinamo1 yra lygūs 1 095 kalendorinėms dienoms. Qmax1 – maksimaliai galima IT sistemų analitiko informacinių sistemų veiklos vertinimo patirtis (Qmax1 – 1 095 kalendorinės dienos). Qmin1– minimali IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) patirtis (Qmin1 – 90 kalendorinių dienų). L1 – IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) patirties kriterijaus lyginamasis svoris (4,00). Balas apskaičiuojamas apvalinant dvejais skaičiais po kablelio. Q2 – balas už informacinių sistemų architekto patirtį vykdant panašaus pobūdžio sutartis (panašaus pobūdžio sutarčių apibrėžimas pateiktas 2 lentelės 3 punkte). Balas Q2 apskaičiuojamas pagal pirmiau nurodytas taisykles.
31.5. Pateikiami užpildyti pirkimo sąlygų priedai Nr. 9 ir Nr. 10 pagal konkurso sąlygų 52.2 punkto reikalavimus. Panašaus pobūdžio sutarčių kiekis neribojamas.
31.6. Antrojo kriterijus parametras (Q1) – IT sistemų analitiko patirtis (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) kalendorinėmis dienomis vykdant panašaus pobūdžio sutartis. Vertinama IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) patirtis vykdant panašaus pobūdžio sutarčių įgyvendinimą per paskutinius penkerius metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Vertinama tiekėjo konkrečiai nurodyto vieno IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) patirtis vykdant panašaus pobūdžio sutartis patirtis. Daugiau nei vieną IT sistemų analitiką (informacinių sistemų veiklos vertinimo ekspertą) siūlyti negalima. Jeigu siūlomo specialisto darbo patirtis panašaus pobūdžio sutartyse yra ? 90 kalendorinių dienų (arba tiekėjas nepateikia užpildyto 9 priedo ir jį lydinčių dokumentų), tuomet skaičiavimas pagal šio priedo 2.5.1 punkte pateiktą formulę konkursiniam pasiūlymui neatliekamas, tiekėjo pasiūlymas tiesiog gauna 0,00 balų (t. y. Q1=0,00). IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) patirčiai pagrįsti pateikiama: 1) informacija apie IT sistemų analitiką (informacinių sistemų veiklos vertinimo ekspertą), kuris laimėjimo atveju dirbs su perkančiąja organizacija, nurodant specialisto vardą, pavardę ir dabartinę darbovietę; 2) IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) įvykdytų projektų (sutarčių) sąrašas, pateikiant projektų aprašymą, jų trukmę, bei nurodant pareigas ir darbo trukmę minėtose pareigose, dokumentai patvirtinantys reikalaujamą IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) darbo patirtį, taip pat nurodomi projektų klientai ir jų kontaktiniai duomenys, bei pateikiamos klientų pažymos arba lygiaverčiai dokumentai, patvirtinantys, kad siūlomas specialistas nurodytu laikotarpiu vykdė IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) pareigas (arba lygiavertes pareigas). Kartu pateikiami siūlomo IT sistemų analitiko (informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto) sutikimai dėl Perkančiosios organizacijos galimybės susisiekti su informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto įvykdytų projektų sąraše nurodytu kliento(-ų) kontaktiniu asmeniu dėl detalesnės informacijos apie eksperto įvykdytą / vykdomą projektą. Jeigu tiekėjo siūlomas IT sistemų analitikas su tiekėju darbo santykiais nesusijęs, tokiu atveju siūlomas specialistas laikomas kvazisubtiekėju (įrašomas į 2 priedo lentelę ,,Informacija apie specialistus, kurie bus pasitelkiami vykdant pirkimo sutartį, tačiau jie nėra tiekėjo ar tiekėjo pasitelkiamo subtiekėjo darbuotojai pasiūlymo pateikimo metu, bet laimėjimo atveju būtų įdarbinti“) ir turi būti pateikta tiekėjo ir siūlomo informacinių sistemų veiklos vertinimo eksperto pasirašyta deklaracija, kad laimėjus konkursą, specialistas bus tiekėjo ar jo subtiekėjo įdarbintas ir atliks numatytas funkcijas sutarties galiojimo laikotarpiu.
31.7. Trečio kriterijus parametras (Q2) – Informacinių sistemų architekto patirtis vykdant panašaus pobūdžio sutartis. Siejamų nuostatų detalizavimas analogiškas pirmiau išdėstytoms.
32. UAB „Proit“ teikė pasiūlymą Pirkime, tarp jų – informaciją pagal siūlomo IT sistemų analitiko patirtį (informacinės sistemos veiksmų vertinimo eksperto) panašaus pobūdžio sutartyse – L. E. S. – „Aitek S. p. A.“, informaciją apie siūlomo IT sistemų architekto patirtį vykdant panašaus pobūdžio sutartis – P. R. Aitek S. p. A.
33. Atsakovė ginčijamu 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu dėl viešojo pirkimo Nr. 539448 procedūrų rezultatų nustatė pasiūlymų eilę; taip pat paaiškino, kodėl už specialistų patirtį UAB ,,Proit“ pasiūlymui buvo suteikti nuliniai balai (t. y. Q1=0,00 ir Q2=0,00).
34. Ieškovė teikė pretenziją dėl 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo, kurioje nurodė, kad: perkančioji organizacija netinkamai įvertino tiekėjo pasiūlymo ekonominį naudingumą pagal ekonominio naudingumo kriterijus Q1 ir Q2, skirdama 0 balų; pažeidė pareigą kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymo neaiškumų ar netikslumų, jei tokie perkančiosios organizacijos būtų nustatyti; pažeidė pareigą užtikrinti efektyvų ir skaidrų viešųjų pirkimų atlikimą, elgtis rūpestingai ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir taip neįgyvendino viešųjų pirkimų principų ir tikslų.
35. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (11.7)2-13729 netenkino ieškovės pretenzijos. Atsakyme taip pat pažymima, kad <...> nėra aišku, ar jame minimos sutartys buvo transporto priemonių naudotojų apmokestinimo už transporto priemonės nuvažiuotą atstumą informacinės sistemos kūrimo (arba (ir) modernizavimo) ir diegimo sutartys; užpildytuose konkurso sąlygų 9 ir 10 prieduose taip pat nėra pateikta informacijos, ar sutartys, kurios yra įvardytos Tecnositaf S. p. A. atsiliepime, yra transporto priemonių naudotojų apmokestinimo už transporto priemonės nuvažiuotą atstumą informacinės sistemos kūrimo (arba (ir) modernizavimo) ir diegimo sutartys.
Dėl ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo
36. Iš ginčijamo perkančiosios organizacijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo matyti, kad:
36.1. pirkimo laimėtoju pripažinta TollNet a. s. (pasiūlymo ekonominio naudingumo balas – 67,49, vertinamo pasiūlymo kokybės balas 13,92, Q=Q1+Q2+Q3=2,96+2,96+8,00=13,92); ieškovė UAB „Proit“ užėmė antrą vietą (pasiūlymo ekonominio naudingumo balas – 65,29, vertinamo pasiūlymo kokybės balas 8,00, Q=Q1+Q2+Q3=0,00+0,00+8,00=8,00, t. y. TollNet a. s. ir ieškovės balų skirtumas sudaro 2,2 balo.
36.2. viešųjų pirkimų komisija paaiškino, kodėl už specialistų patirtį UAB ,,Proit“ pasiūlymui buvo suteikti nuliniai balai (t. y. Q1=0,00 ir Q2=0,00).
37. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-506-883/2022 ieškovės ieškinį tenkino – panaikino atsakovės Kelių direkcijos sprendimą, kuriuo patvirtinta pasiūlymų eilė, apie kurį ieškovė informuota 2022 m. rugpjūčio 19 d., ir nuspręsta šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį.
38. Vertinant atsakovės apeliacinio skundo argumentus visų pirma keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 pateiktais išaiškinimais.
39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, jog:
39.1. <...> vis dėlto išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nusprendžia, kad, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą nacionalinę jurisprudenciją, jos gausumą ir nuoseklumą, taip pat siekiant teisinio aiškumo, yra pagrindas atskirai konstatuoti, jog ankstesnė kasacinio teismo praktika keistina nustatant, kad tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisės ir pareigos pasiūlymų tikslinimo srityje pagal VPĮ savaime nepriklauso tik nuo to, kokius konkrečius duomenis kyla poreikis paaiškinti, patikslinti ar pataisyti (79 punktas).
39.2. Konstatuotina, kad ES teisiniame reguliavime ir jį aiškinančioje Teisingumo Teismo praktikoje taikant vienodą pasiūlymų tikslinimo modelį, nepriklausomai nuo taisytinos informacijos (duomenų) pobūdžio, nacionalinis reguliavimas aiškintinas tokiu būdu, jog tiekėjams nepripažįstama mažesnė pasiūlymo tikslinimo apimtis tik todėl, kad poreikis paaiškinti ar papildyti duomenis susijęs su pirkimo objekto techninėmis savybėmis ar teisiniais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje spręstina, ar trečiasis asmuo galėjo pagal procese pateiktus paaiškinimus patikslinti teismų nustatytą pasiūlymo trūkumą (84 punktas).
39.3. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais ir teismų praktikos precedentais bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokias teisės aiškinimo taisykles: jei be atitinkamų viešojo pirkimo dalyvio paaiškinimų, papildymų ar patikslinimų perkančioji organizacija negali nustatyti gauto pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, ji turi spręsti dėl šio tiekėjo teisės (galimybės) nustatytus trūkumus ištaisyti (pašalinti) įstatymo nustatyta tvarka; tiekėjų teisė (galimybė) patikslinti (paaiškinti) pasiūlymų trūkumus reguliuojama kartu taikomomis VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatomis; tokia ūkio subjekto teisė nesiejama su nustatyto trūkumo pobūdžiu (rūšimi), tačiau pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (85 punktas).
39.4. Atsižvelgiant į tai, tiek perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu, tiek teismai procese pirmiausia turi nustatyti, ar viešojo pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintos nuostatos, kad konkretaus dokumento nepateikimas lemia viso pasiūlymo atmetimą. Tik nustačius, kad tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo atitinkamo trūkstamo dokumento atžvilgiu nėra nustatyta, spręstina, ar atskiro (papildomo) dokumento pateikimas, ar jau esamų duomenų patikslinimas de jure nelemia naujo pasiūlymo pateikimo situacijos (89 punktas).
39.5. Antrojo pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo (de jure naujo pasiūlymo pateikimo) kriterijaus taikymas priklauso nuo įvairių reikšmingų konkretaus atvejo aplinkybių, jų visumos vertinimo, a fortiori (ypač) nustatyto trūkumo turinio (pobūdžio). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, bendrai taikant galiojančios redakcijos VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatas turi būti nustatyta, ar pasiūlyme nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma) akivaizdžiai suponuoja jo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ar ji tiesiog be papildomų tiekėjo paaiškinimų ar patikslinimų nepakankama šiai atitikčiai nustatyti (90 punktas).
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-469/2022 (kitoje civilinėje byloje) nurodė, kad:
40.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 dėl VPĮ nuostatų pateikti toliau nurodomi išaiškinimai dėl tiekėjų teisės apskritai tikslinti pasiūlymo trūkumus ir šios teisės įgyvendinimo sąlygų (40 punktas).
40.2. Pirma, perkančiųjų organizacijų teisės leisti tiekėjams papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymą ir ūkio subjektų teisės pasinaudoti šia galimybe apimtis priklauso nuo to, ar laikomasi ES reguliavimo dėl pasiūlymų tikslinimo, visų pirma atsižvelgiant į vienodo požiūrio principo reikalavimus, o ne nuo to, ar reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai (kvalifikacijos sąlygos), kaip techninės specifikacijos ar kaip sutarties įvykdymo sąlygos; dėl to bendrai aiškinamos ir taikomos VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatos suponuoja vienodą pasiūlymų tikslinimo modelį, nepriklausomai nuo taisytinos informacijos (duomenų) pobūdžio; atsižvelgiant į tai, tiekėjams nepripažįstama mažesnė pasiūlymo tikslinimo apimtis tik todėl, kad poreikis paaiškinti ar papildyti duomenis susijęs su pirkimo objekto techninėmis savybėmis ar teisiniais reikalavimais (cituojamos nutarties 77, 84, 85 punktai) (41 punktas).
40.3. Antra, pasiūlymų tikslinimo ribojimai priklauso nuo dviejų sąlygų koegzistavimo (nustatymo): a) ar perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose nėra nustačiusi, kad atitinkamo dokumento ar informacijos nepateikimas lemia tiekėjo pasiūlymo atmetimą, todėl tokios informacijos tikslinimas ar dokumento vėlesnis pateikimas, kaip nesuderinamas su viešųjų pirkimų principais, yra draudžiamas; b) kai pirmiau nurodytos sąlygos pirkimo dokumentuose nėra nustatyta ar tiekėjo pasiūlymo trūkumas nesusijęs su atitinkamo (pirkimo sąlygose nustatyto) turinio informacija ar konkrečiu dokumentu – ar pasiūlymo trūkumo šalinimas, taisant ar pildant pasiūlymą (naujų duomenų pateikimas ar nurodytos informacijos pakeitimas), atsižvelgiant į įvairias konkretaus atvejo aplinkybes, nelemia de jure naujo pasiūlymo pateikimo (cituojamos nutarties 88–90 punktai) (42 punktas).
40.4. <...> nors aptariamoje kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos byloje buvo sprendžiama dėl pasiūlymo dalies, susijusios su teisiniais pirkimo objekto aspektais (prekių kokybės garantija), tačiau, atsižvelgiant į bendrą pasiūlymo trūkumų šalinimo modelį, minėtos teisės aiškinimo taisyklės aktualios ir tapačiai taikytinos kvalifikacijos duomenų tikslinimo atveju (43 punktas).
41. Įvertinus bylos aplinkybes, kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus nurodytoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtoje kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra aktualūs ir šioje byloje, o apeliantė apeliaciniame skunde neteisingai aiškina kasacinio teismo nurodytus išaiškinimus.
42. Aptariamu atveju ieškovės teikti pasiūlymo duomenys, kurie aktualūs sprendžiamo ginčo aspektu, patvirtina, kad: dėl IT Sistemų analitiko L. E. S. – „Aitek S. p. A“ buvo nurodytos šešios sutartys (1. Mokamas Rusijos greitkelis M4; 2. Mokamas Alžyro greitkelis Est-West; 3. Mokamas Italijos greitkelis A32; 4. Mokamas tunelis du Mont Blanc; 5. Kelių rinkliavos vadovas; 6. Kelių rinkliavų sistema ASP1); dėl IT sistemų architekto P. R. buvo nurodytos šešios sutartys (1. Alžyro greitkelio „Est-West“ apmokestinimas; 2. Italijos greitkelio A32 apmokestinimas; 3. „Toll Manager“; 4. „Tunnel du Mont Blanc“ apmokestinimas; 5. ASPI apmokestinimas; 6. „XMonit ASPI“ apmokestinimas).
43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde pateiktu aiškinimu, kad atsakovė aptariamame pasiūlymų vertinimo etape neturėjo pagrindo prašyti ieškovės jos pateiktą pasiūlymą, kuris siejamas su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais, patikslinti, papildyti arba paaiškinti. Perkančiosios organizacijos skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pačiai atsakovei kilo daug neaiškumų dėl ieškovės nurodytų sutarčių, tačiau ji nesikreipė į ieškovę dėl tokių aplinkybių patikslinimo, papildymo arba paaiškinimo, o suteikė nulinius balus.
44. VPĮ 45 straipsnio 3 dalies nuostata, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nustatė, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis). VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostata, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nustatė, kad, vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų.
45. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad duomenų, susijusių su ekonominio naudingumo balais tikslinimas, būtų lėmęs situaciją, kuomet Konkurso sąlygų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Pažymėtina, kad, visų pirma, perkančioji organizacija turėjo kreiptis į ieškovę dėl patikslinimo, papildymo arba paaiškinimų pateikimo. Toks kreipimasis savaime nelemtų naujo pasiūlymo pateikimo situacijos ar viešųjų pirkimų principų pažeidimo. O apie tokios situacijos galimą atsiradimą būtų galima daryti išvadą tik įvertinus gautų patikslinimų, papildymų arba paaiškinimų turinį ir (ar) prie šių paaiškinimų teikiamą papildomą medžiagą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad <...> bet kokiu atveju pirmiausia turi būti nustatyta, ar tiekėjui tokia teisė apskritai suteiktina, o tik vėliau – kaip jis šią teisę gali įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-469/2022 44 punktas).
46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turėjo įpareigoti ieškovę pateikti patikslinimus, papildymus arba paaiškinimus, kurie siejami su ekonominio naudingumo balais Q1 ir Q2, ir tik tada svarstyti, ar ieškovei galėjo būti (ne)skiriami Q1 ir Q2 ekonominio naudingumo balai. Pati atsakovė ir apeliaciniame skunde nurodo, kad <...> iš nurodytų aprašymų nėra aišku, kokio tipo rinkliavos sistema buvo diegiama ieškovės nurodytuose projektuose, <...> (žr. apeliacinio skundo 3.52 punktą). Konkurso sąlygos numatė, kad: buvo galima siūlyti tik po vieną atitinkamą specialistą; reikalavo pateikti klientų pažymas arba lygiaverčius dokumentus, patvirtinančius, kad siūlomi specialistai nurodytu laikotarpiu vykdė atitinkamas pareigas; iii) numatė galimybę susisiekti su sąraše nurodytu asmeniu dėl detalesnės informacijos apie specialisto įvykdytą / vykdomą projektą gavimo.
47. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo sąlygose nustatyta, kad jeigu siūlomo specialisto darbo patirtis panašaus pobūdžio sutartyse yra ? 90 kalendorinių dienų (arba tiekėjas nepateikia užpildyto 9 priedo ir jį lydinčių dokumentų), tuomet skaičiavimas pagal šio priedo 2.5.1 pateiktą formulę konkursiniam pasiūlymui neatliekamas, tiekėjo pasiūlymas tiesiog gauna 0,00 balų (t. y. Q1 = 0,00) (12 priedo 3.1 punktas); jeigu siūlomo informacinių sistemų architekto darbo patirtis panašiose sutartyse yra ? 90 kalendorinių dienų (arba tiekėjas nepateikia užpildyto 10 priedo ir jį lydinčių dokumentų) tuomet skaičiavimas pagal šio priedo 2.5.2 pateiktą formulę konkursiniam pasiūlymui neatliekamas, tiekėjo pasiūlymas tiesiog gauna 0,00 balų (t. y. Q1 = 0,00) (12 priedo 3.2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtose nuostatuose vartojamas terminas „neužpildo priedo ir jį lydinčių dokumentų“, t. y. vartojama jungiamoji sąvoka „ir“. Aptariamu atveju ieškovė teikė užpildytus priedus ir teikė juos lydinčius dokumentus. Atsakovė kai kuriuos lydinčius dokumentus vertino kaip neaiškius. Esant tokioms aplinkybėms negalima sutikti su trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, dėstoma pozicija, kad vienodai turėtų būti vertinamos tiek tos situacijos, kai apskritai nepateikiami nurodyti dokumentai, tiek tos situacijos, kai tam tikri dokumentai teikiami, bet juose nėra pateikiama visa būtina informacija pagal perkančiąją organizaciją. Esant tokiai situacijai, kai yra teikiami užpildyti priedai ir juos lydinti informacija, tačiau perkančiajai organizacijai informacija yra neaiški, nepakankama, turėtų būti sudaroma galimybė tiekėjui šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti.
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Pirkimo sąlygas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal Pirkimo sąlygų nuostatas <...> nėra pagrindo reikalauti, jog klientų pažymose būtinai turėjo būti nurodyta ir darbo trukmė minėtose pareigose kalendorinėmis dienomis (žr. sprendimo 34 punktą).
Dėl melagingos (tikrovės neatitinkančios) informacijos
49. Atsakovės (apeliantės) teigimu, ieškovė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją: i) ieškovės duomenys apie specialistų patirtį vykdant „Panašaus pobūdžio sutartis“ neatitinka tikrovės; ii) ieškovės pateikti duomenys apie specialistų patirtį kalendorinėmis dienomis vykdant „Panašaus pobūdžio sutartis“ taip pat neatitinka tikrovės.
50. Pasisakant dėl šių argumentų visų pirma pažymėtina, kad ginčijamame sprendime ieškovei apskritai neskiriant atitinkamų balų dėl ekonominio naudingumo kriterijų Q1 ir Q2, nebuvo remtasi aplinkybėmis, jog ieškovės duomenys apie specialistų patirtį vykdant „Panašaus pobūdžio sutartis“ ir (ar) ieškovės pateikti duomenys apie specialistų patirtį kalendorinėmis dienomis vykdant „Panašaus pobūdžio sutartis“ neatitinka tikrovės, nurodytos aplinkybės nebuvo kvalifikuotos kaip melagingos informacijos pateikimo situacija ar pan.
51. Antra, pažymėtina, kad ieškovės atžvilgiu apskritai nebuvo priimtas sprendimas dėl jos pasiūlymo atmetimo, tai susiejant su melagingos informacijos pateikimu. Gi toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagal savo pasekmių turinį sukelia daug didesnes pasekmes negu ieškovės byloje ginčijamas sprendimas.
52. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūrų, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl ko per pastaruosius vienerius metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų arba taikomos kitos panašios sankcijos. VPĮ 52 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie tiekėją (tiekėjų grupės atveju – apie visus grupės narius), kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį.
53. Pirkimo sąlygos numatė, kad pasiūlymas atmetamas, jeigu dalyvis, apie nustatytų reikalavimų atitikimą, yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis (Pirkimo sąlygų 78.7 punktas). Pirkimų sąlygų 5 priede Tiekėjų pašalinimo pagrindai nurodyta, kad tiekėjas, kiekvienas tiekėjų grupės partneris, subtiekėjas ar kitas ūkio subjektas, kurių pajėgumais remiamasi, pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas, kiekvienas tiekėjų grupės partneris, subtiekėjas ar kitas ūkio subjektas, kurių pajėgumais remiamasi, dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 50 straipsnį (6 punktas).
54. Melaginga informacija pripažįstama iš esmės dviem atvejais, kai, pirma, nuslepiama ar pateikiama melaginga informacija apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įskaitant profesinį pajėgumą (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 3 punktas), antra, abejonės dėl melagingos informacijos tiekėjo nepašalintos pateikiant dokumentus, nurodytus VPĮ 50 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020).
55. Pirkimo sąlygose esant įtvirtintam pašalinimo pagrindui dėl melagingos informacijos tampa neaktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad tais atvejais, kai viešojo pirkimo sąlygose neįtvirtintas neprivalomas tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos pagrindas ir perkančioji organizacija dėl to negali atmesti nesąžiningo tiekėjo pasiūlymo, šiam vis tiek kyla neigiamo pobūdžio padariniai – ribojimas tikslinti neaiškius, netikslius ar nepakankamus kvalifikacijos duomenis, nors tokia teisė sąžiningiems ūkio subjektams privalėtų būti suteikta (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011).
56. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teiginiais, kad trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, TollNet a. s. 2022 m. spalio 24 d. atsiliepime buvo dėstomi tam tikri klausimai dėl melagingos informacijos. Atsiliepime nurodyta, kad:
56.1. <...> ieškovė, nurodydama, kad IT sistemų analitiko L. E. S. darbo trukmė, vykdant sutartį „Mokamas Rusijos greitkelis M4“, buvo nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pateikė akivaizdžiai melagingą informaciją, nes to paties Aitek S. p. A. oficialiais skelbiamais duomenimis ši sutartis buvo pradėta vykdyti 2017 metais ir baigta dar 2019 metais (žr. šio atsiliepimo 1 Priedo 3 lapą) (22 punktas);
56.2. <...> ieškovė, nurodydama, kad IT sistemų analitiko L. E. S. darbo trukmė, vykdant sutartį „Mokamas Alžyro greitkelis East“, buvo nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2021 m. gegužės 21 d., pateikė akivaizdžiai melagingą informaciją, nes to paties Aitek S. p. A. oficialiais skelbiamais duomenimis ši sutartis buvo baigta vykdyti dar 2019 metais (žr. šio atsiliepimo 1 Priedo 5 lapą).
56.3. <...> IT sistemų analitikas L. E. S. negalėjo įgyti jokios patirties 2020-2021 metais vykdydamas šią sutartį, nes tuo laikotarpiu Aitek S. p. A. šios sutarties nebevykdė (27 punktas).
56.4. <...> ieškovė, nurodydama, kad IT sistemų architekto P. R. darbo trukmė, vykdant sutartį „Mokamas Alžyro greitkelis East“, buvo nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2021 m. gegužės 21 d., pateikė akivaizdžiai melagingą informaciją, nes to paties Aitek S. p. A. oficialiais skelbiamais duomenimis ši sutartis buvo baigta vykdyti dar 2019 metais (žr. atsiliepimo 1 Priedo 5 lapą) (47 punktas) (žr. taip pat 60-61, 67 punktus).
57. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pastebėjimu, kad pirmosios instancijos teismas dėl tokių aplinkybių tik nurodė, jog: <...> tačiau pagal viešai skelbiamą informaciją Rusijos greitkelyje M4 atskiruose ruožuose yra nustatytas fiksuotas mokestis pagal transporto priemonės klasę ir pagal paros laiką, o ne pagal nuvažiuotą atstumą (79 punktas); <...> toks ieškovės pateiktų duomenų ir viešai prieinamos informacijos neatitikimas reikalauja papildomo ištyrimo (sprendimo 39 punktas); <...> ieškovė, savo pasiūlyme deklaruodama, jog specialistai ėjo nurodytas pareigas atitinkamuose projektuose, privalėjo iš anksto (prieš teikdama pasiūlymą) įsitikinti šios informacijos teisingumu (41 punktas).
58. CPK 329 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
59. Pagal VPĮ informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tiesai patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016, 53 punktas). Papildomo teisinio aiškinimo kriterijus, kaip duomenų kvalifikavimo kaip (ne)melagingos informacijos pagrindas, nėra absoliutus ir turi taikymo ribas, juo negalima piktnaudžiauti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 118 punktą). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje tiekėjo pateiktos informacijos pripažinimą melaginga, inter alia (liet. be kita ko), pažymėta, kad informacija pripažintina melaginga nustačius objektyviojo (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviojo (informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad ji neatitinka realybės) elementų kumuliatyvų egzistavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktą).
60. Kasacinio teismo išaiškinta, kad objektyvios tiesos nustatymas laikytinas svarbiausiu sprendžiant, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija melaginga; tais atvejais, kai nėra aiškūs faktiniai pasiūlymo duomenys, per se (liet. savaime) nepaneigiama galimybė jų (duomenų) pripažinti melaginga informacija; ši gali paaiškėti ir konkretus faktinis pasiūlymo turinys gali būti nustatytas tiek atliekant pirminį pasiūlymų vertinimą, tiek vertinant po perkančiosios organizacijos prašymo pateiktus pasiūlymo paaiškinimus, tiek nagrinėjant tiekėjo pateiktą pretenziją ar sprendžiant ginčą teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 53, 54 punktus).
61. Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodoma esą ieškovė pateikė melagingą informaciją (žr. atsiliepimo 63 punktas). Informacijos melagingumas siejamas su ieškovės teiktuose prieduose nurodyta informacija, kurią taip pat atitinka ieškovės teiktas perkančiajai organizacijai Tecnositaf S. p. A. 2021 m. gegužės 21 d. raštas bei prie ieškinio teiktas Tecnositaf S. p. A in Liqauidazione 2022 m. rugsėjo 6 d. raštas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, įrodinėdamas melagingą informaciją, remiasi Italijos įmonės Aitek S. p. A. viešai skelbiamais duomenimis. Vertinant vien teikiamų paminėtų įrodymų turinį apeliacinėje bylos nagrinėjimo stadijoje darytina išvada, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovės pateikti duomenys yra melagingi. Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, išdėstytos aplinkybės tik patvirtina tai, kad ieškovės pateikti duomenys buvo prieštaringi, o dėl tų prieštaringų duomenų perkančioji organizacija privalėjo imtis priemonių dėl jų patikslinimo, papildymo arba paaiškinimo.
62. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo turinį (argumentus, dėl kurių ieškovei nebuvo paskirti atitinkami balai), apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kuriomis grindžiama tikrovės neatitinkanti informacija, tai, kad dėl proceso dalyvių nurodomos skirtingos informacijos reikalinga buvo imtis priemonių dėl jos patikslinimo, papildymo arba paaiškinimo, perkančioji organizacija pati neatliko papildomo aiškinimosi ir tomis aplinkybėmis nesirėmė savo pačios priimtame ginčijamame sprendime – pati perkančioji organizacija nepriėmė sprendimo, kuriame būtų konstatuota, kad ieškovė pateikė melagingą informaciją, darytina išvada, jog dėl išdėstytų aplinkybių ieškovei neturėjo būti ribojama galimybė imtis priemonių dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo arba paaiškinimo.
Dėl įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą
63. Kaip nurodo atsakovė (apeliantė), teismui jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, paaiškėjo aplinkybė, jog ieškovė UAB „Proit“ 2022 m. lapkričio 15 d. buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Apeliantė teigia, kad nepaisant to, jog VPĮ 91 straipsnis nedraudžia į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtrauktam tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau toks faktas mažų mažiausiai patvirtina tokio tiekėjo nesąžiningumą.
64. Kaip jau minėta pirmiau, šioje byloje ieškovė ginčija atsakovės 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštu pateiktą sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo, pasiūlymo eilės sudarymo ir laimėjusio tiekėjo pripažinimo. Pagal atsakovės nurodomas aplinkybes ieškovė jau po ginčijamo sprendimo priėmimo buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tokiomis aplinkybėmis nebuvo remtasi priimant ginčijamą sprendimą. Subjektui esant įtrauktam į Nepatikimų tiekėjų sąrašą bei dalyvaujant kitame pirkime turėtų būti sudaryta galimybė apsivalyti (reabilituotis). Be to, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ji yra apskundusi teismui kitos perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti viešojo pirkimo sutartį (ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą 49 punktas). Taigi nurodytos aplinkybės aptariamo ginčo kontekste nepatvirtina ieškovės skundžiamo bei pirmosios instancijos teismo pripažinto neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo.
65. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinant ginčo dalyką, darytina išvada, kad paminėta aplinkybė negali riboti pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovei pareigos sudaryti galimybę ieškovei imtis priemonių dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo arba paaiškinimo.
Dėl procesinės bylos baigties
66. Nors trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas turi teisę, bet ir pareigą ex officio peržengti ginčo ribas tais atvejais, kai į bylą yra pateikiami ginčo šalies akivaizdžius nesąžiningus veiksmus pagrindžiantys įrodymai (CPK 4238 straipsnio 2 dalis), tačiau aptariamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovės (tiekėjos) veiksmų neteisėtumas yra akivaizdus.
67. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92, par. 59–60).
68. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nesudaro pagrindo naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, todėl atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnis).
71. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo nėra pagrindo priteisti jai iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio išlaidų ir išlaidų už advokato pagalbą) (CPK 93, 98 straipsniai).
72. Trečiasis asmuo TollNet a. s. prašė iš ieškovės UAB „Proit“ priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas 3 900 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, atitinkamai pakeisti pirmojoje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Trečiasis asmuo TollNet a. s. byloje palaikė atsakovės poziciją. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo nėra pagrindo priteisti trečiajam asmeniui TollNet a. s. byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
73. Ieškovė UAB „Proit“ prašė iš apeliantės (atsakovės) priteisti 5 662,80 Eur su PVM dydžio bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai civilinėje byloje apmokėti.
74. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinėje instancijoje viršija Rekomendacijų 7, 8.11 punktų nustatytus maksimalius dydžius. Remiantis Rekomendacijų nuostatomis, įvertinus Rekomendacijų 3 punkte nustatytus kriterijus, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 314,65 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, o kita prašymo dalis netenkintina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Proit“, juridinio asmens kodas 302560374, 2 314,65 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje iš atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, juridinio asmens kodas 188710638.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Žilvinas Terebeiza
Alma Urbanavičienė