Civilinė byla Nr. e2A-495-587/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18198-2020-1

Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.7.1; 1.3.7.5.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 

(S)

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2022 m. balandžio 25 d. 

                                                                   Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-802/2021 pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. T. ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus II-osios sprendimą, atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) prašymą priteisti jai iš ieškovo žalos atlyginimą, priteisti ieškovui iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jis ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas dirbti pas atsakovę pradėjo 2019 m. rugsėjo 15 d. 2019 m. rugsėjo 12 d. ryte atvyko, buhalterė L. M. pakvietė jį ir paaiškino, kad jis turi pasirašyti dviejuose saugos žurnaluose, jis pasirašė, pareikalavo pačių instrukcijų. Buhalterė pateikė du dokumentus – darbo sutartis, su kuriomis susipažinti neleido, liepė pasirašyti. Ieškovas juos pasirašė. Ieškovo niekas neinstruktavo. Rugsėjo 15 d. buvo sekmadienis, jis 8 val. išvyko iš įmonės į komandiruotę. Frankfurto Maine, automobilių aikštelėje jis turėjo pasikrauti 3-4 metų senumo AUDI Q2. Ryte, apie 9-10 valandą, jis pastebėjo ant krautino automobilio dešinės pusės durelių du nubrėžimus. Paskambino vadybininkei Ž. B., kuri neleido krautis automobilio, pasakė, kad jis turi nufotografuoti apgadinimus. Fotografuoti ieškovui neleido, pasakė, kad ant priekinės automobilio sėdynės yra defektinis aktas. Apie tai jis informavo vadybininkę, tada ji leido krautis. Pasikrovęs išvažiavo. Pasakė, kad mašinos yra nešvarios ir kad padarė žymą CMR-e. Nežymėjo apie apgadinimą, buvo apgadinimo aktas. Kitos dienos rytą jis nusikrovimo vietoje viską padavė klientui. Šis dokumentus nusinešė į kabinetą ir liepė palaukti prie mašinos. Po kurio laiko atnešė jam CMR važtaraštį su įrašu apie defektą ir pasakė, kad jokių dokumentų, įskaitant defektinį aktą nėra. Ieškovas paskambino vadybininkei, viską pasakė. Vadybininkė paaiškino, kad jis blogai įformino dokumentus. Instrukcijas, kaip turi elgtis tokioje situacijoje, ieškovas gavo tik lapkričio 11 d. į savo planšetinį kompiuterį. Buvo sulaikytas jo 5300 Eur atlyginimas. Ieškovo išsilavinimas – aukštasis techninis, specialybė autovežių inžinierius. Nežino, kas parengė ieškovo nurodytą defektinį aktą, jis buvo vokiečių kalba. Kad tai defektinis aktas, sprendė iš formos. Buvo įrašyti automobilio numeriai, išdetalizuotos detalės, pažymėtos defektų vietos. Automobilio apgadinimas nebuvo stiprus, lyg buku daiktu nubraukta. Priekinės durelės buvo nubrauktos daugiau. Nurodo, kad šioje įmonėje buvo tik vienintelis šis jo reisas, negalvojo, kad komandiruotė bus 3 mėnesius, joje išbuvo 98 paras. Atsakovė turėjo pateikti įrodymus, kad ieškovas apgadino automobilį, arba kad netinkamai užpildė CMR važtaraštį. Išklotinės rodo, kad jis net 5 kartus skambino vadybininkei, paskui paskambino ir E. V.. Ieškovas žino, kad tokiais atvejais reikia važtaraštyje atžymėti, jog automobilis šlapias, jo apžiūrėti negalima ir tai yra pakankama, jeigu yra negalima surašyti visų defektų. Iki 2019 m. lapkričio 5 d., t. y. jau po žalos, ieškovas nebuvo gavęs jokių nurodymų, dirbo iš savo patirties. Atsakovė neįrodė ieškovo netinkamų veiksmų, nėra pagrindo jo atsakomybei. 

3.       Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir jos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad žala atsirado ieškovui vykdant darbines pareigas. Ieškovas privalėjo imtis priemonių žalai išvengti, kaip numatė vairuotojo pareiginiai nuostatai, su kuriais jis buvo supažindintas pasirašytinai. Ieškovas krovimo darbus privalėjo atlikti saugiai, patikrinti krovinio išorinę būklę, o jai neatitinkant, būtina įrašyti pastabas važtaraštyje. Ieškovo teiginys, kad jis nebuvo supažindintas su taisyklėmis, neatitinka tikrovės. Sudarant darbo sutartį, jam buvo įteiktos darbo tvarkos taisyklės. Smulkiai išdėstytų ir aprašytų krovos taisyklių atsakovės bendrovėje nėra dėl to, jog kiekvienas tolimųjų reisų vairuotojas privalo turėti kvalifikacinį 95 kategorijos pažymėjimą. Ieškovo turimas profesinės kvalifikacijos pažymėjimas galioja iki 2023 m. spalio 1 d., ieškovas turi didelę profesinę patirtį. Byloje ieškovo minima atmintinė yra pagalbinis dokumentas vairuotojui iš administracijos. Tai nėra būtinas dokumentas, su kuriuo jis turi būti supažindintas pasirašytinai. Ieškovas piktybiškai nevykdė jam žinomų reikalavimų ir savo veiksmais padarė žalą. Nėra nustatyta, ar ieškovas sužalojo automobilį, ar tokį priėmė pasikrauti, tačiau tai jo atsakomybės nepašalina, jis turėjo surašyti defektinį aktą. Jei defektinis aktas būtų buvęs, ieškovas būtų jį saugojęs, tai pagrindas neprašyti žalos atlyginimo iš jo. Apie patirtą žalą atsakovę informavo klientas iš Vokietijos, ne ieškovas. Atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. V. nurodė, kad ieškovas, atvykęs į Frankfurtą, apie 10 valandą skambino vadybininkei dėl to, kad netinka krovinio numeris, neleidžia krautis. Ž. B. susisiekė su Vokietijos įmone, jie patikslino numerį, persiuntė naują numerį ir pradėjo krautis. Skambučio apie apgadinimus iš ieškovo nesulaukė. Krovinio apgadinimai galėjo būti padaryti tiek iki pakrovimo, tiek vežant, pakrovimo vietoje CMR važtaraštyje nėra jokių įrašų.

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atsakovei iš ieškovo priteisė 1 264,23 Eur žalos atlyginimą, 1 895,46 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Iš atsakovo valstybei priteisė 7,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovui kyla pareiga atlyginti žalą už apgadintą krovinį.

6.       Į bylą pateikti vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiai nuostatai, kuriuose nustatyti reikalavimai vairuotojui, veiksmai pakraunant ir iškraunant krovinį. Ieškinyje ieškovas teigė, jog jis CMR 18 punkto grafoje nurodė krovinio defektus, vėliau jis savo paaiškinimus keitė, negalėjo paaiškinti, kodėl uždėjo spaudą, o ne pažymėjo apgadinimus. Teismas ieškovo paaiškinimus šiuo aspektu pripažino nenuosekliais ir prieštaringais. Ieškovas, nors ir pažymėjo CMR 18 skiltyje, kad „Automobilis purvinas ar šlapias, atlikti neįmanoma“, tačiau įrašų apie automobilio Audi Q2 VIN Nr. WAUZZZGA9KA003778 apgadinimus nėra. Iškraunant automobilį atsakovės klientas jokio defektinio lapo nerado, todėl jis į CMR važtaraštį įrašė rastus atgabento krovinio pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ar atidus tinkamai užfiksuodamas esamus pažeidimus, išsaugodamas dokumentus. Ieškovo argumentai, nurodyti nagrinėjant bylą, patvirtina, jog tvarka, kaip jis turi elgtis žalos atveju, jam buvo gerai žinoma.  

7.       Tinkamai neįformindamas gauto krovinio apgadinimų, ieškovas neatliko savo darbo pareigų ir tokiu būdu suponavo pagrindą jo darbdavio civilinei atsakomybei kilti, ryšys tarp neatliktų pareigų ir darbdaviui dėl to padarytos žalos yra tiesioginis ir akivaizdus. Vykdyti savo darbines funkcijas ieškovas galėjo tik turėdamas vairuotojo 95 kodo kvalifikaciją – pradinės profesinės kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį asmeniui teisę ES šalyse komerciniais tikslais (gaunant už tai atlyginimą) verstis krovinių ir keleivių pervežimu. Ieškovas buvo įgijęs šią kvalifikaciją, pats nurodė apie turimą ilgametį vairuotojo ekspeditoriaus stažą, kas suponuoja išvadą apie aukštesnę asmens kvalifikaciją ir jo gebėjimus. 

8.       Padaryta žala neviršija 3 ieškovo VDU (DK 153 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad nėra reikšminga, ar ieškovas automobilį pasikrovė apgadintą, ar jį apgadino transportuodamas. Nuslėpęs šias aplinkybes, nesiėmęs visų būtinų veiksmų žalai išvengti (atsakovei nebūtų kilusi pareiga atlyginti žalą, jeigu ieškovas būtų vykdęs pareiginėje instrukcijoje jam nustatytas pareigas), ar jos dydžiui sumažinti, ieškovas yra kaltas. Atsakomybei taikyti didesnės reikšmės neturi, ar veiksmus atliko (galimai neatliko pareigų) dėl didelio neatsargumo ar tyčia (jei perveždamas krovinį apgadino pats). Tarp ieškovo neveikimo ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, žalos atsiradimo metu šalis siejo darbiniai santykiai, žalos atsiradimas buvo tiesiogiai susijęs su ieškovo darbine veikla, todėl ieškovas privalo atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 

9.       Ieškovas J. T. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo prie civilinės bylos prijungti 2021 m. gegužės 17 d. rašysenos eksperto A. B. ekspertizės aktą Nr. 20210517/01. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       darbdavys privalėjo įrodyti darbuotojo (apelianto) kaltę, kadangi būtent jis kreipėsi į DGK prašydamas iš apelianto priteisti žalą. Šiuo atveju atsakovė savo reikalavimą atlyginti žalą grindė 2020 m. sausio 30 d. iš kliento Audi Zantrum I. K. Brod GmbH gauta 1 504,43 Eur dydžio sąskaita už tai, kad 2019 m. spalio 10 d. pakrovimo metu buvo apgadintos Audi Q2 dešinės pusės priekinės durelės. Pateiktas 2019 m. birželio 28 d. (beveik 4 mėn. iki automobilio pakrovimo dienos) protokolas, kuriame nežinoma data yra fiksuotos automobilio nuotraukos, sąskaita už automobilio remontą, CMR važtaraštis ir 2020 m. gruodžio 30 d. apelianto paaiškinimas. Darbdavys neįrodė apelianto kaltės, jog apeliantas tiesiogiai apgadino transporto priemonę Audi Q2 arba netinkamai užpildė CMR važtaraštį. 

9.2.       Apeliantui pasirašant 2019 m. rugsėjo 12 d. darbo sutartį Nr. 53, atsakovės darbuotoja L. M. apeliantui davė pasirašyti, kaip pati nurodė, saugos žurnaluose, tačiau apeliantas nebuvo realiai supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, gaisrinės saugos instrukcijomis, pareiginiais nuostatais, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, jam nebuvo pateiktos jokios instrukcijos.

9.3.       Ieškovas 2021 m. birželio 16 d. teismo prašė prie civilinės bylos pridėti 2021 m. gegužės 17 d. rašysenos eksperto A. B. ekspertizės aktą Nr. 20210517/01, kuris patvirtino, kad darbo sutarties sudarymo dieną direktorės V. V. darbovietėje nebuvo. Apeliantui įteikta darbo sutartis Nr. 53, sudaryta tarp apelianto ir atsakovės, atstovaujamos direktorės V. V., nebuvo pasirašyta pačios direktorės, ji neturėjo galimės supažindinti apelianto su įmonės vidaus dokumentais. Teismas prašymą atmetė, taip užkirto kelią apeliantui įrodyti savo argumentus, pažeidė rungtyniškumo principą.

9.4.       Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sprendimą priėmė vadovaudamasis išimtinai tik atsakovės pateiktas dokumentais ir atsakovės darbuotojų paaiškinimais, neįvertino UAB „ARV-auto“ konsultacinės išvados, kurioje konstatuota, jog apeliantas ginčo situacijoje teisingai užpildė CMR važtaraštį, dėl ko jam neturi kilti atsakomybė.  

9.5.       Pareiginiuose nuostatuose nurodytos taisyklės neapima visų galimų krovinio gabenimo situacijų. Apie automobilio Audi Q2 būklę, jog jis nešvarus, dėl ko negalima jo apžiūrėti, apeliantas antspaudu pažymėjo CMR važtaraštyje. Pareiginiuose nuostatuose nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis toks antspaudas gali būti padėtas CMR važtaraštyje. Apeliantas privalėjo pirmenybę teikti antspaudo uždėjimui, o ne galimai ne visų defektų surašymui. Apeliantas CMR važtaraštį užpildė tinkamai, taip, kaip yra mokoma vairuotojų- ekspeditorių kursuose su tikslu įgyti 95-tą kodą. Automobilio Audi Q2 savininkui teko pareiga įrodyti, jog vairuotojas sukėlė automobiliui kokius nors defektus. Nėra įrodymų (foto nuotraukų, vaizdo medžiagos), jog būtent apeliantas kraudamas sužalojo krovinį. Atsakovei sutikus, jog ji neturi krovos darbų organizavimo taisyklių, ir nurodžius, kad krovos darbus, įskaitanti ir CMR važtaraščio užpildymą, vairuotojas išmoksta eidamas atitinkamus kursus, buvo teiktas UAB „ARV-auto“ konsultacinis raštas. Teismas nenustatė, kokie teisės aktai nustato, kaip turi būti užpildytas CMR važtaraštis ginčo situacijoje. 

9.6.       Apeliantas 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė pasiaiškinimą atsakovei dėl krovinio Audi Q2, kuriame aiškiai nurodė, jog automobilyje matė defektinį aktą. Apeliantas CMR važtaraštyje atliko įrašą, kad automobilis yra nešvarus arba šlapias, dėl ko negali apžiūrėti krovinio.  Atsakovei CMR važtaraštis elektroniniu paštu atsiųstas dar 2019 m. spalio 11 d., kai automobilis buvo pristatytas į numatytą objektą. Atsakovė be jokio pagrindo siekia charakterizuoti apeliantą kaip nekompetentingą, konfliktišką darbuotoją. Kreipdamasi į DGK atsakovė dar nebuvo apmokėjusi žalos, tai padarė tik 2020 m. kovo 2 d. Nurodyti atsakovės veiksmai nebuvo įvertinti teismo. 

9.7.       2019 m. rugsėjo 13 d. supažindinimas su darbo tvarkos taisyklėmis buvo akivaizdus ginčo objektas. 2021 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje apklausta buvusi atsakovės direktorė V. V. atsiminė aplinkybę, jog apeliantas su darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas 2019 m. rugsėjo 13 d., tačiau neatsiminė kitų bylai svarbių aplinkybių. Teismas nustatė, jog darbo sutartis ir žurnalai buvo pasirašyti tą pačią dieną, todėl kyla klausimas, kaip liudytoja galėjo prisiminti supažindinimą su tvarkos taisyklėmis, tačiau neprisiminti, kada sudaryta darbo sutartis. 

9.8.       Atsakovė 2020 m. vasario 6 d. pareiškime nurodė, kad apeliantas išvažiuodamas iš pakrovimo vietos, neinformavo vadybininkės. Apeliantui kartu su ieškiniu pateikus telefoninių pokalbių išklotines, į bylą pateiktas 2020 m. kovo 6 d. vadybininkės paaiškinimas, kad neva nurodytą dieną apeliantas nerado, kur pasikrauti automobilių, dėl to daug kartų skambino. Pasiaiškinimas surašytas praėjus penkiems mėnesiams nuo įvykio, nėra aišku, kaip vadybininkė galėjo prisiminti tokią detalę. Tokia informacija nebuvo pateikta su pareiškimu DGK. Šių aplinkybių teismas neišnagrinėjo, neatsižvelgė į apelianto poziciją, jog visi automobiliai buvo toje pačioje vietoje, vadybininkei skambino jau būdamas pasikrovimo vietoje. Teismas nepagrįstai vertino, jog DGK byloje (136-137 lapai) pateikti dokumentai patvirtina, kad apeliantas nerado pasikrovimo vietos, dokumentuose nenurodyta, apie kokius krovinius kalbama.  

9.9.       Viename el. laiške atsakovės darbuotojas 2020 m. kovo 9 d. nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo automobilio Audi Q2 nuotraukas, darytas 2019 m. birželio 28 d., nors pasikrovimas vyko 2019 m. spalio 10 d., t. y. po daugiau nei trijų mėnesių. Nėra įrodymų, kad automobilis 2019 m. spalio 10 d. buvo be defektų, kur buvo visą nurodytą laiką. Atsakovė, gavusi apelianto  paaiškinimą, jog jis matė automobilio defektinį aktą, neišsiaiškino informacijos, kreipėsi į DGK. Apeliantui pateikus atsiliepimą, susisiekė su Audi Q2 savininku, kuris nepateikė apelianto kaltės įrodymų. Faktas, kad apeliantas CMR 18-oje grafoje nurodė, kad automobilis šlapias ir nešvarus, nepatvirtina jo kaltės. Teismas neišsiaiškino, kodėl atsakovė prašė krovinio savininko grąžinti sumokėtus pinigus, nebuvo išsiaiškinta, kur yra krovinio defektinis aktas, atsakovės ir automobilio savininko susirašinėjimas į bylą nepateiktas. Defektiniai aktai registruojami sistemoje, atsakovė turėjo teisę patikrinti, ar defektinis aktas yra registruotas.

9.10.       Apelianto nuomone, buvo pažeistos jo teisės į tinkamą bylos išnagrinėjimą DGK, nesant teisėto pagrindo buvo pakeistas bylos nagrinėjimo procesas iš žodinio į rašytinį. 

9.11.       Apelianto atstovė 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą atlyginti iš viso 1 500 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, detaliai nurodė suteiktas paslaugas, pateikė 4 apelianto advokatei atliktus pavedimus. Nenumatyta, jog teikiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, privaloma pateikti sąskaitą, nėra detalizuota, ką privalomai turi nurodyti klientas, pervesdamas pinigines lėšas. Nekyla abejonių, jog atlikti pavedimai yra susiję su civiline byla Nr. e2-64-802/2021, jie atlikti tuo laiku, kai buvo teikiamos teisinės paslaugos byloje. Teismo reikalavimas pateikti sąskaitas yra perteklinis, toks nurodymas jau išnagrinėjus bylą užkerta kelią laimėjusiai šaliai prisiteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.12.       Teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas. Teismui dar 2021 m. birželio 29 d. buvo pateiktas reikalavimas nušalinti teisėją E. P.. Teisėja, nagrinėdama bylą, pakeltu tonu reaguodavo į ieškovo kitai šaliai užduodamus klausimus, tuo tarpu atsakovės atžvilgiu sušvelnindavo toną. 2021 m. birželio 16 d. teismo posėdyje teisėja vadovavosi atsakovės pateiktais rašytiniais dokumentais, neišverstais į lietuvių kalbą, pati tiesiogiai konsultavo atsakovę dėl dokumentų pateikimo, kartu su atsakovės atstovu jo telefone tikrino turimus dokumentus, tarėsi, kurie dokumentai yra svarbūs bylai išnagrinėti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovui buvo leista posėdžių salėje būti be apsaugos priemonių. 2021 d. gegužės 25 d. nutartimi teisėja advokatei D. V. išaiškino piktnaudžiavimo procesu teisines pasekmes, dėl to, jog advokatė teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo kitose bylose arba neturėjimo galimybės prisijungti į bylos nagrinėjimą per ZOOM programą. 2021 m. liepos 2 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo pirmininko pavaduotoja I. N. apelianto prašymą atmetė. Prašymą dėl teisėjos E. P. nušalinimo išnagrinėjo teisėja, kuri tą pačią dieną (2021 m. liepos 2 d.) kitoje civilinėje byloje Nr. e2-81-985/2021 dėl apelianto ir atsakovės civilinio ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmė sprendimą apelianto ieškinį atmesti.

9.13.       Teisėjos E. P. šališkumas apelianto atžvilgiu buvo tęsiamas toliau ironišku tonu reaguojant į 2021 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu apelianto atstovės pateiktą prašymą, jog į teismo posėdį vienu metu atvažiuotų visi liudytojai (atsakovės darbuotojai). Po apelianto atstovės baigiamosios kalbos teisėja, neišėjusi į sprendimo priėmimo kambarį, prieš atsakovei pradedant savo baigiamąją kalbą, akivaizdžiai parodė savo šališkumą, pažemino advokatės garbę ir orumą ne tik kliento, tačiau ir atsakovės bei jo atstovo akivaizdoje. 

9.14.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto pateiktą dokumentą, kurį apeliantas prašo prijungti prie bylos – 2021 m. gegužės 17 d. rašysenos eksperto A. B. ekspertizės aktą Nr. 20210517/01, kuris patvirtino, kad darbo sutarties sudarymo dieną direktorės V. V. darbovietėje nebuvo, kadangi apeliantui įteikta darbo sutartis Nr. 53, sudaryta darbdavio atstovės direktorės V. V., nebuvo pasirašyta pačios direktorės. Ji neturėjo galimybės supažindinti apelianto su įmonės vidiniais dokumentais. 

2.       Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovei turėtas atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       byloje atsakovė apelianto kaltę dėl žalos darbdaviui padarymo grindžia apelianto 2019 m. gruodžio 30 d. pasiaiškinimu, kuriame nurodyta, kad pasikrovimo metu jis jau matė krovinio sužalojimus (nepriklausomai nuo to, ar automobilis buvo purvinas, ar ne), bet sužalojimų nefiksavo, kliento Audi Zentrum I. K. Brod Gmbh dokumentais apie žalos padarymo faktą bei apimtis, dokumentais, patvirtinančiais, jog apeliantas buvo supažindintas su pareigybės aprašymu, darbo tvarkos taisyklėmis ir žinojo, kaip reikia elgtis priimant pervežti sužalotą krovinį, liudytojų parodymais. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, bent iš dalies paneigiančių apelianto kaltę dėl žalos darbdaviui padarymo. 

10.2.       UAB „ARV-auto“ konsultacinė išvada yra niekinė. Apelianto prašymas dėl išvados surašymo nepateiktas, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar UAB „ARV-auto“ buvo pateiktos visos faktinės bylos aplinkybės. Konsultacijos išvados nėra kategoriškos, konkretizuotos, jos pateiktos kaip atskiro asmens subjektyvi nuomonė.

10.3.       2021 m. birželio 16 d. posėdyje teismas pagrįstai atsisakė priimti 2021 m. gegužės 17 d. rašysenos eksperto A. B. ekspertizės aktą Nr. 20210517/01. Apelianto pasirinktam ekspertui pateiktas darbo sutarties antras egzempliorius nėra dokumentas iš bylos. Byloje yra originali darbo sutartis su apelianto ir direktorės V. V. originaliais parašais. Šis dokumentas yra tinkamas įrodymas byloje, šiuo dokumentu teismas pagrįstai vadovavosi, priimdamas sprendimą byloje.

10.4.       Teismas tinkamai įvertino tai, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. sudarant darbo sutartį, apeliantui buvo įteiktos susipažinti darbo tvarkos taisyklės ir pareiginiai nuostatai. Su šiais dokumentais jis susipažino vietoje, juos perskaitė direktorės V. V. ir buhalterės L. M. akivaizdoje. Vadybininkė Ž. B. papildomai smulkiai išaiškino, ką reikia daryti, jei krovinys neatitinka dokumentuose nurodytų kiekių bei kokybės, kaip tai įforminti, ką ir kaip apie tai informuoti, kaip pranešti apie kilusias reiso metu problemas darbdaviui. Ž. B. apeliantui pateikė vairuotojo atmintinę, kurioje papildomai smulkiai išdėstyta ši informacija. Po susipažinimo su dokumentais L. M. pateikė apeliantui pasirašyti Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnalą. Susipažinimo faktą savo parašu patvirtino ir įmonės direktorė V. V.. Kadangi darbo sutartyje buvo numatyta, kad darbą apeliantas pradeda nuo 2019 m. rugsėjo 15 d., šia data buvo padarytas įrašas Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnale. Apeliantas parašu registracijos žurnale patvirtino ne susipažinimo su dokumentais datą, o susipažinimo faktą.  

10.5.       Pastebėjęs krovinio defektus, apeliantas privalėjo užpildyti automobilio Q2, defektinį aktą ir pranešti apie tai vadybininkei Ž. B.. Defektinis aktas nebuvo surašytas ir niekam nepateiktas. Savo 2019 m. spalio 10 d. paaiškinime apeliantas nurodė, kad krovinio iškrovimo vietoje iškraunant automobilį Q2, jo defektinio akto nebuvo, apie ką kliento atstovas padarė atitinkamą įrašą Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje. Pranešimus telefonu vadybininkei Ž. B. paneigia jos 2020 m. kovo 6 d. rašytas paaiškinimas. Susirašinėjant su apeliantu žinutėmis, jis net neužsiminė apie problemas dėl automobilio Audi Q2 rastų sužalojimų. Atsakovė niekuo neparėmė ir faktiškai negalėjo paremti teiginių, kad vadybininkė Ž. B. būtų davusi apeliantui nurodymą pasikrauti transportuoti sužalotą automobilį, prieš tai neįforminus sužalojimo fakto defektiniu aktu bei atžyma tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje. Jame apeliantas įrašė tik savo pareigybę, vardo pirmą raidę ir pasirašė, patvirtindamas, kad automobilis buvo purvinas ir dėl to jo apžiūrėti nebuvo įmanoma. Kadangi apeliantas tvirtina, jog sužalojimus pastebėjo jau pakraunant automobilį, šio įrašo buvimas neįtakoja jo atsakomybės ribų dėl žalos padarymo, neeliminuoja pareigos atlyginti turtinę žalą.

10.6.       Apeliantas pateikė tik atstovavimo išlaidų paskaičiavimą be pagrindimo, mokėjimo nurodymų kopijas be nuorodos į tikslinę pinigų pervedimo paskirtį. Teismas neturėjo objektyvių duomenų apie mokėjimų sąsają su nagrinėjama civiline byla. Lygiagrečiai tuo pačiu laiku Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-64-802/2021 tarp tų pačių šalių. Teismui nebuvo galimybės nustatyti, už kurioje byloje suteiktas advokato paslaugas buvo pervesti pinigai, todėl teismo pozicija dėl išlaidų atlyginimo pagrįsta.

10.7.       Teismo posėdžių metu atsakovės atstovui susidarė nuomonė, jog apelianto atstovė peržengė pagarbos teismui, elementaraus mandagumo, kolegiškumo ribas. Teismo salėje tvyrojo įtampa, kuri trukdė normaliam darbui, apelianto atstovė tam tikrais atvejais nereagavo į teisėjos pastabas. Nekonkretūs, klaidinantys apelianto atstovės teismui teikiami prašymai išbalansuodavo teisėjos palaikomą bylos nagrinėjimo eigoje tvarką, išprovokuodavo papildomą, perteklinį poreikį aiškintis ne tik su apelianto atstove, bet ir su atsakovės atstovu. Apelianto atstovė apeliaciniame skunde nepagrįstai tai įvardina kaip tiesioginį atsakovės konsultavimą dėl dokumentų pateikimo. Nei vienas teismo posėdis nevyko be apsauginių veido kaukių. Teisėja sugebėjo tinkamai organizuoti darbą, nors tam prireikė ne tik kantrybės, laiko, papildomų pastangų posėdžių metu, bet ir konkrečių procesinių poveikio priemonių apelianto atstovės atžvilgiu – 2021 m. gegužės 25 d. teismas priėmė nutartį, išaiškinančią apelianto atstovei piktnaudžiavimo procesu teisines pasekmes. Teismo šališkumo motyvai nepagrįsti.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

5.       Apeliantas į bylą pateikė 2021 m. gegužės 17 d. rašysenos eksperto A. B. parengto ekspertizės akto Nr. 20210517/01 kopiją, prašo ją prijungti prie bylos, įrodymas prijungtinas. 

6.       Ginčas byloje kilo dėl vairuotojo atsakomybės bei pareigos atlyginti žalą už pristatytą sugadintą krovinį.

7.       Byloje nustatyta, kad pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. sudarytą darbo sutartį, ieškovas iki 2020 m. vasario 14 d. dirbo atsakovės įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi ir iš darbo buvo atleistas pačiam prašant (2020-05-04 pateikto ieškinio Nr. CBP – 2645, priedo 1-3, 8 lapai). Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad atsakovo darbo užmokestis – 725 Eur (2020-05-04 pateikto ieškinio Nr. CBP – 2645, priedo 1-3 lapai). Įsidarbinęs pas atsakovę, ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d. buvo komandiruotėje. Ieškovas darbdavio buvo komandiruotas į Vokietiją, kur vykdydamas krovinio pervežimą maršrutu Frankfurt-Main-Goldstadt, ieškovės teigimu, 2019-10-10 apgadino (arba pasikrovė apgadintą) lengvojo automobilio Audi Q 2 dešinės pusės priekines ir galines dureles. Dėl šio įvykio ieškovo darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 1264,23 Eur žala, kadangi jo užsakovas Audi Zentrum I. K. Brod Gmbh 2020-01-30 pateikė sąskaitą dėl padarytos žalos atlyginimo. Krovinys, šiuo atveju automobilis Audi Q2, buvo apdraustas ir pagrindinė žalos suma buvo kompensuota draudimo bendrovės, o franšizę 1264,23 Eur 2020-03-02 apmokėjo ieškovo darbdavys (2020 m. gegužės 13 d. pateiktos darbo bylos Nr. DOK-15668, 132 lapas; 2020-08-24 pateiktų paaiškinimų Nr. DOK – 27957, 1 priedas; 2020-10-05 prašymo Nr. DOK – 33836 priedai). Atsakovė 2020 m. vasario 6 d. su prašymu priteisti žalą iš darbuotojo kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SAM Alytaus II-ąją darbo ginčų komisiją (toliau ir Komisija), kuri 2020 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-2218 išieškoti iš ieškovo atsakovės naudai 1264,23 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas ginčija Komisijos sprendimą ir prašo jį panaikinti, o atsakovės reikalavimą atmesti (2020-05-04 pateiktas ieškinys Nr. CBP – 2645).

8.       Remiantis DK 151 straipsniu, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu, dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Taigi, tam, kad konkrečiam asmeniui būtų galima taikyti materialinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos sąlygos: 1) reali žala; 2) ji padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) neteisėtos veikos ir žalos priežastinis ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, darbo sutarties šalis, dėl kurios kaltės kita sutarties šalis patyrė žalą, privalo ją atlyginti.  

9.       Pirmos instancijos teismas pritarė darbo ginčą nagrinėjusios komisijos išvadai, jog byloje buvo nustatytos visos aukščiau nurodytos ieškovo materialinės atsakomybės sąlygos.

10.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra nustatyti  ieškovo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys dėl automobilio apgadinimo, kadangi nėra dėl to pateiktų įrodymų. Pati atsakovė pripažįsta, kad automobilis galėjo būti pakrautas su apgadinimais, ir žalą sieja su ieškovo neveikimu – t. y. žalos atsiradimą sieja su ieškovo neužpildytu defektiniu aktu. Nurodo, kad 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovui  buvo pateikta konkreti informacija, kaip reikia elgtis nustačius, kad krovinys yra su defektais. Tai nurodyta pareiginiuose nuostatuose. Apie pastebėtus pažeidimus būtina informuoti įmonės vadovą ar jo įgaliotą asmenį. Jei pakuotės išorinė būklė netinkama, būtina įrašyti atitinkamas pastabas važtaraštyje, o siuntėjas turi patvirtinti, kad šios pastabos jam yra priimtinos (pasirašyti važtaraštyje arba pan.) (25 p.). Tačiau netinkamas defektinio akto užpildymas ar neužpildymas galėtų būti pagrindas skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, o ne reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovė neįrodė, kad netinkamas defektinio akto užpildymas yra priežastiniu ryšiu susijęs su automobiliui padarytais sugadinimais.

11.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad darbdavys privalėjo įrodyti visas darbuotojo (apelianto) materialinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę), kadangi būtent jis kreipėsi į DGK prašydamas iš apelianto priteisti žalą. Šiuo atveju atsakovė savo reikalavimą atlyginti žalą grindė 2020 m. sausio 30 d. iš kliento Audi Zantrum I. K. Brod GmbH gauta 1 504,43 Eur dydžio sąskaita už tai, kad 2019 m. spalio 10 d. pakrovimo metu buvo apgadintos Audi Q2 dešinės pusės priekinės durelės.

12.       Nustatyta, kad apeliantas pasirašė 2019 m. rugsėjo 12 d. darbo sutartį Nr. 53, saugos žurnaluose, tačiau nėra įrodymų, kad apeliantas buvo realiai supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, gaisrinės saugos instrukcijomis, pareiginiais nuostatais, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, taip pat kad šie dokumentai jam buvo pateikti. Vien pasirašymas žurnale, kad susipažinta su visa eile dokumentų, kai ieškovas tai neigia, nelaikytina tinkamu įrodymu apie supažindinimą su dokumentais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks kiekis dokumentų turi būti pateiktas atsakovui, kadangi jų perskaitymui ir susipažinimui su jais reikia atitinkamo laiko. Įrodymų, kad prieš kelionę su minėtais dokumentais buvo suteikta reali galimybė susipažinti, byloje nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai).

13.       Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad Pareiginiuose nuostatuose nurodytos taisyklės neapima visų galimų krovinio gabenimo situacijų. Apie automobilio Audi Q2 būklę, jog jis nešvarus, dėl ko negalima jo apžiūrėti, apeliantas antspaudu pažymėjo CMR važtaraštyje. Pareiginiuose nuostatuose nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis toks antspaudas gali būti padėtas CMR važtaraštyje. Atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog vairuotojas sukėlė automobiliui kokius nors defektus. Nėra įrodymų (foto nuotraukų, vaizdo medžiagos), jog būtent apeliantas kraudamas ar autoįvykio metu sužalojo krovinį.

14.       Apeliantas 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė pasiaiškinimą atsakovei dėl krovinio Audi Q2, kuriame nurodė, jog automobilyje matė defektinį aktą, visus dokumentus atidavė krovinio gavėjui, kuris po to nurodė, kad tokio akto nebuvo ir pateikė reikalavimą atlyginti žalą atsakovei.  Apeliantas CMR važtaraštyje atliko įrašą, kad automobilis yra nešvarus, šlapias, dėl ko negali apžiūrėti krovinio. Atsakovei CMR važtaraštis elektroniniu paštu atsiųstas dar 2019 m. spalio 11 d., kai automobilis buvo pristatytas į numatytą objektą.

15.       Atsakovė 2020 m. vasario 6 d. pareiškime nurodė, kad apeliantas, išvažiuodamas iš pakrovimo vietos, neinformavo vadybininkės. Apeliantui kartu su ieškiniu pateikus telefoninių pokalbių išklotines, į bylą pateiktas 2020 m. kovo 6 d. vadybininkės paaiškinimas, kad nurodytą dieną apeliantas nerado, kur pasikrauti automobilių, dėl to daug kartų skambino. Tokio pokalbių turinio daugiau niekas nepatvirtino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šis  paaiškinimas surašytas praėjus penkiems mėnesiams nuo įvykio, kas kelia abejonių dėl jo tikslumo. Tokia informacija nebuvo pateikta su pareiškimu DGK. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog DGK byloje (136-137 lapai) pateikti dokumentai patvirtina, kad apeliantas nerado pasikrovimo vietos, dokumentuose nenurodyta, apie kokius krovinius kalbama. Visos šios abejonės turi būti vertinamos silpnesniosios šalies – darbuotojo naudai. Atsakovė, gavusi apelianto paaiškinimą, jog jis matė automobilio defektinį aktą, taip pat neišsiaiškinusi šios informacijos, reikalavo atlyginti žalą. Faktas, kad apeliantas CMR 18-oje grafoje nurodė, kad automobilis šlapias ir nešvarus, nepatvirtina jo kaltės, kadangi norint nustatyti defektus, vairuotojas turi gauti švarią ir tvarkingą prekę.

16.       Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sprendimą priėmė vadovaudamasis tik atsakovės pateiktas dokumentais ir atsakovės darbuotojų paaiškinimais, nevertino darbuotojo, kaip silpnesniosios pusės atsakomybės sąlygų. Be to, iš esmės apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas kokiu nors būdu dėl savo kaltės apgadino gabentą automobilį (autoįvykis ar pan.), kad buvo tinkamai supažindintas su pareiginiais nuostatais ir kitais bendrovės dokumentais, reglamentuojančiais ieškovo darbo funkcijas (CPK 177, 178 straipsniai). Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė, drausdama krovinį ir numatydama franšizę (kas draudimą daro pigesniu), tai daro savo rizika ir atsitikus draudiminiam įvykiui negali franšizės sumos perkelti darbuotojui, prieš tai jo su šia sąlyga nesupažindinusi. Kitu atveju gali susidaryti situacija, kad darbuotojas turėtų atlyginti žalas, kurios ženkliai viršija jo darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, franšizės mokėjimo rizika jau po draudiminio įvykio negali būti perkelta darbuotojui, kadangi darbuotojas, nebūdamas draudimo sutarties šalimi,  apie tokias sąlygas iš anksto nežinojo, priešingu atveju galbūt nebūtų sudaręs darbo sutarties.

17.       Esant nustatytoms šioms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė materialines teisės normas reglamentuojančias žalos atlyginimą (DK 151 straipsnis) ir neteisingai vertindamas įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai) priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį tenkinti,  pripažinti, kad ieškovas J. T. nepadarė žalos atsakovei ir nėra skolingas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl byloje nurodytų aplinkybių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

18.       Ieškovas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 2621 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK -7464, DOK-41586) Šios išlaidos, priimant priešingą sprendimą ir tenkinant apeliacinį skundą, priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).

19.       Byloje valstybė patyrė 7,85 Eur išlaidų, kurios ieškinį tenkinus, priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad ieškovas J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepadarė žalos atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),  2621  Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

      Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,85 Eur išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

    Šis  Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

                                                            Diana Labokaitė 

                                                            Lina Žemaitienė