Administracinė byla Nr. I-1438-821/2017
Teisminis proceso Nr. 3-61-3-04317-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 12.13.1.1; 5.1.1;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjai J. S., atsakovės atstovui M. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėja patikslintu skundu prašo: panaikinti 2016-09-14 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) sprendimą Nr.S-188(7-141/2016); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2016-06-16 sprendimo Nr.68-149 1 dalį, kuria tvirtinamas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2016-04-19 sprendimas Nr.(04.7.2)-FR0682-234; 3) panaikinti 2016-04-19 Kauno AVMI sprendimą Nr.(04.7.2)-FR0682-234.
Pareiškėja patikslintame skunde (b. l. 23-26) nurodo, 2016-04-19 Kauno AVMI sprendimu Nr. (04.7.2) - FR0682-234 patvirtino 2016-02-01 patikrinimo aktą, kuriame papildomai apskaičiavo 2 367,93 EUR gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 2 650,01 EUR delspinigių ir paskyrė 710 EUR baudą. Nesutikdama su tokiu sprendimu pateikė skundą VMI. 2016-06-16 VMI priėmė sprendimą Nr. 68-149, kuriuo nusprendė patvirtinti Kauno AVMI 2016-04-19 sprendimą ir atleisti pareiškėją nuo 1 325,01 EUR GPM delspinigių. Nesutikdama su VMI sprendimu pateikė skundą MGK. 2016-09-14 MGK sprendimu Nr. S-188 (7-141/2016) patvirtino VMI 2016-06-16 sprendimo Nr. 68-149 dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 2 367,93 EUR GPM ir 1 325 EUR GPM delspinigių ir sumažino paskirtą baudą iki 237 EUR.
Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su MGK išvada, kad jos pozicija dėl R. G. suteiktos paskolos nenuosekli. Paaiškina, kad paskolą R. G. suteikė iš savo santaupų ir paskolos, gautos iš E. D.. Komisija pati konstatavo, kad pareiškėja 2015-12-31 (likus 6 dienoms iki paskolos sutarties su E. D. ir 10 dienų iki paskolos sutarties sudarymo su G.), banke turėjo 9 3317 Lt, t. y. pakankamai lėšų, kurias galėjo paskolinti R. G.. Pažymi, kad turimas lėšas buvo suplanavusi panaudoti kitoms savo ir vaikų reikmėms, todėl paskolinti jų ilgesniam laikui R. G. negalėjo ir dėl to pinigus be procentų pasiskolino iš E. D..
Pareiškėja taip pat nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu nepripažinti 2006 m. pajamomis 71 000 Lt dydžio paskolos iš E. D.. Teigia, kad paskola atitiko visus teisės aktų reikalavimus, pinigai buvo paskolinti, o vėliau grąžinti, fakto apie paskolos suteikimą ir grąžinimą neneigė nei pareiškėja, nei E. D.. VMI specialistams teiktuose paaiškinimuose buvo aiškiai nurodyta, kaip, kada ir kur buvo perduoti bei grąžinti pinigai. Šią aplinkybę pareiškėja ketina įrodinėti liudytojo B. K. parodymais. Paaiškina, jog anksčiau šio asmens neminėjo, gerbdama jo norą nebūti įtrauktam į šią situaciją.
Mokestinio patikrinimo ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, kad lėšų neįgalaus sūnaus M. S. išlaikymui, mokymuisi duodavo ir buvęs sutuoktinis S. S., su kuriuo santuoka iširo ir jis kartu negyvena nuo 1999 m., tačiau oficialiai ištuoka buvo įregistruota tik 2007 m. Lėšas jis duodavo grynais pinigais, didesnes sumas skirdavo pagal raštelius, kuriuose pareiškėja įsipareigodavo sūnaus labui atlikti vieną ar kitą veiksmą. Raštelius rinkdavo, tačiau jie sudegė sodybos gaisro metu, todėl mokesčių inspektoriams jų pateikti neturėjo galimybės, o mokestinį patikrinimą atlikę specialistai paaiškino, kad neverta nurodyti tų sumų, kurioms pagrįsti dokumentų pareiškėja neturi. Kaip pildyti VMI pateiktus klausimynus ir kokius dokumentus pateikti, visuomet konsultavosi su tyrimą ir patikrinimą atliekančiais tarnautojais, klausė jų nurodymų ir patarimų. Kadangi taip elgtis rekomendavo VMI specialistai, pareiškėja šių lėšų nenurodė. Santykiai su S. S. konfliktiški, todėl jis pateikti raštelių kopijas pareiškėjai vengia. VMI pateiktą lėšų iš S. S. gavimo faktą patvirtinantį raštą gavo tik 2016-04-02, per sūnaus 30-ojo gimtadienio šventę. Minėtų lėšų pareiškėja nedeklaravo, nes buvo skirtos neįgaliam sūnui. Sutinka, kad šių lėšų nedeklaruodama elgėsi netinkamai. Manė, jog negalėdama jomis disponuoti jų deklaruoti neprivalo. Paaiškina, kad 2006-09-16 S. S. pareiškėjai pagal raštą perdavė 32 000 Lt, o 2006-09-19 ji pervedė už sūnaus butą UAB „Mabilta“ 45 760 Lt. Pateikus pavedimo kopiją S. S. jis papildomai davė trūkstamus pinigus – 13 760 Lt, tačiau jų davimo faktas nebuvo fiksuotas kokiu nors dokumentu. Tą faktą gali patvirtinti tik pats S. S.. Sūnus M. S. gali patvirtinti, kad tėvas skirdavo lėšų sūnaus išlaikymui. MGK taip pat pripažino faktą, jog pareiškėja gaudavo lėšų iš S. S. savo sūnaus išlaikymui.
Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja nesutinka su jai priskaičiuota 2367,93 EUR (8176 Lt) papildoma pajamų mokesčio suma už 2006 m. mokestinį laikotarpį, delspinigiais ir bauda. Pažymi, kad 2006 m. įvertinus visas gautas lėšas (40990 Lt (pripažinta pajamomis VMI tyrimų ir patikrinimų metu), 71 000 Lt (paskola iš E. D.), 45760 Lt (S. S. lėšos skirtos sūnaus buto įsigijimui), gauta lėšų suma sudaro 157 750 Lt., o patirtos išlaidos, nustatytos VMI tyrimų metu -137 436 Lt. Pareiškėjos gautos pajamos buvo didesnės už patirtas išlaidas, o įvertinus piniginių lėšų likučius 2006 m. pradžioje - 93317 Lt, bei tų pačių metų pabaigoje - 42154 Lt ir deklaruotą piniginių lėšų likutį ne banke mokestinio laikotarpio pradžioje - 15000 Lt., patirtos išlaidos neviršijo mano gautų pajamų, pajamos buvo 86 477 Lt didesnės.
Mokestiniai tyrimai ir patikrinimai vyksta nuo 2011 m. pabaigos, t. y. beveik
5 metus. Pradėtas mokestinis tyrimas arba patikrinimas užbaigiamas sprendimu atlikti naują
patikrinimą, taip tęsiant patikrinimų laikotarpį, o patys tyrimai ir patikrinimai kelis kartus buvo
sustabdyti ne dėl pareiškėjos kaltės, todėl toks tyrimų vilkinimas, o po to mokesčių, delspinigių ir baudų skaičiavimas tik įrodo valstybės institucijų norą pasipelnyti. Vykstantys mokestiniai tyrimai ir patikrinimai neigiamai paveikė pareiškėjos sveikatą.
VMI atsiliepimu (b. l. 64-67) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Kauno AVMI apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pakartotinį pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2010-12-31 ir surašė 2016‑02‑01 patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-72. Patikrinimo metu įvertinusi nustatytas aplinkybes bei įrodymus, pareiškėjos pastabas, 2016-04-19 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.7.2)-FR0682-234 patvirtino 2016‑02‑01 patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-72 ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 2367,93 EUR GPM, 2 650,01 EUR GPM delspinigių ir skirtą 30 proc. 710 EUR GPM baudą.
VMI 2016‑06‑16 sprendimu Nr. 68-149 patvirtino Kauno AVMI 2016-04-19 sprendimą ir atleido pareiškėją nuo 50 proc. (1 325,01 Eur) GPM delspinigių. MGK 2016-09-14 sprendimu Nr. S-188 (7-141/2016) patvirtino VMI 2016-06-16 sprendimo Nr. 68-149 dalį, kurią pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 2 367,93 Eur GPM ir 1 325 Eur GPM delspinigius ir panaikino sprendimo dalį, kurią pareiškėjai nurodyta sumokėti 710 Eur (30 proc.) GPM baudą ir nurodė sumokėti į biudžetą 237 Eur (10 proc.) GPM baudą.
Atsakovė teigia, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas. Kauno VMI ir MGK tinkamai išnagrinėjo mokestinį ginčą, išsamiai ir motyvuotai išdėstė savo sprendimus.
Pasisakydama dėl iš E. D. 2006-01-06 įformintos 71 000 Lt paskolos nepripažinimo pareiškėjos pajamomis VMI nurodo, kad pareiškėja pagal 2006-01-10 skolos raštelį suteikė 80 000 Lt paskolą R. G.. Suteiktą paskolą R. G. deklaravo 2009 metų Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, tačiau, pradėjus kontrolės veiksmus jos atžvilgiu, patikslino 2006 metų gyventojo (šeimos) turto deklaraciją ir 80 000 Lt sumą nurodė kaip negrąžintą paskolą. Pareiškėjos pozicija dėl suteiktos paskolos R. G. pajamų šaltinių gavimo patikrinimo metu buvo nenuosekli ir grindžiama prieštaringais paaiškinimais. Iš 2011-05-12 Kauno AVMI pateiktų atsakymų į klausimyną matyti, kad paskola suteikta iš asmeninių santaupų ir R. S. grąžintos paskolos. 2011-09-01 paaiškinime nurodyta, kad paskola R. G. suteikta iš E. D. 2006-01-06 gautos 71 000 Lt paskolos. Bylos medžiagos duomenimis, paskola E. D. grynais grąžinta 2011-03-28 pagal paskolos grąžinimo raštą. Pareiškėjos pakartotinis pozicijos keitimas nors ir nėra draudžiamas, tačiau užkerta galimybę tikėti pareiškėjos sąžiningumu.
Atlikus E. D. ir jo žmonos R. D. pajamų/išlaidų analizę nustatyta, kad E. D. neturėjo finansinių galimybių suteikti 71 000 Lt paskolą pareiškėjai, paskola suteikta E. D. nenaudingomis sąlygomis, paskolos suteikimas grindžiamas vien tik surašyta paskolos sutartimi bei paaiškinimais, nepateikus pinigų perdavimo faktą pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Pareiškėja pateikė prieštaringus paaiškinimus dėl R. G. suteiktos paskolos gavimo šaltinių, suponuoja išvadą, kad pareiškėjos su E. D. sudaryta paskolos sutartis yra formali, įforminta siekiant mokestinės naudos – pareiškėjai išvengti GPM mokėjimo nuo neapmokestintų pajamų, todėl pareiškėjos nurodyta 71 000 Lt paskola pagrįstai nepripažinta pajamomis, gautomis 2006‑01‑06 iš E. D..
Pasisakydama dėl S. S. perduotų lėšų nepripažinimo pareiškėjos pajamomis, VMI pažymi, kad VMI ir MGK pareiškėjos argumentus bei pateiktą 2006-09-16 raštą, kuriuo S. S. sūnaus naudai davė 32 000 Lt, įvertino kaip gynybinės pozicijos formavimą, visų pirma dėl to, kad tokių argumentų teikimas atsirado tik skundžiant Kauno AVMI sprendimą VMI, nors mokesčių administratoriaus kontrolės procedūros pareiškėjos atžvilgiu atliekamos nuo 2011 metų. Pareiškėja tiek mokestinio tyrimo metu, tiek pirminio, tiek ir pakartotinio patikrinimo metu nepateikė S. S. 2006-09-16 rašto. Pareiškėjos paaiškinimuose tokios aplinkybės taip pat nebuvo nurodytos.
Pareiškėjos pozicija dėl S. S. perduotų piniginių lėšų taip pat nėra nuosekli. Kaip nurodyta Komisijos sprendime, <...> „aptariamas piniginių lėšų perdavimo raštas surašytas 2006-09-16, pareiškėja 45 760 Lt už sūnaus M. S. butą UAB „Mabilta“ pervedė 2006-09-19. 2006-09-16 rašte nurodyta, kad S. S. perduoda lėšas pareiškėjai, o pareiškėja įsipareigoja pateikti patvirtinimą apie lėšų panaudojimą. Tačiau posėdžio Komisijoje metu pareiškėja keletą kartų pakartojo, kad buvęs sutuoktinis ja nepasitiki, todėl pareiškėja minėtą įmoką atliko savo lėšomis ir tik gavęs patvirtinimą S. S. lėšas perdavė pareiškėjai.“ <...>. VMI mano, kad pasikeitusią pareiškėjos įvykių versiją lėmė siekis išvengti mokestinių prievolių, todėl taikant turinio viršenybės prieš formą principą su skundais pateiktas S. S. raštas pagrįstai VMI ir MGK sprendimuose įvertintas kaip formalus.
Pažymi, kad atsižvelgiant į pareiškėjos skundų argumentus, VMI sprendimu pareiškėja buvo atleista nuo 50 proc. (1 325,01 Eur) GPM delspinigių, o MGK sprendimu 30 proc. dydžio (710 Eur) GPM bauda buvo sumažinta iki 10 proc. (237 Eur) GPM baudos.
Posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2007 metais sudegė jos gyvenamasis namas, todėl paskolos raštelių neturi. 2006 metais pirko sūnui M. S. butą, buvo imta paskola iš banko. Pareiškėja buvo laiduotoja, nes sūnus nedirbo. Už butą sumokėjo iš banko paskolos. Pinigų dar reikėjo buto įrengimui. Jos buvęs sutuoktinis S. S. jai pinigus davė grynais 32 000 Lt, o vėliau likusią sumą – 13 700 Lt. Posėdžio metu pareiškėja nesutiko su atsakovės argumentais, kad jos pozicija dėl S. S. perduotų piniginių lėšų nenuosekli. Tvirtino, kad S. S. jai pinigus perdavė tik tuomet, kai ji sumokėjo UAB „Mabilta“ už sūnui perkamą butą.
Pasisakydama dėl paskolos gautos iš E. D. paaiškino, kad pinigai jai buvo perduoti bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, per Trijų karalių šventę. E. D. yra jos šeimos draugas. Šventėje dalyvavo B. K. ir daugiau draugų. Pinigus skolinosi, nes reikėjo padėti vaikystės draugei R. G.. Tai žinojo ir B. K.. Paskolos sutartį rengė kartu su E. D., jos bute. Pinigus grąžino 2012 metais, sodyboje, E. D. pareikalavus. Grąžinant pinigus niekas nedalyvavo. Gautos paskolos nedeklaravo dėl suklydimo, deklaracijas pildydavo ne pati, prašydavo pagalbos.
Atsakovės atstovas posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo tai, kad pareiškėja nuolat keičia poziciją dėl pinigų gavimo iš buvusio sutuoktinio. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nei E. D., nei jo sutuoktinė negalėjo pareiškėjai paskolinti tokios pinigų sumos. E. D. pats turėjo skolų, buvo areštuotas jo butas. Paaiškina, jog atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo trukmę pareiškėjai buvo sumažinti delspinigiai ir bauda.
Liudytoju apklaustas pareiškėjos sūnus M. S. paaiškino, kad nusprendus įsigyti butą tėtis S. S. sutiko prisidėti. Buto pirkimui buvo imama paskola iš banko, mama laidavo, nes jis tuo metu nedirbo, studijavo. Dalis pinigų už butą buvo sumokėta iš banko paskolos, kitą dalį apmokėjo mama ir tėtis. Tėtis sumokėjo 32 000 Lt, o paskui dar papildomai apie 17 000-18 000 Lt. Žino, kad tėtis su mama atsiskaitė perduodamas pinigus grynais, pinigų perdavime nedalyvavo. Prie jo išlaikymo studijų metu prisidėdavo abu tėvai.
Liudytoju apklaustas B. K. paaiškino, kad yra pareiškėjos draugas, santykiai draugiški, bendrauja apie 15 metų. E. D. pažįsta, yra jį matęs kelis kartus pas pareiškėją. Pinigus iš E. D. pareiškėja skolinosi labai seniai, maždaug prieš dešimt metų. Pinigai buvo perduoti pareiškėjos bute (duomenys neskelbtini), per Trijų karalių šventę. Pinigai (apie 70 000 Lt) buvo perduoti jam matant, daugiau nedalyvavo niekas. Jo žmona atvažiavo vėliau. Kam pareiškėja skolinosi pinigus nežino, apie skolos atidavimą nieko nežino, pareiškėja minėjo, kad pinigus E. D. grąžino.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.
Skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiškėjai už 2006 metų mokestinį laikotarpį papildomai apskaičiuotas mokėtinas GPM ir su juo susijusios sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, jog Kauno AVMI, atliko pakartotinį pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2010-12-31 ir 2016-02-01 surašė patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-72 (toliau – Patikrinimo aktas) (MGK I t., b. l. 38-51). Atlikęs mokestinį patikrinimą teritorinis mokesčių administratorius nustatė, kad 2006 m. pareiškėjos išlaidos viršijo pajamas. Pareiškėjos galimas piniginių lėšų likutis banke ir ne banke 2006-01-01 sudarė 108 317 Lt. 2006
m. pareiškėja gavo 40 990 Lt pajamų, kurias sudarė: 22 809 Lt darbo užmokestis iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos; 3148 Lt palūkanos iš Ūkio banko; 3033 Lt individualios veiklos pajamos, gautos iš Alytaus kolegijos; 12 000 Lt S. Č. grąžinta paskola pagal 2003- 07-01 skolos raštelį bei 2005-06-23 paskolos sutartį (patvirtintą notaro). Pareiškėja 2006 m. patyrė 137 436 Lt išlaidų, kurias sudaro: 45 760 Lt pavedimas bendrovei „Mabilta“ už sūnaus M. S. butą; 80 000 Lt suteikta paskola (grynaisiais pinigais) R. G.; 8 533 Lt apskaičiuotos asmens vartojimo išlaidos pagal Statistikos departamento skelbiamus duomenis; 2 102 Lt atlikti mokėjimai grynaisiais pinigais į mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas; 1 041 Lt atliktos draudimo įmokos grynaisiais pinigais. Įvertinusi pareiškėjos 2006 m. gautas pajamas 40 990 Lt, patirtas išlaidas 137 436 Lt bei nustatytus piniginių lėšų likučius banke ataskaitinio laikotarpio pradžioje 93 317 Lt ir pabaigoje 42 154 Lt, pareiškėjos deklaruotą piniginių lėšų likutį ne banke mokestinio laikotarpio pradžioje 150 00 Lt, Kauno AVMI konstatavo, kad pareiškėja 2006 metais gavo 30 283 Lt pajamų, iš mokestinio patikrinimo metu nenustatytų šaltinių. Minėtų pajamų nedeklaravo ir nuo jų neapskaičiavo mokėtino į biudžetą GPM, tuo pažeisdama 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1Q07 (toliau - GPMĮ) 25 straipsnio ir 27 straipsnio nuostatas ir apskaičiavo 2367,93 EUR (8176 Lt) GPM. Patikrinęs GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą 2007-2010 metais mokesčių administratorius pažeidimų nenustatė.
Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, Kauno AVMI pateikė pastabas (MGK I t., b. l. 31). Teritoriniam mokesčių administratoriui pateiktose pastabose nurodė, kad 2006 m. iš E. D. gauta 71 000 Lt paskola nepagrįstai nepripažinta pajamomis. Pareiškėja taip pat nesutiko su jai papildomai priskaičiuotu GPM už 2006 metus.
Kauno AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjos pastabas, 2016-04-19 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-234 patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 2 367,93 Eur GPM, 2 650,01 Eur GPM delspinigių ir skirtą 710 Eur (30 proc.) GPM baudą (MGK I t., b. l. 21-29).
Nesutikdama su Kauno AVMI sprendimu pareiškėja pateikė skundą VMI (MGK I t., b. l. 15-16). Skundą centriniam mokesčių administratoriui grindė tuo, kad Kauno AVMI nepagristai pajamomis nepripažino 71 000 Lt paskolos gautos iš E. D.. Teigė, kad mokesčių administratorius formaliai atliko E. D. ir jo sutuoktinės atžvilgiu kontrolės veiksmus, neatsižvelgė į E. D. paaiškinime nurodytą faktą, kad grynųjų pinigų jis turėjo ne tik iš santaupų, bet ir iš giminaičių, pasiskolinęs iš draugų. Pareiškėjos teigimu, sprendimas priimtas nesivadovaujant surinktais rašytiniais duomenimis bei asmenų parodymais, prieštarauja bendriesiems teisės principams ir tik teismas gali įvertinti įrodymų tinkamumą.
Pareiškėja VMI pateiktame skunde taip pat nurodė, kad sūnaus M. S. išlaikymui pinigų duodavo ir buvęs sutuoktinis S. S., su kuriuo santuoka iširo ir kartu nebegyvena nuo 1999 metų, nors oficialiai ištuoka buvo įregistruota tik 2007 metais. Teigė, kad pinigus duodavo grynais, didesnes sumas skirdavo pagal raštelius. Raštelius rinkdavo, tačiau jie sudegė sodybos gaisro metu, todėl jų pateikti neturi galimybės. Pareiškėja su skundu pateikė vieną lėšų iš S. S. gavimo faktą patvirtinantį raštelį, kurį išsaugojo S. S..
Skunde pareiškėja taip pat nurodė, kad mokestiniai tyrimai ir patikrinimai vyksta nuo 2011 metų pabaigos, patikrinimas užbaigiamas sprendimu pradėti naują patikrinimą, procedūros kelis kartus sustabdytos ne dėl pareiškėjos kaltės, todėl ji nesutinka su delspinigių ir baudų skyrimu už visą laikotarpį.
Nurodytų argumentų pagrindu pareiškėja prašė VMI panaikinti Kauno AVMI 2016-04-19 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-234.
VMI 2016 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 68-149 patvirtino Kauno AVMI 2016-04-19 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-234 ir atleido pareiškėją nuo 1 325,01 Eur GPM delspinigių (MGK I t., b. l. 10-13).
Nesutikdama su VMI sprendimu pareiškėja pateikė skundą Komisijai (MGK I t., b. l. 1-2). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, patvirtino VMI 2016-06-16 sprendimo Nr. 68-149 dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 2 367,93 Eur GPM ir 1325 Eur GPM delspinigius ir panaikino sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti 710 Eur (30 proc.) GPM baudą ir nurodė sumokėti į biudžetą 237 Eur (10 proc.) GPM baudą.
Kaip matyti iš skundžiamų sprendimų, pareiškėjai papildomai mokėtinas GPM už 2006 m., apskaičiuotas, nepripažinus dalies pareiškėjos teiktų jos pajamas, naudotas ginčo išlaidoms padengti, pagrindžiančių duomenų.
Pareiškėja teigia, kad dalį jos ginčo išlaidoms padengti naudotų pinigų sudaro 71 000 Lt paskola gauta iš E. D. bei jos buvusio sutuoktinio S. S. jai perduotos lėšos skirtos jų sūnaus M. S. poreikių tenkinimui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, nagrinėjant mokestinius ginčus teisme, bendrosios įrodinėjimo taisyklės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalyje, yra taikytinos atsižvelgiant ir į MAĮ 67 straipsnio nuostatas. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 57 straipsnio 4 dalies ir MAĮ 67 straipsnio nuostatas, administracinėse byloje dėl mokestinių ginčų įrodinėjimo pareiga tenka ne tik mokesčių administratoriui, bet ir mokesčių mokėtojui. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-606-442/2016).
Dėl įrodymų vertinimo mokestinių ginčų bylose, kai, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos neva gautos, paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai). Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikšmiai susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis (pvz., įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iš kurio galėjo būti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-301/2007).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Vien atskirų formalių įrodymų (pvz. paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-1111/2011; 2015 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015; 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-442/2016).
Dėl E. D. suteiktos paskolos
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2006 m. sausio 10 d. pareiškėja pagal paskolos raštelį suteikė R. G. 80 000 Lt paskolą, kurią deklaravo tik 2009 metais, patikslindama Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2006 metų mokestinį laikotarpį (MGK II t., b. l. 38-51). Pareiškėja šių aplinkybių neginčija. Tarp pareiškėjos ir R. G. dėl paskolos grąžinimo 2010 – 2012 metais vyko teisminiai ginčai (MGK I t., b. l. 84-102, II t., b. l. 59-95).
2011 m. gegužės mėnesį pildydama Kauno AVMI klausimyną pareiškėja nurodė, kad 2006 m. suteikė paskolą vaikystės draugei R. G. iš R. S. grąžintos paskolos ir asmeninių santaupų. Suteiktą paskolą deklaravo tik tada, kai nutarė kreiptis į teismą (MGK II t., b. l. 56). Atsakymus į klausimyną mokesčių administratorius gavo 2011-05-12 (MGK II t., b. l. 56). 2011 m. rugsėjo 1 d. pareiškėja, pateikdama atsakymus į klausimus, kuriais buvo prašoma dar kartą detaliai nurodyti suteiktų paskolų laikotarpius, sumas ir kitas aplinkybes, nurodė, kad paskolą R. G. suteikė iš savo santaupų bei iš E. D. pasiskolintų lėšų (MGK II t., b. l. 144-148). Tokios pačios pozicijos pareiškėja laikėsi ir vėliau (MGK I t., b. l. 149).
MGK byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš E. D. gautą paskolą pareiškėja deklaravo 2011-08-30 patikslindama Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2006 metų mokestinį laikotarpį, t. y. likus dviem dienoms iki atsakymų (paaiškinimų) į papildomus klausimus pateikimo mokesčių administratoriui (MGK II t., b. l. 11-16).
E. D. mokesčių administratoriui pateiktuose atsakymuose į 2011-09-19 klausimyną Nr. (68)-S-9491 paaiškino, kad 2006-01-06 paskolino pareiškėjai 71 000 Lt grynais pagal paskolos sutartį. Pareiškėja (paskolos gavėja) palūkanų nemokėjo. Giminystės ryšiai jų nesieja, J. S. jo pažįstama. Pinigus skolino, nes pareiškėja norėjo padėti savo gerai draugei. Paskolą suteikė iš savo santaupų. J. S. jam paskolą grąžino 2011-03-28 grynais pinigais, jos sodyboje (MGK II t., b. l. 98). 2012-11-22 mokesčių administratoriui pateiktuose paaiškinimuose E. D. nurodė, kad kartu su sutuoktine ketino įsigyti nuosavą būstą ir 2005 m. pabaigoje turėjo 71 000 Lt sumą, kuri susidarė iš santaupų, giminaičių pagalbos ir pasiskolinus iš draugų. Šią sumą ketino skirti nuomojamam butui pirkti, tačiau nusprendė jo nepirkti, nes gali būti per mažas. Turėtą pinigų sumą paskolino J. S.. 2011 m. kovo mėnesį J. S. grąžinus pinigus, atidavė skolas (MGK II t., b. l. 110).
Mokesčių administratorius, atlikęs sutuoktinių E. ir R. D. pajamų ir išlaidų analizę, konstatavo, kad nei E. D., nei jo sutuoktinė neturėjo finansinių galimybių paskolinti pareiškėjai 71 000 Lt sumos (MGK II t., b. l. 99-101, ). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. ir R. D. su darbo santykiais susijusios gautos pajamos nedidelės (MGK II t., b. l. 103-105), piniginių lėšų apyvartos bankų sąskaitose ir jų likučiai maži, indėlių sutuoktiniai neturėjo (MGK II t., b. l., 122-132, 137-144, 148-157), nekilnojamojo turto pardavimo sandorių nebuvo sudarę (MGK II t., b. l. 113, 116). 2008 m. sausio 4 d. E. D. įsigijo transporto priemonę AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2008 m. spalio 21 d. iš Kelių transporto priemonių registro išregistravo (MGK II t., b. l. 117-120). Teikdamas Metinę pajamų turto deklaraciją už 2008 m. minėtos transporto priemonės pardavimo pajamas deklaravo 500 Lt, o įsigijimo kainos ir kitų su pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų sumą nurodė 1000 Lt. Kitų transporto priemonių 2004-2012 metais įregistruota nebuvo. Šeimoje auga du vaikai (MGK II t., b. l. 112-113). E. D. suteiktų paskolų nėra deklaravęs. 2005-05-02 yra pateikęs šeimos turto deklaraciją, kurioje deklaravo paties gautą 10 713 Lt paskolą iš SEB banko. 2005-2006 m. E. D. bankams negrąžintų paskolų likutis sudarė 12 645,19 Lt, o R. D. – 4 913,21 Lt (MGK II t., b. l. 121-123). Sutuoktiniai 2008-05-27 pirkimo-pradavimo sutarties Nr. 3879 įsigyto buto, adresu (duomenys neskelbtini), kainai apmokėti ėmė paskolą iš banko (MGK II t., b. l. 114-115). E. D. mokesčių administratoriui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad 2011 m. birželio mėnesį bankui įkeistas butas buvo areštuotas, nes nemokėjo kredito įmokų (MGK II t., b. l. 110). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad E. ir R. D. priklausančiam turtui 2011 m. buvo taikyta ir kitų areštų (MGK II t., b. l. 114).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, paneigiančių tarp pareiškėjos J. S. ir E. D. sudarytos paskolos realumą.
Pareiškėja aiškindama paskolos suteikimo R. G. aplinkybes buvo nenuosekli ir keitė savo poziciją, siekdama pagrįsti paskolintų pinigų šaltinio gavimą. Mokesčių administratoriui pradėjus kontrolės veiksmus, pareiškėja teigė, kad R. G. paskolą suteikė iš R. S. grąžintos paskolos ir asmeninių santaupų (MGK II t., b. l. 56), tačiau mokesčių administratoriui atlikus mokestinį tyrimą ir nusprendus pradėti mokestinį patikrinimą (MGK II t., b. l. 41-55) bei paprašius pateikti papildomus paaiškinimus dėl suteiktų paskolų, pareiškėja 2011-08-30 patikslino Metines gyventojo pajamų deklaracijas ir 2011-09-01 pateiktuose paaiškinimuose R. G. suteiktos paskolos pinigų šaltiniais įvardino asmenines santaupas ir paskolą gautą iš E. D.. Pareiškėja taip pat pateikė su E. D. 2006-01-06 sudarytą rašytinę paskolos sutartį.
Mokestinio patikrinimo metu surinkti duomenys neabejotinai patvirtinta, kad nei
E. D. ir jo sutuoktinė, gaudami nedideles pajamas ir turėdami įsipareigojimų bankams, neturėjo jokių objektyvių galimybių paskolinti pareiškėjai didelę pinigų sumą, t. y. 71 000 Lt. Teikdamas paaiškinimus dėl paskolos J. S. suteikimo E. D. taip pat keitė savo poziciją, teigdamas, jog paskolą suteikė iš savo santaupų, tačiau vėliau nurodė, jog pinigai buvo ne tik sutaupyti, bet gauti iš giminaičių, pasiskolinti iš draugų, nes su sutuoktine ketino pirkti nuomojamą butą. E. D. nenurodė konkrečių asmenų davusių ir/ar skolinusių jam pinigus, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. Iš fizinių asmenų gautų ir fiziniams asmenims suteiktų paskolų E. D. nedeklaravo. Tarp pareiškėjos ir E. D. sudaryta paskolos sutartis neatlygintinė, konkretus paskolos grąžinimo terminas nenustatytas. 2008 m. E. D. su sutuoktine įsigytam butui pinigus skolinosi iš banko, mokėjo palūkanas, o tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimo ir nemokant kredito įmokų, butas 2011 m. birželio mėnesį buvo areštuotas, nors paskolos sutartį sudariusios šalys teigia, kad paskolą pareiškėja grąžino 2011 m. kovo 28 d. (MGK II t., b. l. 97). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog paskolos sutartis E. D. buvo ne tik ekonomiškai nenaudinga, bet ir nuostolinga, nes paskolinęs taupytas ir iš giminaičių/draugų pasiskolintas lėšas, kurios, E. D. teigimu, buvo skirtos šeimos būstui pirkti, buto pirkimui ėmė paskolą iš banko, nereikalavo J. S. grąžinti paskolos ar jos dalies. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad E. D. tiek iki paskolos sutarties sudarymo, tiek po jos grąžinimo, būtų realiai disponavęs ar galėjęs disponuoti 71 000 Lt suma.
Aplinkybę, kad pinigų perdavimo faktą gali patvirtinti šeimos draugas B. K., pareiškėja nurodė tik pateikus skundą teismui, nors mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2011 metais, mokestinį ginčą pagal pareiškėjos skundą nagrinėjo centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, tačiau nei vienoje ikiteisminio mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje pareiškėja minėto asmens neminėjo, liudytoju kviesti neprašė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad posėdžio metu apklausto B. K. ir pareiškėjos pateikti paaiškinimai apie pinigų perdavimo aplinkybes nesutapo. B. K. teigė, kad E. D. pareiškėjai pinigus perdavė pareiškėjos bute (duomenys neskelbtini), per Trijų karalių šventę. Pinigai (apie 70 000 Lt) buvo perduoti jam matant, daugiau nedalyvavo niekas, jo žmona atvažiavo vėliau, o pareiškėja duodama paaiškinimus nurodė, jog pinigų perdavimo metu bute buvo ir daugiau asmenų (draugai, šeima).
Pareiškėjos argumentai ir paaiškinimai, jog iš E. D. gautą paskolą buvo pamiršusi deklaruoti, deklaracijas pildydavo ne pati, atmesti kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja Metinę gyventojo pajamų deklaraciją už 2006 metų laikotarpį patikslino tik mokesčių administratoriui pradėjus mokestinį patikrinimą ir paprašius pateikti papildomus paaiškinimus dėl suteiktų paskolų. Iš ankstesniais laikotarpiais pareiškėjos pateiktų deklaracijose nurodytų duomenų matyti, jog mažesnių gautų ir/ar suteiktų paskolų sumas pareiškėja deklaruodavo. Pareiškėja taip pat 2009 m. tikslino deklaraciją, kurioje deklaravo R. G. 2006-01-10 suteiktą 80 000 Lt paskolą, todėl turėjo prisiminti ir žinoti pasiskolintų pinigų gavimo šaltinį ir atitinkamai patikslinti deklaraciją, nurodydama visas gautas paskolas, jų sumas ir paskolas suteikusių asmenų duomenis.
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei sistemiškai įvertinus visus šalių pateiktus įrodymus, pripažintina, kad tarp pareiškėjos ir E. D. pasirašyta paskolos sutartis formali, sudaryta pareiškėjai siekiant pagrįsti išlaidas viršijusias pajamas bei išvengti GPM mokėjimo nuo pajamų, gautų iš mokesčių administratoriui nežinomų pajamų šaltinių. Vien tai, kad šalys sudarė rašytinę paskolos sutartį, nepatvirtina realaus paskolos gavimo fakto.
Dėl S. S. perduotų pinigų
Grįsdama aplinkybę, kad jos išlaidos 2006 metų mokestiniu laikotarpiu neviršijo pajamų, pareiškėja nurodė, jog pinigų sūnaus M. S. išlaikymui duodavo ir jos buvęs sutuoktinis S. S.. Pareiškėjos teigimu, 2006-09-16 S. S. jai pagal raštą perdavė 32 000 Lt, o 2006-09-19 ji pervedė už sūnaus butą UAB „Mabilta“ 45 760 Lt. Pateikus pavedimo kopiją S. S. jis papildomai davė trūkstamus pinigus – 13 760 Lt, tačiau jų davimo faktas nebuvo fiksuotas kokiu nors dokumentu. Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos. Pareiškėja taip pat teigė, jog pozicijos dėl iš buvusio sutuoktinio gautų pinigų nekeitė. Su nurodytais pareiškėjos argumentais sutikti nėra pagrindo.
Pirminiame mokesčių administratoriui pateiktame klausimyne, pateikdama atsakymus apie tiriamuoju laikotarpiu dovanotas pinigines lėšas, pareiškėja nurodė, kad 2006-09-19 UAB „Mabilta“ pervedė 45 760 Lt (sūnus M. S. paėmęs paskolą buto įsigijimui) (MGK II t., b. l. 57). Teigė, jog tiriamuoju laikotarpiu nėra gavusi kitų, 2006-2009 m. deklaracijose nenurodytų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, grynais pinigais (MGK II t., b. l. 57). Vėliau pildytuose klausimynuose pareiškėja nebuvo pateikusi jokių duomenų dėl S. S. sūnaus poreikių tenkinimui, įskaitant ir buto įsigijimui, duodamų ir/ar duotų pinigų (MGK II t., b. l. 144-149).
Teikdama pastabas dėl Patikrinimo akto (MGK I t., b. l. 31) aplinkybės, kad ji sūnui padovanojo 45 760 Lt sumą buto įsigijimui (Patikrinimo akto 6 l., MGK I t., b. l. 40,), neginčijo, prieštaravimų dėl to nereiškė, papildomų paaiškinimų ir/ar duomenų šiuo klausimu nepateikė. Tik 2016-05-09 VMI pateiktame skunde (MGK I t., b. l. 15-16) pareiškėja nurodė, jog mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo metu yra ne kartą minėjusi, kad lėšų sūnaus išlaikymui ir mokymuisi duodavo ir jos buvęs sutuoktinis S. S.. Paaiškino, jog didesnes sumas duodavo pagal raštelius, tačiau jie sudegė sodybos gaisro metu, todėl pateikia tik vieno rašto kopiją, kurią turėjo išsaugojęs S. S.. 2006-06-16 rašte nurodyta, kad S. S. perduoda
J. S. 32 000 Lt, kurie skirti sūnaus M. S. buto įsigijimui , o ji įsipareigoja pateikti patvirtinimą apie lėšų panaudojimą. Raštą pasirašiusios šalys nurodė, kad pinigai perduoti –priimti 2006-09-17 (MGK I t., b. l. 17).
Mokestinio ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu pareiškėja paaiškino, kad buvęs sutuoktinis ja nepasitiki, todėl pareiškėja įmoką atliko savo lėšomis, o S. S. lėšas perdavė pareiškėjai tik gavęs atlikto mokėjimo patvirtinimą. Pareiškėja pažymėjo, jog mokesčių administratoriaus apie šias operacijas mokestinės kontrolės metu neinformavo todėl, kad apie 32000 Lt paramą sūnui iš buvusio sutuoktinio buvo pamiršusi. Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat tvirtino, kad S. S. jai pinigus perdavė tik tuomet, kai ji sumokėjo UAB „Mabilta“ už sūnui perkamą butą.
Pareiškėjos paaiškinimai ir rašto turinys prieštaringi. Pagal pateiktą raštą S. S. pinigus skirtus sūnaus buto įsigijimui perdavė pareiškėjai 2006-09-17, o ji įsipareigojo šią sumą sumokėti UAB „Mabilta“ ir pateikti S. S. tai patvirtinantį dokumentą. Mokėjimą UAB „Mabilta“ 47 760 Lt sumai pareiškėja atliko 2006-09-19 (MGK II t., b. l. 162). Iš byloje esančio pareiškėjos sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėja galimai S. S. perduotos 32 000 Lt į sąskaitą neįnešė, o mokėjimą atliko iš tą pačią dieną (2006-09-19) jai grąžinto indėlio (MGK I t., b. l. 163). Mokestinio ginčo nagrinėjimo Komisijoje ir teisme metu, pareiškėja poziciją pakeitė, teigdama, kad pinigus S. S. jai perdavė tik tuomet, kai ji atliko mokėjimo pavedimą ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą.
Teismo posėdyje liudijęs pareiškėjos sunūs M. S. paaiškino, kad nusprendus įsigyti butą tėtis S. S. sutiko prisidėti. Buto pirkimui buvo imama paskola iš banko, mama laidavo, nes jis tuo metu nedirbo, studijavo. Dalis pinigų už butą buvo sumokėta iš banko paskolos, kitą dalį apmokėjo mama ir tėtis. Tėtis sumokėjo 32 000 Lt, o paskui dar papildomai apie 17 000-18 000 Lt. Žino, kad tėtis su mama atsiskaitė perduodamas pinigus grynais, tačiau pinigų perdavime nedalyvavo, apie atsiskaitymą žino iš tėvų žodinių paaiškinimų.
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei sistemiškai įvertinus visus šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėja įrodinėdama aplinkybes dėl iš S. S. gautų pinigų, skirtų sūnaus buto pirkimui nebuvo nuosekli, pateikto rašto turinys ir pareiškėjos pateikti paaiškinimai kada S. S. jai perdavė pinigus ir iš kokių lėšų ji atliko pavedimą UAB „Mabilta“ prieštaringi. Aplinkybę, kad mokėjimas UAB „Mabilta“ buvo atliktas iš S. S. duotų pinigų, pareiškėja pradėjo įrodinėti tik 2016 metais VMI pateiktame skunde, nors mokestinis patikrinimas vyksta nuo 2011 metų. Pateikdama pirminius paaiškinimus, pareiškėja aiškiai nurodė, jog už perkamą būstą UAB „Mabilta“ sumokėta 47 760 Lt suma yra dovana sūnui M. S.. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai abejoti pareiškėjos sąžiningumu, todėl pirminiai pareiškėjos paaiškinimai dėl 47 760 Lt sumos pervedimo UAB „Mabilta“ laikyti patikimesniais, objektyvesniais, neįtakotais laiko ir kitų aplinkybių. Pareiškėja, pasirinkdama pajamas (lėšas) gauti grynaisiais pinigais ir šių pajamų nedeklaruodama pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas, turėjo įvertinti riziką, atsirandančią dėl jai tenkančios tokių faktų įrodinėjimo naštos. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė S. S. jai perduotų 47 760 Lt sumos ar ženklios jos dalies realumo.
Mokesčių administravimo įstatymas 10 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAĮ 69 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų visuma leidžia tvirtinti, jog pareiškėja neįrodė iš E. D. ir S. S. gautų pajamų realumo. Sudarydama paskolos sutartį ir pateikdama su S. S. pasirašytą susitarimą (raštą) pareiškėja siekė išvengti GPM mokėjimo ir pateisinti jos pajamas viršijančias išlaidas, todėl pripažintina, kad mokesčių administratorius pagrįstai šių sumų nepripažino pareiškėjos pajamomis.
Dėl paskirtų delspinigių ir baudos
Pareiškėja taip pat nesutinka su jai priskaičiuotas delspinigiais ir bauda. Savo nesutikimą grindžia tuo, kad mokesčių pažeidimų nepadarė. Mokestinis patikrinimas vyko ilgai, tyrimai ir patikrinimai kelis kartus buvo sustabdyti ne dėl pareiškėjos kaltės, todėl toks tyrimų vilkinimas lemia atsakovės siekį pasipelnyti mokesčio mokėtojos sąskaita.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos 2006 metais patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 30 283 Lt. Pareiškėja 2006 m. disponuodama pajamomis, nepagrįstomis atitinkamais pajamų šaltiniais, jų nedeklaravo ir mokėtino GPM neapskaičiavo, tuo pažeisdama GPMĮ 25 straipsnio, reglamentuojančio nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką, ir GPMĮ 27 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimą, deklaravimą, sumokėjimą, metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą. Už GPMĮ pažeidimus skirias baudos ir (ar) skaičiuojami delspinigiai teisės aktų nustatyta tvarka (GPMĮ 36 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Delspinigiai yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (MAĮ 95
straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jie pradedami skaičiuoti tada, kai atsiranda įstatymų numatyti pagrindai – mokestinės prievolės neįvykdymas. MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, taip pat kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.
MAĮ 141
straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas atleidimo nuo baudos (delspinigių) mokėjimus už mokesčių įstatymo pažeidimus pagrindas apima tuos atvejus, kai mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Mokesčių administravimo ar kitus mokesčio įstatymus skiriamos baudos turi būti laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė yra preziumuojama (pvz., žr. LVAT 2005 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15‑141/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, p, 82–89; 2005 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15‑1421/2005). Aiškindamas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas atleidimą nuo baudos (delspinigių) sieja ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga šią faktinę aplinkybę įrodyti. Įrodinėjimo našta, jei mokesčių mokėtojas siekia pasinaudoti šia atleidimo nuo poveikio priemonių galimybe, tenka būtent mokesčių mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑364/2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra ne kartą akcentavęs, jog MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė bei negalėjo numatyti, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tada eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti (žr., pvz., LVAT 2005 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-141/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, p. 82–89; 2005 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1421/2005; 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-319/2011, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1412-575/2015 ir kt.). Nenustačius šių aplinkybių buvimo, mokesčių mokėtojas negali būti atleidžiamas nuo baudos (delspinigių) Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pirminis pavedimas patikrinti pareiškėją mokestiniais laikotarpiais nuo 2006-01-01 iki 2010-12-31, priimtas 2011-07-21, patikrinimo pradžia nurodyta 2011-07-22, patikrinimas baigtas 2014-10-14, o pirminio patikrinimo rezultatai įforminti 2014-10-14 patikrinimo aktu Nr. FR0680-692 (MGK I t., b. l. 129-143, 170-176). 2014-12-19 Kauno AVMI priėmė sprendimą atlikti pakartotinį pareiškėjos mokestinį patikrinimą (MGK I t., b. l. 120-128), kurį vykdant 2015-03-24 priimtas pavedimas tikrinti (MGK I t., b. l. 52) Mokestinis patikrinimas dėl informacijos rinkimo buvo stabdomas ir atnaujinamas (MGK I t. b. l. 53-58). Patikrinimas baigtas 2016-02-01 surašant Patikrinimo aktą (MGK I t., b. l. 38-51).
Kauno AVMI 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjai buvo apskaičiuota 2 650,01 Eur (8176 Lt) delspinigių ir paskirta 710 Eur (30 proc.) bauda (MGK I t., b. l. 21-29). VMI inspekcija, atsižvelgdama į ilgą mokestinio patikrinimo trukmę, pareiškėjai priskaičiuotus delspinigius sumažino 50 proc., t. y. iki 1 325,01 EUR (MGK I t., b. l. 10-13), o Mokestinių ginčų komisija numažino pareiškėjai paskirtą baudą iki minimalaus dydžio – 10 proc., t. y. 237 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad VMI ir Komisija sumažindamos pareiškėjai mokėtinų delspinigių ir paskirtos baudos sumas, atsižvelgė į ilgą mokestinio tyrimo trukmę, įvertino pareiškėjos bendradarbiavimą. Iš delspinigių paskaičiavimo lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjai nurodyta sumokėti delspinigių suma (1 325,01 EUR) yra mažesnė, nei priskaičiuota už laikotarpį nuo prievolės atsiradimo sumokėti GPM iki mokestinio patikrinimo pradžios (nuo 2007-05-02 iki 2011-05-31, 1 441,12 Eur, b. l. 57). Pareiškėjai taip pat paskirta minimali bauda. Bylos nagrinėjimo metu kitų pagrindų, kuriems esant paskirtų delspinigių suma galėtų būti sumažinta, arba pareiškėja atleista nuo delspinigių ir baudos mokėjimo, nenustatyta.
Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad mokesčių administratorius išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus. Mokestinį ginčą nagrinėjusios VMI ir MGK teisingai, vadovaudamosi MAĮ ir teismų praktika, paskirstė įrodinėjimo pareigą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Iveta Pelienė