Byla Nr. TS-29-946/2021 

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 3 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 95-728 netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. 

Teismas

n u s t a t ė :

Nuteistojo B. V. gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 95-728 netaikyti B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalį ir priimti naują sprendimą - takyti B. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodė, jog Komisijos nuarimas nelogiškas, nes pagrįstas prieštaringomis išvadomis ir nepagrįstas, nutarimo išvados prieštarauja nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytoms aplinkybėms, todėl naikintinas ir B. V. taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Priešingai nei nurodyta skundžiamame Komisijos nutarime, nuteistasis B. V. jau šioje bausmės vykdymo stadijoje atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus, o Komisija netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Skunde pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Aplinkybės, susijusios su padaryto nusikaltimo pobūdžiu, sunkumu, kaltininko pozicija dėl kaltės, ankstesniais teistumais, gali būti vertintinos tik tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji būtų neskatinami pasitaisyti.  

Komisija nutarusi netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė jo įvykdyto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, akcentavo, jog jis nuteistas už kelių nusikaltimų padarymą. Sutiktina, kad buvo padaryti keli nusikaltimai, dalyvaujant nusikalstamame susivienijime, padaryta žala juridiniam asmeniui, tačiau iš nuteistųjų buvo priteistas žalos atlyginimas, kurią pagal galimybes nuteistasis atlygina, būtent dėl šių nusikaltimų padarymo jis yra nuteistas ilgalaike 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, didžiąją dalį bausmės jau atliko. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis suvokia savo teisės pažeidimo pasekmes, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, nuo nusikaltimų padarymo jau praėjo 17 metų, nei iki nuteisimo, nei po to nuteistasis naujų nusikaltimų nepadarė. 

Komisijos nutarime akcentuojama, kad nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, būdamas probacijos priežiūroje, nesilaikė probacijos sąlygų ir tokiu būdu nepateisino teismo jo atžvilgiu išreikšto pasitikėjimo ir suteiktos galimybės integruotis į visuomenę ir būti nuo visuomenės neizoliuotam, tačiau visiškai nevertina Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, jog nuteistasis tinkamai vykdė du (paskirti trys) įpareigojimus, laikėsi įstatymų ir nedarė teisės pažeidimų, jo atžvilgiu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau jis neįvykdė vieno iš nustatytų įpareigojimų - atlyginti 25000 Eur žalos. Nuteistasis po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos visada dirbo, gavo pajamas ir iš jo pajamų buvo daromos išskaitos žalai atlyginti, tačiau jo darbinės pajamos nebuvo tokio dydžio, kad realiai suponuotų galimybę atlyginti teismo nustatytą 25000 Eur sumą, dėl ko ir buvo panaikintas lygtinis paleidimas.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, nei karto nebaustas drausmine tvarka, du kartus skatintas, bausmės atlikimo metu elgiasi iš tiesų pavyzdingai - nuo 2020 m. liepos 30 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, laikosi visų nustatytų apribojimų bei suvaržymų, į pataisos įstaigą grįžta laiku, jokių pažeidimų nėra fiksuota, nuteistasis atsakingai žiūri į darbinį užimtumą. B. V. visą laiką būdamas laisvėje ir iki nuteisimo ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, turėjo legalių lėšų pragyvenimui. Būdamas laisvėje buvo individualios įmonės savininkas bei (duomenys neskelbtini)  direktorius, jam priklauso 100 proc. šios bendrovės akcijų ir nors individuali įmonė bankrutavo, tačiau nuteistasis paleidus jį iš pataisos namų planuoja atnaujinti šios bendrovės veiklą ir jai vadovauti.

Nuteistasis su kitais nuteistaisiais bendrauja tinkamai, nekonfliktuoja, palaiko gerus santykius, bendrauja nedideliame ratelyje, jis pasitiki savimi, elgesį įtakoja loginis mąstymas. Su pataisos įstaigos administracija bendrauja mandagiai ir pagarbiai. B. V. sugeba identifikuoti turimas problemas ir jas pakankamai efektyviai spręsti, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja, šiuo metu nuteistajam nustatyta 31 balas rizika pagal OASys metodiką, o 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) svertiniai taškai. Komisijos nutarime tik deklaratyviai, nenurodant jokių motyvų konstatuota, kad nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs.

Skundžiamame nutarime teigiama, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 20 balų, todėl komisijos nuomone nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Su tokiais motyvais nėra pagrindo sutikti. Šiuolaikinės teorijos, nagrinėjančios su pakartotiniu nusikalstamumu susijusius veiksnius, išskiria statiškų ir dinamiškų rizikos veiksnių grupes. Statiški veiksniai apima praeityje įvykusius ir dėl to nekintamus, su nusikalstamu elgesiu sietinus reiškinius bei faktus (teisės pažeidėjo kriminalinė istorija). Kriminalinės istorijos veiksnį sudaro šie kintamieji: teisės pažeidėjo įvykdytų nusikaltimų skaičius, nusikaltimų pobūdis, nusikaltimų įvairovė, dalyvavimų teisme skaičius iki pilnametystės ir suaugus, ginklų panaudojimas). Šie prognostiniai požymiai remiasi tik teisės pažeidėjo praeitimi, jie keičiasi labai nežymiai ir lėtai, todėl ir laikomi statiniais (nekintamais), Komisijos nutarime nurodomi įpareigojimai - tęsti darbinę veiklą, nedaryti teisės aktų pažeidimų, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose yra deklaratyvūs, nes nuteistasis visų šių reikalavimų laikosi ir jie statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos nepakeis.

Komisija nutarime konstatavo, kad egzistuoja kriminogeninis veiksnys, kuris daro įtaką nuteistojo elgesiui - tai ankstesni nusikalstami veiksmai, tačiau Komisija nors privalėjo, bet nevertino tos aplinkybės, kad nusikaltimai už kurių padarymą B. V. atlieka bausmę padaryti 2003 metas, t. y. prieš 17 metų, per tą laiką jis jokių naujų teisės pažeidimų nėra padaręs. 

Skunde taip pat pažymėta, kad Socialinio tyrimo išvadoje riziką nusikalsti mažinantys veiksniai konstatuoti net penki - pastovi gyvenamoji vieta išėjus į laisvę; išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamų turėjimas, ryšių su artimaisiais palaikymas; narkotinių medžiagų, alkoholio nevartojimas. Prie tokių veiksnių turėjo būti priskirta ir diskriminacinių nuostatų neturėjimas bei neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų nesilaikymas; teigiamos nuostatos priežiūros atžvilgiu, turimos specialybės bei darbiniai įgūdžiai; teigiama darbinė motyvacija.

Šiuo metu nuteistajam likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su atliktąja dalimi, nėra didelė, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis bausmės atlikimo laiką leido prasmingai ir pozityviai, ką nurodo ir Komisija nutarime, jog nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo įstaigos sąlygas. Neabejotina, jog įgūdžiai bei žinios, įgytos aktyviai dalyvaujant socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, įgyjant profesijas bei dirbant, nuteistajam bus naudingos ir laisvėje, savo tikslų siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Privenienė atsiliepime į nuteistojo B. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą prašo teismo nuteistojo B. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą atmesti.

        Skundas atmestinas.

Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 95-728 nutarta netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalį, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 35 balai (žema rizika), tačiau nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 20 balų, todėl, Komisijos nuomone, nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat Komisija konstatavo, kad egzistuoja kriminogeninis veiksnys, kuris daro įtaką nuteistojo elgesiui - tai ankstesni nusikalstami veiksmai. Be to, Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieno nusikaltimo padarymą, anksčiau buvo teistas, nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, būdamas probacijos priežiūroje, nesilaikė probacijos sąlygų ir tokiu būdu nepateisino teismo jo atžvilgiu išreikšto pasitikėjimo ir suteiktos galimybės integruotis į visuomenę ir būti nuo visuomenės neizoliuotam. Komisija taip pat pažymi, kad nuteistojo teigiami pokyčiai įvertinti, 2020 m. liepos 30 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, kur laisvės atėmimo sąlygos yra maksimaliai artimos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygoms. Vien tai, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo įstaigos sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisija įvertinus nurodytas aplinkybes konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

B. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirta 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2015 m. liepos 21 d. nutarimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalimi, B. V. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. B. V., lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas, pasiųstas atlikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir likusios neatliktos 4 m. 2 mėn. 5 d. laisvės atėmimo bausmės dalies.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 11 mėn. 1 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad B. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam B. V. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. 

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis B. V. subendrintą laisvės atėmimo bausmę ne už vieną nusikalstamą veiką – dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje padarė šešias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių, trys - sunkių, likusios – apysunkių nusikaltimų kategorijai, atliko ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo, pažeidė teismo įpareigojimą, todėl lygtinis paleidimas jam buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Taip pat sutiktina su nuteistojo gynėjos skunde nurodytu argumentu, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, taip pat nuteistojo pozicija dėl kaltės, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, B. V. ankstesni nusikalstami veiksmai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą.        

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

        Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų ir drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, sąžiningą darbą paskatintas, pataisos įstaigoje dirba, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, ir kaip visiškai teisingai nurodo Komisija nutarime, šie nuteistojo elgesio pokyčiai buvo įvertinti – nuteistajam 2020 m. liepos 30 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, tačiau, įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kurį nuteistasis, dėdamas pastangas gali eliminuoti, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

        Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje išskiriamas B. V. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni nusikalstami veiksmai. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau mano, kad neturėjo kito pasirinkimo; nuteistojo savivertė yra aukšta, savianalizė paviršutiniška, sau patinka toks, koks yra ir nieko savyje nenori keisti; kalbant apie esamas problemas, nuteistasis nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema nuteistajam yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis nesuvokia, kad pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo; linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

        Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 35 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto vertinimo sumažėjo nuo 44 balų, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius - 15 balų, kurį šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

        Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

        Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors nuteistasis teismo nutartimi patvirtinus Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jau buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos konstatavus jo akivaizdžią pažangą mažinat nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šioje nutartyje padarytos išvados teismo nesaisto, teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar nuteistasis atitinka įstatyme nustatytas sąlygas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės.

                Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam B. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

        Dėl išdėstyto nuteistojo B. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundas dėl Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 95-728 netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

n u t a r i a :

        Atmesti nuteistojo B. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 95-728 netaikyti nuteistajam B. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

        Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                                  Arūnas Purvainis