Administracinė byla Nr. eAS-421-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00669-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys – N. P., A. A., R. A., AB „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno skyriaus 2019 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. SFP-15-(14.8.36) ir įpareigoti NŽT Kauno skyrių nagrinėti prašymą dėl Žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projekto, kuriuo formuojamas žemės sklypas adresu: Vilniaus g. 28A, Kaune pastatui boilerinei eksploatuoti, iš naujo.

Pareiškėjo atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius 2020 m. kovo 23 d. pateikė pareiškimą, kuriame prašė bylą nutraukti, kadangi atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą.

Taip pat pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 605 Eur (200 Eur už skundo surašymas, 300 Eur už bylos vedimą teisme ir 105 Eur PVM) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato suteiktas teisines paslaugas bei grąžinti sumokėtą žyminį mokestį 23,10 Eur.

Atsakovas NŽT paaiškino, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-220-285/2019, kurioje ginčo šalys buvo M. ir N. P., A. ir R. A. bei NŽT. Civilinėje byloje buvo rengtas apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo. Atkreipė dėmesį, kad jokio apeliacinio skundo administracinėje byloje, kurioje reiškiamas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nebuvo, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas civilinėje byloje, kurioje ieškovams buvo priimtas nepalankus sprendimas (tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjo M. P. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus atsisakymą nuo pareikšto skundo ir administracinę bylą Nr. eI3-104-428/2020 nutraukė. Ta pačia nutartimi nustatė pareiškėjui M. P. terminą iki 2020 m. balandžio 10 d. prašymo dėl išlaidų atlyginimo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjo atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius 2020 m. balandžio 7 d. pateikė patikslintą prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovo 23,10 Eur išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą bei 242 Eur už skundo surašymą. Prašyme nurodė, jog skundas buvo surašytas ir pateiktas 2019 m. kovo mėnesį, o sąskaita išrašyta 2019 m. gegužės mėnesį. Kitų skundų klientui nebuvo rengta.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 265,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40–41 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7 punktais. 

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus teisę atstovauti pareiškėją, patvirtina 2019 m. kovo 22 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 026. Išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrindžia 2019 m. gegužės 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. INV-0116 bei mokėjimo nurodymai.

Teismas iš atstovavimo sutarties nustatė, jog advokatas šioje administracinėje byloje atstovavo ne tik pareiškėją, tačiau ir trečiuosius suinteresuotus asmenis: N. P., A. A. ir R. A.. Taip pat advokatas Gintaras Dabkevičius atstovavo minėtus asmenis ir civilinėje byloje, kurioje parengė apeliacinį skundą ir minėtą sumą įtraukė į 2019 m. gegužės 19 d. sąskaitą-faktūrą. Teismas nurodė, jog 2019 m. gegužės 19 d. sąskaita-faktūra išrašyta pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims (skundas dėl NŽT sprendimo) ir kad ji buvo apmokėta vieno iš klientų, tai nepaneigė tos aplinkybės, jog pareiškėjas patyrė išlaidas, susijusias su atstovavimu teisme (skundo surašymu). Be to, duomenų, patvirtinančių, jog minėtu laikotarpiu, 2019 m. kovo-gegužės mėnesiais, buvo teiktas dar vienas skundas dėl NŽT sprendimo, nebuvo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjas pagrindė patirtas išlaidas už skundo surašymą šioje administracinėje byloje.

Teismas nustatė, kad vertinant prašymo priteisti 242,00 Eur už skundo parengimą (2019 m. kovo 26 d. skundas teismui buvo pateiktas) pagrįstumą nagrinėjamu atveju aktualus 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 935,70 Eur, todėl pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo parengimą galėjo būti priteista 2 339,25 Eur (935,70 Eur x 2,5). Teismas vertino, kad pareiškėjos prašoma priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio.

Teismas iš bylos duomenų nustatė, jog pareiškėjas už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį bei 0,60 ct už perlaidos paslaugą (2019 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymas).

Teismas vadovaudamasis ABTĮ 34 ir 35 straipsnių, 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 40 straipsnio 2 dalies nuostatomis, minėtas išlaidas išlaidos 22,50 ir 0,60 priteisė pareiškėjui iš atsakovo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas geruoju patenkino reikalavimą, vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad pareiškėjui priteistina 265,10 Eur (242 Eur + 23,10 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme iš atsakovo NŽT (ABTĮ 40 str. 2 ir 5 d.).

III.

Atsakovas NŽT Kauno miesto skyrius atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį ir priimti naują– pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Atsakovas nesutinka su skundžiama nutartimi, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtent pareiškėjas patyrė 265,10 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Atsakovas teigia, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas yra M. P., o ne A. A., kuris atliko advokatui mokėjimus už teisines paslaugas. Be to, pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų patyrimo, kurie būtent ir patirti vedant šią administracinę bylą. Pažymi, kad ginčas administracinėje byloje vyksta tarp M. P. ir NŽT, o ne tarp A. A., kuris sumokėjo 2019 m. gegužės 13 d. advokatui G. Dabkevičiui.

Atsakovas paaiškina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų įgaliojęs A. A. atlikti kokius nors veiksmus už jį, o ypač apmokėti advokatui už teisines paslaugas.

Atsakovas nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-220-285/2019, kurioje ginčo šalys buvo M. ir N. P., A. ir R. A. bei NŽT, todėl yra akivaizdu, kad šioje administracinėje byloje yra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas ne pareiškėjo M. P., o būtent bylinėjimosi išlaidas patirtas civilinėje byloje visai kito asmens, t. y. A. A.. Pažymi, minėtoje civilinėje byloje buvo rengiamas apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo, tačiau kaip 2019 m. gegužės 13 . pareiškėjo M. P. atstovas advokatas G. Dabkevičius nurodė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jokio apeliacinio skundo administracinėje byloje, kurioje reiškiamas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nebuvo, nes dar nėra priimtas pirmos instancijos teismo sprendimas.

Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teigia, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė neteisingai.

Pareiškėjas M. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo jį atmesti.

Pareiškėjas paaiškina, kad administracinėje byloje yra pateiktas banko sąskaitos išrašas apie atliktus bankinius pavedimus ir PVM sąskaita faktūra, kurioje detalizuojamos suteiktos teisinės paslaugos. Pažymi, jog teisminiams ginčams spęsti su atsakovu, pareiškėjas su savo sutuoktine ir A. A. su savo sutuoktine sudarė vieną bendrą sutartį su Advokatų profesine bendrija „Dabkevičius ir Baltrušaitis“. Akcentuoja, kad sudaryta sutartis tarp kelių asmenų todėl, kad tiek pareiškėjas, tiek tretieji asmenys yra nekilnojamojo turto bendrasavininkai ir yra suinteresuoti bylos baigtimi ir, kad ginčą išnagrinėti kuo ekonomiškiau, mažesnėmis bylinėjimosi išlaidomis, nesamdant kitiems bendrasavininkams papildomų advokatų, kad jie būtų atstovaujami teisme.

M. P. nurodo, kad bendrasavininkų sprendimu, skundas paduotas pareiškėjo vardu, o visi vienodai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Taip pat tretieji asmenys, kaip ir pareiškėjas turi teisę reikalauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymi, jog faktas, kad patirtas išlaidas byloje už pareiškėją padengė ne pats pareiškėjas, o bendrasavininkas ar bet koks kitas trečiasis asmuo, pareiškėjo teisės reikalauti priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, neapriboja.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo tenkino, teisėtumas bei pagrįstumas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad byla nutraukta, kadangi atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą. 

Atsakovas atskirajame skunde kategoriškai nesutinka su priteistomis pareiškėjui bylinėjimosi išlaidomis, argumentuodamas tuo, kad apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą A. A., o ne pats pareiškėjas. Be to, kad pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų patyrimo, kurie būtent ir patvirtintų patirtas išlaidas vedant šią administracinę bylą (skundo surašymas).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Administracinių teismų praktikoje, aiškinant teisinį reguliavimą šioje srityje, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi priteisė pareiškėjui 265,10 Eur (242 Eur + 23,10 Eur) bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.

Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad 2019 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INV-0116 (I t., b. l. 45) apmokėjo ne pats pareiškėjas, o A. A. (mokėjimo nurodymai (I t., b. l. 43–44)), nesudaro pagrindo vertinti, jog šiuo nagrinėjamu atveju nėra aišku, už kokias teisines paslaugas ir pagal kurią PVM sąskaitą faktūrą buvo sumokėta. Pažymėtina ir tai, kad nors 2019 m. kovo 22 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 026. (II t., b. l. 7–8) tarp Advokatų profesinės bendrijos „Dabkevičius ir Baltrušaitis“ ir M. P., N. P., A. A., R. A. sudaryta viena, tačiau advokatas Gintaras Dabkevičius atstovavo visus šiuos paminėtus klientus, todėl teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad A. A. atlikti mokėjimai buvo būtent už šioje nagrinėjamoje byloje patirtas išlaidas. Kadangi šioje administracinėje byloje pareiškėju yra M. P., aplinkybė, kad už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo ne pats pareiškėjas, o A. A., nesudaro pagrindo abejoti dėl pareiškėjo teisės į išlaidų atlyginimą, nes teisinių paslaugų teikimo sutartyje jis yra taip pat šalis - klientas (II t., b. l. 7–8).

Kaip matyti iš atskirojo skundo, ginčas šiuo atveju kyla dėl to, ar pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo išlaidų) atlyginimą, jei jo atžvilgiu išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas apmokėjo kitas (trečiasis) asmuo.

Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144 – 216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog pridėtinės vertės mokesčio PVM sąskaita faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Tai, jog proceso šalis patyrė realias išlaidas paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (2008 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009).

Vertinant bylos duomenis, matyti, jog pareiškėjas su advokatų profesine bendrija „Dabkevičius ir Baltrušaitis“ sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjo atstovui advokatui pavesta atstovauti pareiškėją nagrinėjamoje byloje (II t., b. l. 7–8). Pareiškėją pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas Gintaras Dabkevičius. Tas pats pareiškėjo atstovas advokatas teismui pateikė ir prašymą atlyginti pareiškėjo patirtas 265,10 Eur (242 Eur + 23,10 Eur) bylinėjimosi išlaidas (II t., b. l. 21), kartu su prašymu pateikdamas 2019 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INV-0116 (I t., b. l. 45) ir jos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus – mokėjimo nurodymus „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymo išrašus (I t., b l. 43–44).

Atsakovas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija tuo aspektu, kad ne pats pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas: už advokato paslaugas sumokėjo kitas asmuo – A. A., t. y. byloje trečiasis suinteresuotas asmuo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017 yra konstatavęs, jog byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016). Tokios pozicijos laikomasi ir kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-848-662/2015;; 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-14-502/2019).

Įvertinus tai, kad pareiškėjui buvo atstovaujama pagal atstovavimo sutartį būtent advokato Gintaro Dabkevičiaus, kuriam buvo sumokėta pagal 2019 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INV-0116, kuri išrašyta pareiškėjui M. ir N. P. ir A. R. A., 605 Eur (su PVM) (skundas dėl NŽT sprendimo – 200 Eur, apeliacinis skundas – 300 Eur) sumai (I t., b. l. 45), būtent už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (I t., b l. 43–44), nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė

        Virginija Volskienė