Civilinė byla Nr. 2-116-186/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00818-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. R. prašė pripažinti jo ir atsakovės AB banko SNORAS 2010 m. gruodžio 28 d. sudarytą su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia Civilinio kodekso 1.90 straipsnio pagrindu (kaip sudarytą iš esmės suklydus), taikyti restituciją, pripažįstant už indėlio sertifikatą sumokėtą 5 000 Lt sumą lėšomis ieškovo banko sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – IĮIDĮ); priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
2. Atsakovė ir trečiasis asmuo VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimuose su ieškiniu nesutiko.
3. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-172/2014.
4. Išnykus bylos sustabdymo pagrindui, teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir paskyrė teismo posėdį, į kurį ieškovas neatvyko, o atsakovės atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. To paties raštu prašė ir trečiasis asmuo VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“, kuris pateikė pažymą apie 2015 m. gruodžio 14 d. ieškovui išmokėtą draudimo išmoką už ginčijamą indėlio sertifikatą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovo A. R. ieškinį paliko nenagrinėtą ir priteisė ieškovui iš atsakovės BAB banko SNORAS bei trečiojo asmens VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ po 72,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas konstatavo, kad ieškinys iš esmės buvo patenkintas po jo pareiškimo teisme. Ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimas priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės ir trečiojo asmens priešinga ieškovui pozicija bei jos sąlygotais veiksmais (neveikimu), todėl teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies ir 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei šiuo klausimu suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika analogiškose bylose, sprendė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo abu lygiomis dalimis turi atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Trečiasis asmuo VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria bylinėjimosi išlaidos priteistos iš trečiojo asmens VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai indėlio draudimo išmokos išmokėjimą sutapatino su ieškinio reikalavimų įvykdymu. Apeliantė, išmokėdama ieškovui indėlio draudimo išmoką, nepripažino ir neįvykdė ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu.
2. Apeliantė, vadovaudamasi IĮIDĮ bei Draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, negalėjo draudimo išmokų ieškovams išmokėti tol, kol negavo atitinkamų duomenų iš atsakovės. Todėl apeliantė negali būti atsakinga už atsakovės neveikimą.
3. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus indėlių ir investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantės procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl nėra pagrindo priteisti iš jos ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos analogiškose bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš banko, o VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinis elgesys buvo vertinamas kaip tinkamas.
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą, pusę ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisė iš trečiojo asmens. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį po to, kai iškėlus atsakovei bankroto bylą, jam nebuvo išmokėta draudimo išmoka už įsigytą atsakovės išleistą indėlio sertifikatą. Kaip matyti iš faktinio ieškinio pagrindo, ieškovas iš esmės siekė užsitikrinti, kad jam būtų taikoma IĮIDĮ nustatyta draudimo apsauga. Atsakovei ir trečiajam asmeniui laikantis pozicijos, kad ieškovo lėšos pagal indėlių sertifikatus nėra apdraustos, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti su atsakove sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia dėl esminio suklydimo, o taikant restituciją pripažinti ieškovo sumokėtą sumą pagal šią sutartį jo lėšomis asmeninėje sąskaitoje, kurioms draudimo apsauga taikoma. Draudimo išmoka už įsigytą indėlio sertifikatą ieškovui buvo išmokėta tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlių sertifikatams, dėl kurių pripažinimo negaliojančiais vyko ginčas ir šioje byloje, turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Akivaizdu, kad išmokėjus draudimo išmoką ieškovui, pastarajam nebetikslinga ginčyti minėtą sandorį tuo pagrindu, kad buvo esminis suklydimas dėl taikytinos draudimo apsaugos įsigyjant indėlio sertifikatą, bei reikalauti taikyti restituciją. Todėl priešingai nei teigia apeliantė, ieškovo reikalavimas iš esmės buvo patenkintas. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui (byloje dalyvaujančiam atsakovės pusėje), dėl kurių bendrų veiksmų ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, tenka pareiga atlyginti šias išlaidas (CPK 94 str. 1 d.).
12. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad ta aplinkybė, jog ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016).
13. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad už ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą atsakinga tik atsakovė, kuri pirmiausia turėjo pateikti apeliantei reikalingus duomenis draudimo išmokoms apskaičiuoti bei išmokėti. Apeliantė taip pat, kaip ir atsakovė, byloje iš pradžių laikėsi gynybinės pozicijos, kad indėlių sertifikatams IĮIDĮ nustatyta draudimo apsauga netaikoma. Byloje buvo pateikti visi duomenys apie ieškovo sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, tačiau apeliantė vis tiek su pareikštu ieškiniu nesutiko, o savo poziciją pakeitė, t. y. išmokėjo ieškovui draudimo išmoką už įsigytą indėlio sertifikatą, tik po to, kai kitoje analogiškoje byloje kasacinis teismas iš esmės patenkino tokį ieškovų reikalavimą. Taigi, ne tik atsakovės, bet ir trečiojo asmens, t. y. apeliantės, veiksmai (neveikimas) lėmė tai, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis į advokatą bei inicijuoti teisminį procesą ir dėl to patirti bylinėjimosi išlaidų.
14. Dėl apeliantės argumento, kad kitose analogiškose bylose bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos tik iš banko, pažymėtina, kad būtina vadovautis vėliau suformuota šiai bylai aktualia, vyraujančia teismų praktika, pagal kurią pripažįstama, jog nepaisant VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesinio statuso byloje, pastaroji, kilus ginčui dėl draudimo išmokų mokėjimo ieškovams ir nepripažinusi ieškovų teisės į šias išmokas, savo neveikimu prisidėjo prie ieškovų bylinėjimosi išlaidų susidarymo, todėl jai kyla pareiga atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1159-178/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1742-302/2016; 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-75-943/2017). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos.
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o trečiojo asmens VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Žironas