Pranešėjas K. Jucys Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-2005 m.
Teisėja L. Ulbienė Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.15., 1.1.12.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio,
teisėjų Rūtos Mickevičienės, Albino Bielskio,
sekretoriaujant Rimai Ulasevičienei,
dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,
gynėjui advokatui Jonui Leikauskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. N. (F. N. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo F. N. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 1421 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, konfiskuojant 1/10 jo turto. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 471 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per tą laiką nekeisti gyvenamosios vietos be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, nekeisti gyvenamosios vietos.
Kompanijų Universal International Music B.V., Warner Music Austrija, Emi Misic International service limited, BMG Music International Service Gmbh civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais, siūlant juos nagrinėti civilinio proceso tvarka.
F. N. automobiliui „Ford Orion“, v/n BME 083 areštas panaikinamas, išsprendus civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
F. N. nuteistas už tai, kad nuo 2000-05-10 iki 2000-06-18 imtinai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą dėl fonogramų gamintojo išimtinių teisių platinti fonogramą ar jos kopijas, jas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn ar jas valdyti, padarydamas šio įstatymo 64 straipsnio 2 punkto veiksmus, įvardijamus autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimais, neturėdamas fonogramų gamintojų, jų teisių perėmėjų ar tinkamai įgaliotų asmenų leidimo, laikė komerciniais tikslais platinimui pardavimo, nuomos ir keitimo būdais, savo namuose Linksmoji 57 - 3, Vilniuje bei kino teatro ,,Pergalė”, esančio Pamėnkalnio 7/8, Vilniuje patalpose ir minėtu laikotarpiu kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį gabeno komerciniais tikslais platinimui pardavimo, nuomos ir keitimo būdais – iš savo namų Linksmoji 57 - 3, Vilniuje, į kino teatro ,,Pergalė”, esančio Pamėnkalnio 7/8, Vilniuje patalpas bei iš kino teatro ,,Pergalė”, esančio Pamėnkalnio 7/8, Vilniuje, patalpų į savo namus Linksmoji 57 - 3, Vilniuje fonogramų neteisėtas kopijas, įrašytas 888 kompaktinėse plokštelėse, bei 2000 m. birželio 18 d. kino teatro ,,Pergalė”, esančio Pamėnkalnio g. 7/8 Vilniuje, patalpose, išdėliojo ant stalo ir prie stalo minėtų fonogramų šias neteisėtas kopijas, siekdamas jas platinti komerciniais tikslais, jas parduodant, nuomojant ir keičiant ir tą dieną apie 11 val. iš šių neteisėtų fonogramų kopijų pardavė A. B. už 24 litus įrašytas dviejose kompaktinėse plokštelėse fonogramų Bon Jovi Cruch (,,Aistra”), Metallica ,,Metallica” (,,Metalika”) neteisėtas kopijas, kurių teisėtų kopijų mažmeninė vertė po 68 litus. Iš viso F. N. gabeno, laikė, platino komerciniais tikslais fonogramų neteisėtas kopijas, apskaičiuojant jų vertę pagal teisėtų kopijų mažmeninę vertę už 39543 litus.
Nuteistasis F. N. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus nuosprendį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, taikytinas šios kategorijos byloms, neobjektyviai, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu jo gynėjo pateikiami klausimai specialistui, ekspertui buvo teisėjos pašalinami – tuo buvo užkertama galimybė nešališkai, pilnutinai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes; pažeidžiant BPK 322 straipsnio nuostatas, atsisakyta teismo posėdyje apžiūrėti daiktinius įrodymus – tuo buvo atimta galimybė gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Apelianto nuomone, pagal Lietuvos Respublikos BK 1421 straipsnį atsakomybė nustatyta pažeidus fonogramos gamintojo, kaip gretutinių teisių subjekto, teises (ATGTĮ 2 straipsnio 11 punktas – Gretutinių teisių subjektas, 8 punktas – Fonogramos gamintojas). Todėl teismas turėjo nustatyti kiekvienos kompaktinės plokštelės fonogramų gamintojus, nustatyti, ar jų teisėms gali būti taikoma teisinė apsauga Lietuvoje, kuo konkrečiai pasireiškia pažeidimas. Nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis (apeliantas) platino neteisėtas kompaktinių plokštelių kopijas, bet tai nieko bendra neturi su gretutinių teisių -fonogramų gamintojų teisių pažeidimu. Kompaktinė plokštelė tiesiogine prasme nėra autorinės teisės objektas ir atsakomybė už jų gabenimą, laikymą ar platinimą nenumatyta, nes jos yra tik laikmenos, kuriose išreikšti kūriniai. ATGTĮ 41 straipsnyje nustatyta, kad autoriaus teisės į kūrinį nesiejamos su nuosavybe į materialųjį objektą, kuriame jis išreikštas. Atsakomybė gali atsirasti tik už kompaktinėse plokštelėse užfiksuotus gamintojų įrašus ir pažeistas teises į juos. Šioje byloje objektas yra ne kompaktinė plokštelė, jos apipavidalinimas, o gretutinių teisių subjekto – gamintojo atliktas įrašas (ATGTĮ 2 straipsnio 8, 11 punktai). Parengtinio tardymo eigoje bylą nagrinėjant teisme, gamintojų teisių pažeidimas nebuvo nustatytas. Lietuvos Respublikos Seimo 1998-12-22 Romos konvencijos ratifikavimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvoje nebus saugomos teisės tų gamintojų, kurie nėra Sutarties šalies piliečiai arba juridiniai asmenys. Romos konvencijos (įsigaliojo Lietuvoje 1999 m. liepos 23 d.) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nė viena Sutarties šalis neprivalo taikyti šios Konvencijos nuostatų atlikimui, transliacijoms, įvykusioms iki šios Konvencijos įsigaliojimo toje šalyje datos, taip pat fonogramoms, kurių pirmasis įrašas buvo padarytas iki minėtos datos. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, jog įrašams, atliktiems iki 1999 m. liepos 23 d., Lietuvoje nereikia suteikti apsaugos, nes to nenumato tarptautinė sutartis. Teismas byloje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nenustatęs, kokių gretutinių teisių subjektų teisės yra pažeistos, kokiam konkrečiai subjektui priklauso teisės į įrašus, nenustatęs, ar 888 kompaktinių plokštelių įrašų gamintojų teisės yra ginamos Lietuvoje. Teismo sprendime motyvas, kad Lietuvos Respublikoje ginamos visų valstybių fonogramų gamintojų teisės į fonogramas ir duota nuoroda į Romos konvenciją ir jos ratifikavimo įstatymą, yra neteisingas. Gretutinių teisių objektas yra įrašas, o ne įrašo apipavidalinimas. Teismo motyvas, kad paimtos 888 kompaktinės plokštelės neatitinka originalioms apipavidalinimo požiūriu, nesuderintas su įstatymo nuostata, nes įrašo originalumas nebuvo nustatinėjimas, todėl šis motyvas yra neteisėtas. Romos konvencijos 11 straipsnyje nustatyta, kad jeigu Sutarties šalies vidaus įstatymai reikalauja laikytis tam tikrų formalumų, tokių kaip teisinės apsaugos suteikimo fonogramų gamintojams ar atlikėjams sąlygos, tai formalumai laikomi įvykdytais, jeigu visi platinimui išleistos fonogramos egzemplioriai arba jų pakuotės turi užrašą, kuriame yra ženklas – raidė „P“ apskritime ir šalia jo nurodytas gamintojas bei fonogramos pirmojo išleidimo metai. Šiuo požiūriu paimtos kompaktinės plokštelės nebuvo ištirtos.
Kompaktinių plokštelių keitimu, nuoma užsiiminėjo teisėtai – tai patvirtina jo veiklos registracija rejestro tarnyboje bei išduotas patentas veiklai. Kompaktines plokšteles įsigijo teisėtai iš bendrovių, pardavinėjusių kompaktines plokšteles (t.1, b.l. 91, 92). Atkreipia dėmesį į tai, kad kompaktines plokšteles įsigijo iki BK 1421 straipsnio įsigaliojimo, nes tuo metu jas buvo galima įsigyti be jokių apribojimų. Teismo motyvas, kad pateikti dokumentai neįteisina jo veikos, yra nesuprantamas. Jo veikla ir jos registracijos dokumentai teismine ar kitokia tvarka nepripažinti negaliojančiais, todėl teigimas, kad jo veikla neteisėta, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo teigimas, kad UAB ,,Rubeda” buvo įsteigta tik fiktyviai ir jokios veiklos nevykdė, yra niekuo nepagrįstas ir prieštarauja bylos medžiagai. Liudytoja R. J. parodė, kad jai buvo įtartina UAB ,,Rubeda” veikla. Faktų apie nurodytos bendrovės fiktyvią veiklą nenustatyta (t. 1, b.l. 99; t. 3, b.l. 3). UAB ,,Dik”, iš kurios taip pat įsigijo prekių, veikė teisėtai, byloje pateiktos sutartys, kurios akivaizdžiai įrodo, kad ten pirktos kompaktinės plokštelės buvo pagamintos teisėtai (t. 1, b.l. 133, kontrakto 6.3 punktas). Bylos nagrinėjimo eigoje teismas paskyrė ekspertizę jo pirktų kompaktinių plokštelių iš UAB ,,Dik” faktui nustatyti, kurios išvados visiškai patvirtino pirkimo faktą. Apeliantas, pirkdamas prekes, niekada negalvojo ir negalėjo suprasti, kad pažeidžia kieno nors teises ar tvarką, todėl teismo vertinimas jo veikos, kaip padarytos tiesiogine tyčia, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindžia specialisto bei ekspertizės išvadomis. Parengtinio tardymo eigoje specialisto išvada pateikta asmens, suinteresuoto bylos baigtimi. Specialisto išvadą surašęs specialistas R. A. inicijavo patikrinimą dalyvaujant jo darbuotojui R. B. , jis gi įteikė prašymą pripažinti bendrovę civiliniu ieškovu. Pagal specialisto vertinimo kriterijus pateiktame kompaktinių plokštelių sąraše 135-ių žymėjimo kodai visiškai sutapo, tačiau jie vis tiek buvo pripažinti neteisėtais. 203 plokštelės pagamintos iki 2000 metų, joms, sutinkamai su Romos konvencija, Lietuvoje netaikoma teisinė apsauga. 313 plokštelių pagamintos turint gamintojo leidimą – tai nurodyta pačiose kompaktinėse plokštelėse (BIM, RAO. GEMA ir kt.). 390 plokštelių nebuvo palygintos su teisėtai išleistomis, todėl teigti, kad jos išleistos neteisėtai, taip pat nėra jokio pagrindo. Specialistas R. A. negalėjo pagrįsti savo išvados, neatsakė į teismo proceso dalyvių klausimus, todėl teismas bylos nagrinėjimo eigoje paskyrė ekspertizę ir pavedė ją atlikti Teismo ekspertizės centrui. Teismas nutartimi suformulavo ekspertams klausimus, kurių turinys pilnutinai atitiko nagrinėjamos bylos esmines nuostatas, o atsakymai į juos turėjo padėti teismui išspręsti baudžiamąją bylą. Ekspertizę atliko ne nurodytos įstaigos ekspertai, o asmenys, dirbantys privačioje įmonėje, neturintys eksperto kvalifikacijos. Ekspertai į teismo pateiktus klausimus neatsakė, jie suformulavo savo klausimus, kurie iš esmės skiriasi nuo teismo pateiktų ir nieko bendra neturi su teisine gamintojų teisių apsauga ATGTĮ prasme. Išvadoje nurodoma, kad kompaktinių plokštelių apipavidalinimas neatitinka licencijavimo kriterijų Lietuvos Respublikoje. Kas nustato licencijavimo kriterijus, kokiomis teisės normomis tai reguliuojama, nepaaiškinta. Išvadoje taip pat nurodoma, kad apžiūrėjus daiktus nenustatyta, kas turi licencines sutartis su fonogramų gamintojais. Esant neaiškiai ir prieštaringai ekspertų išvadai, prašyta paskirti pakartotinę ekspertizę, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Apklaustas teisme ekspertas V. Simanavičius į esminius klausimus neatsakė. Teismo ekspertizės pagrinduose nurodoma, kad ekspertas neturi teisės performuluoti pateiktų klausimų, pakeisti jų turinio. Ekspertai privalo duoti motyvuotus atsakymus į pateiktus klausimus. Jeigu ekspertas į pateiktus klausimus negali atsakyti, tai nurodo akte. Tiek specialisto, tiek ekspertų išvadoje kalbama apie kompaktinių plokštelių išorinį apipavidalinimą, kas nieko bendra neturi su muzikinio įrašo teisine apsauga ATGTĮ prasme.
Nuosprendžio konstatuojamoje dalyje taip pat teigiama, kad iš byloje esančių duomenų, daiktinių įrodymų, specialisto, eksperto išvados matyti, kad iš jo paimtose neteisėtose fonogramų kopijose yra įrašyta šiuolaikinė muzika ir 50 metų terminas nėra pasibaigęs (ATGTĮ 45 straipsnio 2 dalis, 50 straipsnio 2 dalis). Nurodytas motyvas neatitinka tikrovės ir yra klaidingas. Daiktiniai įrodymai bylos nagrinėjimo metu nebuvo apžiūrėti, kompaktinių plokštelių įrašų tyrimas specialisto, ekspertų nebuvo atliktas. Neatitinka tikrovės ir tai, kad plokštelėse buvo įrašyta tik šiuolaikinė muzika – dalis plokštelių buvo su klasikinės muzikos įrašais. ATGTĮ 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad nustoja galioti gamintojo išimtinė teisė platinti fonogramą ar jos kopijas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jei tos fonogramos buvo teisėtai parduotos Lietuvos Respublikoje. Didžioji dalis paimtų kompaktinių plokštelių su įrašais buvo ir yra teisėtai įvežtos ir platinamos Lietuvos Respublikoje. Tas faktas, kad kompaktines plokšteles jis pirko iš bendrovių, taip pat patvirtina jų teisėtą importavimą į Lietuvos Respubliką. Teisėtai įvežtiems ir platinamiems fonogramų įrašams gamintojo sutikimas, sutartis su juo nereikalinga, nes to nenumato nurodyta teisės norma. Teismas, nesuprasdamas Romos konvencijos atskirų normų prasmės, klaidingai aiškina jos 12 straipsnį bei jo kontekste fonogramų gamintojų teises.
Apelianto nuomone, inkriminuojamam nusikaltimui esminę reikšmę turi neteisėtai atgamintų įrašų kopijų vertė. Kompaktines plokšteles jis pirko tokia rinkos kaina, kuri nurodyta sąskaitose - faktūrose (t. 1, b.l. 91, 92). Specialistai iš jo išimtas kompaktines plokšteles su įrašais įvertino 57120 Lt, t.y. apie 10 kartų brangiau, negu jų kaina buvo rinkoje. Ekspertai tuos pačius daiktus įvertino 39543 Lt. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos įrodymus, kurie paneigia išvadas. Faktinė paimtų kompaktinių plokštelių vertė yra mažesnė nei 100 MGL.
Teismas pareikšto civilinio ieškinio nenagrinėjo palikdamas teisę pareiškėjams spręsti tai civilinio proceso tvarka, tačiau turtui uždėtą areštą paliko iki bus išnagrinėtas civilinis ieškinys. Civiliniai ieškovai neaiškūs, jų atstovai nepateikė tinkamai įformintų įgalinimų atstovauti ieškovams. Ar bus pareikštas civilinis ieškinys, neaišku, todėl nuosprendžiu jam priklausančio turto areštas paliktas neteisėtai. Civilinio ieškinio užtikrinimas gali būti sprendžiamas iškėlus civilinę bylą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. gegužės 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nuosprendį pakeitė. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalino nuorodą apie F. N. nebeteisėtų fonogramų kopijų, įrašytų kompaktinėse plokštelėse AMSTRONG LOUIS „PLAYS W.C.HANDY“ ir AMSTRONG LOUIS „STAR PROFILE“ laikymą komerciniais tikslais platinimui pardavimo, nuomos ir keitimo būdais bei gabenimą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2004 m. lapkričio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 20 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo. Teismas nutartyje nurodė, kad apygardos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jį pagrindė prieštaringais įrodymais (ekspertizės išvada), gauta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, esminiai pažeidė šį kodeksą ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis.
Gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti suėjus senaties terminui.
Nuteistojo F. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla F. Nadiorovo atžvilgiu nutrauktina, suėjus patraukimo baudžiamojo atsakomybėn senaties terminui LR BPK 3 str. 1 d. 2 p.). Kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio, F. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 142¹ str., kuris numato, kad asmuo už tokią veiką baudžiamas laisvės atėmimu iki 2 metų arba bauda. Baudžiamoji atsakomybė pagal 1961 m. BK 1421 straipsnį kyla už fonogramos neteisėtą atgaminimą, neteisėtų kopijų importavimą, eksportavimą, platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais, jeigu atgaminamų, importuojamų, platinamų, gabenamų ar laikomų neteisėtų kopijų bendra vertė (apskaičiuojama pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas) yra ne mažesnė kaip 100 minimalių gyvenimo lygių (MGL) suma. 1961 m. LR BK 49 str. 1 d. 2 p. buvo numatyta, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai suėjo treji metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip dvejiems metams. Iš bylos medžiagos matyti, kad F. N. veiką, numatytą LR BK 1421 str., padarė 2000-05-10 iki 2000-06-18 laikotarpyje. Neteisėto kūrinio ar gretutinių teisių objekto (fonogramos įrašo) sąvoka pateikta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (1999 m. gegužės 18 d. įstatymo redakcija) 2 str. 20 p., kur neteisėta kopija laikoma pagaminta be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto savininko, jų teisių perėmėjo ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo. Kolegijos nuomone, tai yra vienintelis kriterijus, pagal kurį nustatoma, teisėta ar neteisėta yra fonogramos kopija. Toliau gi, ATGTĮ 45 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „Išimtinė teisė platinti fonogramą ar jos kopijas, numatyta šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai fonogramą ar jos kopijas, nustoja galioti Lietuvos Respublikos teritorijoje į fonogramos gamintojo ar jo teisių perėmėjo arba jų pavedimu Lietuvos Respublikoje parduotą ir teisėtai komercinėje apyvartoje esančią fonogramą ar jos kopijas“. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad kompaktinės plokštelės būdavo ir nuomojamos už atlygį. Tai pripažino ir nuteistasis F. N. . Dėl šios aplinkybės galima tvirtinti, kad ATGTĮ 45 straipsnio 2 dalies pagrindu apelianto baudžiamoji atsakomybė neišnyksta.
Apeliantas skunde nurodo, kad kompaktines plokšteles įsigijo iki 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 1421 straipsnio įsigaliojimo. Tačiau iš nuosprendžio matyti, kad nuteistasis F. N. nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas už kompaktinių plokštelių neteisėtą įgijimą. F. N. pripažintas kaltu už šių kompaktinių plokštelių laikymą, gabenimą, platinimą komerciniais tikslais. Šie veiksmai yra tęstinio pobūdžio ir nuteistasis juos atliko jau galiojant 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 1421 str. nuostatoms. Sutinkamai su 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 7 straipsnio 1 dalimi, veikos baudžiamumą ar nusikalstamumą nustato įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis nežinojo apie jo daromos veikos baudžiamumą, tačiau veiką padariusio asmens nežinojimas, jog veika tampa baudžiama, nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog byloje buvo būtina nustatyti kiekvienos kompaktinės plokštelės fonogramų gamintojus, nes tai turi reikšmę sprendžiant klausimą, ar fonogramų gamintojų teisės yra ginamos pagal Tarptautinę Romos konvenciją ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, nepagrįsti ir atmestini. Pagal ATGTĮ 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas „Fonogramos gamintojas turi išimtines teises platinti fonogramą ar jos kopijas jas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba jas valdyti arba leisti atlikti šiuos veiksmus“ ir pagal ATGTĮ 64 straipsnio 1 ir 2 punktuose pateiktą autorių ir gretutinių teisių pažeidimo apibrėžimą, galima daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikoje ginamos visų valstybių fonogramų gamintojų išimtinės teisės platinti fonogramą ar jos kopijas jas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba jas valdyti arba leisti atlikti šiuos veiksmus. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų turėjęs autoriaus ar gretutinių teisių subjekto licenciją ar sutartį dėl gretutinių teisių objektų kopijų platinimo, gabenimo ar laikymo komerciniais tikslais. 1998 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublika ratifikuodama Tarptautinę 19961 m. spalio 26 d. Romos Konvenciją dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų apsaugos, tik šios Konvencijos 12 straipsnyje padarė išimtį dėl komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginio transliavimo ar viešo skelbimo, jei tų fonogramų gamintojai nėra sutarties šalies, o ne išimtį dėl fonogramų gamintojo teisių platinimo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neturėjo licencijos ar sutarties, yra pagrįsta. Nuteistojo skundo motyvas, kad 313 plokštelių pagamintos turint gamintojo leidimą – tai nurodyta pačiose kompaktinėse plokštelėse (BIM, RAO. GEMA ir kt.), nėra pagrįstas. Kaip matyti iš specialisto J. Dovydėno išvados, faktiniai leidimo platinti įrašus duomenys gali būti tik sutartys ar licencijos. Tačiau tokių sutarčių byloje nėra ir apeliantas jų nepateikė. ATGTĮ 2 straipsnio 20 punkte nurodyta, kad „Kūrinio ar gretutinių teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto, jų teisių perėmėjo ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo yra neteisėta“. Pirmosios instancijos teismas taip pat motyvuotai paneigė F. N. versiją, kad dalis kompaktinių plokštelių, paimtų poėmio metu, priklausė ne jam, o kitam asmeniui, t.y. iš matymo pažįstamam asmeniui, vardu Valerijus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad F. N. turimas legalus patentas verstis kompaktinių plokštelių nuoma ir keitimu bei dokumentai apie dalies kompaktinių plokštelių įsigijimą (UAB „Rubeda“, UAB „DIK“) neįteisina jo veiklos su neteisėtomis kompaktinių plokštelių kopijomis Lietuvos Respublikos BK 1421 str. prasme.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pas F. N. paimtų 888 kompaktinių plokštelių vertę, vadovavosi fonograminės ekspertizės išvada (t.3, b.l. 111-131). Specialistai į klausimą dėl kompaktinių plokštelių vertės atsakė, todėl šiuo atsakymu vadovaujamasi. Jame nurodyta, kad teisėtų kompaktinių plokštelių kopijų vertė sudarytų 39543 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad fonogramoms, kurių kopijos yra pas F. N. paimtose kompaktinėse plokštelėse „AMSTRONG LOUIS „PLAYS W.C.HANDY“ ir „AMSTRONG LOUIS „STAR PROFILE“, gretutinių teisių galiojimo terminas gali būti pasibaigęs, iš bendros kompaktinių plokštelių vertės atimama šių dviejų kompaktinių plokštelių teisėtų kopijų vertė – 60 Lt. Šioje dalyje teisėjų kolegija vadovaujasi specialisto J. Dovydėno parodymais (t.4, b.l.239-240). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, o visos abejonės sprendžiamos nuteistojo naudai. Tokiu būdu nustatoma, kad F. N. laikė, gabeno ir platino komerciniais tikslais fonogramų neteisėtas kopijas, įrašytas 886 kompaktinėse plokštelėse apskaičiuojant jų vertę pagal teisėtų kopijų mažmeninę vertę už 39483 litus. F. N. platino neteisėtas fonogramų kopijas komerciniais tikslais, nes jas pardavinėdamas siekė gauti ir gavo komercinės naudos. F. N. argumentai, kad jis nesuprato, jog platina neteisėtas kompaktinių plokštelių kopijas, yra nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas motyvuotai tai atmetė.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad inkriminuojamam nusikaltimui esminę reikšmę turi kompaktinių plokštelių kaina, už kurią apeliantas jas įgijo. Teisėjų kolegijos nuomone, 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 1421 straipsnio dispozicijoje numatytos baudžiamosios atsakomybės kilimo kriterijumi laikoma teisėtų kopijų mažmeninė kaina. Neteisėtose kompaktinių plokštelių kopijose esančios fonogramų kopijos taip pat yra neteisėtos, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad net ir neteisėtų kompaktinių plokštelių kopijų platinimas nieko bendra neturi su gretutinių teisių – fonogramų gamintojų teisių pažeidimu, nepagrįstas ir atmestinas. Teisėjų kolegijos nuomone, teisminio nagrinėjimo metu gynėjo argumentas, kad pagal 2000 m. LR BK 192 str. gretutinių subjektų teisių pažeidimas nenumatytas, neva tai yra dekriminalizuota, o numatyta tik baudžiamoji atsakomybė už autorių teisių pažeidimus, yra nepagrįstas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą “ 1.1. punkte nurodė, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų; nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje teigiama, kad F. N. veika yra nusikalstama ir kvalifikuojama pagal 1961 m. BK 1421 str. Tokį teiginį teismas pagrindė liudytojų parodymais, daiktiniais įrodymais, specialisto ( t.1, b.l. 103-105) bei ekspertizės išvadomis (t. 3, b.l. 111-113). 1961 m. BPK 88 str. 1 d. nustatyta, kad ekspertizės akto išvadoje ekspertas suformuluoja atsakymus į pateiktus klausimus. Pagal 1998 m. lapkričio 2 d. ekspertizių darymo Lietuvos teismo ekspertizės institute nuostatų, kurie galiojo ekspertizės paskyrimo metų (33 p.), ekspertas neturi teisės performuoti jam pateiktų klausimų, keisti jų turinį. Apygardos teismas nutartimi tinkamai suformulavo ekspertams klausimus, tačiau ekspertai suformulavo savo klausimus, kurie iš esmės skiriasi nuo pateiktų teismo, be to, jie į teismo pateiktus klausimus neatsakė. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir jį pagrįsdamas įrodymais, gautais pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, esminiai pažeidė įstatymo reikalavimus ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Esant šioms aplinkybėms, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas (LR BPK 329 str. 4 d., 369 str. 3 d.). Tačiau esant tokiai situacijai, vėl iš naujo turi būti svarstomi naujo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (2000 m. LR BK 95 str.) ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties klausimai (1961 m. LR BK 49 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje apeliacinėje instancijoje panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį negalima, nes pagal 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą suėjo F. N. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, todėl byla F. N. atžvilgiu turi būti nutraukta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad F. N. veika negali būti perkvalifikuota į 2000 m. BK 192 str., nors sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba laisvės atėmimą iki 2 metų, analogiškos 1961 m. 1421 str. sankcijai. Pagal 2000 m. LR BK 11 str.3 d., tokia F. N. padaryta veika būtų priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte „b“ papunktyje nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nesunkų nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai. Tokiu būdu pagal naujojo BK normas F. N. padarytai nusikalstamai veikai senaties terminas nėra suėjęs. Akivaizdu, kad 2000 m. LR BK normos, reguliuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, yra griežtesnės, todėl atgal negalioja (LR 3 str. 3 d.). 2002 m. LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės terminai. Taigi, procesinio įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su galimybės nebuvimu pradėti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl iškyla BPK ir BK normų konkurencija dėl proceso vyksmo tam tikroje proceso stadijoje ar procesas turi būti besąlygiškai nutrauktas sužinojus apie senaties termino suėjimo faktą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 24 d. konsultacijoje nurodyta, kad bylą nutraukiant suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kompaktinių diskų su neteisėtomis fonogramų kopijomis apyvarta Lietuvos Respublikoje uždrausta įstatymu, už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. LR BPK 94 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. BPK 108 str. 3 d. numatyta, kad daiktai, kurių apyvarta uždrausta, negrąžinami. Todėl išdėstytomis įstatymo nuostatomis teisėjų kolegija konstatuoja, kad daiktiniai įrodymai, t.y. 886 kompaktiniai diskai su neteisėtomis fonogramų kopijomis, turi būti sunaikinti. Kompanijų Universal International Music B.V., Warner Music Austrija, Emi Misic International service limited, BMG Music International Service Gmbh civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais. Areštas F. N. turtui panaikinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 4 p., 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nuosprendį panaikinti ir bylą F. N. pagal 1961 m. LR BK 1421 str. nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamojo atsakomybėn senaties terminui.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti F. N. panaikinti.
Daiktinius įrodymus 886 kompaktinių plokštelių neteisėtas kopijas, sunaikinti. Kompaktines plokšteles „AMSTRONG LOUIS „PLAYS W.C.HANDY“ ir AMSTRONG LOUIS „STAR PROFILE“ grąžinti F. N. .
Panaikinti F. N. paskirtą 1/10 dalies turto konfiskavimą ir automobilio „Ford Orion“ v/n BME 083 areštą.
Kompanijų Universal International Music B.V., Warner Music Austrija, Emi Misic International service limited, BMG Music International Service Gmbh civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.
Kolegijos pirmininkas Kęstutis Jucys
Teisėjai Rūta Mickevičienė
Albinas Bielskis