Civilinė byla Nr. e3K-3-288-378/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00008-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m.  birželio 30  d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo; institucija, teikianti išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo:
1. 600 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. P., gim. 2001 m. liepos 22 d., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki A. P. pilnametystės, indeksuojant šias išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo išmokų gavėja ir tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;
2. priteisti A. P. iš atsakovo 21 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą (po 600 Eur už trejus metus iki 2015 m. gruodžio 31 d.), išlaikymo įsiskolinimo gavėja ir tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.
3. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas niekada nebuvo susituokę, po sūnaus gimimo nebegyveno kartu. 2008 m. ieškovė su sūnumi išvyko nuolat gyventi į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę (toliau – Jungtinė Karalystė); nuo 2012 m. birželio 29 d. kartu su sūnumi yra deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos. Atsakovas gyvena ir dirba Lietuvoje, yra sudaręs santuoką su R. P.. Atsakovas niekuomet neteikė šalių sūnui išlaikymo.
4. Ieškovas yra darbingas, 33 metų vyras, turi verslą, susijusį su naujų kompiuterių ir jų priedų pardavimu, dirba komercijos direktoriumi UAB „Digimaksas“. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis nuosavybės teise Kaune valdo gyvenamąjį namą su garažu, kitais statiniais ir žemės sklypu, šie nuo 2015 m. gegužės 14 d. yra įkeisti, taip pat 4 neįkeistus žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Bendra vidutinė šio turto rinkos vertė yra apie 47 228 Eur.
5. Ieškovės turtinė padėtis yra patenkinama, ji viena augina sūnų Jungtinėje Karalystėje ir nuo 2009 m. spalio 19 d. dirba Mančesteryje, įmonėje „Cordant People“. Ieškovė nuo 2010 m. kovo 1 d. nuomojasi namą. Jos pajamos yra vidutiniškai apie 908 Didžiosios Britanijos svarus sterlingus (toliau – svarai sterlingai) per mėnesį. Be to, ieškovė gauna valstybės pašalpą kaip vieniša mama – apie 260 svarų sterlingų per mėnesį, taigi iš viso ji gauna 1168 svarus sterlingus (1591,39 Eur) per mėnesį, neatskaičius mokesčių valstybei, nuomos ir kitų būtinųjų išlaidų. Ieškovė Lietuvoje turi paveldėtą turtą – 1/2 dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį rūsio (duomenys neskelbtini). Bendra šio turto vidutinė rinkos vertė yra apie 5749 Eur. Ieškovė taip pat turi pasirūpinti ir kitu sūnumi, kurio poreikiai yra didesni, nes, be visų būtinų išlaidų, jam dar būtina pirkti žaislus, apmokėti keliones, organizuojamas mokykloje.
6. Šalių sūnus mokosi gimnazijoje, jam būtinas geresnis išlaikymas, nei gali skirti viena ieškovė. Iš atsakovo taip pat priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už praėjusius 3 metus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu tenkino ieškinio dalį – priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. P. periodinėmis išmokomis po 175 Eur per mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2016 m. balandžio 21 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę, priteisė iš atsakovo 3600 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą.
8. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie šalių vaiko poreikius, konstatavo, kad ieškovė nepateikė konkrečių kas mėnesį patiriamų vaiko išlaikymo išlaidas pagrindžiančių įrodymų, vaiko poreikiai neatitinka šalių gaunamų pajamų. Teismas nurodė, kad yra sudėtinga spręsti apie protingą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, jam gyvenant užsienio valstybėje – Jungtinėje Karalystėje, tačiau, atsižvelgdamas į pačios ieškovės gaunamą pajamų dydį, vaiko poreikius, lankomus papildomus užsiėmimus bei į tai, kad iki šiol ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl išlaikymo vaikui, teismas sprendė, kad ieškovei pakakdavo vidutiniškai 660 svarų sterlingų (827,28 Eur) per mėnesį vieno iš trijų šeimos narių išlaidoms apmokėti. Taigi ši suma yra pakankama šalių vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti.
9. Ieškovės gaunamos pajamos vidutiniškai yra 1980,57 svarų sterlingų (apie 2507,84 Eur) per mėnesį, jai nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis rūsio (duomenys neskelbtini). Kaip ieškovė nurodė savo 2016 m. vasario 12 d. oficialiame pareiškime, Jungtinėje Karalystėje ji neturi automobilio, jokio turto, gauna vaiko pašalpą, vaiko mokestinį kreditą, dirbančiųjų mokestinį kreditą, turi du vaikus, gyvena savivaldybės būste. Ieškovės nurodytos būtinosios išlaidos smarkiai viršija jos gaunamas pajamas ir sudaro 2293,64 svarų sterlingų per mėnesį, neskaičiuojant išlaidų vaiko papildomiems užsiėmimas, išvykoms mokykloje ir pan. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ji gautų kokių nors papildomų pajamų, t. y. kad ieškovės šeimą finansiškai remtų ar vaikus padėtų išlaikyti kiti asmenys.      
10. Atsakovo vidutinės gaunamos pajamos per mėnesį – 745,78 Eur. Atsakovui kartu su jo sutuoktine R. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su kitais statiniais (duomenys neskelbtini); šio turto hipoteka įregistruota nuo 2015 m. gegužės 14 d. Šiam turtui įsigyti pasiskolintos lėšos iš artimųjų pradiniam įnašui sumokėti, paimta būsto paskola – 73 950 Eur kreditas, kurio grąžinimo terminas – 2045 m. kovo 30 d. Taigi nurodytas turtas negali būti laikomas turtu, nuo kurio vertės gali būti skaičiuojamas nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2,7000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė be medynų – 1280 Eur), ir 1/2 dalis 7,9300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė be medynų – 850 Eur). Šie miškų ūkio paskirties žemės sklypai yra iškirsti plynu kirtimu, todėl atsižvelgtina į nurodytų žemės sklypų vertę be medynų. Atsakovui nuosavybės teise priklauso UAB „Lotrega“, kurios akcijoms apmokėti 2500 Eur jam paskolino tėvas V. P.. Atsakovas iš UAB „Lotrega“ negauna tokių pajamų, kurias pridėjęs prie gaunamo uždarbio UAB „Digimaksas“ turėtų galimybę teikti išlaikymą sūnui po 600 Eur per mėnesį. Atsakovas su sutuoktine yra įsigiję automobilius „Volvo C30“ (R. P. vardu registruota transporto priemonė) ir „Volvo M+V50“ (A. P. vardu registruota transporto priemonė). Vienai iš transporto priemonių įsigyti yra pasiskolintos lėšos iš giminaitės, jas atsakovas su sutuoktine yra įsipareigoję grąžinti pagal pareikalavimą, o kitai transporto priemonei įsigyti sudaryta 4000 Eur vartojimo kredito sutartis, grąžinimo terminas – 2020 m. spalio 27 d. Taigi šį turtą jie yra įsigiję iš skolintų lėšų, sutartys nėra įvykdytos, todėl šis turtas negali būti laikomas turtu, nuo kurio vertės gali būti skaičiuojamas vaikui teiktino išlaikymo dydis. Atsakovui šeimoje tenkanti būtinųjų išlaidų dalis galėtų sudaryti vidutiniškai apie 383,42 Eur, taigi jo turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės, kurios gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį yra daugiau nei tris kartus didesnės.
11. Teismas, nustatęs, kad šalių nepilnametis sūnus į Jungtinę Karalystę, kurioje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje, išvyko ieškovės iniciatyva, nesant atsakovo pritarimo, sprendė, kad ieškovė turi prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant šalių sūnaus poreikius. Byloje nustatyti šalių nepilnamečio vaiko poreikiai jam gyvenant Lietuvoje galėtų būti tenkinami tėvams patiriant mažesnes išlaidas nei vaikui gyvenant Jungtinėje Karalystėje. Taigi atsakovas, gaunantis pajamas Lietuvoje, neturi pareigos prisiimti visų nepilnamečio vaiko išlaidų. Tokią išvadą patvirtina ir byloje nustatytos gerokai didesnės ieškovės nei atsakovo gaunamos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad yra pagrindas konstatuoti ieškovės pareigą teikti didesnį išlaikymą vaikui tenkinant jo poreikius.
12. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas vaikui, teismo sprendimu išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
13. Atsakovas nuo ieškovės ir sūnaus išvykimo gyventi į Jungtinę Karalystę neteikė išlaikymo vaikui. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma už trejų metų laikotarpį (21 600 Eur) yra neproporcingai didelė, atsižvelgiant į atsakovo gautas pajamas. Teismui nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai, todėl nebuvo galimybės nustatyti vaiko poreikių, turėtų per praėjusius trejus metus. Teismas sprendė, kad ieškovė, trejus metus nesikreipdama dėl išlaikymo vaikui priteisimo, turėjo pakankamai lėšų vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas, kaip vaiko tėvas, neturėdamas objektyvių įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius per trejų metų laikotarpį, turi kompensuoti dalį ieškovės patirtų išlaidų išlaikant vaiką. Teismas sprendė, kad protinga iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo suma yra po 100 Eur per mėnesį, iš viso – 3600 Eur. 
14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą.
15. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad 2016 m. kovo 14 d. pateikta sūnaus poreikių išlaidų pagal konkrečius kvitus lentelė ir 2016 m. kovo 25 d. pateikta patikslina išlaidų skaičiuotė – tai ieškovės apskaičiuotos išlaidos, kurių ji nepagrindžia konkrečiais įrodymais, pvz., kvitais, čekiais.
16. Kolegijai patenkinus ieškovės prašymą, iš banko buvo gauta informacija, kad, suteikiant kreditą būstui įsigyti, taip pat sudarant asmeninės paskolos sutartį automobiliui pirkti, buvo atsižvelgta į atsakovo darbo užmokestį UAB „Digimaksas“ ir UAB „Medialandas“, tą vertino ir pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą sūnui. Bankas papildomai nurodė, kad sudarant asmeninės paskolos sutartį automobiliui pirkti buvo įvertintos ir atsakovo sutuoktinės automobilio nuomos pajamos, pateikė šio automobilio nuomos sutartį, patvirtinančią, kad R. P. 2013 m. spalio 16 d. nuomos sutartimi išnuomojo automobilį už 588 Lt (170,30 Eur) per mėnesį. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo turtinės padėties, nes nėra duomenų, jog šios pajamos yra gaunamos ir šiuo metu. Bylos duomenimis, automobiliai įsigyti už pasiskolintas lėšas, o tai reiškia sutuoktinių prievoles grąžinti skolą, todėl nurodytos nuomos pajamos nelemia akivaizdaus atsakovo turtinės padėties pagerėjimo.
17. Kolegija nevertino atsakovo pateiktų naujų įrodymų, pagrindžiančių po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo pasikeitusias aplinkybes, būtent – kad atsakovas 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo atleistas iš darbo UAB „Digimaksas“. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų neturėjo, be to, tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą sūnui, nes jis turi imtis visų priemonių, kad galėtų vykdyti imperatyviąją vaiko išlaikymo pareigą.     
18. Ieškovė neįrodinėjo praeityje turėtų išlaidų vaiko poreikiams patenkinti, todėl nebuvo galimybės nustatyti pagrįstą išlaikymo įsiskolinimo dydį. Ieškovė teigė, kad atsakovas niekada neteikė išlaikymo sūnui, ir tokia situacija ieškovę tenkino gana ilgą laikotarpį (šiuo metu vaikui jau 15 metų). Ieškovei dėl neaiškių priežasčių pareikalavus iš atsakovo išlaikymo šiuo metu susidariusi įsiskolinimo suma turi būti vertinama atsižvelgiant į pačios ieškovės elgesį, t. y. kad ji vien savo iniciatyva su vaiku išvyko į Jungtinę Karalystę, nenurodžiusi atsakovui, kaip jis turėtų vykdyti vaiko išlaikymo pareigą, to nereikalavusi ilgą laiką ir tik sukaupusi pakankamai didelę skolos sumą kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ne tik išlaikymą sūnui, bet ir išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė, gera valia prisiėmusi pareigą viena išlaikyti sūnų, praeityje jau yra patenkinusi sūnaus poreikius, todėl negalima teigti, kad teismui sumažinus įsiskolinimo dydį pažeidžiami vaiko interesai, nes jam išlaikymas buvo teikiamas. Pirmosios instancijos teismas retrospektyviai tinkamai įvertino išlaikymo įsiskolinimo dydį, nepažeisdamas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, įvertinęs šalių turtinę padėtį, pajamas ir galimybes. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – priteisti sūnui iš atsakovo po 300 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės ir indeksuojant šias išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo išmokų gavėja ir tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti sūnui iš atsakovo 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą (po 300 Eur už trejus metus nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.), išlaikymo įsiskolinimo gavėja ir tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Byloje nėra duomenų, kad šalių sūnaus poreikiai ar ieškovės pajamos per trejus metus iki ieškinio pareiškimo buvo didesni. Byloje yra įrodymų, kad atsakovo pajamos buvo daug didesnės, jos sumažėjo tik pateikus ieškinį (paėmus kreditą; dvejus su puse metų atsakovas neturėjo finansinių įsipareigojimų). Esant pakankamai duomenų apie šalių turtinę padėtį, teismas akcentavo vien vaiko poreikių nustatymo problemą, neatsižvelgdamas į tai, kad vaiko poreikiai yra preziumuojami (CK 3.192 straipsnis). Vaiko poreikių neneigė ir atsakovas, o teismas juos nustatė 2016 m. – po 827,28 Eur per mėnesį. Taigi teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes byloje esant duomenų apie atsakovo 2013–2015 m. geresnę nei 2016 m. turtinę padėtį, iš atsakovo už 2013–2015 m. priteisė 57 proc. mažesnį išlaikymą nei už laikotarpį, kai atsakovas uždirbo kiek mažiau ir jau turėjo 316 Eur per mėnesį finansinių įsipareigojimų (namų valdai įsigyti). Teismas nevienodai vertino įrodymus. Atsakovo turtas ir pajamos faktiškai nesikeitė, tačiau teismas skirtingiems ginčo laikotarpiams priteisė esmingai skirtingas sumas (100 ir 175 Eur).
2. Teismas nutartyje netinkamai įvertino ieškovės elgesį, šiai nesikreipus į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teisės normomis ir teismų praktika nenustatyta tokių išlaikymo įsiskolinimo mažinimo kriterijų, kaip nesikreipimas į teismą ilgą laiką ar sukaupta pakankamai didelė išlaikymo įsiskolinimo suma. Šalys yra pripažinusios, kad atsakovas šalių sutikimu apie dvejus metus geranoriškai vienas augino šalių sūnų po jo gimimo Lietuvoje. Į užsienį gyventi ieškovė su šalių sūnumi išvyko 2006–2007 metais. Tai patvirtina civilinės bylos Nr. 2-7358-192/2007 duomenys. Nurodytoje byloje atsakovas išreiškė sutikimą, kad ieškovė išsivežtų sūnų į užsienį. Taigi buvo netinkamai įvertinti įrodymai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis), pažeistos CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys, neteisingai aiškinant atsakovo pareigą teikti išlaikymą sūnui proporcingai savo turtinei padėčiai. Duomenys apie pakankamai gerą atsakovo turtinę padėtį (740 Eur vidutinės mėnesio pajamos, nesuvaržyta nuosavybės teise valdomi 11 531 Eur vidutinės rinkos vertės 4 žemės sklypai, neturėjimas kitų išlaikytinių ir įsipareigojimų, 2012–2015 m. medienos pardavimai, nuo 2013 m. spalio 16 d. atsakovo iki šiol gaunamos automobilio nuomos pajamos – po 1021,80 Eur per metus) nebuvo paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl teismai turėjo pagrindą priteisti iš atsakovo daug didesnį nei 100 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimą; teismai pripažino, kad šalių sūnaus poreikiai yra 827,28 Eur per mėnesį dydžio. Be to, net ir esant tam tikriems neaiškumams, turi būti prioritetiškai ginami teisėti vaiko lūkesčiai, interesai ir įstatymo imperatyviai nustatyta teisė gauti pakankamą išlaikymą iš abiejų tėvų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad iki ieškinio pareiškimo 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo išlaikyti šalių sūnų 75 Eur didesne apimtimi ir patenkinti teismo 827,28 Eur suma įvertintus vaiko poreikius 727,28/100 proporcijomis, o po ieškinio pareiškimo – išlaikyti sūnų bendrai su atsakovu 652,28/175 proporcijomis.
3. Pagal kasacinio teismo praktiką teismai turėjo atsižvelgti į tai, pas ką iš tėvų gyvena vaikas, į minimalią mėnesinę algą, atkreipti dėmesį į vaiko laisvalaikio, saviraiškos pomėgius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013; kt.). Net ir neįvertinus bendros infliacijos ir 2015 m. sausio 1 d. euro įvedimo įtakos nuo 2013 m. pakilusioms vartojimo prekių kainoms, kasacinio teismo praktikoje nustatyti orientaciniai vaiko išlaikymo dydžiai 2013 m. būtų 289–579 Eur (144,50–289,50 Eur kiekvienam iš tėvų). Teismai nustatė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. vaiko poreikiai buvo 827,28 Eur dydžio, todėl neaišku, kodėl teismai priteisė šiuos vaiko poreikius smarkiai neatitinkančią 100 Eur sumą, nors abiejų šalių turtinę padėtį 2013–2015 m. ir buvo nustatę iš byloje esančių įrodymų – atsakovo padėtis buvo pakankamai gera, kad jis sumokėtų visą teismų nuo 2016 m. priteistą išlaikymo įsiskolinimą už 2013–2015 m. Skundžiama nutartimi atsakovui neapgrįstai pripažįstama teisė nevykdyti nuolatinio išlaikymo teikimo pareigos, pateisinant ieškovei tuo laikotarpiu uždėtą nepagrįstai didelę sūnaus išlaikymo naštą (CK 1.5 straipsnis).
4. Teismai nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą po 175 Eur ne nuo ieškinio padavimo 2015 m. gruodžio 31 d., o nuo teismo sprendimo priėmimo 2016 m. balandžio 21 d. Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteistas tik 150 Eur kas mėnesį mokamas laikinas išlaikymas. Taigi 4,5 mėn. sprendimo rezoliucinėje dalimi priteistas 117,50 Eur (25 x 4,7) mažesnis, nei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nuspręsta priteisti, išlaikymas.
5. Atsižvelgdami į apeliacinės instancijos teismo iš AB „Swedbank“ pareikalautus duomenis apie automobilio nuomos pajamas pagal 2013 m. spalio 16 d. nuomos sutartį, teismai turėjo pagrindą priteisti iš atsakovo bent po 300 Eur per mėnesį. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui teikė atsakovo atlyginimų, jo viešai deklaruotų medienos pardavimo pajamų ir bendros atsakovo turtinės padėties mėnesio vidutinių pajamų ir automobilio nuomos pajamų 2013–2015 m. apskaičiavimus (979,68 Eur per mėnesį). Be to, iki šalių sūnaus pilnametystės likusią išlaikymo pareigą atsakovas vykdys nuo 2016 m. liepos 1 d. esant padidintam MMA dydžiui ir orientaciniam vaiko išlaikymo dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).
6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo nuomone, kad ieškovė, išvykdama gyventi į užsienį, pageidavo negauti iš atsakovo jokio išlaikymo sūnui. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė, o ieškovė tai kategoriškai neigė (-ia).
20. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Vaiko poreikiai yra viena iš aplinkybių, kuria remdamasis teismas nustato priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį. Tačiau šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo, nes nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų ieškovės išlaidas vaikui išlaikyti 2013–2015 m.
2. Ieškovės pajamos nurodytais atskirais laikotarpiais taip pat buvo didesnės ir smarkiai skyrėsi nuo atsakovo pajamų. Vaikas į užsienį išvyko ieškovės iniciatyva, ji nesikreipė dėl vaiko išlaikymo į atsakovą, taip patvirtindama savo pareiškimą išvykstant, kad jeigu sūnus persikelia gyventi kartu su ieškove, ji pati prisiima ir vaiko išlaikymo išlaidas. Ieškovė turėjo pakankamas galimybes išlaikyti sūnų, nes jos gaunamos pajamos Jungtinėje Karalystėje nepalyginti didesnės nei Lietuvoje (apie 2500 Eur per mėnesį), o tos sumos, kurią atsakovas galėjo prisidėti prie išlaikymo pagal savo pajamas, ji nelaikė reikšminga; 2013–2015 m. jokių įsipareigojimų ieškovė neturėjo. Taigi sūnaus teisės ir interesai bei poreikiai buvo visiškai užtikrinti. Nurodytu laikotarpiu iš Jungtinės Karalystės vyriausybės ieškovė gavo tikslines išmokas sūnui išlaikyti – 1570 Eur per mėnesį (išmokas gauna ir šiuo metu). Taigi šios sumos pakako sūnaus poreikiams patenkinti. Nurodytu laikotarpiu atsakovo pajamos nebuvo gerokai didesnės, be to, priteistas sumas reikės atsakovui sumokėti šiuo metu.
3. Išlaikymo įsiskolinimas vaikui už praėjusį laikotarpį skirtas ieškovės turėtoms išlaidoms kompensuoti ir šios lėšos nebūtinai bus panaudotos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.
4. Ieškovė nepagrįstai teikia naujus įrodymus kasaciniam teismui (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
5. Sutikimas išsivežti sūnų, jeigu ir buvo duotas, tai tik laikinai (Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodyta – laikotarpiui nuo 2007 m. kovo 15 d. iki 2007 m. rugpjūčio 1 d.). Ieškovė pati pripažino, kad sūnus su ja gyventi į užsienį išvyko tik 2008 m. Ieškovė Jungtinėje Karalystėje gyveno apytikriai nuo 2006 m. ir nuolat grįždavo į Lietuvą ir tik vėliau savarankiškai nusprendė vaiką išsivežti kartu su savimi, dėl to kilo ginčas tarp jos ir atsakovo tėvų, kurie padėjo atsakovui auginti vaiką.
6. Spręsdamas laikino išlaikymo priteisimo klausimą, teismas privalo nuspręsti dėl išlaikymo dydžio. Ieškovė, manydama, kad 150 Eur laikinas išlaikymas vaikui yra per mažas, galėjo skųsti priimtą teismo nutartį. Ieškovė šios nutarties neskundė, taigi sutiko su išlaikymo dydžiu, kuris buvo pakankamas vaiko poreikiams pagal jos galimybes ir gaunamas pajamas tenkinti.
7. Sprendžiant dėl tėvų turtinės padėties reikšmės turi tas turtas, kuris yra. Būsto kreditas yra ilgalaikis, neaišku, ar jis bus išmokėtas. Ieškovo darbo sutartis su UAB „Digimaksas“ buvo nutraukta ir jo pajamos smarkiai sumažėjo. Priešingai nei atsakovui, ieškovei gyvenamoji vieta nieko nekainuoja. Be to, ieškovė (duomenys neskelbtini) turi nekilnojamojo turto, kurį galėtų nuomoti, gauti papildomų pastovių pajamų. Sūnui D. Š. išlaikyti ieškovė gauna tikslines išmokas iš užsienio valstybės, ši atlygina ir gyvenamosios vietos nuomos išlaidas.
8. Pajamas už automobilio nuomą gaudavo atsakovo sutuoktinė, kuri yra pakeitusi darbovietę, automobilio nuomos sutartis nutraukta. Be to, nurodytas automobilis buvo įsigytas už skolintus pinigus, o tai reiškia prievolę grąžinti skolą.
9. Atsakovo valdomi trys miško ūkio paskirties žemės sklypai yra be medynų, todėl nevertingi. Iš UAB „Lotrega“ gaunamą darbo užmokestį teismas įskaičiavo į atsakovo gaunamų pajamų bendrą sumą, nepriklausomai nuo to, kad šiai bendrovei įsteigti lėšas paskolino tėvas ir išmokamas atlyginimas atiduodamas jam skolai grąžinti.
10. Kadangi sūnus į užsienį gyventi išvyko ieškovės iniciatyva, tai ji turi didesne dalimi prisidėti prie sūnui teikiamo išlaikymo. Priešingai nei atsakovas, ieškovė, gyvendama užsienyje, jokių skolų ir įsipareigojimų neturi, jos gaunamos pajamos daugiau nei tris kartus viršija atsakovo darbo užmokestį.
11. 300 Eur į mėnesį išlaikymo vaikui suma atsakovui būtų nepakeliama našta, gaunant per mėnesį 745,78 Eur pajamas ir turint 766,84 Eur išlaidų, neįskaičius pragyvenimo išlaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio nustatymo

21. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
22. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).
24. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).
25. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.
27. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovė vienpusiškai priėmė sprendimą išvykti su nepilnamečiu sūnumi į Jungtinę Karalystę, kurioje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje; atsakovas buvo davęs sutikimą išvežti šalių sūnų tik laikinai, apibrėžtam laikotarpiui. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015). Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi nurodyta kasacinio teismo praktika ir pagrįstai konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog šalių sūnus motinos iniciatyva yra išvykęs gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes išlaidas jo poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui.
28. Spręsdami priteistino iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydžio klausimą bylą nagrinėję teismai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei vaiko poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau aptartais kasacinio teismo praktikoje suformuotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Teismai nustatė, kad ieškovei pakakdavo vidutiniškai 660 svarų sterlingų (827,28 Eur) per mėnesį vieno iš trijų šeimos narių išlaidoms apmokėti, todėl sprendė, kad ši suma yra pakankama šalių vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti. Teismai taip pat nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos sudaro apie 2507,84 Eur per mėnesį, o atsakovo – 745,78 Eur, jis turi turto, įsigyto už skolintas lėšas, paskolos sutartys nėra įvykdytos. Atsižvelgdami į šias aplinkybes teismai sprendė, kad atsakovas turėtų teikti šalių sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 175 Eur pas mėnesį. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovo turtinės padėties ir vaiko poreikių padaryta nepažeidžiat įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 176–178, 185 straipsniai). Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius ir atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes priėmė teisingą sprendimą dėl išlaikymo, priteistino iš atsakovo, dydžio.

              Dėl išlaikymo skolos priteisimo

30. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.
31. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus išvykimo gyventi į Jungtinę Karalystę visiškai neteikė išlaikymo nepilnamečiam sūnui, todėl teismai pagrįstai sprendė, kad egzistuoja CK 3.200 straipsnyje nustatytas pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
32. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
33. Kaip nurodyta šios nutarties 28 punkte, atsakovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį. Nagrinėjant bylą atsakovas neįrodinėjo, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai), iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 175 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tokių aplinkybių įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
34. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio pagrįstumo, nurodė, kad tokia situacija, kai atsakovas niekada neteikė išlaikymo šalių sūnui, ieškovę tenkino gana ilgą laikotarpį. Teismas sprendė, kad ieškovė, gera valia prisiėmusi pareigą viena išlaikyti sūnų, praeityje jau yra patenkinusi sūnaus poreikius, todėl negalima teigti, kad, teismui sumažinus įsiskolinimo dydį, pažeidžiami vaiko interesai, nes jam išlaikymą teikė tik vienas iš tėvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Tėvams, kaip uzufruktoriams, tenkančios pareigos, susijusios su vaikui nuosavybės teise priklausančio turto, be kita ko, gaunamo ir kaip išlaikymas, tvarkymu, turi būti vykdomos sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016, 32 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė nesikreipė į atsakovą, kad jis prisidėtų prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaiko poreikiai buvo mažesni, ir pan.
35. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės taikymo taisyklę: vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl priteisino išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimo (žr. nutarties 34 punktą) teisiškai nepagrįsta.
36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, priteisdami išlaikymo įsiskolinimą, netinkamai nustatė jo dydį. Minėta, kad išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis), t. y. ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola. Nagrinėjamoje byloje ieškinys priimtas 2016 m. sausio 6 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo turėjo būti skaičiuojamas už trejus metus iki šios datos, o nuo šios datos turėjo būti priteistas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis. Taigi šalių sūnui papildomai priteistina išlaikymo įsiskolinimo po 75 Eur už kiekvieną mėnesį (75 Eur x 36 mėn.) suma – 2700 Eur.
37. Šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kaip nurodyta šios nutarties 28 punkte, iš atsakovo priteistinas 175 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Kadangi teismas iš atsakovo priteisė nurodyto dydžio išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, susiklostė situacija, jog už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi iš atsakovo vaikui priteistas ne 175 Eur, o tik 150 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Dėl šios priežasties iš atsakovo už šį laikotarpį papildomai vaikui išlaikyti priteistina po 25 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
38. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas dėl materialiosios teisės normų pažeidimo keistinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi perskirstomos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Šalims priteistinos jų bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistina 29 proc., o atsakovui iš ieškovės – 71 proc. šių išlaidų atlyginimo.
40. Pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovė jai atstovaujančiam advokatui ir už dokumentų vertimo paslaugas sumokėjo 2153 Eur, atsakovas jam atstovaujančiam advokatui sumokėjo 315 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, ieškovei priteistina iš atsakovo 624,37 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovui iš ieškovės – 223,65 Eur šių išlaidų atlyginimo.
41. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai valstybei iš atsakovo priteistina 206,62 Eur (29 proc.) už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
42. Bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas – 450 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, ieškovei priteistina iš atsakovo 145 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 319,50 Eur šių išlaidų atlyginimo.
43. Įskaičius nutarties 40 ir 42 punkte nurodytas sumas, ieškovei iš atsakovo priteistina 226,22 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.
44. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai valstybei iš atsakovo priteistina 200,97 Eur (29 proc.) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
45. Kasaciniame teisme patirta 5,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. pažyma). Kadangi tenkinama dalis kasacinio skundo, tai šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų kasaciniame teisme daliai, atitinkamai 68 proc. ir 32 proc. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai). Pagal teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai, todėl valstybei iš atsakovo 1,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas, o iš ieškovės priteistina 3,95 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
46. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo, o atsakovas iš ieškovės – 600 Eur šių išlaidų atlyginimo. Prašomos priteisti sumos neviršija pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 8.12 ir 8.14 punktus apskaičiuotino šių išlaidų dydžio, šalių prašymai tenkintini proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų kasaciniame teisme daliai, t. y. ieškovei priteistina 160 Eur, o atsakovui – 408 Eur šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įskaičius šias sumas, atsakovui iš ieškovės priteistina 248 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.
47. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai valstybei iš atsakovo priteistina 83,52 Eur (32 proc.) už kasacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo A. P. priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas vaikui A. P., pakeisti ir papildomai priteisti iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 25 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2016 m. balandžio 21 d. bei 2700 (du tūkstančius septynis šimtus) Eur išlaikymo įsiskolinimo.

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.              

              Priteisti ieškovei M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 226,22 Eur (du šimtus dvidešimt šešis Eur 22 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

              Priteisti valstybei iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 407,59 Eur žyminio mokesčio.

Kitas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 248 (du šimtus keturiasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,95 Eur (tris Eur 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo ir iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 83,52 Eur (aštuoniasdešimt tris Eur 52 ct) žyminio mokesčio.

Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Antanas Simniškis