LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2021 m. spalio 29 d. paduotu atsakovo F. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal BUAB „Profis“ nemokumo administratorės MB „Bankroto paslaugos“ pareiškimą dėl BUAB „Profis“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 35, 45 straipsnių nuostatas. Teismai neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė bylos įrodymus, nepagrįstai nesuteikė reikšmės esminiams įrodymams byloje, kurie aktualūs atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimui sprendžiant klausimą dėl BUAB „Profis“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismai nepagrįstai laikė teisiškai nereikšminga aplinkybe, kad buhalterinė programa „B1.lt“, kaip intelektinės nuosavybės objektas, niekada nepriklausė BUAB „Profis“, nes patento savininkas ir išradėjas yra atsakovas. Teismai nemotyvuotai atsisakė vertinti atsakovo pateiktos BUAB „Profis“, UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“ konsoliduotos veiklos rezultatų analizės ir išdėstytų argumentų, kurie pagrindžia, jog BUAB „Profis“ būtų tapusi nemokia nepriklausomai nuo nurodytų įmonių įsteigimo. Pripažindami bankrotą tyčiniu teismai teisinę reikšmę suteikė aplinkybėms (BUAB „Profis“ tapus nemokiai, dalies darbuotojų pradėjimui dirbti į UAB „B1.lt“ ir UAB „Site.pro“), kurios priežastiniu ryšiu nesusijusios su juridinio asmens privedimu prie bankroto, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalį arba Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, pagal kuriuos sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „ETB Legal“ (j. a. k. 302474459) 41 (keturiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovą F. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. spalio 29 d. AB SEB bank, mokėjimo nurodymas Nr. 1555.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas