Civilinė byla Nr. e2S-2031-259/2021

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00644-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.  3.1.3.3.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. T. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :                                              

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės 1 080 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2021-03-01 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-2-547/2021 panaikino 2020-07-20 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK tyrėjo E. D. nutarimą Nr. 55-ANR_880-2020, kuriuo G. T. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 518 straipsnį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK neobjektyviai, neteisėtai ir nepagrįstai pradėdamas administracinio nusižengimo teiseną, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, kuris teismo buvo panaikintas, padarė neteisėtus veiksmus, privertė ieškovą gintis nuo nepagrįsto kaltinimo ir patirti advokato išlaidų, taip sukėlė ieškovui žalos, kurią atsakovė privalo atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis). Šio teismo nutarimo priėmimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) nereglamentavo advokato išlaidų atlyginimo, todėl ieškovas (administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo) byloje neteikė prašymo priteisti iš Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK jo patirtas advokato išlaidas, tokios ieškovo patirtos išlaidos, nesant prašymo, ir nebuvo atlygintos. Konstitucinis Teismas 2021-03-19 nutarime, priimtame byloje Nr. 10-A/2020 konstatavo, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas minėto nutarimo 20 punkte taip pat konstatavo, kad 2017-01-01 įsigaliojusio ANK 666 straipsnyje, kuriame daroma nuoroda į BPK nuostatas, taip pat nereglamentuojamas advokato išlaidų atlyginimas. Nagrinėjamu atveju paneigus ieškovo teisę į administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą, jo teisminės gynybos teisė būtų iš esmės apsunkinta. Ieškovo kreipimosi į teismą administracinio nusižengimo byloje tikslas buvo ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą, t.y. nuginčyti atsakovės ieškovui pritaikytą nuobaudą, kas ir buvo pasiekta. Neatlyginus ieškovui jo patirtų advokato išlaidų, ieškovas atsidurtų blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi, nors formaliai teismo procesas baigėsi priimant ieškovo naudai palankų nutarimą. Taigi, ieškovo dėl bylinėjimosi išlaidų patirta našta būtų didesnė už atsakovės pritaikytą nuobaudą ir galėtų reikšti teisės kreiptis į teismą apribojimą. Atsižvelgiant į tai, valstybė turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą žalą. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo, kurio atžvilgiu teismas administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, turi teisę su savarankišku ieškiniu bendraisiais CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytais civilinės deliktinės atsakomybės pagrindais kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, o ne administracinį teismą, dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų advokato išlaidų priteisimo, toks ieškinys priimtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 nutartis c.b. Nr. e2S-1435-855/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021-02-02 nutartis c.b. Nr. 2A-265-467/2021).

2.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas neprašo išspręsti administracinio nusižengimo bylos teisenoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo pagal ANK 666 straipsnį vadovaujantis bendrosiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis ir Konstitucinio Teismo išaiškinimais dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, tačiau prašo priteisti šių išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį įrodinėdamas Alytaus aps. VPK Varėnos r. PK policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) neteisėtumą. CK 6.271 straipsnis reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimus ir tokie ginčai yra teismingi administraciniams teismams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę žalą, atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, yra siejamas ne su veiksmais, atliktais baudžiamojo proceso metu, o su policijos pareigūnų veiksmais administracinio nusižengimo bylos teisenoje, todėl, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktikos išaiškinimus, darytina logiška išvada, kad šis ieškinys yra teismingas ir turėtų būti perduotas administraciniam teismui (CPK 36 straipsnis), sprendžiančiam ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis). Jeigu šio ieškinio faktiniu pagrindu expressis verbis nebūtų nurodytas ir ieškinyje aiškiai ir nedviprasmiškai nebūtų įrodinėjamas konkrečių faktinių aplinkybių buvimas – Alytaus aps. VPK policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) neteisėtumas, jų nulemta turtinė žala ir juos siejantis priežastinis ryšys, kaip būtinosios sąlygos viešajai (valstybės) atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti ir kartu prašomai turtinei žalai priteisti, t. y. jeigu ieškinyje administracinis teisinis santykis nebūtų vyraujantis, o ieškinys būtų siejamas išimtinai tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms bei jų atlyginimu pagal ANK 666 straipsnį atsižvelgiant į išaiškinimus, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarime dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, tik tokiu atveju atstovavimo išlaidų, patirtų administracinių nusižengimų bylose, atlyginimo priteisimo klausimas galėtų būti teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nagrinėjusiam administracinio nusižengimo bylą. Ieškovui pasirinkus savo teises ginti reiškiant ieškinį dėl valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vien ta aplinkybė, kad byla ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta, per se nepatvirtina, kad administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta nepagrįstai ar neteisėtai, t. y. tai savaime netampa pagrindu preziumuoti, kad teisenos pradėjimas ir visi su tuo susiję pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Paprastai pareigūnų veiksmai yra laikomi teisėtais tiek, kiek jie būna atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėtais tiek, kiek šių reikalavimų būna nesilaikoma. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021-03-01 nutartyje nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-2547/2021, inter alia, nėra konstatuota, kad administracinio nusižengimo protokolas ieškovo atžvilgiu Alytaus aps. VPK pareigūnų būtų buvęs surašytas neturint tam teisės ar teisena ieškovo atžvilgiu būtų buvus pradėta neteisėtai ar remiantis visiškai nepagrįstais duomenimis (t.y. esant akivaizdžiai klaidingiems duomenims). Nutarime nurodytos aplinkybės – pažeidimo vieta, data ir laikas, padarymo būdas atitiko byloje objektyviai nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, jokių neatitikimų dėl to nebuvo, tačiau išsiskyrė šių aplinkybių įvertinimas teisine prasme pagal surinktus įrodymus, kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šiais veiksmais nebuvo savavaldžiauta. Taigi, bylos nagrinėjimo metu kaip ir institucija, priėmusi nutarimą, pagal surinktus įrodymus konstatavo ieškovo padarytoje veikoje neteisėtumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą įrodymus teisine prasme įvertinęs kitaip to neįžvelgė. Teismas, nagrinėdamas bylą, pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto expressis verbis nekonstatavo, t. y. nenurodė, kad protokolas surašytas ar nutarimas priimtas neteisėtai, kad ieškovas į administracinę atsakomybę patrauktas visiškai nepagrįstai, kad buvo nustatyta pareigūnų aplaidumo ar paviršutiniškumo požymių, arba kad jie nebūtų laikęsi pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nėra pakankamo pagrindo laikyti pareigūnų veiksmus (neveikimą) neteisėtais, kadangi administracinio nusižengimo bylos teisena ieškovo atžvilgiu buvo pradėta ir baigta remiantis visiškai pagrįstais faktiniais duomenimis, tinkamai vadovaujantis ANK nuostatomis ir pagal suteiktus įgaliojimus veikiant savo kompetencijos ribose vertinant surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimus ir jų pagrindu darant išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių buvimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo G. T. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK, dėl turtinės žalos atlyginimo, paliko nenagrinėtu.   

4.       Teismas nurodė, kad ieškovas remdamasis ANK 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 ir 106 straipsniais, bei CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis prašo teismo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas patirtas administracinio nusižengimo bylos metu. Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką, inter alia (be kita ko), I dalies VIII skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015). Todėl vien ta aplinkybė, jog minėtas BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nesudaro pagrindo kreiptis dėl tokių išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka.

5.       Teismas sutiko su ieškovu, jog kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles. Dėl teismo išlaidų paskirstymo baudžiamajame procese sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Todėl teismas konstatavo, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami administracinių nusižengimų proceso tvarka, o ne civilinio proceso tvarka, reiškiant ieškinį.

6.       Teismas sprendė, kad siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą ieškovas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasi BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis. Todėl pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktą, teismas ieškinį paliko nenagrinėtą.

                                   III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 

7.       Atskirajame skunde ieškovas G. T. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Skundžiama teismo nutartis yra grindžiama nebeaktualia teismų praktika, suformuota galiojus senajam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK), taip pat grindžiama teisės normomis, kurios Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimu yra pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat klaidingai įvertinus teisinį ieškinio pagrindą ir neatsižvelgus į naujausią vieningą teismų praktika ginčo klausimu. Pirmosios instancijos teismas vis tiek laiko, kad advokato išlaidų atlyginimo klausimas administracinio nusižengimo bylose yra sureglamentuotas specialiu įstatymu (ANK 666 straipsniu ir BPK 106 straipsniu), nors Konstitucinis Teismas tai paneigė 2021-03-19 nutarimu ir konstatavo, kad administracinio nusižengimo bylose asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena yra nutraukta, advokato išlaidų atlyginimo klausimas nėra reglamentuojamas. Pirmosios instancijos teismui yra privalomas Konstitucinio Teismo 2021-03-19 nutarimas ir jo taikymas. Aukštesnės instancijos teismų sprendimų pavyzdžiai (pvz. Kauno apygardos teismo 2018-10-18 nutartis c.b. Nr. e2A-1439-273/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 nutartis c.b. Nr. e2S-1435-855/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021-02-02 nutartis c.b. Nr. 2A-265-467/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-31 nutartis c.b. Nr. e2A-404-790/2019) patvirtina, jog ieškovas turi teisę reikšti savarankišką ieškinį dėl jo administracinio nusižengimo byloje patirtų advokato išlaidų, valstybei pažeidus jos pozityviąsias pareigas, numatytas ANK 563 ir 567 straipsniuose, ir tokios advokato išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato ieškinio pagrindą, nes ieškovas ieškiniu prašo priteisti turtinę žalą bendrais CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytais civilinės deliktinės atsakomybės pagrindais, įrodinėdamas, kad dėl institucijos – Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK neteisėtų veiksmų patyrė 1 080 Eur advokato išlaidų administracinio nusižengimo teisenos metu, kai institucija ieškovo atžvilgiu priėmė neteisėtą 2021-03-01 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_880-2020, kurį Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2021-03-01 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-2-547/2021 panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

8.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Konstitucinis teismas 2021-03-19 nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 pačia bendriausia prasme pripažino, kad teisinis reglamentavimas ANK ir BPK tiek, kiek jame nenustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties arba priimti išteisinamąjį nuosprendį, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip 3 pat pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, be kita ko, naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Taigi, po šio Konstitucinio Teismo nutarimo įstatymų leidėjui kilo pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai. Nesant pakeisto teisinio reglamentavimo ANK ir BPK yra susidariusi teisės spraga. Ieškovas ieškinio teisiniu pagrindu nurodo bendruosius CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytus civilinės deliktinės atsakomybės pagrindus, tačiau šis ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas pirmosios instancijos teismui per se nėra privalomas ir jo nesaisto, kadangi teisinių santykių kvalifikavimą kiekvienu konkrečiu atveju vykdo teismas atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą.

8.2.                      Vien dėl to, jog šiuo metu yra susidariusi teisės spraga ir galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad atstovavimo išlaidos, patirtos administracinių nusižengimų byloje, asmeniui nepriklauso ar yra nepriteistinos administracinio nusižengimo proceso tvarka. Susidariusi teisės spraga, visų pirma, neužkerta kelio kreiptis dėl atstovavimo išlaidų, patirtų administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo priteisimo. Pateikus tokį prašymą, jis, esant teisės spragai, administracinio nusižengimo proceso tvarka būtų nagrinėjamas vadovaujantis bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis ir ad hoc, t. y. taikant teisės ir įstatymo analogijas. Nei Konstitucinis Teismas, nei kasacinis teismas nėra pasisakęs dėl to, kad šios išlaidos yra ar galėtų būti priteistinos civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, administracinių nusižengimų byloje patirtos atstovavimo išlaidos, priešingai nei atskirajame skunde bando įrodyti apeliantas, negali būti ir nėra priteistinos civilinio proceso tvarka vadovaujantis CK 6.246 – 6.249 straipsniais. Dėl šios priežasties nesutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nėra jokio pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo teisės gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atlyginimą gynimo teismine tvarka.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 1 080 Eur išlaidų advokato pagalbai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-2-547/2021. Galutinis procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje priimtas 2021 m. kovo 1 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėtas galutinis procesinis sprendimas įsiteisėjo 2021 m. kovo 23 d. Išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas administracinio nusižengimo byloje, nes teisė į tokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nebuvo akivaizdžiai numatyta ANK. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui  2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinus, kad teisinis reglamentavimas ANK ir BPK tiek, kiek jame nenustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties arba priimti išteisinamąjį nuosprendį, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, buvo patvirtinta asmens teisė gauti būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato pagalbai atlyginimą baudžiamajame bei administracinio nusižengimo procesuose.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 1.136 straipsnio 2 dalies 6 punktą civilinės teisės ir pareigos atsiranda dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas (CK 1.138 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad patyrė žalą dėl to, jog nebuvo atlygintos jo patirtos išlaidos advokato pagalbai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, į kurių atlyginimą jis turi teisę. Taigi, ieškovas kreipėsi į teismą tam, kad ši teisė būtų apginta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1574-662/2021). Atsižvelgiant į minėtą išaiškinimą, asmeniui, kurio bylinėjimosi išlaidos nebuvo atlygintos administracinio nusižengimo procese, kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą yra vienintelis kelias apginti savo pažeistą teisę, kol ANK nenumatytas teisinis reguliavimas dėl teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarkos.

13.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinio proceso teisės normos nenustato ieškovui pareigos nurodyti ieškinyje jo teisinį pagrindą, o jei ieškovas nurodo ieškinio teisinį pagrindą, tai jis teismui neprivalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginčą, jį keisti ir taikyti kitą, negu nurodė ieškovas, nes teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016). Tuo pačiu asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2021). Nagrinėjamu atveju ieškovui pasirinkus savo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ginti įrodinėjant deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas yra saistomas tokio ieškovo pasirinkimo, tačiau turi prerogatyvą parinkti taikytiną teisę kilusiam ginčo santykiui kvalifikuoti ir spręsti, ar ieškovas įrodė ieškinyje nurodomas aplinkybes savo pažeistai teisei apginti.

14.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo G. T. atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir perduodant civilinę bylą pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                          Arvydas Žibas