Byla Nr. 1S-171-579/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56121-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (N)

2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Liudvinavičienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, 

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

kaltinamojo D. I. gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės Singridos Samoškienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. I. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio10 d.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       D. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. 20.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. 5.50 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su J. K. metu tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis mažiausiai 14 smūgių J. K. į galvą, krūtinę bei šonus ir tuo padarė jam politraumą, pasireiškusią muštinėmis žaizdomis kaktoje, nosies nugarėlėje, dešinio užausio srityje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, krūtinėje, kraujosruvomis lūpų gleivinėje, liežuvio pasaitėlio plyšimu, odos nubrozdinimu krūtinėje, minkštųjų audinių kraujosruvomis veido, krūtinės, gerklų projekcijose, poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžiu, abipusiais šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiais, skeveldriniais nosikaulių ir viršutinio žandikaulio skruostinių ataugų lūžiais, skruostikaulių ataugų lūžiais, apatinio žandikaulio dauginiais lūžiais, kas komplikavosi trauminiu šoku ir progresuojančiu kardiopulmoniniu nepakankamumu, dėl ko nukentėjusysis J. K. netrukus įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia nužudė J. K..

2.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. I. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi D. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Vėlesnėmis apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas.

II. Pirmosios instancijos nutarties esmė

3.       Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam D. I. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 10 d., konstatavus, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, t. y. manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

III. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4.       Kaltinamojo gynėja advokatė Singrida Samoškienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį ir paskirti jos ginamajam kelias švelnesnes kardomąsias priemones. 

5.       Skunde advokatė nurodo, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai nustatė kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindus. Pažymi, kad gresianti griežta bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti suėmimą, kaip ir tai, jog asmuo praeityje buvo teistas ar baustas administracine tvarka ar kad jo atžvilgiu yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas.

6.       Gynėja atkreipia dėmesį, kad D. I. yra suimtas jau pakankamai ilgą laiką – ilgiau nei devynis mėnesius, todėl taikant procesines prievartos priemones, būtina laikytis teisėtumo principo. Gynėjos vertinimu, šiuo atveju reikėtų remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimo byloje Balčiūnas prieš Lietuvą išaiškinimais, kad nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, jog kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas ir kad poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas visiškai abstrakčiai. Kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu.

7.       Skunde nurodoma, kad priešingai nei nusprendė apygardos teismas, D. I. sieja stiprūs socialiniai ryšiai su mama, patėviu, seserimi (šią aplinkybę patvirtina Kauno tardymo izoliatoriaus pateikta kaltinamojo charakteristika), jam nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, iki suėmimo buvo registruotas užimtumo tarnyboje, o kartu su skundu teikiama UAB „B.“ pažyma, patvirtina, kad jis būtų priimtas pagalbinio darbuotojo pareigoms. Tad, vien tai, kad D. I. dėl savo jauno amžiaus nėra vedęs, neturi vaikų, nesudaro pagrindo išvadai, jog jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais ir gali slapstytis nuo teismo. Be to, Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos pateikta charakteristika, leidžia pagrįstai teigti, kad D. I. savo elgesį pakeitė: yra charakterizuojamas teigiamai, jo elgesys suėmimo vykdymo laikotarpiu yra nepriekaištingas, yra skatintas, neturi nuobaudų. 

8.       Dėl skundžiamoje nutartyje nurodytų suėmimo taikymo pagrindų gynėja pažymi, kad kiekvienu atveju suėmimo taikymo tikslingumas turi būti sprendžiamas individualiai, o konkretūs faktiniai duomenys, įrodantys būtinybę asmenį laikyti suimtą, turi būti kruopščiai patikrinti. Gynėjos teigimu, šiuo konkrečiu atveju pirmos instancijos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės (suėmimo) pratęsimo klausimą, iš esmės net nesprendė galimybės skirti D. I. švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, o tik formaliai nurodė, kad kitos švelnesnės kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, namų areštas ar intensyvi priežiūra) nebūtų veiksmingos siekiant baudžiamojo proceso tikslų (BPK 119 straipsnis). Tačiau vadovaujantis LŽTT praktikoje ir BPK įtvirtintomis imperatyviomis nuostatomis, teismas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo (pratęsimo) klausimą, pirmiausia privalo apsvarstyti švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių taikymo galimybę bei nutartyje nurodyti faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

9.       Gynėja, skunde remdamasi BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tvirtina, kad suėmimo terminas D. I. negalėjo būti pratęstas ir dėl to, kad byloje nėra jokių objektyvių jo kaltės įrodymų. Nurodo, kad į bylą pateikta medicinos gydytojo dr. P. P. konsultacinė išvada, dėl J. K. mirties priežasties (asfikcija, įvykusi dėl priverstinės kūno padėties (gulint kniūbsčiam) esant vidutinio laipsnio alkoholinei intoksikacijai), kaltinamajame akte nėra užfiksuota, kas, gynėjos teigimu, pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog spręsdamas kardomosios priemonės (suėmimo) pratęsimo klausimą, pirmos instancijos teismas bylos duomenis vertino tendencingai. Kita vertus, teismas konstatuodamas, kad baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių D. I. kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, iš esmes pasisakė dėl jo kaltės.

10.       Gynėja prašo įvertinti ir tai, kad D. I. anksčiau niekada nebuvo pažeidęs kardomųjų priemonių sąlygų, nebuvo paieškomas, be to, turi sveikatos problemų, kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl alerginės slogos ir skausmų rankų pirštuose, šios aplinkybės, su pirmiau paminėtomis, skundžiamoje nutartyje liko tinkamai neįvertintos. Visos skunde paminėtos aplinkybės (tiek šeiminės, tiek kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančios) yra reikšmingos vertinant tikimybę, ar kaltinamasis gali pabėgti (slėptis) bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

11.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, gynėja laikosi pozicijos, kad taikyti D. I. suėmimą nėra jokio pagrindo. Tokia griežta kardomąja priemone neproporcingai apribojamos jo teisės. Gynėjos teigimu, kaltinamojo dalyvavimą procese galima užtikrinti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis: namų areštu, intensyvia priežiūra, užstatu (D. I. motina yra įnešusi 3 700 Eur į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą), nes jis jau labai ilgą laiką suimtas. Gynėja atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-225/2012, 1S-330/2012 ir 1S-163/2013) buvo pažymėta, jog itin ilgas kaltinamojo kalinimas, net ir ankstesnėse stadijose pagrįstai konstatavus suėmimo pagrindų buvimą, gali būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.

12.       Teismo posėdyje kaltinamojo D. I. gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė – kaltinamojo gynėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės Singridos Samoškienės skundas atmetamas 

13.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundų nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam D. I. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė pagrįstai, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad konkrečiu atveju yra išlikę abu, t. y. tiek BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tiek ir 3 punkte įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo pagrindai.

14.       Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. I. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo D. I. parodymuose, liudytojų (V. R., Ž. G., E. G., A. S. ir kt.) parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokole, specialistų išvadose ir paaiškinimuose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

15.       Kaip matyti iš pateiktos skundo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos, kaltinamasis D. I. neigia savo kaltę dėl šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo. Tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia kaltinamojo gynėjos dėmesį į tai, kad vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Kaltinamojo gynėjos skundo argumentai dėl byloje pateiktos medicinos gydytojo dr. P. P. konsultacinės išvados šiuo momentu nenagrinėjami. Šie klausimai bus sprendžiami teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo, veikos kvalifikavimo ir kiti klausimai. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

16.       BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

17.       D. I. kaltinamas galimai įvykdęs labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tai akcentavo ir Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, tačiau pabrėžtina, kad jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą, o tikimybė, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis), yra didelė. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje tokios faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos.

18.       Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, D. I. socialiniai ryšiai Lietuvoje yra gana tvirti. Kaltinamasis yra nevedęs( jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), tačiau turi pastovią gyvenamąją vietą, motiną, patėvį, seserį, su kuriais kartu gyvena, būdamas suimtas su jais palaiko nuolatinį ryšį (bendrauja telefoniniais skambučiais, laiškais, gauna pinigines perlaidas ir kitų būtinų daiktų). Jam nuosavybės teise priklauso dalis buto (1/4), kuriame gyveno iki suėmimo ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą (t. 2, b. l. 7–8). Iki suėmimo kaltinamasis niekur nedirbo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad buvo užsiregistravęs Kauno KAD Kauno jaunimo užimtumo skyriuje (t. 2, b. l. 164). Be to, prie skundo pateikta Kauno tardymo izoliatoriaus resocializacijos skyriaus specialisto kaltinamojo charakteristika rodo, kad jis charakterizuojamas teigiamai, yra drausmingas, skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą kultūriniuose ir sportiniuose renginiuose. UAB ,,B“ direktoriaus V. L. pateiktame patvirtinime nurodyta, jog jeigu teismas netaikytų kardomosios priemonės suėmimo D. I., bendrovė priimtų jį į darbą pagalbiniu darbuotoju. Kaip teisingai teigiama kaltinamojo gynėjos skunde, byloje nėra duomenų apie kokius nors D. I. turimus ryšius užsienyje, kuriais kaltinamasis būtų bandęs pasinaudoti siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo arba tą ketintų daryti ateityje. Šių faktinių duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamąjį su Lietuvos Respublika sieja gana stiprūs socialiniai ryšiai, kurių buvimas nepatvirtina ir neleidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje D. I. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino kaltinamajam D. I. pratęsimo pagrindas nustatytas nepagrįstai.

19.       Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad ši išvada nekeičia teismo sprendimo dėl suėmimo taikymo, nes D. I. atžvilgiu nustatytas ir kitas suėmimo pagrindas, o BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo skyrimo ir pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.

20.       Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam D. I. pratęsė nustatęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą (kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas). BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

21.       Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 3 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. D. I. galimai padarytas nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, kaip minėta, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaltinamasis nors ir labai jauno amžiaus, jau yra du kartus teistas, nusikalstamą veiką, kuria kaltinamas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Jis ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už šiukščius administracinius nusižengimus (pvz. ANK 481 straipsnio 1 dalis (viešosios tvarkos pažeidimai)). Iš Teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad D. I. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas padaręs smurtinius nusikaltimus prieš asmenis, t. y. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas), 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas pavartojant fizinį smurtą). Tokie duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamojo D. I. asmenybę, rodo jį kaip asmenį, linkusį nepaisyti įstatymų imperatyvų. Nors skunde teigiama, kad kaltinamasis pakeitė požiūrį į gyvenimą, tačiau, kaip matyti, ankstesnes veikas (už kurias buvo nuteistas) jis padarė dar būdamas nepilnametis, kaltinamojo galimai daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja – kaip jau minėta, jis kaltinamas įvykdęs ne tik nužudymą, bet ir (kitoje byloje) plėšimą, nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl egzistuoja reali tikimybė, kad išėjęs į laisvę kaltinamasis D. I. ir toliau galėtų daryti naujus nusikaltimus. Tokį įspūdį sustiprina ir inkriminuoto nusikaltimo pobūdis (nužudytajam buvo suduota ne mažiau 14 smūgių į įvairias kūno vietas – galvą, krūtinę ir šonus).

22.       Atsižvelgus į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, konstatuotina, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis D. I. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas.

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirto suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia skunde nurodytose kitose bylose priimtos nutartys dėl kardomųjų priemonių taikymo. Iš nurodytų nutarčių turinio akivaizdu, jog tose bylose iš suėmimo paleisti asmenys, vertinant kaltininkų ir jų padarytų veikų pavojingumą visuomenei, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį ir apimtis, kitas suėmimo taikymo būtinybę lemiančias aplinkybes, nėra tapačioje teisinėje padėtyje, todėl, šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl suėmimo taikymo pagrįstumo D. I., negali būti precedentu.

24.       Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti vieno iš BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. 

25.       Kaltinamojo gynėja teisi, skunde nurodydama, kad jos ginamasis yra suimtas jau gan ilgą laiką (be kelių dienų 10 mėnesių), tačiau tai yra pateisinama nagrinėjamoje konkrečioje byloje. Prašydama pakeisti jos ginamajam taikomą kardomąją priemonę į švelnesnę – užstatą ar intensyviąją priežiūrą ir pan., gynėja akcentavo, kad kaltinamojo motina yra sumokėjusi 3 700 Eur dydžio užstatą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinumu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad suėmimo terminas D. I. būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai: procesas nėra vilkinamas, byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje pagal suderintą su visais proceso dalyviais teismo posėdžių grafiką. Suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Todėl teisėjų kolegija mano, kad paskirta kardomąja priemone kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo ir yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. 

26.       Suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia ir kaltinamojo gynėjos pateikti duomenys apie D. I. sveikatos būklę. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam D. I. dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Atkreipiamas dėmesys, jog įstatymas numato laikomo suimto kaltinamojo teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nesuimtiems asmenims, o, esant būtinumui, ir gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų (patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65) 8.7 punktas numato, kad ši gydymo įstaiga organizuoja pacientams reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kai tokių paslaugų pati Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali ar neturi teisės teikti. Taigi, jeigu suimtojo nepasitenkinimas teikiamu gydymu yra pagrįstas, jis gali prašyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos perkelti gydyti į viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

27.       Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės Singridos Samoškienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam D. I. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 10 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                              Albinas Bielskis

                                                               Evaldas Gražys

                                                        Virginija Liudvinavičienė