Administracinė byla Nr. eAS-101-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03721-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 56

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2017 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 2017/07 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarybą užbaigti administracinę procedūrą išnagrinėjant 2017 m. sausio 13 d. prašymą patikslinti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registro duomenis apie nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – plaukiojančio pastato burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ buvimo vietą (duomenys neskelbtini), ir priimant dėl šio prašymo sprendimą; 3) įpareigoti Tarybą patikslinti Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registro duomenis apie nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – plaukiojančio pastato burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ buvimo vietą (duomenys neskelbtini), jei teismas laikys, kad atsakovo Sprendimas yra laikomas tinkamu pareiškėjo 2017 m. sausio 13 d. prašymo išnagrinėjimu; 4) atsakovui skirti 300 Eur, o atsakovo vadovui – 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 8  d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-805-208/2018 pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1658-502/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą pakeitė, t. y. Asociacijos skundą tenkino iš dalies, panaikino Tarybos Sprendimą, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Asociacija 2019 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl to, kad atsakovas geranoriškai neįvykdė teismo sprendimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi Asociacijos prašymo dėl vykdomo rašto išdavimo netenkino.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad pareiškėjas skunde vienu iš savo reikalavimų prašė panaikinti Tarybos Sprendimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, šį pareiškėjo reikalavimą tenkino ir Tarybos Sprendimą panaikino. Pareiškėjo skundu ginčijamas aktas buvo panaikintas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 11 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Taryba nėra įpareigota atlikti kokius nors veiksmus, todėl šioje byloje nėra tokio teismo sprendimo, kuris būtų vykdytinas priverstine tvarka.

II.

Pareiškėjas asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.  

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartyje imperatyviai nurodė, jog atsakovui išlieka pareiga išnagrinėti pareiškėjo 2017 metų prašymą, todėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis yra nepagrįsta. Priešingu atveju, pareiškėjas vėl turėtų kreiptis į teismą su tokiu pačiu reikalavimu dėl atsakovo įpareigojimo išnagrinėti minėtą prašymą. Kadangi šis ginčas jau yra išspręstas teisme ir negali būti nagrinėjamas iš naujo, susidarytų Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujanti padėtis, kai pareiškėjas turi teisę, tačiau nėra priemonės šiai teisei apginti.

Atsakovas Taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Taryba nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartyje jokių įpareigojimų Tarybai nenustatė, ir pažymi, kad Asociacijos 2017 m. sausio 13 d. prašymo nagrinėjimą įtraukė į Tarybos 2020 d. sausio 7 d. posėdį, Asociacija apie šį posėdį buvo informuota, tačiau į jį neatvyko. Taryba 2020 m. sausio 7 d. protokoliniu sprendimu Nr. VT-2 sustabdė minėto pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims sprendimą administracinėje byloje dėl Tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui asociacijai „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ išduoti vykdomąjį raštą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties vykdymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nes nustatė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1658-502/2019, pakeisdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą, tenkino pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarybos Sprendimą, tačiau Taryba nebuvo įpareigota atlikti kokius nors veiksmus ir šioje byloje nėra tokio teismo sprendimo, kuris būtų vykdytinas priverstine tvarka.

Pareiškėjas su tokiomis pirmosios instancijos teismo nuostatomis nesutinka ir laikosi pozicijos, kad jo prašymas išduoti vykdomąjį raštą turėjo būti tenkintas, nes apeliacinės instancijos teismo nutarties 22 punkte imperatyviai nurodyta, jog Tarybai išlieka pareiga išnagrinėti pareiškėjo 2017 metų prašymą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 1 ir 2 dalys). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr. 1997 m. kovo 19 d. sprendimą byloje H. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 59498/00). 

ABTĮ 99 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuorašas) nusiunčiama vykdyti viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, arba viešojo administravimo subjektui, kuris byloje atstovavo valstybei (Vyriausybei), taip pat pareiškėjui. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad vykdytini tik tie teismo sprendimai, kurie gali būti vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, t. y. kai teismo sprendimo teisinis efektas gali būti pasiekiamas ir jis įgyvendinamas atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas, ir kai atsakovui neatlikus šių įpareigojimų gali būti taikomos Civilinio proceso kodekso numatytos priverstinės teismo vykdymo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2001; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalauja, kad būtų išduotas vykdomasis raštas, kuriuo Taryba būtų įpareigota išnagrinėti Asociacijos 2017 metų prašymą, tačiau iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1658-502/2019, kuria buvo pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimas, matyti, kad Taryba nebuvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 metų prašymą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, į kurį būtų įrašytas vykdytinas teismo sprendimo nurodymas, kuris nebuvo suformuluotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties rezoliucinėje dalyje.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą užbaigtoje nagrinėti administracinėje byloje, neturi teisės keisti, pildyti ir / ar tikslinti priimto galutinio procesinio sprendimo rezoliucinės dalies (ABTĮ 96 str.), taip pat, išduodamas vykdomąjį raštą, remtis motyvuojamąja procesinio sprendimo dalimi (ABTĮ 99 str.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo išduoti jo nurodytą vykdomąjį raštą, atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Laimutis Alechnavičius

                                                                                                Ramūnas Gadliauskas

                                                                                                Dalia Višinskienė