VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
lietuvos respublikos vardu
2015 m. kovo 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,
sekretoriaujant Loretai Šidlauskaitei,
dalyvaujant ieškovui V. D., ieškovo atstovei advokatei Virginijai Pilipavičienei,
vertėjui Audriui Krušnai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui S. D. dėl asmeninės nuosavybės teisių į santuokoje įgytą turtą pripažinimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notarė E. V.,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad M. D., mirusi 2014 m. birželio 10 d., asmeninės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, esantį Žolyno g. 67, Vilniuje, unikalus Nr. 1094-3002-1011. Ieškovas nurodė, kad M. D. su atsakovu S. D. susituokė 1952 m. lapkričio 9 d. Šeimoje 1953 m. vasario 6 d. gimė jų sūnus V. D.; S. D. 1953 metų pabaigoje paliko šeimą ir visam laikui išėjo iš namų. Ieškovas iki šiol neturi jokių žinių apie atsakovą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, 2001 m. sausio 31 d. sprendimu tenkino M. D. ieškinį ir nutraukė jos ir atsakovo santuoką, apie tai Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2001 m. vasario 15 d. padarytas įrašas Nr. 236. 2014 m. birželio 10 d. M. D. mirė. Ieškovas V. D. kreipėsi į Vilniaus miesto 34-ąjį notarą biurą dėl palikimo priėmimo. Iš notaro ieškovas sužinojo, kad jam nebus išduotas paveldėjimo liudijimas į visą gyvenamąjį namą, esantį Žolyno g. 67, Vilniuje, kadangi ieškovo motina nuosavybės teises į šį namą įgijo santuokoje su atsakovu. Ieškovas nurodo, kad jo motina M. D. gyvenamojo namo, esančio adresu Žolyno g. 67, Vilniuje, rekonstrukcijos ir nuosavybės teisių įgijimo metu santuokinių ryšių su atsakovu nebepalaikė. Gyvenamasis namas buvo rekonstruotas jos vienos lėšomis (M. D. visą gyvenimą iki senatvės pensijos dirbo įvairius darbus, tarp jų, pagalbine darbuotoja statybose, žemės ūkyje, įvairiose gamyklose ir kt.), atsakovas prie šio nekilnojamojo turto sukūrimo neprisidėjo nei lėšomis, nei darbu, todėl bendroji jungtinė sutuoktinė nuosavybė į šį nekilnojamąjį turtą nebuvo sukurta. Ieškovo motina gyvenamąjį namą įgijo panaudodama vien tik savo asmenines lėšas, gyvenamasis namas viešajame registre įregistruotas jos vienos vardu. Buvęs sutuoktinis niekada gyvenamajame name negyveno, jo rekonstrukcijoje nedalyvavo.
Atsakovui procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, numatytu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnyje. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Remiantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Tretysis asmuo Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notarė E. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovas bei ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad ieškovo seneliai tuo nemuku naudojosi, ieškovo motina globojo senelius, už tai senelė paliko motinai namą.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. L. paaiškino, kad ji yra buvusi ieškovo, jo mamos, senelių kaimynė, anksčiau gyvenusi šalia ieškovo šeimos namų su savo tėvais. Liudytoja parodė, kad ji draugavo su ieškovo motina, nuo pat gimimo pažįsta ieškovą, su ieškovo motina kartu ėjo į mokyklą, į darbą. Nurodė, kad atsimena atsakovą, tačiau jis su ieškovo motina kartu gyveno neilgai – metus ar trumpiau, po to kažkur išvyko, po išvykimo liudytoja atsakovo nematė. Namas M. D. atiteko pagal palikimą, ji visą laiką gyveno su savo tėvais, ieškovo seneliais, pati save ir ieškovą išlaikė.
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovas prašo pripažinti savo 2014 m. birželio 10 d. mirusios motinos M. D. asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį adresu Žolyno g. 67, Vilniuje.
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK 3.88 straipsnio 1 dalies prasme bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, ir kt. Analogiška nuostata buvo numatyta ir iki 2001-07-01 galiojusio SŠK 21 straipsnyje. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2009 m .lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009).
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas nustatė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. sausio 31 d. sprendimu buvo nutraukta tarp ieškovės M. D., gim. 1931 m., ir atsakovo S. D., gim. 1930 m., 1952 m. lapkričio 9 d. sudaryta santuoka, įregistruota Vilniaus centrinės metrikacijos įstaigoje, įrašo Nr. 997 (b. l. 9-10). Šiame sprendime, kuris yra įsiteisėjęs, buvo nustatyta faktinė aplinkybė, jog M. D. ir atsakovo santuoka yra nutrauktina dėl to, kad ieškovas su atsakove negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 1953 m. pabaigos. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, aplinkybė, jog jau 1953 m. pabaigoje ieškovas su atsakove nebegyveno ir nevedė bendro ūkio, laikoma prejudiciniu faktu šioje civilinėje byloje, todėl jos ieškovui įrodinėti nereikia. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek ieškovas, tiek liudytoja J. L. nurodė, kad nuo 1953 m. pabaigos nėra matę atsakovo, nėra matę, kad jis bendrautų su M. D.. Taip pat iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, tai yra 2009 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei M. D. (b. l. 11-12) matyti, kad ginčo namas pastatytas ant žemės, kurios nuosavybės teisės buvo atkurtos būtent mirusiai ieškovo motinai, o ne atsakovui, be to, iš 2000 m. gegužės 7 d. Statybos inspektoriaus pažymos (b. l. 16) matyti, kad statybos inspektorius apžiūrėjo M. D. pastatytą namą, esantį Žolyno g. 67, šios pažymos pagrindu VĮ registrų centre įregistruota M. D. nuosavybės teisė į ginčo namą, unikalus Nr. 1094-3002-1011.
Iš ieškovo pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės Antakalnio seniūnijos 2014 m. spalio 8 d. pažymos (b. l. 17) matyti, kad M. D. nuo 1954 m. gruodžio 15 d. gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu Žolyno g. 63-1, tuo tarpu iš Gyventojų registro tarnybos 2014 m. rugsėjo 5 d. pažymos matyti, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje savo gyvenamosios vietos nėra deklaravęs (b. l. 15).
Teismas, ištyręs aukščiau išdėstytų rašytinių įrodymų visetą bei jų tarpusavio ryšį, taip pat vadovaudamasis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 str.), bet ir remdamasis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei savo vidiniu įsitikinimu daro išvadą, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo namą M. D. įsigijo asmeninėn nuosavybėn, už savo asmenines lėšas, kuomet su atsakovu jau de facto nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio. Taigi ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai paneigia CK 3.88 str. 1 d. 1 p. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokoje įgytas turtas vieno iš sutuoktinių vardu yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe bei atitinkamai įrodo faktą, kad ginčo namas priklausė mirusiajai M. D. asmenine nuosavybe. Todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškinys yra tenkintinas ir pripažįstama, kad ginčo namą, unikalus Nr. 1094-3002-1011, esantį adresu Žolyno g. 67, Vilnius, M. D. valdė asmeninės nuosavybės teise (CK 1.138 str. 1 p.).
Vadovaujantis CPK 79 str., 93 str. 1 d., ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 57,93 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovui nepateikus įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, pastarosios išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 str.).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir CPK 259, 269, 270,271 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi 2014 m. birželio 10 d., asmeninės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, esantį Žolyno g. 67, Vilniuje, unikalus Nr. 1094-3002-1011.
Priteisti iš atsakovo S. D., gim. 1930 m., ieškovui V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 57,93 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 93 centus) sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė