MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės A. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

G. R., a. k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

G. R. 2015-06-14 apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo buto patalpose, tyčia kumščiu sudavė du smūgius savo žmonai V. R. į pilvą, taip nukentėjusiajai V. R. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis 2015-12-31 apie 17.25 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo buto patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 4,32 promilės girtumas), žodinio konflikto metu, tyčia rankomis sudavė savo žmonai V. R. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas (rankas, kojas bei krūtinę), taip nukentėjusiajai V. R. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šias G. R. padarytas veikas yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. R. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015-06-14 jis namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, konflikto metu jis žmonos atžvilgiu naudojo įžeidžiančius žodžius. Žmona neatlaikė patyčių ir vieną kartą trenkė į galvą. Tada jis sudavė žmonai kumščiu į pilvą. Sudavė gal kokius tris smūgius. Dėl kito įvykio parodė, kad 2015-12-31 apie 17.25 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus, o tai nepatiko jo žmonai. Dabar tiksliai pasakyti negali, ar tai kambaryje, ar virtuvėje jis savo žmonai ranka sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau, kiek ir kur, dėl savo girtumo nepamena. Taip pat žmona gindamasi, jam sudavė kažkiek smūgių į veido sritį, tačiau jis dėl to savo žmonai jokių pretenzijų nereiškia. Žmona tiesiog gynėsi nuo jo, kadangi jis buvo girtas ir agresyvus ir prieš ją naudojo smurtą. Po viso konflikto atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė į Mažeikių policijos komisariatą. Kai jį išleido, grįžo namo pas savo žmoną, jos atsiprašė, taip pat atsiprašė savo vaikų, kad įvyko toks konfliktas ir vaikams reikėjo matyti tokią situaciją. Dėl to, kad prieš savo žmoną naudojo fizinį smurtą nuoširdžiai gailisi ir tikisi, kad daugiau tai nepasikartos (82-83, 87-88 b. l.).

Kaltinamojo G. R. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

• 2016-06-14 18.48 val. pranešimu ROIK 0115000324420, kuriame pranešėja V. R. nurodė, jog namuose neblaivus vyras G. R. konfliktuoja, įžeidinėja moterį, grasina (3-6 b. l.);
• 2015-12-31 17.25 val. pranešimu ROIK 0115000742329, kuriame pranešėja V. R. nurodė, kad neblaivus vyras mušė per kojas (16 b. l.);
• 2015-06-14 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad atvykę policijos pareigūnai į įvykio vietą nustatė, kad 2015-06-14 apie 19.08 val. (duomenys neskelbtini), kad kilus konfliktui tarp V. R. ir jos vyro G. R., šis trenkė jai du smūgius su ranka į pilvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Konfliktas įvyko buto virtuvėje. Moteris buvo susijaudinusi, verkė. V. R. nustatytas 0.00 promilės girtumas. Iki atvykstant policijos pareigūnams G. R. buvo pasišalinęs (8-9 b. l.);
• 2015-12-31 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad atvykę policijos pareigūnai į įvykio vietą nustatė, kad 2015-12-31 apie 17.00 val., vyras G. R. namuose vartojo alkoholį, tarp vyro ir žmonos V. R. kilo konfliktas, kurio metu V. R. buvo sumušta. Vyras ją mušė rankomis per įvairias kūno sritis daug kartų (18-19 b. l.);
• 2016-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (33-38 b. l.);
• ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios V. R. parodymais, kur ji parodė, kad su G. R. kartu gyvena 4,5 metų, o susituokę yra 1,5 metų, turi bendrą dukrą, ji iš pirmos santuokos turi 2 dukras. G. R. važiuoja dirbti į Norvegiją, o kai grįžta į Lietuvą, tai pastoviai geria alkoholinius gėrimus, išgėręs jis pradeda ją morališkai žlugdyti vadindamas visokiais įžeidžiančiais žodžiais, bet necenzūrinių žodžių nenaudoja. 2015-06-13 buvo jų dukros krikštynos, po kurių buvo balius, o sekančią dieną vyras toliau vienas pats išgėrinėjo. Ji paprašė, kad jis daugiau nebegertų ir taip tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis ją kaip visada pradėjo žeminti, o ji šaukė ant jo, tada ji jam vieną kartą ranka trenkė į veidą. Po to, G. R. jai sudavė du smūgius kumščiu į pilvą, kurie sukėlė jai fizinį skausmą. 2015-12-31 namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo pat ryto jos vyras G. R. nuėjo į parduotuvę ir parsinešė į namus alkoholio. Namuose jis vienas pats visą dieną vartojo alkoholį. Jai trūko kantrybė ir, kai vyras miegojo, surinko jo nusipirktus alaus butelius ir nunešė į lauką prie konteinerio. Apie 17 valandą prabudo vyras ir pametęs, kad nebėra alkoholio, pradėjo klausti, kur ji padėjo jo alų? Ji jam atsakė, kad nunešė prie konteinerio. Tada vyras supyko ir tarp jos ir vyro, virtuvėje kilo žodinis konfliktas, jis jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, liepė jai susirinkti savo vaikus ir nešdintis iš namų. Ji tuo metu virtuvėje virė valgyti, o vyras jos atžvilgiu sakė necenzūrinius žodžius, sėdėdamas virtuvėje ant kėdės prie stalo. Jai būnant virtuvėje, vyras kelis kartus ją apspjovė, tada ji pasakė, kad jis ramintųsi. Tada vyras jai stipriai stvėrė už dešinės rankos ir norėjo įkąsti, tai ji ranką ištraukė ir gindamasi vieną kartą rankos plaštaka trenkė vyrui per ausį. Vyras atsistojo nuo kėdės ir iš rankos kumščių pradėjo jai duoti į kojų šlaunis, dešinę ranką, pilvą, krūtinę, kiek smūgių sudavė, dabar tiksliai pasakyti negali. Ji gindamasi, jam sudavė smūgį per kaklą ir tada jis nuo jos atsitraukė, o po to, vėl puolė ir ją pargriovė ant žemės. Tada vyras bandė dar jai suduoti smūgių, tačiau ji jį apglėbė ir įkando į galvą, o vyras nuo jos atsitraukė. Ji atsistojusi iš karto pasiėmė telefoną ir pranešė policijai apie įvykusį konfliktą. Smurto metu ji patyrė fizinį skausmą, ant dešinės šlaunies buvo dvi didelės mėlynės, tačiau dėl sužalojimų į medikus nesikreipė. Sutuoktinis jos atsiprašė. Konflikto metu ji patyrė tik fizinį smurtą (40-42, 43-44 b. l.);
• ikiteisminio tyrimo metu duotais nepilnametės liudytojos, apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. A. parodymais, kur ji parodė, kad jų šeimoje yra 5 asmenys: mama, dėdė G. ir dvi jos sesės D. ir R.. D. už ją vyresnė. G. pavardė yra tokia pat kaip ir mamos, jis nėra jos tėtis. G. kartais būna negeras, kai išgeria. Dabar jo namuose nėra, išvažiavo dirbti į Norvegiją. Buvo vakaras, G. miegojo mamos kambaryje, ji turi savo kambarį, ten ir buvo. Mama nešė šiukšles ir norėjo kartu išmesti G. neišgertą alų, nes nebenorėjo, kad daugiau gertų. Kai G. nubudo, labai supyko ant mamos. Matė kaip virtuvėje jis pradėjo barti mamą, negražiai ją vadino ir klausė, kur jo alus. Labai negražiai vadino ir vaikus. G. sėdėjo virtuvėje ant kėdės, mama stovėjo prie viryklės ir gamino valgyti. Matė, kaip G. norėjo įkasti mamai į ranką, bet mama apsigynė. Matė, kaip mama verkė, o G. ją labai barė. Dar matė, kaip G. kumščiu trenkė mamai į ranką, o paskui du kartus jai į abiejų kojų šlaunis. Paskui G. pakėlė mamą ir norėjo ją mesti, bet mama atsilaikė, kadangi mama yra stipri. Kai mama pykosi su G., ji stovėjo hole prie savo kambario ir viskas jai matėsi, nes virtuvė neturi sienos. Kai mama skambino policijai, G. norėjo pabėgti, tada ji jam sudavė su knyga per galvą (54-55 b. l.);
• 2015-12-31 asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 6773, iš kurio matyti, jog G. R. nustatytas 4,32 promilių girtumas, o iš asmens blaivumo testo rezultato Nr. 6772 matyti, kad V. R. nustatytas 0,00 promilių girtumas (20 b. l.);
• 2015-06-14 asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 5214, iš kurio matyti, jog V. R. nustatytas 0,00 promilių girtumas (30 b. l.);
• 2015-06-18 susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, jog įtariamasis G. R. visiškai pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką bei susitaikė su nukentėjusiąja V. R. (67 b. l.).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. R. mušdamas, t. y. kumščiu suduodamas du smūgius į pilvą nukentėjusiajai V. R. bei kumščiu suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių žmonai V. R. į įvairias kūno vietas (rankas, kojas bei krūtinę), taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. žmonai V. R.. Bylos aplinkybės yra aiškios, G. R. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino visiškai, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, nepilnametės liudytojos parodymais, tarnybiniais pranešimais, pranešimais įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis 2015-12-31 nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 4,32 promilių girtumas, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

              Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2016 m. kovo 21 d. apie tai buvo surašytas protokolas (91-93 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis G. R. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės bei sutinka su bausme.

              Skirdamas kaltinamajam G. R. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (padaryti du nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo neteistas (65 b. l.), administracine tvarka nebaustas (64 b. l.), dirbantis (63 b. l.), vedęs, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi (63 b. l.).

              Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

              Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų terminą nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino vidurkiui.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirtina galutinė subendrinta viešųjų darbų bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. R. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu G. R. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 2 d. (89, 90 b. l.), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikytina, kad G. R. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų bausmės.

Kaltinamajam G. R. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.        

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. R. kardomoji priemonė neskirtina.        

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl veikos 2015-06-14) ir paskirti jam viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl veikos 2015-12-31) ir paskirti jam viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausme subendrinti jas iš dalies sudedant ir G. R. skirti subendrintą bausmę 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. R. paskirti viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. sausio 2 d. išbūtą laiką, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad G. R. yra atlikęs 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų bausmės.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. R. kardomosios priemonės neskirti.        

Išaiškinti G. R., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti G. R., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti G. R., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti G. R..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta  teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                              Andželika Butkuvienė