Civilinė byla Nr. e2S-501-431/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03624-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2;
(S)
3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asnita“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Litnobiles“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Asnita“ 23 927,56 Eur skolos, 861,39 Eur delspinigių, 8 procentų metines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakove 2017 m. rugsėjo 27 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pastato fasado dažymo ir kitus statybinius darbus, o atsakovė – sumokėti už atliktus darbus. Ieškovė statybos darbus baigė 2018 m. birželio mėnesį ir perdavė atsakovei. Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atliktų darbų kokybės, tačiau dažų pardavėja UAB „Linobiles“ ir dažų gamintoja Švedijos įmonė „Hogmans Nordic“ nustatė, jog dažai yra kokybiški, o dažymas atliktas pagal gamintojo nustatytą technologiją. Tačiau atsakovė vis tiek atsisako mokėti už atliktus darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Orkanas“ ieškinį atsakovei RUAB „Asnita“ arba atsakovei UAB „Jotuna“ dėl skolos priteisimo. Išaiškino ieškovei, kad su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš RUAB „Asnita“ ji turi teisę kreiptis į restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą, o su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš UAB „Jotuna“ ji turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
3. Teismas nustatė, jog pagal Juridinių asmenų registro duomenis ieškovės nurodyto juridinio asmens, kurio kodas 303196087, pavadinimas yra UAB „Jotuna“. Šio juridinio asmens buveinė yra registruota (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 29 straipsnyje įtvirtintą bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas teismui pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimai UAB „Jotuna“ pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę turėtų būti reiškiami Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose.
4. Ieškinio turinys ir pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė siekė reikalavimus pareikšti UAB „Asnita“, kuriai Vilniaus apygardos teisme 2017 m. spalio 23 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. gruodžio 13 d., yra iškelta restruktūrizavimo byla. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 29 straipsnio 1 dalį nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Tai reiškia, kad tiek visos civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai ar restrūrizuojamai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tiek civilinės bylos, kuriose turtinius reikalavimus reiškia pati bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė, teismingos bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą, tuo atveju, kai byla yra iškelta ir paaiškėja, kad atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla, tokia byla perduodama restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Šiuo atveju civilinė byla nėra iškelta. Todėl teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
II. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė UAB „Orkanas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovas neteisinga atsakovės kodą nurodė todėl, kad tokį kodą nurodė pati atsakovė savo parengtoje Rangos sutartyje. Ieškovė tokį kodą vėliau naudojo, teikdama sąskaitas bei kitus dokumentus. Paaiškėjus, jog šis kodas priklauso UAB „Jotuna“, akivaizdu, jog pati atsakovė suklydo Rangos sutartyje nurodydama neteisingą kodą ir kartu suklaidino ieškovę. Tačiau nėra jokios abejonės, jog ieškinys reiškiamas būtent UAB „Asnita“. Atsakovė, reikšdama ieškovei pretenziją dėl bylos ginčo dalyko, nurodė tinkamą savo įmonės kodą. Akivaizdu, jog ieškinyje nurodytas neteisingas atsakovės kodas vertintinas kaip rašymo klaida. Todėl tai nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.
5.2. Teismas nepagrįstai remiasi nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 29 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniams asmenims yra pareikšti turtiniai reikalavimai. Ši nuostata taikoma restruktūrizavimo bylos iškėlimo pradžioje, kai yra apribojama tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių teisės ir pareigos dėl tarpusavio prievolių. Tačiau patvirtinus restruktūrizavimo planą, įmonė toliau veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas, vadovaujamas savo valdymo organų, kurie veikdami įmonės vardu, gali prisiimti teises ir pareigas ir atsakyti pagal prisiimtas prievoles ne restruktūrizavimo bylos proceso rėmuose. Tai patvirtina JANĮ 102 straipsnis, pagal kurį restruktūrizavimo metu įmonė savarankiškai pilnai vykdo ūkinę veiklą, vadovaujama savo valdymo organų, bei 28 straipsnis, kuris aptariamus savarankiškumo apribojimus nustato nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą. Atsakovė restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas 2018 m. birželio 12 d. Todėl ieškinys turi būti pareikštas teismui pagal atsakovės buveinės vietą, o ne teismui, iškėlusiam restruktūrizavimo bylą.
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
7. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalį nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovei UAB „Asnita“ Vilniaus apygardos teisme yra iškelta restruktūrizavimo byla, atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir išaiškino ieškovei, jog ieškinį ji turinti teikti Vilniaus apygardos teismui. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, teigdama, jog ši JANĮ nuostata taikoma tik iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
8. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla Nr. eB2-1014-661/2020. Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi buvo patvirtintini atsakovei pareikti kreditoriniai reikalavimai, o 2018 m. birželio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo planas, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi.
9. Pagrindines teismingumo taisykles nustato CPK nuostatos, todėl jos turi būti taikomos ir aiškinamos sistemiškai su JANĮ taisyklėmis. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Šiuo atveju ji perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal CPK 166 straipsnio 2 dalį CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais atvejais sustabdyta byla perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto ar restruktūrizavimo bylos.
10. Nurodytos CPK nuostatos dėl bylos sustabdymo bei perdavimo nagrinėti restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui neišskiria teismo nutarties dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, kaip keičiančios bylos teismingumą. Ieškovė netinkamai aiškina JANĮ 28 straipsnio nuostatas. Šiame straipsnyje yra nurodyti apribojimai, kurie taikomi įmonei nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Tačiau šie ribojimai nėra susiję su juridiniam asmeniui reiškiamų reikalavimų teismingumu. Šiuo atveju turi būti taikomas JANĮ 29 straipsnis, kuriame nėra nurodytas galimas bylos teismingumo pasikeitimas dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
11. Pagal JANĮ 102 straipsnį juridinio asmens veiklai restruktūrizavimo proceso metu vadovauja, jo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja juridinio asmens vadovas arba kitas valdymo organo pareigas vykdantis asmuo, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti vadovo, vadovaudamasis atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu. Tačiau nepaisant toliau vykdomos juridinio asmens veiklos, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę ir po restruktūrizavimo plano patvirtinimo tvirtinti naujus kreditorių reikalavimus bei keisti restruktūrizavimo planą.
12. Pagal JANĮ 113 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais, remiantis šio įstatymo 94 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir etapais. Kreditorių, kuriems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo prievolių vykdymo terminai nebuvo suėję, reikalavimai tenkinami ne anksčiau, kaip suėjus šiems terminams (JANĮ 113 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent tam teismui, kuris nagrinėja juridinio asmens restruktūrizavimo bylą, ir turi būti reiškiami visi nauji kreditorių reikalavimai, taip pat ir tie, kurie yra ginčijami. Todėl restruktūrizavimo plano patvirtinimas neįtakoja bylų, kuriose restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui reiškiami turtiniai reikalavimai, teismingumo pasikeitimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu bei bylos teismingumu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
14. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Gerasičkinienė