REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 23 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė,

sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Aukseda“ direktoriui E. M., pareiškėjos atstovei advokatei S. Ž.,

atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos prabavimo rūmų direktorei V. P., atsakovės atstovams E. S., V. C.,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Aukseda“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos prabavimo rūmams dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja, patikslinusi skundo reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Lietuvos prabavimo rūmų 30,22 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Skundas grindžiamas šiais argumentais.

Pareiškėja nurodo užsiimanti didmenine juvelyrinių gaminių prekyba. 2022 m. gegužės 12 d. atsakovė atliko prabos įspaudavimo paslaugą, kurios metu buvo įspauduojami gaminiai, įsigyti iš Turkijos gamintojo „Markiz dis ticaret LTD. STI“ 2022 m. balandžio 22 d. (įsigyta už bendrą 82 530,482 Eur sumą). Pareiškėja nurodo už šias paslaugas atsakovei apmokėjusi pagal šiam užsakymui Nr. UZS0040107 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KAP Nr. 0007678 1 037,32 Eur. Pažymi, kad gaminiai, pateikiant juos įspauduoti, prabuoti ar ženklinti, VšĮ Lietuvos prabavimo rūmams nėra detaliai identifikuojami.

Pasak pareiškėjos, 4 vnt. žiedų, kurių bendra masė 6,84 g (toliau – ir žiedai, ir ginčo gaminiai), atsakovės buvo įspauduoti pagal 2022 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą KAP Nr. 0007678, įsigytų gaminių muitinės deklaracijos specifikacijoje jie nurodyti Nr. 63 ir Nr. 64. Įspauduoti ginčo gaminiai buvo parduoti ir išsiųsti pirkėjui Latvijoje SIA „Julars“ kartu su kitais gaminiais. Bendra ginčo gaminių pardavimo kaina – 323,06 Eur be PVM.

Pareiškėja nurodo, kad 2024 m. sausio 24 d. pirkėjas SIA „Julars“ pareiškėjai grąžino dalį gaminių, tarp jų ir ginčo gaminius, kaip nekokybiškus dėl netinkamo įspaudavimo, nes apžiūrėjus žiedus vizualiai matyti, kad jie sugadinti įspaudavimo metu, t. y. atsakovei atliekant pareiškėjos užsakytą paslaugą. Pareiškėja nurodo, kad žiedai bus sulydyti, kas sąlygoja pareiškėjos nuostolius dėl jau atlikti įspaudavimo.

Pareiškėja pažymi, kad dėl įspaudavimo metu sugadintų keturių žiedų, 2024 vasario 1 d. prašymu ji kreipėsi į atsakovę, prašydama atlyginti turtinę žalą. Atsakovė 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. (1.5)43-55 paprašė pateikti daugiau informacijos. Pareiškėja pateikė detalesnius paaiškinimus, nurodė, kaip apskaičiavo turtinės žalos dydį: 6,84 g žiedų kaina 323,06 Eur be PVM (47,23 Eur/g); aukso 585 prabos laužo rinkos kaina 2024 m. vasario 1 d. buvo 34,25 Eur/g, todėl žiedų kaip laužo vertė – 234,27 Eur be PVM (34,25 Eur x 6,84 g), tad 88,79 Eur skirtumas yra turtinė žala (323,06 Eur – 234,27 Eur). Atsakovei nesutikus su tokia žalos skaičiavimo metodika, pareiškėja nurodo perskaičiavusi turtinės žalos dydį kitu būdu: darbo kaina 3,75 Eur/g x 6,84 g = 25,65 Eur; transporto kaina – 0,22 Eur/g x 6,84 g = 1.50 Eur; prabavimas ir įspaudavimas – 4 vnt. po 0,1 Eur/vnt. ir 0,39 Eur/g = 3,07 Eur, t. y. 30,22 Eur.

Pareiškėja nurodo, kad teikdama detalesnius paaiškinimus, pasiūliusi atsakovei pristatyti ginčo gaminius apžiūrai į atsakovės Kauno mieste esantį filialą. Pareiškėjos tvirtinimu, dėl ginčo gaminių apžiūros ji elektroniniais laiškais bendravo su atsakove, tačiau pastaroji reikalavo, kad ginčo gaminiai apžiūrai būtų atvežti į Druskininkus, kas, pareiškėjos nuomone, esant tokio dydžio turtinei žalai būtų neekonomiška ir neracionalu, tad ginčo gaminių atsakovė neapžiūrėjo. 2024 m. kovo 21 d. raštu Nr. (1.5)43-96 Dėl prašymo atlyginti žalą, atsakovė atsisakė tenkinti jos prašymą atlyginti turtinę 30,22 Eur žalą.

Siekdama turtinės žalos atlyginimo pareiškėja savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, numatančiu žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Nurodo, kad esant CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams, patirtai žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltei, jai padaryta turtinė žala turi būti atlyginta.

Pasisakydama dėl būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip už juvelyrikos gaminių prabos įspaudavimą ir kokybę atsakinga institucija, netinkamai atliko žiedų prabos įspaudavimą, gaminiai buvo vizualiai sugadinti (pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, kad žieduose prabavimo metu skylės nebuvo padarytos), dėl ko pareiškėja patyrė 30,22 Eur turtinę žalą, taigi, pasak jos yra ir atsakovės veiksmų neteisėtumas, kuriuos, be kita ko, kildina ir iš Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos (toliau – ir Konvencija) bei Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų pažeidimo. Pareiškėjos tvirtinimu, atsakovės atlikti neteisėti veiksmai buvo padaryti dėl neatsargumo, atsakovė nebuvo rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis vykdant juvelyrikos gaminių įspaudavimo kontrolę, buvo būtina, dėl ko yra kalta dėl sugadintų žiedų ir ieškovei padarytos žalos, o tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes prašo skundą visiškai patenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė su skundu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.

Atsakovė sutinka, kad ji pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį yra įgaliota Lietuvoje atlikti valstybinę tauriųjų metalų ir brangakmenių priežiūrą, teikia Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose numatytas administracines paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant, ir pareiškėjos pateiktų ir atsakovės prabuotų tauriųjų metalų gaminių įspaudavimą Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, patvirtinančiu prabavimo metu nustatytą gaminių tauriojo metalo prabą.

Atsakovo nurodo, kad pareiškėja nuo 2008 m. iki 2023 m. naudojosi atsakovės teikiamomis tauriųjų metalų gaminių prabavimo ir įspaudavimo Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu paslaugomis.

Pasisakydama dėl skundo nepagrįstumo, atsakovė pirmiausiai pažymi tai, kad, jos vertinimu, skunde minimas skundžiamas atsakovės 2024 m. kovo 21 d sprendimas Nr. (1.5)43-96 Dėl prašymo atlyginti žalą, kuriuo atsakovė argumentuotai atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą atlyginti žalą, yra neapskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šis 2024 m. kovo 21 d. sprendimas pareiškėjai išsiųstas 2024 m. kovo 22 d., tačiau ji tik po beveik 3 (trijų) mėnesių po sprendimo gavimo dienos, 2024 m. birželio 18 d. pateikė ieškinį bendros kompetencijos teismui, nors sprendime buvo aiškiai nurodytas apskundimo laikas ir tvarka, taigi pareiškėja prisiėmė visas dėl to kylančias rizikas. Atsakovės tvirtinimu, pareiškėja, skundą padavė praleidusi įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, šis terminas neatnaujintas, pareiškėja jo atnaujinti neprašė, tad prarado teisę jį skųsti, todėl šį skundą remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, turėjo būti atsisakyta priimti.

Pasisakydama dėl skundo esmės, atsakovė nurodo šiuos argumentus.

Atsakovė pažymi, kad ji 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr.(1.5)43-55 pareiškėjai aiškiai nurodė iki 2024 m. vasario 23 d. (vėliau pareiškėjos prašymu pratęsė terminą iki 2024 m. kovo 1 d.) pristatyti ginčo gaminius apžiūrai į atsakovės padalinį Druskininkuose, tačiau pastaroji ginčo gaminių apžiūrai nepateikė. Atsakovės vertinimu, atsižvelgus į žalos dydį (30,22 Eur), advokatės vienos valandos darbo įkainį (100 Eur/1 + PVM), pareiškėjos argumentai, kad gaminius pristatyti į Druskininkus buvo neekonomiška, yra nepagrįsti ir nelogiški. Be ginčo gaminių apžiūros atsakovė negalėjo nustatyti, ar ginčo gaminiai įspauduoti nekokybiškai ir ar, apskritai, yra jos įspauduoti, jeigu taip, ar galima netinkamus įspaudus sutvarkyti, kokia jų masė ir kiekis.  

Nurodo ir tai, kad nors atsakovė skunde nurodo, kad ginčo gaminiai nepataisomai sugadinti, tačiau tuomet neaišku, kaip pareiškėja nepataisomai sugadintus gaminius pardavė Latvijos SIA ,,Julars“ ir neaišku, dėl kokios priežasties šie gaminiai buvo grąžinti 2024 m. sausio 24 d., nes jokios pretenzijos Latvijos bendrovės nėra.

Atsakovė pažymi, kad jos vertinimu, konstatuotinas ir pareiškėjos neteisėtas neveikimas. Jeigu, kaip nurodoma skunde, ginčo gaminiai buvo sugadinti 2022 m. gegužės 12 d., prašymą dėl žalos atlyginimo atsakovei pateikė tik 2024 m. vasario 1 d. Atsakovės vertinimu, pareiškėja dalyvauja verslo su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais procesuose, išleidžiant į rinką (į prekybą) tauriųjų metalų gaminius, ir tik ji pati gali užtikrinti, kad visos jos sandėliuose saugomos, skirtos realizuoti prekės, būtų kokybiškos ir atitiktų prekinei išvaizdai keliamus reikalavimus. Tai, kad sugadinimus ginčo gaminiuose aptiko klientas SIA „Julars“, reiškia, kad pati pareiškėja jokių sugadinimų nematė, taigi ir tai, kad parduodant gaminiai buvo kokybiški.

Pasak atsakovės, galiojantis Tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo, įspaudavimo ir ženklinimo tvarkos aprašo 23 punktas numato 5 darbo dienų pretenzijos dėl paslaugų pateikimo terminą ir pretenzijos nagrinėjimo sąlygą – pateikti gaminius. Visai tai patvirtina pareiškėjos neveikimo ir galimo aplaidumo faktą, neužtikrinant skirtų pardavimui tauriųjų metalų gaminių kokybės patikrinimo ir savalaikio kreipimosi į atsakovę, jeigu manoma, kad gaminiai galėjo būti sugadinti ar praradę prekinę išvaizdą įspaudavimo metu.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos prie skundo pridėti įrodymai apie aukso gaminių įsigijimą iš Turkijos kompanijos Markiz pagal 2022 m. balandžio 22 d. sąskaitą Nr. MRK2022000000055, kurioje nurodoma tik bendra kelių gaminių masė – 2189,9 g masė, nenurodant gaminių kiekio vienetais ir kiekvieno gaminio pavadinimo (žiedas, pakabukas ir pan.) bei gaminio vieneto masės, nepatvirtina, kad ginčo gaminiai įsigyti pagal šią sąskaitą. Gaminius pateikiant prabuoti, teikiamas prašymas, kuriame privalo nurodyti pateikiamų prabuoti tauriųjų metalų gaminių kilmę (įsigijimą) įrodančius dokumentus, tačiau, kaip matyti, iš pareiškėjos prašymo, ji tokių duomenų nenurodė.

Atsakovė akcentuoja, kad Konvencijos nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos, nes įspaudavimas atliktas ne pagal Konvencijos reikalavimus.

Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad realiai apžiūrėjus gaminius ji pripažįsta, kad gilūs įspaudai atsirado jai prabuojant gaminius, tačiau nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad gaminiai sugadinti nepataisomai, jos vertinimu, jie gali būti naudojami pagal tiesioginę paskirtį arba pataisomi poliruojant. Atsakovė akcentuoja, kad po ginčo gaminių apžiūros, ji pasiūlė tartis taikiai, tačiau pareiškėja su tuo nesutiko, nes jai netiko taikos sutartyje įrašyta konfidencialumo sąlyga. Be šios sąlygos, atsakovė nurodo nesutinkanti pasirašyti taikos sutarties.

Atsižvelgus į nurodytus argumentus, prašo arba atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl praleisto termino skundui paduoti, arba jos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kildinamos iš viešosios įstaigos atliekamų paslaugų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina šias ginčui reikšmingas aplinkybės.

2022 m. balandžio 22 d. sąskaita faktūra MRK Nr. MRK2022000000055 patvirtina faktą, kad UAB ,,Aukseda“ iš Turkijos gamintojo „Markiz dis ticaret LTD. STI“ įsigijo aukso gaminių už 82 530,48 Eur, kurių bendra masė 2 189,90 g. Specifikacijoje (eil. Nr. 63, modelis HLR-7282 ir Nr. 64, modelis HLR-7287) yra nurodyti panašios išvaizdos žiedai (po 12 vnt. eilutėse Nr. 63 Nr. 64); žiedų individualūs svoriai nenurodyti, nurodyta bendra masė ir vidurkis. Tokio modelio žiedai nurodyti ir 2022 m. balandžio 22 d. UAB ,,Aukseda“ pakavimo sąraše.

2022 m. gegužės 12 d. PVM sąskaita faktūra KAP Nr. 0007678 ir užsakymo Nr. UZS0040107 lapas patvirtina, kad pagal 2022 m. gegužės 6 d. prašymu UAB ,,Aukseda“ kreipėsi dėl gaminių prabavimo (tarp jų ir žiedai 513 vnt.) pagal užsakymą Nr. UZS0040107; VšĮ Lietuvos prabavimo rūmai teikė prabavimo paslaugą UAB ,,Aukseda“, be kita ko, ir žiedams (513 vnt.), bendra masė – 991,85 g, tarifas – 0,1/vnt. bei 0,39/g; mokestis be PVM – 1 037,32 Eur (dirbinių detalizacijos nėra).

Pagal 2023 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą AKS 5043 UAB ,,Aukseda“ pardavė aukso gaminius Latvijos SIA ,,Julars“; sąskaitoje nurodyti ir žiedai (128 vnt.). 2024 m. sausio 24 d. Latvijos SIA ,,Julars“ pagal sąskaitą JUL000811 grąžino UAB ,,Aukseda“ gaminius, tarp jų ir žiedai (4 vnt., eil. Nr. 37–40). 

2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. (5.1)43-55 VšĮ Lietuvos prabavimo rūmai, atsakydami į UAB ,,Aukseda“ prašymą atlyginti turtinę žalą, paprašė paaiškinti įvykio aplinkybes, pateikti pagrįstus skaičiavimus, pristatyti apžiūrai žiedus iki 2024 m. vasario 1 d. UAB ,,Aukseda“ elektroniniame laiške nurodė pateiksianti prašomus žiedus iki 2024 m. kovo 1 d. VšĮ Lietuvos prabavimo rūmai 2024 m. vasario 20 d. rašte nurodė tam neprieštaraujantys. 2024 m. vasario 29 d. pareiškėja pateikė paaiškinimus į atsakovės užduotus klausimus, nurodė pageidaujantis žiedus atvežti į atsakovės Kauno filialą. 2024 m. balandžio 4 d. laišku pareiškėja prašė atsakovės nurodyti tikslų laiką ir vietą, kur gali pristatyti apžiūrai ginčo gaminius. Atsakydama į šį laišką atsakovė nurodė, kad sprendimas atsisakyti atlyginti žalą priimtas 2024 m. kovo 21 d., todėl pakartotinai svarstyti žalos atlyginimo klausimo neketina. 2024 m. balandžio 11 d. UAB ,,Aukseda“ nurodė, kad vežti gaminius į Druskininkus brangu, nurodė, kad kreipėsi dėl apžiūros Kaune, tačiau atsakovė į tai nieko neatsakė, tačiau traktavo kaip atsisakymą pateikti žiedus apžiūrai. Atsakydama į šį raštą atsakovė 2024 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (1.5)43-124 pakartojo, kad sprendimas dėl žalos atlyginimo priimtas ir pareiškėjai išsiųstas.   

2024 m. kovo 21 d. raštu Nr. (1.5)43-96 VšĮ Lietuvos prabavimo rūmai atsakydami į UAB ,,Aukseda“ 2024 m. vasario 29 d. raštą nurodė, kad neturi pagrindo tenkinti jų prašymą ir atlyginti prašomą neturtinę žalą dėl, nes be žiedų apžiūros negali įvertinti reikalingų duomenų. 2024 m. kovo 22 d. raštas išsiųstas pareiškėjai elektroniniu paštu. 

2025 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu apžiūrėti pareiškėjos į teismą pristatyti žiedai. Vizualiai matyti, kad tose vietose, kur vidinėje žiedo pusėje atliktas įspaudas, įspaudo kontūrai matomi ir žiedų išorinėje pusėje.

II. Dėl atsakovės administracinio sprendimo reikšmės

Kaip minėta, atsakovė atsikirtimus į skundą, be kita ko, grindžia argumentu, kad atsakovės 2024 m. kovo 21 d sprendimas Nr. (1.5)43-96 Dėl prašymo atlyginti žalą, kuriuo atsakovė argumentuotai atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą atlyginti žalą, yra neapskųstas ir galiojantis. Pareiškėjai tik 2024 m. birželio 18 d. pateikus ieškinį bendros kompetencijos teisme, t. y. praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, kai šis terminas nėra atnaujintas, pareiškėja jo atnaujinti neprašė, skundą turėjo būti atsisakyta priimti. Atsižvelgus į tai, teismas pirmiausia dėl to pasisakys.

Teismas pažymi, kad pareiškėja neskundžia 2024 m. kovo 21 d. atsakovės sprendimo Nr. (1.5)43-96 Dėl prašymo atlyginti žalą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino individualiam teisės aktui apskųsti, taigi, ir nebuvo pagrindo pareiškėjos skundo dėl žalos atlyginimo atsisakyti jį priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Dėl šių aplinkybių visi atsakovės argumentai, susiję su praleistu ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu ir dėl to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, atmestini kaip nepagrįsti, nes jie neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo.

Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodo pareiškėja, taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnyje nustatytas ieškinio senaties terminas, kuris pagal CK 1.125 straipsnio dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, – treji metai. Pareiškėja nurodo apie atsiradusią žalą sužinojusi 2024 m. sausio 24 d., t. y. kai Latvijos SIA ,,Julars“ pagal sąskaitą JUL000811 grąžino pareiškėjai ginčo gaminius. Pareiškėja į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2024 m. birželio 18 d., taigi, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Šiame kontekste teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad reikalavimas priteisti žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą (neveikimą), dėl kurio galbūt ir kilo žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2015 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015, 2024 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-277-556/2024). Skundo reikalavimas dėl žalos (turtinės ar neturtinės) yra savarankiškas skundo reikalavimas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo kitų skundo reikalavimų, nors ir yra su jais susijęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-292-492/2022).

Atsižvelgus į tai, teismas spręs, ar pagrįstai pareiškėja tvirtina patyrusi turtinę žalą.

III. Dėl sąlygų civilinei atsakomybei kilti ir turtinės žalos priteisimo

Kaip minėta, pareiškėja prašo priteisti 30,22 Eur neturtinę žalą, kurią sieja su atsakovės veiksmais, susijusiais su nekokybiškai paženklintais ginčo gaminiais.

Pirmiausiai teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar yra tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas, nustačius jų nurodytos institucijos – VšĮ Lietuvos prabavimo rūmų – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, yra būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, pareiškėja turtinę žalą kildina iš atsakovės atliktų paslaugų ženklinant ginčo gaminius.

Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinę priežiūrą atlieka priežiūros institucija (Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (kaip minėta tekste – ir Įstatymas) 15 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinė priežiūra apima: 1) tauriųjų metalų, brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir laužo prabavimą; 2) ūkio subjektų su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos atitikties šio įstatymo ir kitų su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams priežiūrą (Įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Priežiūros institucija yra viešoji įstaiga Lietuvos prabavimo rūmai (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).

Prabuodama tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius neardomaisiais bandymų metodais, Priežiūros institucija tiria tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius taip, kad nesugadintų jų prekinės išvaizdos. Nedideli, plika akimi nematomi tauriųjų metalų gaminio įbrėžimai, kurie atsiranda tyrimo metu, taip pat privalomieji įspaudai, kurie įspaudžiami į tauriųjų metalų gaminį, nėra laikomi tauriųjų metalų gaminio prekinės išvaizdos ir (ar) kokybės trūkumais (2020 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-387 patvirtinto Tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo, įspaudavimo ir ženklinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 13 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja nuo 2008 m. iki 2023 m. naudojosi atsakovės kaip Lietuvos Respublikos įgaliotos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros institucijos teikiamomis tauriųjų metalų gaminių prabavimo ir įspaudavimo Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu paslaugomis.

Aukščiau aptarti 2022 m. gegužės 12 d. PVM sąskaita faktūra KAP Nr. 0007678 ir užsakymo Nr. UZS0040107 lapas patvirtina, kad 2022 m. gegužės 6 d. prašymu pareiškėja kreipėsi dėl gaminių prabavimo (tarp jų ir žiedai 513 vnt.); atsakovė teikė prabavimo paslaugą pareiškėjai, be kita ko, ir žiedams (513 vnt.). Pagal 2023 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą AKS 5043 UAB pareiškėja pardavė aukso gaminius Latvijos SIA ,,Julars“; sąskaitoje nurodyti ir žiedai (128 vnt.). 2024 m. sausio 24 d. Latvijos SIA ,,Julars“ pagal sąskaitą JUL000811 grąžino pareiškėjai gaminius, tarp jų ir žiedus dėl prekinės išvaizdos trūkumų. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos pateiktus ginčo gaminius atsakovė apžiūrėjo jai priimtinoje vietoje, pripažino, kad ginčo gaminiai ženklinti jos prabavimo ženklu, sutiko, kad ginčo gaminiuose šalia įspaudų yra ir tam tikri su ženklinimu susiję gaminio prekinės išvaizdos pakitimai, gilūs įspaudai žieduose, šalia prabos įspaudo.

Teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016). Pažymėtina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

Aptartame kontekste, teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nuo 2008 m. iki 2023 m. teikia pareiškėjai tauriųjų metalų gaminių prabavimo ir įspaudavimo Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu paslaugas, kad 2022 m. gegužės 12 d. atsakovė ženklino pareiškėjos pateiktus gaminius, tarp kurių buvo ir žiedai, pareiškėjos įsigyti iš Turkijos įmonės, į tai, kad Turkijos įmonės pareiškėjai parduotų gaminių (žiedų), taip pat žiedų, parduotų, o vėliau grąžintų pareiškėjai Latvijos įmonės, išvaizda, dydis sutampa, taip pat į aplinkybę, kad atsakovė, apžiūrėjusi žiedus pripažino, kad jie ženklinti jos įstaigoje, teismas sprendžia, kad aptartųjų įrodymų visetas patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad būtent vykdant pareiškėjos 2022 m. gegužės 12 d. užsakymą paženklinti gaminius, ginčo gaminiai atsakovės buvo paženklinti pažeidžiant jų prekinę išvaizdą.

Nors atsakovė nurodo, kad, ir pripažinus faktą, kad ginčo gaminiai ženklinti jos, bet, atsižvelgus į tai, kad gaminiai nėra individualizuoti, neatmestina galimybė, kad jie galėjo būti paženklinti anksčiau nei 2022 m. gegužės 12 d. užsakymo metu, tačiau šiuos argumentus teismas atmeta kaip neįrodytus.

Teismas, remdamasis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis įvertinęs ginčo šalių paaiškinimus, duomenis apie ginčo gaminių įsigijimą ir ženklinimą, jų grąžinimą, sprendė, kad visi šie įrodymai sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, leidžiančią spręsti, kad pareiškėja reikalavimą kildina būtent iš 2022 m. gegužės 12 d. užsakymu pateiktų gaminių. Atsakovė jokių tai paneigiančių įrodymų nepateikė, nesutikimą grindžia tik hipotetine prielaida, kuri nepakankama pareiškėjos pateiktiems įrodymams paneigti.

Tai, kad prašyme įspauduoti ginčo gaminius pareiškėja nenurodė, iš kur gauti gaminiai, nepaneigia pareiškėjos tvirtinimo, kad jie įsigyti iš nurodytos Turkijos įmonės. Akivaizdu, kad nurodytų prašyme duomenų atsakovei pakako, ji nereiškė pretenzijų dėl to, kad nenurodyta, iš kur įsigyti gaminiai, vykdė pareiškėjos prašymą ir juos įspaudavo, taigi, šią paslaugą turėjo atlikti kokybiškai.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta ir atsakovės argumentus, susijusius su tuo, kad pati pareiškėja buvo nerūpestinga, nes parduodama gaminius Latvijos įmonei nepastebėjo jų prekinės išvaizdos pokyčių, dėl žalos kreipėsi tik 2024 m. vasario 1 d., be to raštu pateiktos Latvijos SIA ,,Julars“ pretenzijos dėl gaminių kokybės. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pas ją konkrečių asmenų, kurie kontroliuotų, kaip atliekamas įspaudavimas, gaminių kiekiai dideli, todėl kiekvieno jų fiziškai nėra galimybės apžiūrėti. Siekdama saugoti savo reputaciją, Latvijos įmonei žodžiu nurodžius į ginčo gaminių trūkumus, pareiškėja sutiko, kad nekokybiški gaminiai būtų grąžinti. Teismas sutinka, kad kokybiško įspaudavimo kontrolė nėra pareiškėjos pareiga, tad faktas, kad ji iš karto nepastebėjo sugadintų ginčo gaminių prekinės išvaizdos, neatima jai teisės dėl to reikšti pretenzijų atsakovei. Rašytinės pretenzijos nebuvimas nepaneigia fakto, kad ginčo gaminių prekinė išvaizda sugadinta.

Dėl visų aukščiau aptartų aplinkybių teismas pripažįsta įrodytu, kad atsakovė netinkamai atliko Aprašo 13 punkte jai nustatytą pareigą gaminius ženklinti taip, kad nesugadintų jų prekinės išvaizdos, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko ginčo gaminių ženklinimo metu sugadinta jų prekinė išvaizda ir šie sugadinimai matomi plika akimi. Dėl šių neteisėtų atsakovės veiksmų, ginčo gaminiai prarado prekinę išvaizdą, dėl ko nebuvo parduoti ir pareiškėjai grąžinti.

Pareiškėja atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia ir 1972 m. lapkričio 15 d. Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos (kaip minėta – ir Konvencija) nuostatomis, tačiau atsižvelgus į tai, kad ginčo gaminių įspaudavimas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, šiam ginčui Konvencijos nuostatos netaikytinos.  

Atsakovė tvirtina, kad remiantis Aprašo 23 punktu, pareiškėja per penkias dienas turėjo pateikti ginčo gaminius atsakovei, nes be jų apžiūros, ji negali spręsti dėl įspaudavimo kokybės.

Sutiktina, kad Aprašo 23 punkte nustatyta, kad užsakovas privalo atsiimti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Priežiūros institucijos nurodyto užsakymo atlikimo termino pabaigos. Užsakovas, nepatenkintas Priežiūros institucijos suteiktų paslaugų kokybe, turi teisę per 5 (penkias) darbo dienas nuo tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių atsiėmimo iš Priežiūros institucijos dienos pareikšti jai rašytinę pretenziją, pateikdamas tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, dėl kurių reiškiama pretenzija, ir nurodydamas paslaugų, dėl kurių reiškiama pretenzija, užsakymo datą ir numerį. Priežiūros institucija pretenziją turi išnagrinėti per 10 (dešimt) darbo dienų nuo jos gavimo dienos. Pažymėtina, kad ši Aprašo 23 punkto redakcija yra priimta 2024 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-214, taigi nei gaminių įspaudavimo metu 2022 m. gegužės 12 d., nei pretenzijos pareiškimo metu 2024 m. vasario 1 d. negaliojo ir šiuo atveju negali būti taikoma.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad pareiškėjai pateikus prašymą įspauduoti gaminius, o atsakovei sutikus tokią paslaugą suteikti, tarp šalių susiklostė sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 3 dalis). Sutiktina, kad atsakovės reikalavimas pateikti ginčo gaminius buvo pagrįstas, tačiau reikalavimas juos pristatyti į Druskininkų filialą, kai pareiškėjai visos paslaugos teiktos Kauno filiale ir ginčo metu šis filialas egzistavo, negali būti vertinamas kaip siekis kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu vykdyti sutartį. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad vykimas iš Kauno į Druskininkus sudaro papildomas išlaidas pareiškėjai. Tai, kad vėliau pareiškėja kreipėsi teisinės pagalbos ir turėjo dėl to išlaidų, niekaip nereiškia, kad ginčo gaminių vežimas apžiūrai į Druskininkus buvo ekonomiškai pagrįstas atsakovės reikalavimas. Taigi, viena vertus, dėl šalių nepakankamo bendradarbiavimo ir kooperavimosi atsakovė iki teisminio bylos nagrinėjimo negalėjo apžiūrėti ginčo gaminių, taigi ir spręsti, ar ginčo gaminius įspaudavo ji, kita vertus, atsakovei apžiūrėjus ginčo gaminius teisminio nagrinėjimo metu bei įsitikinus, kad įspaudai atlikti jos, atsakovė nesutiko atlyginti padarytos žalos be papildomos konfidencialumo sąlygos. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad ginčo gaminių nepristatymas atsakovės apžiūrai nebuvo vienintelė kliūtis šalims dėl ginčo susitarti taikiai.     

Visų aukščiau aptartų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme, dėl kurių atsirado turtinė žala pareiškėjai, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai sudaro pagrindą spręsti dėl susidariusios turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja tvirtina patyrusi 30,22 Eur turtinę žalą. Sutiktina, kad pareiškėja, pateikdama užsakymą paženklinti ginčo gaminius, turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad ženklinimas bus atliktas kokybiškai, nesugadinant ginčo gaminių prekinės išvaizdos. Taigi pareiškėjos siekis susigrąžinti už nekokybišką ženklinimą sumokėtą sumą yra pagrįstas. Pareiškėja žalos dydį paskaičiavo remdamasi 2022 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje KAP Nr. 0007678 nurodytais įkainiais, teismas neturi pagrindo su šiuo skaičiavimu nesutikti, atsakovė šio dydžio neginčija.

Nors atsakovė nurodo, kad ginčo gaminius galima naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį, kad nurodyti trūkumai gali būti ištaisomi, tačiau tai nepaneigia fakto, kad ginčo gaminių prekinė išvaizda sugadinta. Apžiūrėjus vizualiai matyti nelygumai (gilūs įspaudai) žieduose, ir nors tai netrukdo mūvėti žiedo, tačiau pirkėjas, įsigydamas prekę, siekia ją gauti nepriekaištingos prekinės išvaizdos.

Aukščiau aptarti argumentai patvirtina, kad minima turtinė žala atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas ir 30,22 Eur priteistini iš VšĮ Lietuvos prabavimo rūmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis), nes nustatytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK 6.245–6.249 straipsniuose nurodytos sąlygos.

IV. Dėl procesinių palūkanų

Pareiškėja prašo priteisti ir penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos ir palūkanos, nors tiesiogiai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme jos nėra įtvirtintos (2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012).

Aptartame kontekste, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai iš atsakovės priteistinos pareiškėjos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju skundas (ieškinys) priimtas 2024 m. liepos 1 d. (Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose), todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

V. Dėl bylos procesinės baigties, bylinėjimosi išlaidų ir daiktinių įrodymų

Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Lietuvos prabavimo rūmų 30,22 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Aukščiau pateikti argumentai patvirtina, kad teismas sprendė, kad reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 5 punktas). Atsižvelgus į tai spręstina, kad pareiškėjos skundas tenkinamas visiškai.

Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: 22 Eur žyminio mokesčio ir 2 420 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas. Šias išlaidas patvirtina 2024 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2673 (22 Eur), 2024 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūrą Nr. SZ0477 ir 2024 m. birželio 13 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (1 210 Eur), 2025 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra ir 2025 m. balandžio 2 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (968 Eur) bei 2025 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita faktūra ir 2025 m. gegužės 20 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (242 Eur).

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Byloje nustatyta, kad ieškinys parengtas 2024 m. birželio 12 d. (1 452 Eur) (2024 m. II ketvirtis), atstovavimas teismo posėdžiuose 2024 m. rugsėjo 10 d. (Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose, 2024 m. III ketvirtis), 2025 m. kovo 24 d. ir 2025 m. gegužės 26 d. (Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose) (968 Eur) (2025 m. I ir II ketvirčiai), taikos sutarties parengimas 2025 m. gegužės 20 d. (242 Eur (2025 m. II ketvirtis). Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualūs 2023 m. IV–2024 m. I, II ir IV ketvirčių vidutinis darbo užmokesčio mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis atitinkamai siekė – 2 110,30 Eur, 2161 Eur, 2 237,90 Eur ir 2 335,90 Eur.

Už skundo (ieškinio) parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 papunktis). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už ieškinio parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 5 275,75 Eur (2 110,30 Eur x 2,5). Už ieškinio parengimą išlaidos 1 210 Eur, t. y. pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio. Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 papunktis), t. y. maksimali suma sudaro 934 Eur (2 335,90 Eur x 0,4), pareiškėja prašo priteisti 242 Eur, tad suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 papunktis). Iš ataskaitos matyti, kad šis laikas 8 val. (2024 m. rugsėjo 10 d., 2025 m. kovo 24 d. ir 2025 gegužės 26 d. teismo posėdžių bendra trukmė 3 val.), taigi maksimalus užmokestis – 1 868,72 Eur (8 val. x 2 335,90 Eur x 0,1), pareiškėja prašo priteisti – 968 Eur, taigi, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio. Atsižvelgus į aptartus argumentus, pareiškėjos prašoma priteisti 2 420 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl spręstina dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Žyminis mokestis vertintinas kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai, todėl taip pat priteistinos iš atsakovės (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Taigi pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro – 2 442 Eur (2 420 Eur + 22 Eur).

Nors bylinėjimosi išlaidos žymiai viršija pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos, tačiau ši žalos suma atsakovei buvo žinoma iki skundo (ieškinio) pareiškimo teisme, aukščiau teismo aptarti atsakovės veiksmai leidžia spręsti, kad ji nedėjo pakankamai pastangų spręsti ginčą taikiai, net ir įsitikinusi, kad ginčo gaminiai jos įspauduoti, nesutiko atlyginti turtinės žalos, siekė, kad papildomai būtų susitarta dėl konfidencialumo sąlygos, tad turi prisiimti visiško skundo patenkinimo teisines pasekmes.

Atsižvelgus į tai, taip pat į tai, kad pareiškėjos skundą nuspręsta tenkinti visiškai, pareiškėjai iš atsakovės priteistina 2 442 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja teismui apžiūrai pateikė ginčo gaminius, kuriuos atsakovė apžiūrėjo, sprendė, ar įspaudai padaryti jos ir grąžino teismui. 2025 m. gegužės 26 d. prašymu (reg. Nr. DOK-25028) pareiškė prašo jai juos grąžinti.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo gaminiai yra pareiškėjos, į tai, kad pateikiant juos teismui buvo siekiama sudaryti sąlygas atsakovei juos apžiūrėti ir spręsti, ar ji atliko įspaudus, dėl kurių atlikimo kokybės pareiškėja iškėlė ginčą, taip pat į tai, kad šis tikslas realizuotas, kad pareiškėja juos prašo grąžinti bei į tai, kad ginčo gaminiai vertingi ir jų saugojimui būtinos papildomos priemonės, sprendžia, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas, ginčo gaminiai grąžintini pareiškėjai po sprendimo paskelbimo, nelaukiant, kol pastarasis įsiteisės. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos skundą patenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei ,,Aukseda“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 30,22 Eur (trisdešimt eurų 22 centus) turtinės žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, – 2024 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 2 442 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos prabavimo rūmų, j. a. k. 152035320.

Keturis geltonos spalvos žiedus (1,83 g, 1,59 g, 1,87 g, 1,55 g svorio) grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei ,,Aukseda“ priėmus sprendimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                  Asta Vailionė