Civilinė byla Nr. e2-239-730/2022

                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00087-2021-7

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8;

                                                                                 2.6.8.7; 2.1.2.4.3; 3.1.7.6

                                                                                 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BP Gruop Logistics“ atstovui advokatui K. U.,

atsakovui J. J., atsakovo J. J. atstovui advokatui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BP Gruop Logistics“ ieškinį atsakovams J. J., A. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų L. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos personalo grupė“) ir atsakovo sudarytą Pirkimo - pardavimo sutartį, taikyti restituciją bei priteisti ieškovės naudai žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Ieškovė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad 2017 m. liepos 13 d. tarp ieškovės ir akcinės bendrovės „Swedbank“ buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į sutarties 2.1. punkte nurodytus 50 žemės sklypus. Pagal sutarties 3.1. punkto sąlygas ieškovė bankui sumokėjo 26 620 EUR pirkimo - pardavimo kainą. Tarp ieškovės ir atsakovo 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovui už 2500 EUR perleido nuosavybės teisę į septynis žemės sklypus. Pinigai ieškovei buvo sumokėti 2017 m. rugpjūčio 8 d.. Ieškovės nemokumo administratorius, įvertinęs sandorio sudarymo aplinkybes, teikia ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

1.2.       Ieškovė dėl sutarties pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.82 straipsnio pagrindu nurodo, kad ieškovė 50 sklypų įsigijo už 26 620 EUR kainą. Teigia, kad atsakovui perleistus sklypus už 2500 EUR ieškovė įsigijo už 3726,80 EUR sumą, dėl ko ieškovė patyrė 1226,80 EUR nuostolį. Pažymi, kad faktinė pardavimo kaina sklypų pardavimo momentu buvo daugiau kaip 16 kartų mažesnė nei vidutinė rinkos vertė, todėl sandoris yra nuostolingas, įmonei nenaudingas ir ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis 40 840 EUR ginčo sklypus, nors jie buvo parduoti už 2500 EUR. Mano, kad sandoris yra nesąžiningas ir nenaudingas ieškovei, prieštaraujantis juridinio asmens tikslams, todėl sutartis yra pripažintina negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu.

1.3.       Ieškovė dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu nurodo, kad sandoris buvo ypatingai nenaudingas ieškovei, teikiami įrodymai patvirtina, kad sklypai parduoti už 16 kartų mažesnę kainą, todėl šiuo atveju buvo sudarytas piktavališkas susitarimas, sutartyje nenurodant tikrosios žemės sklypų kainos. Pažymi, kad sandorio sudarymo metu, tikroji sklypų vertė turėjo būti žinoma tiek ieškovei, tiek atsakovui, mano, jog tikėtina, kad dalis lėšų buvo sumokėta neoficialiai. Teigia, jog šiuo atveju ieškovės vadovas (trečiasis asmuo) ir atsakovas susitarė sklypus parduoti atsakovui ypatingai nenaudingomis ieškovei sąlygomis, sutarties sudarymas tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo sudaryta, neatitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimų, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas yra laikytini nesąžiningais.

2.       Atsakovas J. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinio reikalavimus motyvų esmė:

2.1.       Atsakovas J. J. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.82 pagrindu nurodo, kad ieškovė iš esmės neįrodinėja trečiojo asmens L. J., kaip buvusio bendrovės vadovo, kompetencijos pažeidimo sudarant ginčo sandorį, taip pat neįrodinėja, jog sandoris prieštarauja bendrovės tikslams. Pažymi, jog sklypų vertė pardavimo metu neturėjo būti vertinama pagal viešųjų registrų duomenis, kadangi viešuosiuose registruose yra nurodyta masinė jų vertė, tačiau sklypai buvo nelikvidūs, tai yra nebuvo asmenų norinčių juos įsigyti, dėl to šiuos sklypus, įsigijo atsakovas, be to, sklypų vertė nuolat kinta. Pažymi, kad sklypai buvo parduoti dėl apyvartinių lėšų poreikio, todėl ieškovė neįrodo, esant šalių nesąžiningumui, sudarant sandorį. Teigia, kad šiuo atveju ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas - taikyti restituciją yra neproporcingas patirtų nuostolių atžvilgiu, dėl to negali būti laikomas pagrįstu, kadangi šiuo atveju sklypai buvo parduoti tik už 1226,80 EUR mažesnę sumą, nei jie buvo įsigyti, bet to, ieškovė neatsižvelgia į tai, jog buvo atlikti sklypų esminiai pagerinimai.

2.2.       Atsakovas J. J. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu nurodo, kad ieškovės padaryta prielaida, jog neva tarp ieškovės vadovo ir atsakovo buvęs kažkoks susitarimas, nėra įrodyta. Pažymi, jog finansinės operacijos grynaisiais pinigais nėra draudžiama, juolab, kai atsiskaitymas vyksta iš karto. Teigia, kad sudarydamas sandorį sąžiningai derėjosi dėl kainos, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o ieškovė neįrodė, jog tarp šalių buvo sudarytas piktavališkas susitarimas dėl ko sandoris nėra pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

3.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Dubliko motyvų esmė:

3.1.       Ieškovė dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.82 pagrindu nurodo, kad šiuo atveju sudarytas buvo parduotas už ženkliai nenaudingą kainą. Teigia, jog šiuo atveju neteisėtumas pasireiškia ne tik 1226,80 EUR nuostoliu, bet ir negautu pelnu, kadangi sklypai parduoti už 16 kartų mažesnę kainą, nei rinkos vertė. Teigia, jog šiuo atveju remiasi ne tik masiniu turto vertinimu, tačiau ir turto vertintojo parengta turto vertintojo ataskaita. Pažymi, jog šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad sklypai buvo nelikvidūs, ar nebuvo asmenų, norinčių juos įsigyti ir ar, kad ieškovei reikėjo apyvartinių lėšų. Teigia, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui sandorio sudarymo metu turėjo būti žinoma reali sklypų vertė ir šiuo atveju šalių sudarytas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, prieštaraujantis juridinio asmens tikslams.

3.2.       Ieškovė dėl žemės sklypų pagerinimo fakto, nurodo, kad atsakovo argumentas, jog sklypų pagerinimo išlaidas sudaro 47 607,76 EUR suma, savaime niekaip neįtakoja ir neužkerta kelio ieškovei savo pažeistas teises ginti, reiškiant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Teigia, kad atsakovas nepateikė patikimų įrodymų apie sklypų pagerinimo faktą 47 607,76 EUR sumai. Pažymi, jog pagal atsakovo pateiktus duomenis darbai buvo atliekami kitam objekte, be to, kyla abejonių, ar rangos sutartis nėra suklastota.

4.       Atsakovas J. J. pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo J. J. pateikto tripliko motyvų esmė:

4.1.       Atsakovas J. J. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.82 pagrindu nurodo, kad akcinė bendrovė „Swedbank“ parduodama žemės sklypus ieškovei pardavė juos ne už rinkos kainą, todėl vien tas faktas, jog sklypo vertė neatitinka realios rinkos kainos, nesudaro pagrindo spręsti, jog sutartis pripažintina negaliojančia. Pažymi, kad šiuo atveju iš akcinės bendrovės „Swedbank“ buvo įsigyta 50 sklypų už 26 620 EUR. Atsižvelgdama į tai, ieškovė nurodė, kad vieno ieškovės iš akcinės bendrovės „Swedbank“ įsigyto žemės sklypo kaina buvo 532,40 Eur su PVM. Teigia, kad šiuo atveju kainos skaičiavimas yra klaidingas, kadangi derybų tarp ieškovės atstovo ir atsakovo metu, buvo vertinama ne sklypo kaina kaip turtinio vieneto, o atsižvelgiama į sklypų plotą, nustatant aro kainą. Teigia, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė aplinkybių visumos, siekdama įrodyti, jog sandoris negaliojantis CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.

4.2.       Atsakovas J. J. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu nurodo, kad ieškovės argumentai dėl galimo piniginių lėšų pasisavinimo yra tik ieškovės prielaidos, kurios nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, dėl to tiek ieškovės reikalavimas pripažinti taro šalių sudarytą sandorį negaliojančiu LR CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu yra nepagrįstas. Dėl žemės sklypų pagerinimo fakto, nurodo, kad pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius atsakovo įrodinėjamą faktą, jog sklypuose buvo atlikti pagerinimo darbai 47 607,76 EUR sumai.

4.3.       2022 m. vasario 1 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų byloje buvo įtraukta A. J., kurios procesinė padėtis, patenkinus ieškovės prašymą, buvo pakeista į atsakovės.

4.4.       Atsakovė A. J. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Nesutikimo motyvų esmė, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, sandoryje nurodytos sąlygos atitiko tikrąsias sandorio sudarymo sąlygas. Atsakovas J. J. apie visas reikšmingas sandorio sudarymo aplinkybes atsakovę buvo informavęs, atsakovė sandorio sudarymo nedalyvavo, bet su sandorio sudarymo sutiko.

4.5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų L. J. įteikus procesinius dokumentus (CPK 123 straipsnio 3 dalis) atsiliepimo per teismo nustatytą terminą ir vėliau nepateikė.

4.6.       Nagrinėjant bylą teisme, šalys, šalių atstovai paaiškino iš esmės analogiškas aplinkybes, nurodytas savo procesiniuose dokumentuose.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

5.       Vertinant šalių procesiniuose dokumentuose, nagrinėjant bylą, nurodytus argumentus, įrodinėjamas aplinkybes, darytina išvada, jog tarp šalių iškilo ginčas dėl ieškovės ir atsakovo J. J. sudaryto sandorio, kuriuo atsakovas J. J. įgijo žemės sklypus bendrosios jungtinės nuosavybės teise, su atsakove A. J., teisėtumo. Ieškovė įrodinėjo, jog yra pagrindas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.82 straipsnyje, CK 1.91 straipsnyje numatytais pagrindais. Atsakovai įrodinėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu, ieškovės įrodinėjamais sandorių negaliojimo pagrindais. Atsakovas pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį.

6.       Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, nustatytos sekančios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių iš esmės ginčo nėra.   2017 m. liepos 13 d. tarp UAB BP Group Logistics (buvęs pavadinimas UAB „Baltijos personalo grupė“) (toliau - ieškovė) ir „Swedbank“, AB buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į Pirkimo - pardavimo sutarties 2.1. punkte nurodytus 50 žemės sklypus, (duomenys neskelbtini).  Pagal Pirkimo - pardavimo sutarties 3.1. punktą ieškovė Bankui sumokėjo 26 620,00 EUR.

7.       2017 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovės ir J. J. buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis (toliau – Pirkimo – pardavimo sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui pardavė septynis žemės sklypus (toliau - Žemės sklypai): žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); žemės        sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Pagal Pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punkto sąlygas žemės sklypai Atsakovui buvo parduoti už bendrą 2 500,00 EUR sumą, kuri ieškovei buvo sumokėta 2017 m. rugpjūčio 8 d. Šios pirkimo – pardavimo sutarties 5.2.5. punkte buvo numatyta, jog pirkėjas (Atsakovas J. J.) pareiškė, kad šios Sutarties pasirašymo dieną Pirkėjas yra sudaręs santuoką su A. J., vedybų sutartis, keičianti sutuoktinių turto teisinį režimą nesudaryta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

8.       Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad ieškovė yra pažeidusi ir ir praleidusi Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą terminą.

9.       Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

10.       Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), 2019 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2020 m. sausio 16 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. teismo nutartį nepakeista. Kadangi šiuo atveju nemokumo procesas pradėtas 2020 metais, tai yra, 2020 m. sausio 16 d. įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos JANĮ nuostatos.

11.       Vadovaujantis JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Civilinio kodekso 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais, taip pat dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą 6 mėnesių terminą nemokumo administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui (64 straipsnio 2 dalis).

12.       Analogiškas teisinis reglamentavimas buvo nustatytas ir galiojusiame ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taisyklės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014).

13.       Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, jog atsakovo prašomas taikyti terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl šiuo atveju netaikytinas. Teismo vertinimu, byloje pareikštiems reikalavimams taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris šiuo atveju nėra praleistas.

Dėl sandorio negaliojimo pagrindų, įrodymų vertinimo taisyklių.

14.       Ieškovė įrodinėjo, kad ginčo Pirkimo-pardavimo sutartį yra pagrindas pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -  CK) 1.82 straipsnyje ir CK 1.91 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

15.       Prašydama pripažinti negaliojančia ginčo Pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė nurodė, kad pirkimo - pardavimo buvo akivaizdžiai nenaudinga ieškovei kaip juridiniam asmeniui, kadangi ieškovė Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleido atsakovui nuosavybės teisę į žemės sklypus už kainą, kuri buvo ženkliai (keliolika) kartų mažesnė nei tuo metu buvo žemės sklypų rinkos vertė. Atsakovo nesutikimo motyvų esmė, jog nagrinėjant bylą teisme, ieškovė negalėjo nurodyti atsakovo nesąžiningumo ir nesąžiningo veikimo veiksmų, o savo poziciją grindė tik prielaidomis ir pasvarstymais apie galimus atsakovo susitarimus su kitais, byloje nedalyvaujančiais asmenimis.

16.       Teismas sprendžia ginčą, vertindamas byloje pateiktą teismo eksperto išvadą, kitus įrodymus pagal kasacinio teismo praktikoje suformuotas įrodinėjimo taisykles (17-20 punktai).

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18.       Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 40 punktas).

19.       Atskirai dėl vienos iš įrodymų rūšies – eksperto išvados, kasacinis teismas pažymi, jog eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

20.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018).

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

21.       CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, tai yra, žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (šio kodekso 2.74, 2.83-2.85 straipsniai).

22.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), tai yra, sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu, tačiau pažeistos juridinio asmens teisės gali būti ginamos kitais civilinių teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 27 punktas).

23.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamą sandorį su atsakovu J. J., pagal kurį ginčo sklypai buvo įsigyti kaip atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė, sudarė ieškovė kaip privatus juridinis asmuo.

24.       Nustačius, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas privataus juridinio asmens, kaip minėta, nustatinėjamas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) sandorio prieštaravimas juridinio asmens tikslams. Ieškovė ieškiniu neįrodinėja, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta valdymo organo kompetencijos pažeidimų, ieškovė teigia, kad ginčo sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams. Kadangi ieškovė yra privatus juridinis asmuo, bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų.

25.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.); taip pat kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).

26.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sandoris gali būti pripažintas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams, kai 1) jis akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei ir 2) apie šią žalą buvo žinoma sandorio šalims, kurios sudarydamos sandorį veikė nesąžiningai. Nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byla Nr. e3K-3-163-219/2019).

27.       Juridinio asmens turtinės padėties analizė yra aktuali vertinant ginčijamo sandorio naudingumą įmonei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sandorio naudingumas nereiškia tik jo komercinės naudos, bet taip pat gali apimti ir bet kokią kitą adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 30 punktas). Aplinkybės, parodančios juridinio asmens turtinės padėties ir sandorio prieštaravimo jo tikslams ryšį, gali būti susijusios su tuo, kad juridinis asmuo, sandorio sudarymo metu būdamas nemokus, nesant tam pagrindo, perleido savo turtą, taip užkirsdamas kelią atkurti įprastos veiklos vykdymą, stabilizuoti padėtį ir ilgainiui pradėti kurti ekonominę ir kitokio pobūdžio naudą; kad, net ir būdamas mokus, sudarydamas sandorį juridinis asmuo žymiai pablogino savo turtinę padėtį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byla Nr. e3K-3-163-219/2019).

28.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės turtinė padėtis ir jos nemokumo būsena, ginčijant sandorius CK 1.82 straipsnio pagrindu, nebūtinai turi būti vertinama vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta apibrėžtimi, pagal kurią įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Visų pirma, į ką turėtų būti atkreiptas dėmesys, yra tai, ar įmonė turi pradelstų finansinių įsipareigojimų, ar ji susiduria su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriems konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų, bet turi būti nustatytas tokių atvejų sistemiškumas, t. y. pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas, ar šie finansiniai sunkumai užkerta kelią įmonei vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad juridinis asmuo gali sėkmingai vykdyti savo veiklą ir kurti ekonominę naudą ar įgyvendinti kitus įstatuose apibrėžtus tikslus ir neturėdamas nuosavo materialaus turto, tačiau kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdį, kiek vykdomai veiklai būdingi svyravimai, kokios jos vykdymo sąlygos, kokie vykdomos veiklos rezultatai prieš sandorio sudarymą, jo sudarymo metu ir kaip jie keitėsi, jei keitėsi, po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019 47–49 punktus).

29.       Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. gegužės 10 d. buvo priimtas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas atsakovei UAB „BP Group Logistics“ dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr. eB2-1112-524/2019). Be to, civilinėje byloje Nr. eB2-1164-524/2019 2019 m. birželio 12 d. buvo priimtas UAB ,,BP Group Logistics“ direktoriaus I. J. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB ,,BP Group Logistics“, bylos buvo sujungtos. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „BP Group Logistics“ ir iškėlė restruktūrizavimo bylą. 2019 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis panaikinta ir perduotas klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2019 m. lapkričio 29 d. UAB ,,BP Group Logistics“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama ieškovės bankroto byla Nr. eB2-107-613/2022.

30.       Civilinėje byloje Nr. eB2-107-613/2022 ieškovė su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (DOK – CBP 288) pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 – 2019 metus. Iš ieškovės su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo 2018 metų pateikto balanso, pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad 2017 metais, tai yra, ginčijamo sandorio sudarymo laikotarpiu, ieškovė turėjo turto už 35 413 EUR, iš jo ilgalaikis turtas sudarė už 20 082 EUR, trumpalaikis turtas sudarė už 14 994 EUR, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 42 720 EUR, tai yra, einamųjų mokėjimų suma viršijo turimą turtą, veikla buvo nuostolinga, patirtas nuostolis sudarė 18134 EURo, o tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ieškovė turėjo finansinių sunkumų.

31.       Civilinėje byloje Nr. eB2-107-613/2022 iš ieškovės su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktų balansų, pelno nuotolių ataskaitų už 2018-2019 metus matyti, kad 2018 metais, tai yra, po ginčijamo sandorio sudarymo, ieškovė turėjo turto už 109 373 EUR, ieškovė nebeturėjo ilgalaikio turto, iš esmės visą ieškovės turtą sudarė tik trumpalaikis turtas 109 036 EUR (per vienerius metus gautinos sumos) sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 117 023 EUR, tai yra, taip pat einamieji mokėjimai viršijo esamą turtą. Teismo vertinimu, tokie balanso duomenys rodo, jog faktiškai ieškovės turtinė padėtis 2018 metais pablogėjo, ieškovė nebeturėjo ilgalaikio turto, beveik visą ieškovės turtą sudarė tik trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos), nors trumpalaikio turto suma išaugo, tačiau reikšmingai išaugo ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kurie sudarė 117 023 EUR, tai yra, einamųjų mokėjimų suma buvo didesnė nei įmonės turtas, tai yra finansiniai sunkumai tęsėsi. Kaip nurodyta, 2019 m. lapkričio 29 d. UAB ,,BP Group Logistics“ iškelta bankroto byla.

32.       Kaip matyti iš ginčijamos Pirkimo – pardavimo sutarties ir ieškovės Pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos su Swedbank, AB ieškovė perleistus atsakovams 7 ginčo žemės sklypus 2017 m. rugpjūčio 8 d., pardavė  už 2500 EUR, kuriuos ieškovė įsigijo iš Swedbank, AB už 3726,80 EUR sumą, tai yra, už 1226,80 EUR mažiau, nei buvo pati įsigijusi. Pagal ginčo Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas žemės sklypų vidutines rinkos vertes 2017 m. liepos 12 d. vidutinė žemės sklypų rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, buvo 40 840 EUR, tai yra, kiekvieno iš jų nuo 5 770 EUR iki 5 920 EUR, tai yra, 16 kartų didesnė nei faktiškai ginčo žemės sklypai buvo parduoti atsakovams (2500 EUR).

33.       Byloje buvo atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizė (atliko teismo ekspertė I. K.), pateikta išvada, jog ginčo sandorio sudarymo momentu, tai yra, 2017 m. rugpjūčio 8 d. ginčo žemės sklypų rinkos vertė buvo 29 400 EUR, nuo 4100 EUR iki 4300 EUR kiekvienas iš jų, tai yra, 11 kartų didesnė, nei atsakovams parduotų žemės sklypų kaina (2500 EUR).

34.       Civilinėje byloje Nr. eB2-107-613/2022 ieškovė restruktūrizavimo plano matmenyse nurodė, kad pagrindinė įmonės veiklos sritis – kvalifikuotų darbuotojų tolimiesiems reisams parinkimas ir įmonių aprūpinimas jais, tai yra, ieškovė logistikos veiklą vykdanti įmonė. Kaip nustatyta, ieškovė su „Swedbank“, AB pirkimo – pardavimo sandorį, kuriuo įsigijo ginčo sklypus, sudarė 2017 m. liepos 13 d., o atsakovui ginčijamu sandoriu 7 žemės sklypus pardavė 2017 m. rugpjūčio 8 d., tai yra, nepraėjus nei mėnesiui, po 25 dienų. Atsakovas J. J. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti detaliai iš kur sužinojo, jog ieškovė parduoda ginčo žemės sklypus, paaiškino, jog sužinojo apie parduodamus ginčo sklypus iš draugo, iš kokio draugo nepamena, ieškovės tuometinis direktorius L. J. buvo pažįstami su jo sūnumi I. J., kreipėsi į L. J. vasarą, gal birželio ar liepos mėnesį (2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas 14:36:42 – 14:43:40). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovė viešai skelbė apie ginčijamų žemės sklypų pardavimą. Iš Swedbank, AB pranešimo (DOK -354) nustatyta, kad sklypų pardavimo derybų stadijoje į banką kreipėsi I. J., vėlesnėje derybų stadijoje I. J. pasiūlė, o bankas sutiko, kad žemės sklypus įsigytų UAB „Baltijos personalo grupė“ (ieškovė).

35.       Teismo vertinimu, šios aplinkybės (34 punktas), jog ieškovė buvo logistikos veiklą vykdanti įmonė, jog ginčo sklypai po labai trumpo laikotarpio buvo parduoti atsakovui, jog ginčo sklypus įsigyjant ieškovei iš Swedbank AB, šių sklypų įsigijimo sąlygas derino atsakovo J. J. sūnus I. J., sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog faktiškai ginčijamu sandoriu ir ieškovės sudarytu sandoriu su Swedbank AB, buvo siekiama, kad sklypai būtu įsigyti ne ieškovės tikslams įgyvendinti, o išskirtinai ir atsakovo J. J. interesams patenkinti, ieškovei žemės sklypai nebuvo reikalingi.

36.       Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės (29-35 punktai) sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ieškovei, nesant tam pagrindo, perleidus savo turtą, už mažesnę kainą, nei įsigijo, bei už ženkliai mažesnę kainą (11 kartų), nei tuo metu buvusi ginčo sklypų rinkos vertė, turint tikslą, kad šį turtą įsigytų išskirtinai atsakovas, jai pačiai patiriant ilgalaikių finansinių sunkumų, buvo užkirstas kelias atkurti įprastos įmonei pelningos veiklos vykdymą, stabilizuoti įmonės padėtį ir ilgainiui pradėti kurti ekonominę naudą, siekiant išvengti bankroto, tokiu būdu ieškovė žymiai pablogino savo turtinę padėtį. Todėl teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad ginčijamas sandoris buvo akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas ieškovei.

37.       Kitos šalies nesąžiningumas CK 1.82 straipsnio prasme yra suprantamas kaip kitos šalies žinojimas apie sandorio prieštaravimą privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Sandorio šalių nesąžiningumą atspindi objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-163-219/2019).

38.       Iš byloje esančių įrodymų (DOK - 17522), nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 metų iki šiol vieni ir tie patys fiziniai asmenys, tarp jų ir ieškovės vadovu ginčo sandorio metu buvęs L. J., atsakovas J. J. bei atsakovo J. J. sūnus I. J., kuris vedė derybas dėl žemės sklypų įsigijimo iš Swedbank, AB dalyvavo tų pačių įmonių įmonių veikloje, kur jie buvo akcininkas arba įmonių vadovais: ieškovės UAB BP „Group Logistics“, UAB „Skandera, UAB „Kelgera“, UAB „Interesera“.

39.       Be to, kaip matyti iš ieškovės Juridinių asmenų registro išrašo (DOK - CBP-88) ieškovės akcininke nuo 2019 m. gegužės 6 d. tapo įmonė Millen Alliance LP (registruota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovės bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-107-613/2022), su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (DOK – CBP 288) yra pateiktas ieškovės akcininkės Millen Alliance LP sprendimas dėl restruktūrizavimo, kurios direktoriumi nurodomas I. J..

40.       Teismo vertinimu, šios aplinkybės (38-39 punktas) sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog nurodyti asmenys, tarp jų ir ieškovės vadovu ginčo sandorio metu buvęs L. J., atsakovas J. J. bei atsakovo J. J. sūnus I. J., kuris vedė derybas dėl žemės sklypų įsigijimo iš Swedbank, buvo susiję verslo ryšiais, vykdė bendrą veiklą ir bendrus projektus, o tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog atsakovui visos žemės sklypų įsigijimo aplinkybės buvo žinomos bei kaip verslininkui buvo suprantama, jog žemės sklypų įsigijimas už 2500 EUR, kai sudaromoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma kiekvieno iš žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo 5 770 EUR iki 5 9200 EUR, iš viso 40 840,00 EUR, yra akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas ieškovei, todėl atsakovo J. J. veiksmus yra pagrindas pripažinti nesąžiningais. Be to, elgdamasis kaip sąžininga sandorio šalis, atsakovas, esant sutartyje nurodomai žemės sklypų vidutinei rinkos vertei nuo 5 770 EUR iki 5 9200 EUR, iš viso 40 840,00 EUR turėjo pasidomėti faktiškai įsigyjamų žemės sklypų rinkos verte, kuri kaip nustatyta teismo ekspertizės aktu 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo 29 400 EUR, tai yra, beveik 12 kartų didesnė. Atsakovas 2022 m. sausio 10 d. teismo posėdyje paaiškino, jog nesidomėjo kokios buvo kainos jam svarbu buvo pigiai nupirkti žemės sklypus (2022 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 14:54:17), tai yra, išimtinai siekiant naudos sau. Kadangi atsakovė A. J. atsiliepime nurodė, jog apie visas sandorio sudarymo aplinkybes jai buvo žinoma, ji su sandorio sudarymu sutiko, todėl yra pagrindas išvadai padaryti, jog atsakovė Audronės veiksmai taip pat atitiko nesąžiningos šalies elgesį.

41.       Sprendžiant dėl ieškovės teisių gynimo būdo, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas ginti ieškovės pažeistas teises pripažįstant sudarytą sandorį negaliojančiu, kadangi ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, o tokiu būdu, priešingai nei kitais būdais, yra reali galimybė užtikrinti pažeistų kreditorių interesų patenkinimą. Teismo vertinimu, tokiu būdu nebūtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, vertinant, jog šiuo atveju, atsakovų veiksmai nebuvo sąžiningi, atsakovas yra verslininkas, byloje nėra įrodymų, jog atsakovų turtinė padėtis yra sunki, todėl sumokėta 2500 EUR suma neturėtų iš esmės pažeisti atsakovų interesų. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovai žemės sklypus naudoja pagal paskirtį (naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba). Atsakovas J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog negali pasakyti kokiu tikslu sklypus naudos, jo nuomone, žemės sklypai nėra vertingi (2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas 14:50:25 – 14:57:33).

42.       Be to, teismo vertinimu, atsakovai neįrodė, jog atsakovas J. J. atliko žemės sklypų pagerinimo darbus. Atsakovas J. J. nurodė, kad jis patyrė 47 607,76 EUR žemės sklypų pagerinimo išlaidų. Įrodinėdamas šias aplinkybes, atsakovas pateikė su UAB „Ekoseka“ sudarytą rangos sutartį, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, PVM sąskaitas faktūras.

43.       Iš atsakovo J. J. ir UAB „Ekoseka“ ((duomenys neskelbtini)) sudarytos rangos sutarties matyti, jog šalys susitarė dėl statybos rangos darbų atlikimo pagal prie rangos sutarties pridedamą lokalinę sąmatą atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). Atsakovo J. J. pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog lokalinė sąmata sudaryta atlikti žemės sklypų gerbūvio darbams (duomenys neskelbtini), tai yra, kitoje vietovėje. Atsakovo pateiktuose darbų priėmimo – perdavimo aktuose, pažymose apie atliktų darbų vertę, taip pat nurodoma, jog gerbūvio darbai atlikti (duomenys neskelbtini), tai yra, kitoje vietovėje nei yra ginčo sklypai.

44.       Atsakovas J. J. pateikė UAB „Ekosistema“ 2021 m. vasario 10 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. balandžio 10 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

45.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė duomenis (DOK – 16853), jog UAB „Ekoseka“ yra įrašiusi į Išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrus – 2021 m. gegužės 20 d. (ne 2021 m. vasario 10 d. ) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  (išrašyta ne J. J., o kitam ūkio subjektui) bei  2021 m. rugpjūčio 17 d. (ne 2021 m. balandžio 10 d.) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  (išrašyta ne J. J., o kitam ūkio subjektui), o tai sudaro pagrindą abejoti pateiktų sąskaitų – faktūrų objektyvumu.

46.       Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovai pagal pateiktas UAB „Ekoseka“ PVM sąskaitas faktūras yra atsiskaitę su UAB „Ekoseka“. Atsakovas J. J. 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras nėra atsiskaitęs (2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas 15:01:51). Byloje nėra įrodymų, jog UAB „Ekoseka“ yra pareiškusi reikalavimus atsakovams dėl skolos priteisimo, nors rangos sutartyje numatytas terminas apmokėti už darbus yra suėjęs. Teismo ekspertizės akte yra pateiktos fotonuotraukos, padarytos 2021 m. spalio 1 d., kuriose nėra duomenų, jog būtų atlikti atliktų darbų aktuose nurodyti darbai, pavyzdžiui, nukastas gruntas ir žemės sklypai padengti 20 cm juodžemio sluoksniu, fotonuotraukose matyti, kad žemės sklypai apaugę natūraliai augančia žole. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovų įsigytuose žemės sklypuose buvo statinių, todėl buvo poreikis ardyti, griauti ir išvežti statybinį laužą, tai yra, atlikti atliktų darbų aktuose nurodytus darbus.

47.       Apibendrinant (21-46 punktai), pripažįstama, jog nustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma pripažinti negaliojančia 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovės ir J. J., kuria bendrosios jungtinės nuosavybės teise su A. J. buvo įsigyti ginčo sklypai, sudarytą Pirkimo - pardavimo sutartį CK 1.82 straipsnyje numatytu sandorio negaliojimo pagrindu.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu. 

48.       Ieškovė įrodinėjo, jog yra pagrindas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnyje numatytu pagrindu, kadangi buvo ieškovės direktoriaus L. J. bei atsakovo piktavališkas susitarimas, kuris pasireiškė ieškovės direktoriaus L. J. ir atsakovo J. J. tyčine veikla, dėl kurios sudarytos sutarties sąlygos buvo ypatingai nenaudingos ieškovei.

49.       Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).

50.        Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėtina, kad piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma. Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad sandorio, atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).

51.       Taigi šiuo atveju sandoris CK 1.91 straipsnio pagrindu gali būti nuginčytas, jeigu nustatoma, kad: pirma, ginčijamo sandorio sąlygos buvo nenaudingos ieškovei; antra, nenaudingas sandoris buvo sudarytas dėl tyčinio (piktavališko) ieškovės atstovo ir atsakovo kaip kitos sandorio šalies susitarimo.

52.       Byloje nustatytos aplinkybės, jog ginčo sandoris buvo nenaudingas ir žalingas ieškovei (36 punktas) ir atsakovai, sudarydami ginčo sandorį buvo nesąžiningi (40 punktas).

53.       Byloje nustatytos aplinkybės (49-53 punktai), jog ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu ieškovė turėjo finansinių sunkumų, o akivaizdu, jog ieškovės atstovui L. J., kaip įmonės direktoriui, tai buvo žinoma, ginčo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma žemės sklypų vidutinė rinkos vertė buvo nuo 5 770 EUR iki 5 9200 EUR, iš viso 40 840,00 EUR, ieškovės veikla buvo – logistika, ieškovės direktorius L. J. su atsakovu buvo susiję verslo ryšiais, vykdė bendrą veiklą ir bendrus projektus, todėl yra pagrindas padaryti labiau tikėtiną išvadą, nei priešingai, jog ieškovės direktorius L. J., sudarydamas ginčo sandorį veikė nesąžiningai, esant piktavališkam susitarimui su atsakovais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

54.       Apibendrinant (49-53 punktai), pripažįstama, jog nustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma pripažinti negaliojančia 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovės ir J. J. sudarytą Pirkimo – pardavimo sutartį, kuria bendrosios jungtinės nuosavybės teise su A. J. buvo įsigyti ginčo sklypai,  CK 1.91 straipsnyje numatytu sandorio negaliojimo pagrindu.

Dėl restitucijos taikymo.

55.       Restitucija – tai sandorio pripažinimo negaliojančiu padarinys, įtvirtintas CK 1.80 straipsnio 2 dalyje. Kai sandoris negalioja, šalys privalo grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios pagal sutartį, ar atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta restitucijos, kaip bendrosios sandorio negaliojimo padarinių taisyklės, išimtis: išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

56.       Kaip konstatuota anksčiau, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnyje ir 1.91 straipsnyje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, todėl turi būti taikomi CK 1.80 straipsnyje nurodyti padariniai – dvišalė restitucija. Teismas pažymi, kad aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti išimtį iš bendrosios restitucijos taisyklės, pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymą turi įrodyti šalis, jeigu prašo taikyti tokią išimtį. Atsakovai aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių neįrodinėjo, todėl taikoma restitucija natūra (CK 6.145 straipsnis). Taikant restituciją natūra, tai yra, ginčo sklypus, priteisiant ieškovei, iš ieškovės priteisiama 2500 EUR suma atsakovui J. J., kadangi byloje esančiais duomenimis, šią sumą sumokėjo atsakovas.

57.       Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

58.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

59.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.

60.       Byloje šalys patyrė šias išlaidas: ieškovė patyrė 1650 EUR advokato pagalbos išlaidų, 1000 EUR ekspertizės sumokėjimo išlaidų, 600 EUR už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą. Iš viso - 3250 EUR. Atsakovas patyrė šias išlaidas: 38 EUR žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties. Atsakovai, trečiasis asmuo duomenų, apie patirtas advokato pagalbos išlaidas, su jų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalimi). Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis po 1625 EUR priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

61.       Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už ieškovės pateiktą ieškinį mokėtinas 75 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteisiama po 37,50 EUR žyminio mokesčio.

62.        Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. ir 15 d. nutartimis ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkintas ir nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui ir A. J. disponuoti bendrosios nuosavybės teise priklausančiais - žemės sklypu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), nutartys įsiteisėjo.

63.       2022 m. vasario 3 d. nutartimi nutarta atmesti atsakovo J. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. 2022 m. vasario 3 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, kadangi yra priimtas atsakovo J. J. atskirasis skundas.

64.       Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkintas, 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        tenkinti visiškai ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“ ieškinį.

        Pripažinti negaliojančia 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos personalo grupė“ (dabar bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „BP Group Logistics“) ir atsakovo J. J. sudarytą Pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovas J. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove A. J., įsigijo žemės sklypus: žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)).

        Taikyti restituciją bei priteisti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“ naudai iš atsakovų J. J. ir A. J. žemės sklypus: žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), o iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“ atsakovui J. J. priteisti jo sumokėtus 2500 EUR.

        Priteisti iš atsakovų J. J. ir A. J. lygiomis dalimis po 1625 EUR ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „BP Group Logistics“ jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

         Priteisti iš atsakovų J. J. ir A. J. lygiomis dalimis valstybei po 37,50 EUR žyminio mokesčio.

        Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė