Administracinė byla Nr. eA-4911-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00969-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 49 

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. (A. M.) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. M. (A. M.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2020 m. vasario 21 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) sprendimą Nr. 177 URC-10 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriame taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Sprendimo, kuriuo pareiškėjas yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, galiojimą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindžia tuo, kad, įvykdžius Sprendimą, pareiškėjui kils reali žala ir jo teisių pažeidimas. Pareiškėjas akcentuoja, kad ketina susitvarkyti savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, o šiam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – gyvenimą Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo ryšiai susiję su Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikoje pareiškėjas turi gyvenamąją vietą, turi artimųjų giminaičių, kurie gali jam padėti, o išsiuntus pareiškėją į (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas neturi nei giminių, nei darbo, nei gyvenamosios vietos, pareiškėjas taptų socialiai atskirtas, benamis, neturėtų lėšų iš ko pragyventi, o dėl nestabilios politinės padėties pareiškėjo padėtis būtų dar labiau pažeidžiama.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a:

II.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrįstumas. 

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas yra priimtas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl nagrinėjamu atveju taikoma specialioji norma – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnis, kuriame nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos arba dėl kurių sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas.

Akcentuotina, kad pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu atitinkamam administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė išvadą Nr. 5-S-8899, kurioje nurodė, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. VSAT 2020 m. vasario 21 d. Sprendime Nr.177 URC-10 nurodyta, kad, vadovaujantis inter alia (be kita ko) Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, kadangi jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir bylai aktualų teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktas imperatyviai nurodo, jog tais atvejais, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymo sustabdymas yra negalimas. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. (A. M.) prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė