Civilinė byla Nr. 2A-523-324/2013
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08697-2011-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
75.8; 78.2.1; 121.21; 125.2
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ir atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-454/2012 pagal A. K. ir E. K. ieškinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei bankui Snoras dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes, pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teises ir priteisti jai 500 Lt vertės automobilį Ford Escort (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 75 100 Lt vertės 2 kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teises ir priteisti jam 37 300 Lt vertės gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 37 600 Lt vertės 0,0477 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Lt iki jos pilnametystės, paskiriant uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoja atsakovę, nustatyti nepilnametės dukros E. K. gyvenamąją vietą su atsakove.
Atsakovė R. K. priešieškiniu prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukros E. K. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai E. K. išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo bylos iškėlimo iki vaiko pilnametystės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, priteisti iš ieškovo atsakovei 5 000 Lt kompensaciją moralinei žalai atlyginti, pripažinti ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, atsakovei priteisiant 37 600 Lt vertės 0,0477 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 39 030 Lt vertės gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisiant 75 100 Lt vertės 2 kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), automobilį Ford Escort (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį iš dalies patenkino. Nutraukė (duomenys neskelbtini) įregistruotą šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes, priteisė iš ieškovo atsakovei 2 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatė nepilnametės dukros E. K. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. K. po 350 Lt, bet ne mažiau kaip 1 MGL, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. birželio 9 d. iki dukros pilnametystės, pavedė atsakovei uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukros E. K. priteistomis lėšomis, padalino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą, ieškovui natūra priteisiant butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei natūra priteisiant 0,0477 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės ieškovui 27 500 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, šios sprendimo dalies vykdymą atidedant 6 mėnesiams, priteisė atsakovei automobilį Ford Escort (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisė ieškovui iš atsakovės 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo – 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei iš šalių – po 11,55 Lt pašto išlaidų. Įvertinęs santuokos metu atliktus turto pagerinimo darbus, sprendė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytini bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktini į dalintino turto sąrašą. Vadovaudamasis nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažyma Nr. L-11-30, konstatavo, kad atsakovei priteistinų gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 127 000 Lt, o ieškovui priteistino buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 72 000 Lt. Sprendė, kad ieškovui ir atsakovei priteisus turtą natūra, šalys viena kitai turėtų išmokėti kompensaciją už tenkančią kito sutuoktinio turto dalį. Nustatė, kad iš ieškovo atsakovei priteistina 36 000 Lt, iš atsakovės ieškovui – 63 500 Lt, skirtumas tarp kompensuojamų dalių yra 27 500 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovui. Konstatavo, kad šiuo metu esanti ieškovo turtinė padėtis neleidžia iš jo priteisti atsakovės prašomos išlaikymo sumos nepilnametei dukrai pagal jos poreikius, kad ir kokie tie poreikiai būtų. Atsižvelgęs į šalių nepilnametės dukros poreikius, į ieškovo turtinę padėtį, jo galimybes teikti išlaikymą (yra darbingas), pažymėjęs, kad atsakovei, pas kurią lieka gyventi dukra, tenka ir kasdienė jos priežiūra, rūpinimasis, tačiau ir ji, būdama darbinga, turėtų stengtis šalinti savo sunkios turtinės padėties priežastis ir vienodai prisidėti prie išlaikymo, sprendė, kad, siekiant patenkinti bent minimalius dukros poreikius, iš ieškovo priteistinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.194 str., 3.196 str., 3.208 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė E. K. ir atsakovė R. K. nurodo, jog sprendimo dalys dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio ir kompensacijos ieškovui iš atsakovės priteisimo neteisėtos ir nepagrįstos.
Nevertinta pateikta E. K. poreikių lentelė, įrodanti, kad dukrai per mėnesį reikia apie 1 416 Lt, įrodymai, patvirtinantys didesnio išlaikymo dydžio reikalingumą. Lietuvoje nuolat kyla būtiniausių maisto produktų, degalų, aptarnavimo ir kitų paslaugų kainos, todėl atsakovei nepakanka priteistos 350 Lt sumos išlaikyti 15 metų paauglę dukrą.
Nevertinta, kad mergaitė yra paauglė, aktyviai sportuoja, lanko rankinį. Dėl to susidaro papildomos išlaidos (sportinė apranga, kuprinė, sportiniai kostiumai, išlaidos vykstant į varžybas ir pan.), siekiančios mažiausiai 150 Lt per mėnesį. Dukra taip pat lanko skautų būrelį, dėl kurio atsakovė išleidžianti apie 100 Lt per mėnesį. Dukros maitinimui atsakovė išleidžia apie 15 Lt per dieną (su maitinimusi mokykloje), t. y. apie 450 Lt per mėnesį. Visa apranga įvairių sezonų metu, batai, vidutiniškai per mėnesį kainuoja apie 250-300 Lt. Mokyklos reikmenims, knygoms, kanceliarinėms prekėms, kuprinei, pratyboms atsakovė vidutiniškai išleidžia apie 100 Lt per mėnesį. Taip pat atsakovė patiria išlaidų vaistams, dantų taisymui, higienos reikmenims, kirpyklai, draugų gimtadieniams, filmams, koncertams ir pan. Dukrai mokymuisi reikalingas kompiuteris, internetas, už kuriuos taip pat reikia mokėti.
Nevertinta, kad atsakovė viena augina neįgalų (širdies, intelekto sutrikimas) sūnų iš pirmosios santuokos – V. V., kuris yra ir tik 20 procentų darbingas.
Nevertinti išrašai iš medicininių dokumentų, įrodantys, kad mergaitė turi specialių poreikių. Nuo 2004 metų jai diagnozuotas stuburo iškrypimas, todėl dukrai rekomenduojami masažai, mankšta, procedūros, baseinas. Pateikta pažyma taip pat patvirtina, kad dukra buvo pasitempusi dešinės kojos čiurną, todėl atsakovė turėjo papildomų išlaidų.
Netinkamai vertinta ieškovo turtinė padėtis. Ieškovas yra jaunas, darbingas asmuo, turintis galimybę teikti išlaikymą dukrai. Atsakovė iš savo gaunamų pajamų šiuo metu neturi galimybės nupirkti dukrai visų reikalingų daiktų ir pilnai patenkinti jos poreikius. Jeigu tėvas nesugeba išlaikyti savo vaikų, yra galimybė priteisti vaikams išlaikymą turtu. Ieškovui yra priteistas 72 000 Lt vertės dviejų kambarių butas.
Neatsižvelgta, kad atsakovė neturi galimybės sumokėti ieškovui priteistos 27 500 Lt kompensacijos. Atsakovė uždirba apie 1 000 Lt per mėnesį, išlaiko dukrą, neįgalų sūnų, todėl priteistai kompensacijai sumokėti ji būtų priversta parduoti namą ir atsidurtų daug blogesnėje padėtyje negu ieškovas, o tai reikštų protingumo ir teisingumo principų nepaisymą.
Nepagrįstai 72 000 Lt vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Santuokos metu minėtame bute nebuvo atlikti jokie pagerinimo darbai, šių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo. Nepagrįstai nurodyta, kad neliko bendrų patalpų, buvo įrengta virtuvė. Bendrų patalpų neliko atsakovei įgijus visą butą, o virtuvės įrengimas apsiribojo spintelių pastatymu prie sienos. 1998 m. kovo 19 d. šalys santuokoje įgijo 0,44 dalis šio buto su ½ dalimi bendro naudojimo patalpų. Kitą buto dalį, atsakovė buvo įgijusi iki santuokos 1993 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, už investicinius čekius, todėl šio buto dalis laikytina atsakovės asmenine nuosavybe. Ieškovas pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Kaunas Real Estate“ atlikto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad 44/100 dalių vertė yra 28 000 Lt. Taigi santuokoje įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalintina dalis sudarė 44/100, 28 000 Lt vertės.
Nevertinta, kad 0,0477 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), iš valstybės išpirktas 2006 m. sausio 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu lengvatine tvarka už 3 131,37 Lt. Dėl to nepagrįstai, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, atsakovei šis žemės sklypas priteistas kaip 45 000 Lt vertės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012 konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje vieno iš dalijamų objektų – namų valdos žemės sklypo – vertė turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į šio turto įgijimo būdą bei specifinę paskirtį, t. y. į aplinkybę, jog šiame sklype stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas bei kiti statiniai, sklypas buvo įsigytas iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis už nominalią kainą. Dėl to žemės sklypas turėjo būti vertinamas 20 000 Lt.
Neatsižvelgta, kad, net sudarius turto balansą su teismo nustatyta 45 000 Lt žemės sklypo verte, visa santuokoje įgyto turto vertė yra 155 000 Lt (82 000+45 000+28 000). Tokiu atveju kiekvienai iš šalių tektų po 77 500 Lt. Ieškovui priteisus butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis gautų turto už 72 000 Lt (byloje nėra ginčo dėl buto vertės), o kompensacijos dydis turėtų būti 5 500 Lt. Žemės sklypą įvertinus 20 000 Lt, bendro turto vertė turėtų būti 130 000 Lt (82 000+20 000+28 000). Tokiu atveju kiekvienai šaliai tektų po 65 000 Lt.
Sprendžiant turto padalijimo klausimą ir iš atsakovės priteisiant 27 500 Lt kompensaciją, netaikytos CK 3.123 straipsnio nuostatos, nors buvo visos sąlygos nukrypti nuo lygių dalių principo. Su atsakove liko gyventi paauglė nepilnametė dukra, kurią atsakovė viena prižiūri, išlaiko ir rūpinasi. Atsakovė turi neįgalų suaugusį sūnų, kuris turi daug sveikatos problemų (širdies, psichikos). Rekonstruojant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos sūnaus V. V. piniginės lėšos. Byloje nustatyta, kad padalijamas namas yra trijų kambarių, vaikai yra skirtingų lyčių, todėl yra siektina, kad kiekvienas iš jų turėtų atskirą gyvenamąją erdvę – kambarį. Dukters gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga ir sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo padalijant bendrą turtą.
Prašo pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo E. K. dydžio ir priteisti iš ieškovo nepilnametės dukrai E. K. išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo (2011 m. birželio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovui priteista 27 500 Lt kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad šiuo metu dėl savo turtinės padėties ir gaunamų pajamų nėra pajėgus mokėti didesnį išlaikymą nei nurodyta ieškinyje. Iki šiol teikė dukrai išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį, papildomai jai duodavo pinigų, šią aplinkybę apklausos metu pripažino atsakovė ir nepilnametė dukra. Atsakovė gauna didesnes pajamas nei ieškovas: ji gauna 800 Lt atlyginimą, papildomai užsidirba pardavinėdama kosmetiką, gauna 1 000 Lt pajamas už buto nuomą. Ieškovas gauna minimalų atlyginimą, turi išlaikyti (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. K., neranda geriau apmokamo darbo dėl sunkios ekonominės situacijos Lietuvoje, be to, pašlijo ieškovo sveikata. Didesnį išlaikymą dukrai A. K. skiria jos motina E. R., turinti du nepilnamečius vaikus iš pirmosios santuokos, kadangi atsakovo pajamos nepakankamos. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo jos turimų išlaidų dukrai išlaikyti. Atsakovė teismo posėdžio metu nepaaiškino, kaip vaiko išlaikymui išleidžia daugiau, nei gauna pajamų. Dukros poreikių tenkinimui atsakovė galimai skiria apie 700 Lt. Nepateikti komunalinių mokesčių mokėjimo kvitai, todėl nepagrįstai teigiama, kad dukters dalis su maistu sudaro 500 Lt per mėnesį. Nepagrįstai 350 Lt suma dukros išlaikymui priteista nuo ieškinio padavimo dienos, o ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Mokėdamas dar didesnį išlaikymą, ieškovas pažeis kito vaiko teisėtus interesus. Nepagrįstai pripažinta, jog visas gyvenamasis namas įgytas santuokoje, nes buvo perstatytas. Visi statiniai pastatyti ir darbai atlikti nuo 1920 m. iki 1992 m., t. y. iki santuokos. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad žemės sklypo vertė yra 37 600 Lt, o apeliaciniame skunde šio sklypo vertę mažina. Žemės sklypo vertė yra 45 000 Lt, namo vertė 80 000 Lt, kiemo statinių 2 000 Lt, t. y. namų valdos vertė yra 127 000 Lt. Atsakovei iš šio turto tektų tik 20 000 Lt, nes dalintina yra tik ½ gyvenamojo namo dalis. Tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyvendamos santuokoje šalys, kaip sutuoktiniai, pasigerino gyvenimo sąlygas (atliko kosmetinį remontą, dažė ar tapetavo kambarių sienas, perklojo grindis, pakeitė langus), negali būti laikoma esminiu turto pagerinimu. 1998 m. nusipirkę dar vieną kambarį, įsirengę atskirą įėjimą į butą, įsivedę dujas, įsirengę atskirą virtuvę ir taip sukūrę atskirą turtinį vienetą, šalys iš esmės padidino bendrabutyje esančio buto vertę. Atsakovės nurodytas turto padalinimo būdas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, LR Konstitucijoje nustatytų teisės normų. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Atsakovė nenurodė nei vienos priežasties, dėl ko teismas turėjo nukrypti nuo lygių dalių principų dalijant turtą. Be to, ji priešieškinyje nereiškė tokio reikalavimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančius įstatymus, nustatydamas lygias sutuoktinių turto dalis, bei nusprendė apie ieškovo neišgalėjimą teikti nepilnamečiam vaikui 500 Lt kasmėnesinį išlaikymą.
Dėl turto padalijimo
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė.
Ieškovas neįrodinėjo atlikęs šio buto pagerinimo darbus patalpų remonto būdu, tačiau rėmėsi notariškai patvirtintu sandoriu, įrodančiu, jog, gyvenant santuokoje, 1998 m. kovo 19 d. buvo įsigytos papildomos 0,44 dalys (18,79 m2) šio būsto. Tai paneigia apeliantės argumentą, kad visą butą nupirko tik ji. Kadangi šiuo sandoriu įgytos buvusios bendrabučio tipo namo bendrojo naudojimo patalpos tapo ženklia pagal plotą ir naudojimo paskirtį buto dalimi – virtuve, vonia ir koridoriumi (tai nustatyta iš šalių paaiškinimų ir buto vertinimo ataskaitos duomenų), kurių, kaip atskirų vienetų, iki tol bute nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl turto, kuris yra vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, šį turtą iš esmės pagerinus.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog 0,0477 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), iš valstybės išpirkto 2006 m. sausio 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu lengvatine tvarka už 3 131,37 Lt, vertė 45 000 Lt netinkamai nustatyta, remiantis UAB „Real estate“ atlikto nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažyma Nr.L-11-30 (pažymoje nurodoma, kad šio turto rinkos vertė nustatyta lyginamosios vertės nustatymo metodu, t.y. palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas vertinimo atlikimo metu).
Formuodama teismų praktiką, sprendžiant dėl lengvatinėmis sąlygomis įgyto turto (žemės sklypo) vertės nustatymo, kai tai yra susiję su piniginės kompensacijos priteisimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei J. V. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, yra nurodžiusi, kad, natūra paskyrus tokį žemės sklypą vienam iš sutuoktinių, sklypo vertė turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į šio turto įgijimo būdą bei specifinę paskirtį, t. y., be kitų aplinkybių, į tai, jog sklypas buvo įsigytas iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis už nominalią kainą, kuri neatspindi tikrosios parduodamo daikto vertės, nes nominali kaina nustatyta valstybės, tikslu suteikti tam tikriems asmenims teisę įsigyti jų naudojamus žemės sklypus lengvatinėmis sąlygomis.
Apeliacine tvarka peržiūrimoje byloje prie atsakovei paskirto gyvenamojo namo esantis žemės sklypas yra neatskiriama namų valdos dalis, kuri, atsižvelgiant į dydį bei paskirtį, negalėtų būti savarankiškas civilinės teisinės apyvartos objektas, tačiau priešingai, nei nustatyta nurodomoje kasacinio teismo byloje, namų valda nėra apeliantės asmeninė nuosavybė. Namą paskyrus apeliantei, žemės sklypo dislokacijos vieta ir su tuo susijusi jo vertė neabejotinai turi reikšmingą įtaką jame esančio nekilnojamojo turto vertei. Priešieškinyje atsakovė pripažino, kad žemės sklypas yra vertas 37 600 Lt. Tai ji grindė analogišku UAB „Real esatate“ pažymai įrodymu – viešojoje erdvėje patalpintais VĮ Registrų centras duomenimis apie vidutinių rinkos verčių nustatymą pagal turto unikalų numerį. Laikantis šio principo teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „Real estate“ atliktas konkretaus turto vertinimas yra tikslesnis, tuo labiau, kad apeliantė neginčija tuo pačiu vertinimu nustatytos gyvenamojo namo kainos. Tai rodo, kad bylos nagrinėjimo metu iš esmės ji sutiko, jog žemės sklypo vertė būtų ne nominali ir ne jokiais duomenimis nepagrįsta skunde minima 20 000 Lt kaina, o vidutinė rinkos vertė. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Dalintino turto vertę – 127 000 Lt – pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, nepasisakė dėl t. 1 b.l. 155 išdėstyto atsakovės priešieškininio reikalavimo nukrypti nuo lygių dalių, dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę. Sutiktina su apeliante, kad šis jos prašymas liko neišnagrinėtas ir kad byloje yra nustatytos dvi sąlygos CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatos pritaikymui – aplinkybė, kad su atsakove liko gyventi paauglė dukra, kurios išlaikymui ieškovas skyrė tik po 250 Lt kas mėnesį, todėl atsakovei teko ir tenka didžioji išlaikymo ir kitokio rūpinimosi bendru vaiku našta, taip pat pirmosios instancijos teismo nustatytas ir ieškovo neginčytas faktas, jog pagal turtinę padėtį atsakovė negali realiai išmokėti ieškovui priteistos 27500 Lt kompensacijos. Apeliantė pagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-192/2009). Apeliantė uždirba apie 1 000 Lt per mėnesį, išlaiko dukrą, rūpinasi savo suaugusiu neįgaliu sūnumi. Pagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad, esant tokioms aplinkybėms, net ir išdėsčius 27500 Lt dydžio piniginės kompensacijos sumokėjimą šešeriems mėnesiams, jai sumokėti atsakovė būtų priversta realizuoti priteistą turtą ir tokiu būdu atsidurtų blogesnėje padėtyje, negu ieškovas. Tai reikštų ne tik protingumo ir teisingumo principų nepaisymą, tačiau ir nepilnametės šalių dukters interesų pažeidimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nustatydamas lygias turto dalis, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė 3.123 straipsnio pirmosios dalies nuostatų, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 330 straipsnis).
Vadovaujantis nurodytais argumentais, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad nėra šalių ginčo dėl turto padalijimo natūra, nustatytina, kad pagal šalims natūra priteisto turto vertę (127 000 Lt ir 72 000 Lt) ieškovui skirtina 36 procentai, atsakovei – 64 (63,81) procentai viso turto (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl išlaikymo dydžio
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, sprendžiant apie nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį, nustatytina išlaikymui būtina pinigų suma (pirmosios instancijos teismas jos nenurodė) ir tėvų galimybės tokį išlaikymą suteikti.
Atmestini apeliantės argumentai, jog dukters išlaikymui per mėnesį ji išleidžia apie 1 416 Lt. Apeliantė neįrodė nei tokio dydžio išlaidų, nei jų būtinumo. Visų pirma, ji nenuginčijo pirmosios instancijos teismo išvados apie negalimas didesnes, nei pajamos, išlaikymo išlaidas. Antra vertus, vadovaujantis apeliantės apskaičiavimu, vien mokykliniams reikmenims per metus vaikui reikėtų 1200 Lt, o aprangai – apie 3000-3600 Lt. Tokio dydžio išlaidos nėra realiai pagrįstos, t.y. byloje nėra įrodymų apie kas mėnesį vaikui perkamas mokyklines priemones už 100 Lt ir aprangą bei kosmetiką už 250-300 Lt, kasmet perkamus riedučius už 80 Lt, kasmėnesines išlaidas gyvūnams po 50 Lt (pastarosios išlaidos nepriskirtinos prie būtinų vaikui išlaikyti). Sutiktina su apeliante, jog turi būti įvertinti byloje įrodyti nuolatiniai specialūs vaiko poreikiai, susiję su stuburo korekcija, kojos gydymu (vaistai, vitaminai), aktyviu sportavimu, su mokymusi ir paauglio laisvalaikiu (užsiėmimais jūrų skautų būrelyje) susijusiais poreikiais bei elementariais kasdieniais poreikiais. Atsižvelgiant į atsakovės nurodytas išlaidas maistui ir komunalinėms išlaidoms (500 Lt), į jos vidutinį uždarbį (1000 Lt), pripažinimą, jog papildomai užsidirba prekiaudama kosmetika, kad dukrą išlaikyti padeda jos mama (apeliantės sūnus yra pilnametis, gaunantis invalidumo pensiją), į ieškovo teiktą 250 Lt išlaikymą, darytina išvada, jog 15 metų amžiaus šalių dukters išlaikymui per mėnesį būtina skirti 800 Lt.
Nesutiktina su prieštaringa pirmosios instancijos teismo išvada, jog esama sunki ieškovo turtinė padėtis (uždirba vidutiniškai 300 Lt per mėnesį, turi dar vieną (duomenys neskelbtini) gimusią išlaikytinę) neleidžia iš jo priteisti daugiau, nei 350 Lt, kad ir kokie bebūtų nepilnametės dukters E. K. poreikiai, nes tuo pačiu teismas konstatavo, kad ieškovas yra pilnai pajėgus dirbti, kad jo pasyvumas ar netinkamo elgesio susidariusi sunki turtinė padėtis negalėtų būti argumentas mažinti priteistino išlaikymo dydį, kad nėra nustatytas ribotas ieškovo nedarbingumas dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Bylos nagrinėjimo metu bei atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, jog atsakovės turtinė padėtis geresnė, nes ji papildomai užsidirba iš prekybos kosmetika, buto nuomos, t.y. atsakovė stengiasi šalinti sunkios turtinės padėties priežastis, tačiau ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad pats negali gauti didesnių, nei 300 Lt, pajamų. Ieškovas, būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius (pažymėtina, jog, butą natūra paskyrus ieškovui, nuomos pajamas galės gauti šio buto savininkas). Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad, be šalių dukters, jis turi išlaikyti ir iš ryšio su kita moterimi gimusią dukrą, nepatvirtina, jog dėl šios išlaikymo prievolės iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsiradusi nauja išlaikymo prievolė trejų metų vaikui nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl jos ieškovas negali užtikrinti būtinų 15 metų vaiko poreikių. Pažymėtina, jog atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas pripažino, kad jo uždarbis siekia 850 Lt, t.y. yra beveik tolygus atsakovė uždarbiui, ir, kaip minėta, nėra įrodytos objektyvios kliūtys gauti didesnį uždarbį.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, kitaip įvertinus šalių pateiktus įrodymus, sprendimo dalis dėl išlaikymo pakeistina, priteistą išlaikymą padidinant 50-čia Lt. Ši suma, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, ieškovo turtinių interesų iš esmės nepažeis, tačiau kas mėnesį beveik pilnai užtikrins jų dukters aprūpinimą mokykloje reikalingais dienpinigiais, kurie pagal atsakovės sudarytą išlaidų apyrašą yra 70 Lt (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 2012 m. spalio 15 d. nutartimi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš ieškovo dukters išlaikymui buvo priteista po 250 Lt nuo 2012 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Iš abiejų šalių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog 2011 m. birželio – 2013 m. kovo mėn. laikotarpiu ieškovas šią sumą mokėjo kas mėnesį, iš viso yra sumokėjęs 5500 Lt išlaikymo (250x22). Išlaikymą padidinus iki 400 Lt, šiuo laikotarpiu mokėtina suma sudarytų 8800 Lt. Ji turi būti sumažinta sumokėto išlaikymo dalimi, todėl iš ieškovo priteistina 3300 Lt išlaikymo už 2011 m. birželio 8 d. iki 2013 m. kovo mėn. laikotarpį ir po 400 Lt nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki dukters E. K. pilnametystės (CK 3.200 straipsnio 1 dalis).
Pakeitus sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5dalis). Pilnai patenkinus priešieškininius turtinius reikalavimus, iš ieškovo atsakovei priteistina 64 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės ieškovui – 36 procentai šių išlaidų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovo išlaidos pirmosios instancijos teisme yra 2000 Lt, atsakovės 1200 Lt, todėl ieškovas atsakovei turi sumokėti 768 Lt, atsakovė ieškovui – 720 Lt bylinėjimosi išlaidų (skirtumas – 48 Lt atsakovės naudai). Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 100 Lt, nuo likusios mokesčio dalies buvo atleista 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi. 100 Lt ir 48 Lt priteistini atsakovei iš ieškovo, nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo atleisto 2011 m. birželio 9 d. nutartimi. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos iš šalių, atleistų nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
nutaria:
pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Ieškovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB įrašo Nr. 1305 nutraukti dėl ieškovo A. K. kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: ieškovui A. K. – „K.“, atsakovei R. K. – „K.“.
Priteisti iš ieškovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovei R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nepilnametės dukros E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. K.
Priteisti iš ieškovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), 3300 (tris tūkstančius tris šimtus ) Lt už 2011 m. birželio - 2013 m. kovo mėn. laikotarpį ir po 400 Lt, bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki dukters E. K. pilnametystės.
Pavesti atsakovei R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukros E. K. priteistomis lėšomis, atsakovę informuojant, kad dukrai skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jos interesais.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, ieškovui pripažįstant nuosavybės teisę į 0,36 , atsakovei – į 0,64 šios nuosavybės dalis.
Ieškovui A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) natūra priteisti šį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsakovei R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) natūra priteisti šį nekilnojamąjį turtą – 0, 0477ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovei R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) automobilį Ford Escort, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovės R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 48 (keturiasdešimt aštuonis) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.“
Priteisti iš ieškovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovės R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 100 (šimtą) Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Teisėjai Žibutė Budžienė
Evaldas Burzdikas
Virginija Gudynienė