Administracinė byla Nr. A-2202-556/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01219-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.2.2; 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 27 d. buvo laikomas Šiaulių TI kamerose pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teigė, kad buvo laikomas kamerose Nr. 8, 37 ir 106, kuriose nuolat buvo laikoma po 2–4 asmenis. Šiaulių TI nebuvo užtikrinamas asmenų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinama kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių. Nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, nebuvo suteikta galimybė tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Pareiškėjo teigimu, mažą patalpų plotą ir kitas netinkamas gyvenimo sąlygas patalpose galėjo kompensuoti suteikta judėjimo laisvė.
3. Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo tik viena kėdė, kai kuriose kamerose kėdžių nebuvo, o lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto, tokios sąlygos trukdė pailsėti, išsimiegoti, patalpose pareiškėjui teko nuolat gulėti arba sėdėti. Gultai buvo įrengti taip, kad tarp miegojimo vietų nebuvo minimalaus atstumo. Dėl kamerose didelio asmenų skaičiaus tekdavo valgyti atšalusį maistą, nes ne visi galėjo prieiti prie stalo vienu metu.
4. Nurodė, kad Šiaulių TI neužtikrinama kalinamo asmens teisė į saugią aplinką, neįrengti pagalbos mygtukai nei kamerose, nei dušuose, todėl neturėjo galimybės skubiai išsikviesti budinčio pareigūno. Be to, Šiaulių TI turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje.
5. Paaiškino, kad Šiaulių TI kamerose ventiliacija neveikė, patalpa vėdinama tik per langą ir tik šiltuoju metų laiku, todėl, kad žiemą langai užsandarinami ir kamerų vėdinimas nevyksta. Kamerose yra drėgna ir tamsu. Švaraus oro kiekis neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl kalinami asmenys negauna minimalaus švaraus oro kiekio. Pažymėjo, kad dėl mažo oro srauto kamerose pūva čiužiniai, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerose neužtikrinamas patalpos apšvietimas. Natūrali šviesa dėl esamų grotų ant langų labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia. Kamerose buvo elektrinis apšvietimas, praktiškai visose kamerose įrengtos dvi po 36 W šviesą skleidžiančios lempos, šviesa buvo labai stipri, nuo jos pareiškėjui skaudėjo akis ir galvą. Pats išjungti šviesos neturėjo galimybės todėl, kad kamerose nebuvo jungiklių. Lauko apšvietimas kamerose buvo nepakankamas dėl uždėtų ant langų grotų.
7. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI kamerose nebuvo užtikrinama pakankama temperatūra. Žiemą nebuvo tinkamai šildomos patalpos, temperatūra buvo nuo 10° C iki 14° C. Taigi temperatūra neatitiko leistinų normų, o šildytuvo turėti buvo negalima. Šiaulių TI administracijos prašė ne kartą kameroje pamatuoti temperatūrą, tačiau administracija atsisakydavo tai padaryti. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, buvo drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui nuolat skaudėjo galvą ir gerklę, sukildavo temperatūra, pykino.
8. Paaiškino, kad Šiaulių TI laikymo laikotarpiu neturėjo savo patalynės, ir nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, Šiaulių TI neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostį. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės ant metalinių lovų čiužiniai rūdydavo, pūdavo. Šiaulių TI administracija apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik vienu atveju, jeigu asmuo asmeninėje sąskaitoje turėdavo pinigų. Pažymėjo, kad netgi esant galimybei plautis rūbus, kildavo įvairių kliūčių, būdavo atvejų, kai pinigų pareiškėjas turėjo, bet juos išleisdavo maistui, ar pinigai būdavo areštuojami ir todėl buvo atsisakoma plauti rūbus nemokamai. Nurodė, kad kalintiems asmenims nebuvo pakankamai išduodama higienos priemonių.
9. Pareiškėjas akcentavo, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Kamerose nebuvo veidrodžio, neturėjo kur laikyti higienos reikmenų. Nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų patyrė stresą. Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė orumo pažeidimus, dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomfortą.
10. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo nuolat pardavinėjami rūkalai, pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, jog užtikrintų, kad nebūtų rūkoma, tačiau prašymų neregistravo. Pareiškėjas akcentavo, kad valstybė, įgyvendindama konstitucines žmonių sveikatos apsaugos garantijas, turi užtikrinti tam tikrus asmens ir visuomenės sveikatos apsaugos ir priežiūros standartus. Valstybės pareiga apsaugoti asmenis nuo tabako dūmų yra glaudžiai susijusi su jos pareiga priimti tokius teisės aktus, kurie užkirstų kelią pagrindinių asmens teisių ir laisvių pažeidimams.
11. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens ir buvo atvejų, kai neturėjo galimybės nusiprausti šiltu vandeniu ne rečiau kaip kartą per savaitę, kaip tai numato teisės aktai. Šiaulių TI administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad spręstų su tuo susijusias problemas, nekeitė grafiko atsiradus šiltam vandeniui, kad pareiškėjas būtų nuvestas nusiprausti be eilės. Kai šilto vandens tiekimas buvo nutrauktas dėl vandens sistemos remonto, pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kodėl nėra šilto vandens. Šiaulių TI kamerose buvo parazitų ir graužikų. Šiaulių TI administracija nevykdė deratizacijos, dezinfekcijos, jos buvo atliekamos tik po daugkartinių prašymų arba parašytų skundų, kurie nebuvo registruojami, o atliktos deratizacijos, dezinfekcijos nebuvo efektyvios, be to iš karto po tokių procedūrų, neišvėdinus kameros, asmenys buvo vedami atgal į kamerą ir priversti kvėpuoti nuodais skirtais buitiniams parazitams.
12. Paaiškino, kad patiekiamas maistas nebuvo kaloringas ir skanus, o dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Pareiškėjas Šiaulių TI kiekvieną dieną sportuodavo. Maistas būdavo paduodamas pro duris į kamerą, nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Tokiu būdu pareiškėjui nebuvo užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė, maisto dienos norma nuolat buvo per maža, t. y. kasdien trūkdavo apie 800 kcal. Pabrėžė, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistą atnešdavo tiesiai į gyvenamąją patalpą, patiekiamas maistas dažnai buvo atšalęs, nes sąlygų eiti į valgyklą pavalgyti nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad dažnai matydavo, kaip maisto dalintojas dalina maistą be higieninių pirštinių, kompotui ar arbatai skirtą indą tiesiog panardindavo į specialų kompotui/arbatai skirtą didelį termosą.
13. Pareiškėjas nurodė, kad yra buvęs valstybės tarnautojas ir Šiaulių TI turėjo būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Jam atvykus į Šiaulių TI, pareigūnams buvo pranešta, kad pareiškėjas buvęs valstybės tarnautojas ir, jog turi būti laikomas atskirai nuo kitų asmenų. Šiaulių TI pareiškėjas buvo laikomas atskirai nuo kitų asmenų, tačiau jam būnant Šiaulių TI vis tiek buvo pažeidinėjama įstatymais nustatyta izoliacija: vedant pas gydytojus, tyrėją, advokatą ir t. t. Šiaulių TI administracijai pareiškėjas dažnai skųsdavosi, kad taip yra pažeidžiamos jo teisės, tačiau sulaukdavo atsakymo, kad Šiaulių TI pareigūnai nieko padaryti negali.
14. Pareiškėjui būnant Šiaulių TI, nebuvo suteikiama teisė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2018 m. balandžio 9 d. rašė prašymą, kuriame buvo prašoma išaiškinti, kokie Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja kirpėjų darbą. NVSC 2018 m. gegužės 2 d. pateikė 2018 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (10-12 15.4.1) 2-17524. Pareiškėjas teigė, kad jam būnant Šiaulių TI, jį nuolatos kirpo tik nuteistieji asmenys, kurie Šiaulių TI pasilikdavo atlikti ūkio darbus. Šiaulių TI jis nuolat buvo kerpamas tik su kirpimo mašinėle (ne žirklėmis) ir tik vienu numeriu. Dažnai kerpantis pas nuteistuosius asmenis pareiškėjui būdavo pažeidžiama galvos oda, buvo įkerpama su kirpimo mašinėle, kartais nuo galvos buvo nuraunami plaukai arba nuo netvarkingos kirpimo mašinėlės nukrėsdavo elektros srove. Pareiškėjas apsikirpimą Šiaulių TI prilygino tyčiniams kankinimams ir pažymėjo, kad kirptis pas Šiaulių TI nuteistuosius asmenis negalėjo neiti, nes neturėjo kito pasirinkimo, Šiaulių TI nesuteikdavo galimybių kitur apsikirpti.
15. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI jis nebuvo aprūpinamas vaistiniais preparatais, nors ne kartą kreipėsi į Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybą, kad būtų išduoti reikiami medikamentai, nes būdamas Šiaulių TI turėjo įvairiausių susirgimų, t. y. buvo susirgęs (duomenys neskelbtini), tačiau iš Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos negavo reikalingų vaistinių preparatų. Nurodė, kad per visą laikotarpį negavo jokių vaistinių preparatų, tokiu būdu jam nebuvo užtikrintas tinkamas bei pilnavertis gydymas. Pažymėjo, kad pats apsirūpinti reikiamais medikamentais negalėjo, nes šią teisę riboja teisės aktai, todėl kreipėsi į Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojus. Pareiškėjas, negavęs reikiamo gydymo, jautė savo sveikatos būklės pablogėjimą, jam dažnai pasireikšdavo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas akcentavo, kad visą buvimo Šiaulių TI laikotarpį dėl Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų aplaidumo, jis negavo reikalingų medikamentų ir gydymo, todėl patyrė fizinių skausmų, nepatogumų, išgyvenimų.
16. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. Kadangi buvo kalinamas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis, patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5 000 Eur ir prašė šią sumą priteisti iš atsakovo.
17. Atsakovo atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
18. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 27 d. šiose kamerose: kameroje Nr. 37, kurioje buvo laikomi 1-2 asmenys ir vienam teko nuo 7,68 kv. m iki 3,84 kv. m ploto; kameroje Nr. 106, kurioje buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam teko nuo 23,5 kv. m iki 5,87 kv. m ploto; kameroje Nr. 8, kurioje buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam teko nuo 8,36 kv. m iki 4,18 kv. m ploto. Apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą, pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus. Ginčijamu laikotarpiu pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo kameros ploto, taigi teisės aktų reikalavimų šiuo aspektu nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
19. Atsakovo atstovas dėl sanitarinio mazgo įrengimo nurodė, kad teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų. Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš keturių pusių, visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankama nuteistųjų, besinaudojančiu juo, privatumą. Pažymėjo, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra.
20. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Pareiškėjo teiginiai apie kamerose esantį kvapą yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai.
21. Dėl kamerų įrengimo ir atitikimo higienos reikalavimams atsakovo atstovas nurodė, kad įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Pažymėjo, kad Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl pareiškėjo skundžiamu atveju, analizuojant jo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsakovo atstovo nuomone, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Atsakovo atstovas pažymėjo, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.
22. Atsakovo atstovas teigia, kad NVSC nenustatė pažeidimų dėl apšvietimo, pelėsių, ventiliacijos, drėgmės. Paaiškino, kad kamera Nr. 106 pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo tikrinta dėl jos atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kameroje nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šioje kameroje kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.
23. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.
24. Nurodė, kad Šiaulių TI ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m, higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių TI vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
25. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas.
26. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.
27. Dėl švaros ir tvarkos palaikymo kamerose atsakovo atstovas nurodė, kad patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina patikrinimo aktai bei dezinfekcijos planas. Pareiškėjas nebuvo išskirtas iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nebuvo sudarytos blogesnės laikymo sąlygos ir netaikyti kokie nors įstatymo nenumatyti apribojimai. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose.
28. Atsakovo atstovas nurodė, kad higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos vadovaujantis teisės aktais, tai patvirtina teismui pateiktos asmeninės sąskaitos. Pareiškėjo skunde nurodytas pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia patikrinimo aktas Nr. PA-365. Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra netinkamas ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems, jam buvo sudarytos galimybės gauti išskalbtus bei išdžiovintus drabužius. Atsakovo atstovas akcentavo, kad naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakinga už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems teikiama paslauga, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad nebuvo sudarytos sąlygos skalbti viršutinių drabužių, neturi jokio teisinio pagrindo.
29. Nurodė, kad Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisė naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Vanduo į Šiaulių TI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinkle, todėl Šiaulių TI negali daryti įtakos karšto vandens tiekimui, todėl sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakinga. Pareiškėjas šios savo skundo dalies neindividualizuoja, nenurodo, kada, anot jo, jis dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į dušą. Pažymėjo, kad pareiškėjas jo kalinimo metu Šiaulių TI administracijai nepateikė jokių skundų dėl netinkamos vandens temperatūros.
30. Nurodė, kad pareiškėjas skundžiasi, jog nebuvo sudaryta galimybė praustis po socialinės reabilitacijos užsiėmimų. Nors patirtų nepatogumų pareiškėjas nedetalizuoja, o teisės aktai pareigos suteikti galimybę pasinaudoti dušu po užsiėmimų neįtvirtina, tačiau kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, ir tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Be to, aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti.
31. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas ir pareiškėjo kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
32. Atsakovo atstovas dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo nurodė, kad Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktai patvirtina, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtą valgiaraštį, maistas atitinka normas. Teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo maistą dalinti su specialiomis pirštinėmis. Pareiškėjas nepateikė detalaus maisto dalinimo apibūdinimo, nenurodė, ar dalinant maistą nebuvo naudojami specialūs įrankiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad maistą dalinant be specialių pirštinių buvo pažeidžiami higienos reikalavimai. Duomenų apie tai, kad būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė bei įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.
33. Dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis atsakovo atstovas nurodė, kad Nuo 2010 metų Šiaulių TI, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių TI atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nepateikė. Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiškėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Įstaiga negali būti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sąmoningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamosiose patalpose. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas nerūkančiųjų teisių į sveiką aplinką užtikrinimas, o ne rūkančiųjų interesai, pareiškėjo abstraktūs ir neįrodyti argumentai dėl rūkančiųjų laikymo su nerūkančiaisiais nelaikytini neturtinę žalą galėjusiomis sukelti aplinkybėmis. Pareiškėjo saugomos įstatymų teisės ir teisėti lūkesčiai, susiję su rūkymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių.
34. Atsakovo atstovas dėl pareiškėjo izoliavimo nurodė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis kamerose buvo laikomas atsižvelgiant į Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus nurodymus, tačiau teigia, kad jis nebuvo tinkamai izoliuotas vedant pas medikus, advokatą ir t.t. Iš Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. pažymos Nr. 60/09-13800 matyti, kad Saugumo valdymo skyriaus priežiūros jaunesniųjų specialistų pareigybės aprašyme nustatyta pareiga vedant suimtuosius (nuteistuosius) pasivaikščioti, pas Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus, advokatus, tyrėjus ir t. t., užtikrinti izoliavimo reikalavimus tarp vedamų ir kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Duomenų, jog šios funkcijos nevykdomos ar vykdomos netinkamai, įstaigoje nėra, pareiškėjas su skundais dėl netinkamo izoliavimo į įstaigos administraciją nesikreipė. Be to, tariamai netinkamo izoliavimo pareiškėjas nedetalizuoja, nenurodo, kada ir kaip konkrečiai buvo pažeistos minėtos teisės akto nuostatos, nenurodo, kokia žala dėl to jam konkrečiai kilo.
35. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas reiškia argumentus dėl, jo nuomone, netinkamai vykdomos sveikatos priežiūros – neskirtų tinkamų vaistų, tačiau šio aspekto vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Be to, ši pareiškėjo skundo dalis nėra pakankamai detalizuota, išsami, pareiškėjas iš esmės nenurodė nei laikotarpio, kada jam neskirti tinkami vaistai ir nebuvo užtikrintas gydymas, nei nurodė kitas konkrečias aplinkybes, reikšmingas skundo nagrinėjimui.
36. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su teise apsikirpti ir šių paslaugų suteikimu, nurodė, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu kreipėsi su prašymu apsikirpti, jo prašymai buvo tenkinti. Šiaulių TI plaukų kirpimo darbus atlieka ūkio aptarnavimo būrio nuteistasis. Darbuotojui, atliekančiam šias pareigas, keliami reikalavimai: turėti minimalių įgūdžių naudojant plaukų kirpimo mašinėlę bei kitus įrankius, reikalingus plaukų kirpimo darbams atlikti, bei sveikatos priežiūros tarnyboje būti pasitikrinusiam sveikatą ir įgijusiam higienos ir pirmosios pagalbos teikimo žinių (Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. pažyma Nr. 61/04-1040). Šiaulių TI šias pareigas užimantis asmuo atitinka minėtus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas skundžiasi, jog jam nuolat buvo įkerpama, nukrečiamas elektra, tačiau šių teiginių nedetalizuoja ir niekaip nepagrindžia. Pareiškėjas dėl sužalojimų kerpant į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė.
37. Atsakovo atstovas dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra akcentavęs, jei duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę yra niekuo neišsiskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, tokie sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai nulemti būtent netinkamų laikymo sąlygų tardymo izoliatoriuje. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, taigi, vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriuos pareiškėjas išdėstė savo skunde teismui, nesudaro pakankamo pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą.
38. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas nepateikė jokių pareigūnų kaltę pagrindžiančių dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galbūt siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.
II.
39. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 460 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 27 d. dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų.
40. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl jam Šiaulių TI kamerose tekusio per mažo ploto, nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 27 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 8, 37 ir 106, kuriose vienam asmeniui teko nuo 3,84 kv. m. iki 23,5 kv. m ploto. Teismas nurodė, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, baldų užimamas plotas neatimamas, tačiau būtina atsižvelgti į sanitarinio mazgo užimamą plotą. Įvertinęs Šiaulių TI 2014 m. balandžio 15 d. pažymą Nr. 60/09-13759, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas kameroje Nr. 37, kurios plotas yra 7,68 kv. m, buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, o sanitarinio mazgo plotas šioje kameroje yra 1,425 kv. m, teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto buvo pažeista 22 paras, kadangi pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto. Kitose kamerose pareiškėjo teisė į vienam asmeniui tenkantį minimalų plotą nebuvo pažeista.
41. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrinta pakankamai socialinių reabilitacijos programų, teismas nurodė, kad byloje pateiktoje Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. pažymoje Nr. 61/04965 nurodyta, jog Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, suimtieji gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku. Pažymoje nurodyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. sausio 10 d. buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįvardijo nei vienos programos, kurioje būtų norėjęs dalyvauti, tačiau tokia galimybė jam nebuvo užtikrinta, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių esamas programų skaičius buvo nepakankamas. Teismas šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimo nenustatė.
42. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su maitinimu Šiaulių TI ir maisto energetine verte, nurodė, kad Šiaulių TI valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba atliko maisto produktų atitikties higienos, laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimus, kurių metu nustatyti pažeidimai, nesusiję su patiekiamo maisto energetine verte, duoti nurodymai ir terminai nustatytiems pažeidimams pašalinti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Šiaulių TI neužtikrino teisės aktuose nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas taip pat nepateikė jokių neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamo maitinimo ar maisto dalinimo, įrodymų. Todėl šia apimtimi pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.
43. Teismas dėl pagalbos mygtukų Šiaulių TI nurodė, kad reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Jokie teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Teismas šiuo aspektu pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu nenustatė.
44. Pasisakydamas dėl pasivaikščiojimo trukmės bei pasivaikščiojimo kiemelių higienos sąlygų teismas nurodė, kad pareiškėjas neneigia, jog jis gavo teisę pasivaikščioti vieną valandą, tai atitinka Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo nuorodos į rekomendacinius siūlymus negali būti pagrindu priteisti neturtinę žalą. NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktuose pažeidimų neužfiksavo. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas.
45. Teismas dėl skundo teiginių, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu bei privatumo neužtikrinimo nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele iš visų keturių pusių. Remdamasis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinęs tai, kad sanitarinis mazgas atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele (nors iš visų keturių pusių), teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog Šiaulių TI kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl šiuo aspektu konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista visą jo buvo Šiaulių TI laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 27 d., iš viso 73 paras, nes pagal EŽTT praktiką gyvenamosios erdvės ir tualeto nepilnas atskyrimas neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo.
46. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl Šiaulių TI kamerose ventiliacijos, apšvietimo, temperatūros, pelėsio, grybelio, oro šalinimo sistemos nebuvimo, parazitų ir graužikų kamerose, teismas pažymėjo, kad patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina byloje esantys patikrinimo aktai ir Šiaulių TI direktoriaus patvirtintas dezinfekcijos planas 2018–2019 metams. Atsakovo atstovas neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Šiaulių TI negali būti atsakingas už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kameroje Nr. 37 apšvieta tinkama, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra; kameroje Nr. 8 pelėsio nėra ir galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta; kameroje Nr. 37 oro temperatūra neženkliai žemesnė nei nustato teisės aktai, tačiau ji neturėtų būti vertinama, kadangi matavimai atlikti prie atviro lango, oro drėgmė tinkama, pelėsio nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisės dėl netinkamos vėdinimo sistemos, pelėsio, apšvietimo, oro temperatūros nebuvo pažeistos.
47. Teismas taip pat nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo dėl galimybės skalbtis savo patalynę bei dėl to, kad Šiaulių TI neišduodavo švarios patalynės ir rankšluosčių. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems. Be to, naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Teismas sprendė, kad Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbti tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakinga už tai, jog dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems tiekiama paslauga.
48. Teismas dėl higienos priemonių išdavimo pareiškėjui, nurodė, kad atsakovo atstovo teigimu, higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos vadovaujantis teisės aktais, šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo Asmeninės sąskaitos Nr. 2201 išrašas, todėl sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.
49. Pareiškėjas skunde teigė, kad ne visada galėjo nusiprausti duše po šiltu vandeniu. Vertindamas šiuos pareiškėjo teiginius teismas nustatė, kad Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), ten tiekiamas šiltas vanduo. Atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI duše yra karštas vanduo, kuris tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Šiaulių TI negali daryti įtakos karšto vandens tiekimui, todėl sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakingas. Pareiškėjas šios skundo dalies neindividualizavo, nenurodė, kada dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į dušą. Be to, pareiškėjas jo kalinimo metu Šiaulių TI administracijai nepateikė jokių skundų dėl netinkamos vandens temperatūros, nesudarymo galimybės jam nusiprausti. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų.
50. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su jo laikymu kartu su rūkančiais, nurodė, kad Šiaulių TI atsiliepime į skundą teigė, jog nuo 2010 metų Šiaulių TI, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių TI atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Pareiškėjas jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis Šiaulių TI nėra pateikęs. Teismas sprendė, kad Šiaulių TI negali būti laikomas atsakingu, jei laikomi asmenys sąmoningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjo saugomos įstatymų teisės ir teisėti lūkesčiai, susiję su rūkymu, nebuvo pažeisti.
51. Teismas nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo ir dėl to, kad, pareiškėjo teigimu, jis buvęs valstybės tarnautojas, tačiau nebuvo tinkamai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų ir suimtųjų, kurie nebuvo valstybės tarnautojais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pripažįsta, jog jis kamerose buvo laikomas nepažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintų nurodymų, tačiau teigia, kad jis nebuvo tinkamai izoliuotas vedant jį pas gydytojus, advokatą ir t. t. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas pateikė teismui Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. pažymą Nr. 60/09-13800, iš kurios matyti, kad Saugumo valdymo skyriaus priežiūros jaunesniųjų specialistų pareigybės aprašyme nustatyta pareiga vedant suimtuosius (nuteistuosius) pasivaikščioti, pas Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus, advokatus, tyrėjus ir t. t., užtikrinti izoliavimo reikalavimus tarp vedamų ir kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Teismas nenustatė, kad šios funkcijos nevykdomos ar vykdomos netinkamai, be to, pareiškėjas su skundais dėl netinkamo izoliavimo į įstaigos administraciją nesikreipė. Tariamai netinkamo izoliavimo pareiškėjas nedetalizavo, nenurodė, kada ir kaip konkrečiai buvo pažeistos minėtos teisės akto nuostatos, be to, nenurodė, kokia žala dėl to jam konkrečiai kilo.
52. Teismas dėl sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjui netinkamo teikimo nurodė, kad įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, matyti, jog pareiškėjas skundžiasi tik dėl netinkamo medicininės pagalbos administravimo ir organizavimo, o ne dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.), tuo tarpu ginčai dėl žalos, patirtos dėl galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.
53. Teismas nurodė, kad Šiaulių TI Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. pažymoje Nr. 76/10-176 nurodyta, jog 2018 m. gruodžio 21 d. buvo gautas D. K. prašymas dėl medikamentų perdavimo iš laisvės. Pareiškėjas buvo informuotas, kad privalo Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojams pristatyti stacionaro išrašus apie nustatytas ir patvirtintas diagnozes bei gydymo rekomendacijas, tačiau minėtų dokumentų nepristatė. Nesant duomenų, kad buvo netinkamai teiktos sveikatos paslaugos, teismas sprendė, jog nėra jokių teisinių pagrindų vertinti, kad Šiaulių TI buvo netinkamai administruojama ir organizuojama medicininė pagalba.
54. Taip pat teismas išaiškino pareiškėjui, kad dėl sveikatos paslaugų netinkamo teikimo, jei pareiškėjas turi pretenzijų Šiaulių TI, jis turi kreiptis į bendrosios jurisdikcijos teismus, prieš tai pasinaudojus privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.
55. Teismas dėl kirpimo paslaugų pareiškėjui suteikimo nurodė, kad Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu žodinių pasiūlymų, prašymų bei skundų dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbo, apskaitos žurnalo įrašų, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 27 d., 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. vasario 20 d. kreipėsi su prašymais dėl apkirpimo. Byloje ginčo, kad pareiškėjas pagal jo prašymus buvo apkirptas, nėra. Atsakovo atstovas nurodė, kad kirpykla įrengta ir jos priežiūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ numatytais reikalavimais. Šiaulių TI plaukų kirpimo darbus atlieka ūkio aptarnavimo būrio nuteistasis, kuris atitinka reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentus vertino kaip nepagrįstus. Teismas dėl pareiškėjas skundo teiginių, jog jį kerpant nuolat buvo įkerpama, nukrečiamas elektra, pažymėjo, kad skunde pareiškėjas nedetalizuoja ir niekaip nepagrindžia minėtų teiginių, dėl sužalojimų kerpant pareiškėjas į medikus nesikreipė. Teismas šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimo nenustatė.
56. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Pažymėjo, kad nors pripažintina, jog ploto kameroje (22 paras) bei privatumo sanitariniame mazge (73 paras) trūkumas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo mastą bei intensyvumą, į tai, kad pareiškėjas kameroje buvo laikomas ne vienas, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 460 Eur neturtinei žalai atlyginti.
III.
57. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
58. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto kameroje bei privatumo neužtikrinimo. Teigia, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kuriame numatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymi, kad teisės aktai nenustato minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologijos, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma kameroje - 3,6 kv. m, - atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš kameros ploto turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas.
59. Atsakovo atstovas iš dalies sutinka, kad vienam asmeniui tenkantis plotas gali ir turi būti vertinamas ir pagal tarptautinę teisę, t. y., atsižvelgiant į sanitarinio mazgo užimamą plotą, tačiau visiškai nesutinka su teismo sprendimu išskaičiuojant sanitarinio mazgo plotą laikyti pažeidimu tai, kad asmeniui tenka mažiau nei 3,6 kv. m, kadangi šis skaičius aktualus tik vertinant nacionalinės teisės aspektu. Pažymi, kad EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui, jog nebūtų pažeidžiami Konvencijos reikalavimai. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat išaiškino minimalaus ploto apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį ir nurodė, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu tai, ar asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Taigi į sanitarinio mazgo plotą, skaičiuojant kameros plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas. Įvertinus tai, kad net iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui mažiausias tekęs plotas buvo daugiau nei 3 kv. m, todėl pažeidimas konstatuotas nepagrįstai.
60. Atsakovo atstovas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas. Teisės aktai nustato, kad nesant techniniu galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Taigi imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Sanitarinis mazgas kamerose atitvertas iš visų keturių pusių. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis yra žymiai didesnis nei 1,5 m, todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamera užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančiu juo, privatumą. LVAT praktikoje toks sanitarinio mazgo įrengimas yra pakankamas asmens privatumui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą.
61. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
62. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje Nr. 37, iš kameros ploto atėmė sanitarinio mazgo užimamą plotą, ir, remdamasis EŽTT praktika, nustatė pažeidimą. Taip pat pagrįstai nustatė privatumo pažeidimą, kadangi pagal EŽTT praktiką, sanitarinio mazgo įrengimas jį atskiriant 1,5 m aukščio sienele neužtikrina asmens privatumo ir yra smerktinas higienos požiūriu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai vadovaujasi minėta EŽTT praktika.
63. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
64. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. vasario 27 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
65. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Šiaulių TI ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais visą ginčo laikotarpį (73 paras), taip pat neužtikrino vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje Nr. 37 iš viso 22 paras, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 460 Eur neturtinei žalai atlyginti.
66. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas tenkintas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje iš bendro kameros ploto atėmė sanitarinio mazgo užimamą plotą, taip pat nepagrįstai nustatė privatumo pareiškėjo atžvilgiu pažeidimą, kadangi sanitarinis mazgas atitvertas nuo kameros ploto žymiai aukštesne nei 1,5 m aukščio sienele iš visų pusių, todėl juo besinaudojantis asmuo nėra matomas kitų kameroje esančių asmenų bei pareigūnų, taigi pareiškėjo privatumas Šiaulių TI nebuvo pažeistas.
67. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundų ribų.
68. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
69. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tik dėl privatumo ir ploto normos kamerose neužtikrinimo, kitų sprendime nustatytų faktinių aplinkybių ir teismo išvadų nekvestionuoja, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
70. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
71. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 8, 37 ir 106, kuriose vienam asmeniui teko nuo 3,84 kv. m iki 23,5 kv. m ploto. Pareiškėjas kameroje Nr. 37, kurios plotas yra 7,68 kv. m, buvo laikomas su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui teko 3,84 kv. m ploto. Atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, kuris yra 1,425 kv. m, vienam asmeniui teko 3,13 kv. m ploto.
72. Vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimas Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas. Spręsdamas, ar buvo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, teismas taip pat turėtų atsižvelgti į tai, jog baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Taigi tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sanitarinio mazgo užimamas plotas išskaičiuojamas iš bendro kameros ploto tik sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, t. y. sprendžiant, ar vienam asmeniui kameroje teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, išskyrus atvejus, kai nacionaliniuose teisės aktuose yra aiškiai nurodyta kitaip; į baldų ir įrenginių užimamą kameros plotą atsižvelgiama tik sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas jau buvo konstatuotas ir yra vertinamas asmeniui realiai tekęs asmeninės erdvės plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4428-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, kt.).
73. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui kameroje Nr. 37 pagal nacionalinę teisę buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas (pareiškėjui teko 3,84 kv. m ploto), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Šiaulių TI neteisėtus veiksmus šiuo aspektu, kadangi, kaip minėta, tik sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, iš bendro kameros ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kadangi iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau nei 3 kv. m ploto. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai ir foto nuotraukos patvirtina, jog kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai reikšmingai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės.
74. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kitose kamerose, kurios ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, vienam asmeniui tenkanti ploto norma nebuvo pažeista, atsakovo atstovas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neginčija, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams minėtu aspektu ir papildomai jų nekartoja.
75. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, kiek tai susiję su pareiškėjo privatumo užtikrinimu, sutinka su atsakovo atstovo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių TI tinkamai užtikrino pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.
76. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sanitarinių mazgų įrengimas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos taip, jog naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, kuri yra žymiai aukštesnė nei 1,5 m, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų pusių, todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas pakankamai, kad užtikrintų pareiškėjo privatumą, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo Šiaulių TI neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
77. Kaip jau buvo minėta, atsakovo atstovas apeliaciniame skunde klausimų, susijusių su kitais pareiškėjo skunde nurodytais pažeidimais, kurie pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyti, nekelia ir nustatytų aplinkybių neginčija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams ir padarytoms išvadoms, papildomai jų nekartoja.
78. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo Šiaulių TI neteisėtus veiksmus dėl teisės aktuose nustatytos ploto normos ir privatumo pareiškėjui neužtikrinimo, todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjo skundas nurodytoje dalyje atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atmesti visiškai.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius