Administracinė byla Nr. A-1290-415/2019
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00192-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K., Č. B., uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos investicijų grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Lauktuvėms Jums“, uždarajai akcinei bendrovei „Rukatonas“, uždarajai akcinei bendrovei „Viregdus“, uždarajai akcinei bendrovei „Kentauras“, L. įmonei „Egzotika“, dėl administracinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas L. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 23S-34-(14.23.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. B.” (toliau – ir Sprendimas Nr. 23S-34-(14.23.3.)), kuriuo nuosavybės teisės D. B. į jai tenkančią buvusio savininko J. B. nekilnojamojo turto dalį, t. y. 0,9932 ha ploto žemės, atkurtos atlyginant pinigais (neindeksuota vertė – 2 956,00 Eur, indeksuota vertė – 4 7300,00 Eur); 2) panaikinti Nacionalinė žemės tarnybos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 23S-33-(14.23.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. B.” (toliau – ir Sprendimas Nr. 23S-33-(14.23.3.)), kuriuo nuosavybės teisės J. B. į jai tenkančią buvusio savininko J. B. nekilnojamojo turto dalį, t. y. 0,1449 ha ploto žemės, atkurtos atlyginant pinigais (neindeksuota vertė – 431,00 Eur, indeksuota vertė – 690,00 Eur); 3) įpareigoti atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ar kitą teismo nustatytą terminą suformuoti žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GeoVegas“ parengtus grąžinamos žemės sklypų Nr. 1 – Nr. 10 planus ar kitus panašius žemės sklypus ir pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos parengtą Grąžinamo natūra žemės sklypo schemą M1:500 – apie 0,0800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai atkurti nuosavybės teises yra nepagrįsti, kadangi ne visa buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdyta žemė, patenkanti į žemės sklypus Nr. 1 – Nr. 10, kurių planus parengė UAB „GeoVegas“, ir 0,0800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra užimta statiniais ir ne į visą buvusio savininko žemę visuomenė turi poreikį. Teigė, kad jis visą laiką siekė į Panevėžio mieste esančią buvusio savininko J. B. žemę nuosavybės teises atkurti natūra ir niekada nėra išreiškęs valios gauti piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę. Dėl šios priežasties Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo jokio pagrindo priimti Sprendimus Nr. 23S-34-(14.23.3.) ir Nr. 23S-33-(14.23.3.). Remdamasis Lietuvos Respublikos 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 34–37 punktais, tvirtino, kad įstatymai nenumato galimybės nepaisyti pretendentų valios ir nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti pinigais.
3. L. P. nurodė, kad jo prašymu UAB „GeoVegas“ parengė 10 žemės sklypų, patenkančių į buvusio žemės savininko J. B. valdytos žemės ribas, planus. Pareiškėjas tvirtino, kad šie sklypai ir 0,0800 ha ploto žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) gatvės yra laisvi ir neužstatyti.
4. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu, vertindamas Savivaldybės administracijos pateiktus duomenis, teigė, kad nė į vieną pareiškėjo nurodytą sklypą nėra išreikšta aiškaus ir konkretaus siekio paimti visuomenės poreikiams. Teigė, kad žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 5, Nr. 10 nėra realiai užstatyti statiniais, be to, abejotina, ar sklypai Nr. 3 ir Nr. 4 tikrai reikalingi ūkio subjektų veiklai. Nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių gyvenamųjų namų esančios teritorijos, į kurią patenka sklypai Nr. 6 – Nr. 9, žemės paskirtis nenustatyta, šių sklypų teritorijose tėra pieva, želdiniai. Tvirtino, kad nėra jokių kliūčių teritoriją prie (duomenys neskelbtini), suformuoti kaip natūra grąžinamą žemės sklypą.
5. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti.
6. Savivaldybės administracija, remdamasi nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis bei vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika, nurodė, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje siejama su realiu ir pagrįstu visuomenės poreikiu. Paaiškino, kad atsakant į L. P. 2017 m. balandžio 3 d. prašymą, pareiškėjui buvo parengtas 2017 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 19-1250(4.5.), kuriuo pranešta, jog prašoma sugrąžinti natūra teritorijos dalis yra žemė, priskiriama valstybės išperkamai ir piliečiams negrąžinama žemė. Tokią poziciją Savivaldybės administracija grindė tuo, kad pareiškėjo nurodytų sklypų teritorijos užimtos statiniais ir jiems eksploatuoti reikalingais žemės sklypais, o pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta žemės sklypams, skirtiems bendroms gyventojų reikmėms, žaliesiems plotams. Pareiškėjas 2017 m. birželio 1 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu suformuoti natūra grąžintiną sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, bei suformuoti žemės sklypus buvusio savininko valdytos žemės teritorijoje, patenkančioje į uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ (toliau – ir UAB „Panevėžio autobusų parkas“) nuomojamą žemę. Savivaldybės administracija 2017 m. birželio 21 d. raštu L. P. atsakė, kad šios žemės teritorijos priskiriamos valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamos. Teigė, kad nėra pagrindo formuoti grąžinimui natūra žemės sklypų Nr. 1 – Nr. 10 pagal UAB „GeoVegas“ parengtus planus, kadangi visi šie žemės sklypai, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsniu, priskiriami valstybės išperkamai žemei.
7. Atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Panevėžio skyrius (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) atsiliepime prašė L. P. skundą atmesti.
8. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teise valdytą 9,8255 ha ploto žemę, patenkančią į Panevėžio miesto teritoriją, atkurti nuosavybės teises pretendavo jo vaikai. Pretendentai, tarp jų – ir D. B. ir J. B., notarine tvarka susitarė, į kokias buvusio savininko valdytos žemės dalis bus atkuriamos nuosavybės teisės. Priėmus pareiškėjo skundžiamus Sprendimus Nr. 23S-34-(14.23.3.) ir Nr. 23S-33-(14.23.3.), nuosavybės teisių pretendentėms J. B. ir D. B. į joms priklausančias buvusio savininko turto dalis atkūrimo klausimas išspręstas visiškai. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad L. P. iki ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo pasinaudojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje suteikta teise už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, gauti lygiavertį miško plotą kaimo teritorijoje ir iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią ir pasirinkti nurodytą atlyginimo būdą. NŽT Panevėžio skyrius 2017 m. sausio 2 d. raštu L. P. pranešė, kad už buvusio savininko žemę, į kurią nuosavybės teisės pretendentėms D. B. ir J. B. dar neatkurtos, jis turi teisę gauti lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą kaimo vietovėje. Tokio turinio prašymo iš L. P. nebuvo gauta.
9. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad priimant ginčijamus Sprendimus Nr. 23S-34-(14.23.3.) ir Nr. 23S-33-(14.23.3.), buvo vadovaujamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią, piliečiai savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo ir jo pakeitimo turėjo teisę pareikšti raštu iki 2003 m. balandžio 1 d. Nurodytas terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas, todėl pareiškimai, paduoti po šio termino, jokių teisinių pasekmių nesukuria.
10. Paaiškino, kad L. P. buvo pakviestas atvykti į 2017 m. gegužės 8 d. vyksiantį sprendimų priėmimą, 2017 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą atidėti iki Panevėžio miesto savivaldybė išspręs jo prašymą dėl žemės grąžinimo natūra, kadangi pareiškėjas siekia nuosavybės teises atkurti lygiaverčiais sklypais ir natūra. Savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 9 d. raštu pranešė pareiškėjui, kad žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama. NŽT Panevėžio skyrius pažymėjo, kad valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodika (toliau – ir Metodika). Metodika ir kiti teisės aktai nenumato, jog už valstybės išperkamą žemę turi būti atlyginama pagal rinkos kainą. Paaiškino, jog apskaičiuojant valstybės išperkamos žemės vertę, buvo atsižvelgta į 1938 m. Panevėžio miesto mokesčiais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo duomenis, pagal kuriuos, buvęs savininkas J. B. valdė II, III ir IV rūšies žemes, bei pataisos koeficientą 6 ir indeksavimo koeficientą 1,6. Tvirtino, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama ginčijamus Sprendimus, veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vyko teisės aktų nustatyta tvarka, Sprendimai neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimus atkurti nuosavybės teises natūra į Panevėžio mieste esančią žemę gali priimti tik tuo atveju, jeigu Savivaldybės administracija pateikia duomenis apie tam tikslui suformuotus ir patvirtintus žemės sklypų planus.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atsiliepime prašė L. P. skundą atmesti. Nurodė, kad Savivaldybės administracija neturi pagrindo pagal UAB „GeoVegas“ parengtą planą formuoti žemės sklypo Nr. 10, kadangi šis sklypas patenka į komercinės paskirties objektų žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui yra parengtas ir Panevėžio miesto valdybos 2002 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 198v patvirtintas (duomenys neskelbtini) sklypų detalusis planas. Nacionaline žemės tarnyba pagal 2004 m. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N27/04-0066 žemės sklypą nuomoja UAB „Panevėžio autobusų parkas“.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. įmonė „Egzotika“ atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad L. P. norimas natūra susigrąžinti žemės sklypas Nr. 5 patenka į įmonės nuomojamą 1,410 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įmonė šį žemės sklypą nuomoja pagal 1996 m. balandžio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį iki 2046 m. balandžio 9 d, jis buvo išnuomotas pagal tuometinio Panevėžio apskrities valdytojo 1996 m. vasario 29 d. įsakymą Nr. 141ž prie trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių pastatų. Šiuo metu nurodytame žemės sklype stovi L. įmonei „Egzotika“ priklausantys penki statiniai, per sklypą yra nutiesti įvairūs inžinieriai tinklai: požeminė elektros tiekimo linija, požeminė šilumos ir karšto vandens tiekimo trasa, be to, teritorijos įrengta apšvietimo ir perimetrinės signalizacijos sistemos.
13. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Viregdus“, UAB „Kentauras“, D. K. ir Č. B. prašė L. P. skundą atmesti.
II.
14. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
15. Teismas nustatė, kad į buvusio savininko J. B., mirusio 1967 m. gruodžio 27 d., valdytą žemę, atkurti nuosavybės teises patenkančią iki 1995 m. birželio 1 d. Panevėžio miestui priskirtą teritoriją, pretendavo jo vaikai: J. B., D. B., A. G. P. ir V. S. B.. Buvęs savininkas J. B. nuosavybės teisėmis valdė bendro 9,8255 ha ploto žemės, šiuo metu esančios Panevėžio mieste.
16. Nuosavybės teises į buvusio savininko J. B. valdytą žemę atkuriantys pretendentai notarine tvarka 1997 m. spalio 31 d. patvirtintu susitarimu, reg. Nr. 6560, susitarė, kad į buvusio savininko J. B. 9,8255 ha ploto valdytą žemę, esančią Panevėžio mieste, nuosavybės teisės bus atkuriamos tokiomis dalimis: V. S. B. – į 2,457 ha, J. B. – į 2,4565 ha, D. B. – į 2,456 ha, A. G. P. – į 2,456 ha. Mirusiųjų J. B. (mirė 2006 m. gruodžio 4 d.) ir D. B. (mirė 2013 m. gruodžio 9 d.) įpėdinis pagal testamentus yra pareiškėjas L. P..
17. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisės J. B. į buvusio savininko J. B. valdytą žemę atkurtos taip: Panevėžio miesto valdybos 1992 m. rugpjūčio 17 d. potvarkiu Nr. 409v ir 1993 m. gruodžio 27 d. potvarkiu Nr. 814 perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0601 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 88409-975 už 1,1982 ha atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis); Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 110113-2171 perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo 0,1813 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,1000 ha ploto dalį; Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 23S-548-(14.23.3.) perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują lygiavertį 0,0551 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); D. B. – Panevėžio miesto valdybos 1993 m. gruodžio 27 d. potvarkiu Nr. 814v perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1187 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 88408-974 už 1,1686 ha atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis); Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 110112-2170 perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo 0,1813 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0813 ha ploto dalį; Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 110525-2303 grąžinant natūra 0,0106 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); Panevėžio apskrities viršininko 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 110482-2295 grąžinant natūra 0,0246 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 23S-547-(14.23.3.) perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują lygiavertį 0,0590 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); pretendentei parengta NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. kovo 30 d. išvada Nr. 23IP-184.
18. Teismas, pasisakydamas dėl buvusio savininko žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisių atkūrimo natūra, nurodė, jog ginčo teisiniams santykiams reguliuoti taikomi Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.
19. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog buvusio savininko J. B. valdyta žemė patenka į Panevėžio miestui iki 1995 m. priskirtą teritoriją.
20. Pažymėjo, kad sprendžiant, ar Savivaldybės administracija pagrįstai pareiškėjo nurodytus žemės sklypus priskyrė valstybės išperkamai žemei ir dėl to neatliko Tvarkoje jos kompetencijai priskirtų veiksmų, būtina nustatyti, ar yra visuomenės (jos dalies) interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti; ar šie interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir ar šių interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu ginčo žemės sklypai būtų grąžinti natūra.
21. Teismas nustatė, kad L. P. nurodytų žemės sklypas Nr. 1, esantis šalia (duomenys neskelbtini), ir Nr. 2, esantis šalia (duomenys neskelbtini) tako, patenka į Panevėžio miesto teritoriją, kuri Panevėžio miesto želdynų tvarkymo specialiuoju planu suplanuota kaip (duomenys neskelbtini) gatvės parkas. Nurodytas specialusis planas patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 1-241 „Dėl Panevėžio miesto želdynų tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“, viešai skelbiamais duomenimis, jis 2014 m. rugsėjo 1 d. nustatyta tvarka įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, registracijos Nr. T00072986. Pagal Panevėžio miesto želdynų tvarkymo specialiojo plano sprendinius, (duomenys neskelbtini) gatvės parkas formuojamas palei (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri yra viena iš pagrindinių miesto gatvių; šio parko, kaip apsauginių gatvės želdinių želdyno, paskirtis yra atlikti apsauginę funkciją nuo gatvės triukšmo ir taršos. (duomenys neskelbtini) gatvės parke numatyta palei (duomenys neskelbtini) gatvę einantį pėsčiųjų taką rekonstruoti į dviejų juostą taką, skirtą dviratininkams ir pėstiesiems; įrengti pėsčiųjų takus, vedančius gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, link, rekonstruoti (išplatinti) vietinio įvažiavimo kelią į (duomenys neskelbtini) gatvę, ties (duomenys neskelbtini) gatve įrengti krepšinio aikštelę, pastatyti suolų. Pažymėjo, kad Panevėžio miesto želdynų tvarkymo specialusis planas yra norminis administracinis aktas, šio plano ar jo dalies, susijusios su (duomenys neskelbtini) gatvės parku, teisėtumas nustatyta tvarka nebuvo tiriamas.
22. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas), specialiojo teritorijų planavimo tikslas yra nustatyti tam tikroms veikloms reikalingų teritorijas ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones (2 straipsnio 15 ir 16 dalys). Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio, 14 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio 1 ir 2 dalies, 5 dalies nuostatomis bei atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes priėjo išvadą, kad Panevėžio miesto savivaldybė, veikdama vietos bendruomenės interesais ir vykdydama Želdynų įstatymo priskirtas funkcijas valdyti želdynų ir želdinių apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, želdinių veisimą bei Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka organizuoti želdynų sistemos ir atskirų jos dalių išskyrimo, atskirųjų želdynų ribų nustatymo, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir naudojimo privalomuosius reikalavimus nustatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimą, patvirtindama Panevėžio miesto želdynų tvarkymo specialųjį planą, įtvirtino aiškius ir konkrečius poreikius apibrėžtoje miesto teritorijoje suformuoti apsauginių gatvės želdinių želdynų sistemą ((duomenys neskelbtini) gatvės parką), atliekančią apsauginę funkciją nuo intensyvaus eismo gatvės triukšmo ir taršos ir užtikrinančią miesto gyventojams tinkamas sąlygas gyvenimui ir poilsiui.
23. Teismas konstatavo, kad Savivaldybės administracija, remdamasi galiojančiu Panevėžio miesto želdynų tvarkymo specialiuoju planu, buvusio žemės savininko J. B. valdytos žemės teritorijas, pareiškėjo apibrėžtas kaip žemės sklypas Nr. 1 ir Nr. 2, pagrįstai priskyrė Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytai valstybės išperkamai žemei.
24. Nustatė, kad pareiškėjo nurodytų žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 4 teritorijos patenka į 1,0740 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba; šiam sklypui nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas; visa jo teritorija yra užstatyta; žemės sklype stovi tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K., Č. B. ir UAB „Viregdus“ nuosavybės teise priklausantys statiniai: metalo cechas, 3 sandėliai, garažas, įrengti kiemo statiniai – kiemo aikštelė ir aptvėrimas; metalo cechą pagal nustatyta tvarka 2012 m. sausio 1 d. sudarytą panaudos sutartį naudoja UAB „Rukatonas“; žemės sklypą nustatyta tvarka nuo 2004 m. spalio 5 d. iki 2044 m. spalio 5 d. nuomoja UAB „Viregdus“, o nuo 2003 m. gegužės 6 d. iki 2043 m. gegužės 6 d. – UAB „Kentauras“. Be to, pareiškėjo nurodyto žemės sklypo Nr. 5 teritorija patenka į 1,4107 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro ir kitų dokumentų duomenimis, žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba; žemės sklypui nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas, visa jo teritorija yra užstatyta; žemės sklype stovi L. įmonei „Egzotika“ nuosavybės teise priklausantys statiniai: sandėlis, kompresorinė, elektros skydinė, kiemo statiniai (aikštelė, kiemo aptvėrimas), sandėlį pagal sudarytą nuomos sutartį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. nuomoja UAB „Kredora“; žemės sklypas nustatyta tvarka nuo 1996 m. balandžio 9 d. iki 2046 m. balandžio 9 d. nuomojamas L. įmonei „Egzotika“.
25. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytų žemės sklypų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 teritorijos patenka į nustatyta tvarka suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, kuriems atlikti kadastriniai matavimai, nustatytos naudojimo paskirtys ir būdai; žemės sklypai yra nuomojami pagal galiojančias nuomos sutartis; juose stovi įvairios paskirties statiniai, įskaitant ir apie pastatus esančias aikšteles, kuriuose veikiantys ūkio subjektai (uždarosios akcinės bendrovės „Viregdus“, „Rukatonas“, Kentauras“, Kredora“, L. įmonė „Egzotika“) naudoja savo vystomoje ūkinėje veikloje. Teritorijoms, į kurias patenka pareiškėjo pageidaujami suformuoti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra, detalieji planai neparengti.
26. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymo, priėjo išvadą, kad Savivaldybės administracija buvusio žemės savininko J. B. valdytos žemės teritorijas, pareiškėjo apibrėžtas kaip žemės sklypai Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, pagrįstai priskyrė Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai valstybės išperkamai žemei.
27. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodyto žemės sklypo Nr. 10 teritorija patenka į 7,1622 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro ir kitais duomenimis, šio žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba; žemės sklypui nustatytas komercinės paskirties objektų, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų naudojimo būdas; žemės sklypo 6,6121 ha dalis yra užstatyta, 0,4576 ha – užima keliais; žemės sklype stovi statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypui nustatyti servitutai, suteikiantys teises tiesti požemines, antžemines komunikacijas, jas aptarnauti ir naudoti, bei kelio servitutai; žemės sklypas dalimis pagal galiojančias sutartis nuomojamas uždarosioms akcinėms bendrovėms „Lauktuvės jums (iki 2083 m. rugpjūčio 11 d.), „Baltijos investicijų grupei“ (iki 2083 m. rugpjūčio 29 d.), „Panevėžio autobusų parkas“ (iki 2084 m. gegužės 31 d.) ir „Lidl Lietuva“ (iki 2084 m. gegužės 31 d.). UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atsiliepime nurodė, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys statiniai priklauso šiam trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2002 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 198v „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų tvirtinimo ir adresų suteikimo“ 2 punktu patvirtino (duomenys neskelbtini) sklypų detalųjį planą, kurio sprendiniai taikomi visam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Viešai skelbiamais Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis, nurodytas detalusis planas įregistruotas, registracijos Nr. T00045728.
28. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo nurodytų žemės sklypų Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 9 teritorijos yra išsidėsčiusios šalia gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini). Išvardinti žemės sklypai patenka į Panevėžio miesto teritoriją, kuri suplanuota Teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės) detaliuoju planu. Nurodytas detalusis planas patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-107. Viešai skelbiamais Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis, minėtas detalusis planas įregistruotas 2013 m. balandžio 12 d., registracijos Nr. T00048184. Pagal Teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės) detaliojo plano sprendinius, pareiškėjo nurodyti žemės sklypai Nr. 6 – Nr. 9 patenka į teritorijas, kurioms nustatytas atskirųjų želdynų ir rekreacinės paskirties želdynų teritorijų, gyvenamųjų daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių statybos teritorijų, inžinierinės infrastruktūros susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos teritorijų naudojimo būdai ir pobūdžiai. Savivaldybės administracija 2013 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 19-4.5.-782 pareiškėjui pranešė, kad galimybės grąžinti natūra buvusio savininko J. B. valdytą žemę, patenkančią į aukščiau nurodytu detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, nėra.
29. Taip pat nustatė, kad pareiškėjo nurodytas 0,0800 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje patenka į teritoriją, kuriai yra parengtas detalusis planas „Detalaus išplanavimo projektas (duomenys neskelbtini) prie namo (duomenys neskelbtini)“, kuris patvirtintas Panevėžio miesto valdybos 1995 m. balandžio 3 d. potvarkiu Nr. 229v. Minėtas detalusis planas nustatyta tvarka įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, suteiktas registracijos Nr. T00048788. Pagal nurodyto detaliojo plano sprendinius, teritorijoje yra suplanuoti du sklypai. Pradiniuose projektavimo duomenyse nurodyta, kad atlikus teritorijos padėties analizę, įvertinus inžinierines komunikacijas ir gretimų sklypų ribas, bei nustačius, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje nutiesta daug inžinierinių komunikacijų, detaliuoju planu grąžinimui buvo suprojektuotas vienas 0,0600 ha (6 arų) sklypas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodytas 0,0600 ha ploto žemės sklypas, pažymėtas raidėmis E, F, G, H, turintis nustatytą komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, Panevėžio miesto valdybos 1995 m. vasario 6 d. potvarkiu perduotas fizinio asmens nuosavybėn.
30. Savivaldybės administracija 2012 m. vasario 22 d. raštu Nr. 19-4.5.-422 „Dėl žemės grąžinimo natūra“ L. P. pranešė, kad teritorija, pareiškėjo apibrėžta kaip 0,0800 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagal detaliojo plano „Detalaus išplanavimo projektas (duomenys neskelbtini) prie namo (duomenys neskelbtini)“ sprendinius nebuvo suplanuota kaip grąžinimui skirtas žemės sklypas.
31. Teismas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, priėjo išvadą, jog Savivaldybės administracija pagrįstai nustatė, kad galiojančių (duomenys neskelbtini) sklypų detaliojo plano, Teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės) detaliojo plano, detaliojo plano „Detalaus išplanavimo projektas (duomenys neskelbtini) prie namo (duomenys neskelbtini)“ sprendiniais žemės teritorijoms, į kurias patenka L. P. nurodyti sklypai (duomenys neskelbtini) ir 0,0800 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje, visuomenės poreikiai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti, dėl ko ši buvusio savininko J. B. valdytą žemė pagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės neatkuriamos. Aukščiau nurodyti teritorijų detalieji planai nustatyta tvarka įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre, jie nenuginčyti, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.
32. Teismas konstatavo, kad visuomenės interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu pareiškėjo nurodyti žemės sklypai būtų grąžinti natūra, todėl Savivaldybės administracija turėjo pagrindą neatlikti Tvarkoje numatytų veiksmų, skirtų suprojektuoti pretendentėms J. B. ir D. B. natūra grąžintinus žemės sklypus, atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, tvirtinti žemės sklypų planus. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę Savivaldybės administraciją atlikti veiksmus atmetamas kaip nepagrįstas.
33. Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimo procedūros teismas pažymėjo, jog pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 23S-548-(14.23.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. B.“ 4-ąjį punktą, nurodytai pretendentei liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,1449 ha žemės, kurios vertė 431,00 Eur, o pagal 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 23S-547-(14.23.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. B.“ 4 punktą – šiai pretendentei liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,9932 ha žemės, kurios vertė 2956,00 Eur. Nuosavybės teisės į nurodytas buvusio savininko J. B. valdytos žemės dalis buvo atkurtos pareiškėjo skundžiamais Sprendimais Nr. 23S-33-(14.23.3.) ir Nr. 23S-34-(14.23.3.).
34. Nustatė, kad NŽT Panevėžio skyrius 2017 m. balandžio 20 d. raštu pareiškėją pakvietė atvykti į 2017 m. gegužės 8 d., 9 val. vyksiantį posėdį, kuriame turėjo būti priimami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. L. P. 2017 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą atidėti sprendimų priėmimą iki Savivaldybės administracija jo prašymu išspręs klausimą dėl žemės sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra. NŽT Panevėžio skyrius pareiškėjo prašymą patenkino ir 2017 m. gegužės 8 d. posėdyje nutarė klausimą dėl nuosavybės teisių pretendentėms J. B. ir D. B. atkūrimo atlyginimo pinigais priimti gavus iš Savivaldybės administracijos informaciją, jog buvusio savininko J. B. valdytos žemės ribose laisvos (neužstatytos) ir natūra grąžinamos žemės nėra. Tokią informaciją Savivaldybės administracija pateikė 2017 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 19-1250(4.5.) „Dėl žemės grąžinimo natūra“. Jame pareiškėjui ir NŽT Panevėžio skyriui buvo pranešta, kad žemės sklypai grąžinimui natūra pretendentėms J. B. ir D. B. nebus formuojami, nes L. P. prašyme nurodytos teritorijos priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skundžiami Sprendimai Nr. 23S-33-(14.23.3.) ir Nr. 23S-34-(14.23.3.) buvo priimti 2017 m. gegužės 18 d., t. y. gavus iš Savivaldybės administracijos informaciją ir vykdant NŽT Panevėžio skyriaus 2017 m. gegužės 8 d. posėdžio protokolinį sprendimą.
35. Teismas, atsižvelgdamas į teisminę praktiką, sprendė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, 2017 m. gegužės 12 d. gavusi Savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 9 d. raštą Nr. 19-1250(4.5.) „Dėl žemės grąžinimo natūra“ ir įvertinusi, kad jame Savivaldybės administracija jai suteiktos kompetencijos ribose priėmė sprendimą dėl konkrečios Panevėžio miesto žemės priskyrimo valstybės išperkamos žemės kategorijai, turėjo teisę priimti Sprendimus Nr. 23S-33-(14.23.3.) ir Nr. 23S-34-(14.23.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjant bylą, Nacionalinės žemės tarnybos padarytų procedūrinių taisyklių, taikomų priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pažeidimų nenustatyta.
36. Pasisakydamas dėl nuosavybės teisių į valstybės išperkamą žemę atkūrimo atlyginant pinigais, teismas pažymėjo, jog pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už valstybės išperkamą žemę atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio, reguliuojančio atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą klausimus, 1 dalyje nustatyta, kad už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat už nekilnojamąjį turtą, kuris iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams atlygina valstybė.
37. Nustatyta, kad pretendentės J. B. ir D. B. 2002 m. rugsėjo 24 d. tuometiniam Panevėžio žemėtvarkos skyriui buvo pateikusios prašymus atitinkamai buvusio savininko 1,1982 ha ir 1,116865 ha žemės grąžinti natūra. Panevėžio žemėtvarkos skyrius pretendentėms parengė išvadas „Dėl nuosavybės teisių į Panevėžio mieste turėtą žemę (mišką) atkūrimo piliečiui (-tei)“, kuriose nurodė, kad nuosavybės teisės natūra į aukščiau nurodytą žemę bus atkurtos Panevėžio miesto tarybai nustatyta tvarka patvirtinus grąžinamų natūra žemės sklypų planus; L. P. su šiomis išvadomis susipažino 2002 m. gruodžio 17 d. Pagal nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusį naujos redakcijos Atkūrimo įstatymą, atkuriantiems nuosavybės teises piliečiams buvo suteikta teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo; piliečiai prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. sausio 1 d.
38. Išanalizavęs bylos dokumentus, teismas priėjo išvadą, kad vykdant nuosavybės teisių į buvusio savininko J. B. valdytą žemę atkūrimo procedūras, valstybės įgalioti viešojo administravimo subjektai pareiškėjui suteikė informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo būdus į buvusio savininko valdytą žemę, priskiriamą valstybės išperkamai žemei ir dėl to negrąžinamą natūra. Tokią išvadą, teismo vertinimu, patvirtina Panevėžio žemėtvarkos skyriaus 2005 m. gegužės 23 d. raštas Nr. S01-353, Panevėžio apskrities viršininko administracijos raštas Nr. 20-1635-(1.38)-60, 2011 m. kovo 18 d. raštas Nr. 23SS-34.
39. Panevėžio žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 13 d. raštu Nr. 23SD-(14.23.104.)-573 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ pareiškėjui išaiškino, kad jis turi galimybę teisę pakeisti valią ir iki 2012 m. birželio 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir už Panevėžio mieste esančią žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, prašyti atlyginti pinigais. NŽT Panevėžio skyrius 2012 m. spalio 30 d. raštu Nr. 23SD-(14.23.104.)-4084 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ L. P. dar kartą išaiškino įstatymo Nr. XI-1650 nuostatas ir nurodė, jog pretendentei J. B. ir D. B. išvados dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nebus rengiamos. Analogišką išaiškinimą pareiškėjui 2013 m. sausio 31 d. raštu Nr. 1SS-(7.5.)-183 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pateikė ir Nacionalinė žemės tarnyba.
40. NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 23SD-(14.23.104.)-7444 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ L. P. pranešė, kad jis turi teisę iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir už buvusio savininko J. B. Panevėžio mieste valdytą žemę, priskiriamą valstybės išperkamai žemei, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško sklypu. L. P. 2015 m. vasario 27 d. ir 2015 m. kovo 23 d. prašymais pareiškė valią nuosavybės teises pretendentei J. B. į 0,8982 ha buvusio savininko J. B. žemės atkurti perduodant lygiavertį miško plotą, o už likusią dalį – atlyginti lygiaverčiu žemės sklypu natūra. NŽT Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2015 m. kovo 30 d. parengė pažymą Nr. 23IP-184 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, su kuria susipažinęs, L. P. 2015 m. kovo 30 d. pareiškė pageidavimą miško sklypą gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. NŽT Panevėžio skyrius 2017 m. sausio 2 d. raštu Nr. 23SD-17-(14.23.10.) „Dėl dokumentų perdavimo“ pareiškėjui išsiuntė dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. B. ir J. B. vardu, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 29 d. pavedimu (duomenys neskelbtini), išaiškino, kad jis, kaip šių pretendenčių įpėdinis, turi teisę per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos NŽT Panevėžio skyriui paduoti prašymą už visą buvusio savininko žemę, į kurią dar neatkurtos nuosavybės teisės, ar jos dalį gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio plotą kaimo vietovėje, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę.
41. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 3 d. NŽT Panevėžio skyriui pateikė prašymą, kuriame pareiškė, jog nesutinka, kad į likusią buvusio savininko valdytą žemę nuosavybės teisės būtų atkurtos atlyginant pinigais, kad jis sieks nuosavybes atkurti natūra ir kreipsis į Savivaldybės administraciją, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos suteikiant lygiaverčius sklypus. NŽT Panevėžio skyrius 2017 m. balandžio 20 d. raštu pareiškėjui pateikė informaciją apie priimtus sprendimus atkuriant nuosavybės teises pretendentėms J. B. ir D. B. bei nurodė, kad pretendentėms atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko žemę, joms Panevėžio mieste yra perduota po vieną naują lygiavertį žemės sklypą; pareiškėjas iki nustatytos datos prašymo į likusią buvusio savininko žemę nuosavybės teises atkurti suteikiant lygiavertį turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio plotą kaimo vietovėje nepareiškė, todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais.
42. Teismas vertino, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama Sprendimus Nr. 23S-33-(14.23.3.) ir Nr. 23S-34-(14.23.3.), taisyklių, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimamo administracinio sprendimo pagrįstumą, nepažeidė, t. y. pareiškėjui buvo išaiškinta, kokiu būdu bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko valdytą žemę, priskirtą valstybės iš piliečių išperkamo turto kategorijai; nurodytos tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą nulėmusios priežastys ir teisės aktai; pasiūlyta teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti teisės aktais nustatytą kitą nuosavybės teisių būdą.
43. Be to, sprendžiant dėl L. P. skundžiamų Sprendimų Nr. 23S-33-(14.23.3.) ir Nr. 23S-34-(14.23.3.) teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuosavybės teisių atkūrimo klausimais suformuotą jurisprudenciją. Teismas, vertindamas Sprendimuose Nr. 23S-33-(14.23.3.) ir Nr. 23S-34-(14.23.3.) nurodyto atlyginimo piniginių lėšų sumas, atsižvelgia į tai, jog pareiškėjas neteikė argumentų ir juos pagrindžiančių nustatytų įrodymų, kad šios sumos apskaičiuotos neteisingai. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad piniginių lėšų sumos apskaičiuotos vadovaujantis Metodika, įvertinus buvusio savininko J. B. turėtos žemės rūšis, pritaikius pataisos koeficientą (Panevėžio mieste – 6) ir indeksavimo koeficientą 1,6; teisės aktai nenustato reikalavimo už valstybės išperkamą žemę atlyginti rinkos kaina; Metodikos 4 punkte nustatyta aiški tvarka, kaip apskaičiuojama valstybės išperkamos (pinigais) žemės, miško sklypo vertė.
44. Įvertinus NŽT Panevėžio skyriaus pateiktus duomenis ir atsižvelgus į Metodikoje įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą, aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti Sprendimuose Nr. 23S-33-(14.23.3.) ir Nr. 23S-34-(14.23.3.) nurodytomis buvusio savininko valdytos žemės dalių, į kurias nuosavybės teisės J. B. ir D. B. atkuriamos atlyginant pinigais, vertėmis, nenustatyta. Be to, sprendžiant dėl Metodikoje įtvirtintų nuostatų taikymo, atsižvelgiama į tai, jog Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 3 punktu patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 4 punkto (2002 m. spalio 21 d. redakcija) nuostata „valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: <...> 4.2 miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 6 000 Lt/ha“ neprieštaravo Konstitucijai, Atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. redakcija) 16 straipsnio 2 daliai.
45. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos priimti Sprendimai Nr. 23S-33-(14.23.3.) ir Nr. 23S-34-(14.23.3.) yra pagrįsti objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Dėl šios priežasties pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamus Sprendimus Nr. 23S-33-(14.23.3.) ir Nr. 23S-34-(14.23.3.) nėra.
46. Teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo materialinius reikalavimus, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
47. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ prašė priteisti iš L. P. 300 Eur turėtų atstovavimo išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 3 dalimi, teismas tenkino UAB „Panevėžio autobusų parkas“ prašymą.
III.
48. Pareiškėjas L. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
48.1. Panevėžio mieste 1 aras žemės kainuoja apie 2 000 – 3 000 Eur, tuo tarpu už daugiau kaip 1 ha negrąžintos žemės sklypo, valstybė siūlo sumokėti 1 121 Eur kompensaciją. Akivaizdu, kad atkuriant nuosavybės teises kitais būdais, ne natūra, pareiškėjui būtų padaryta didelė skriauda.
48.2. Teritorijų žymėjimas detaliajame plane, kaip infrastruktūros teritorija, neapibrėžia negalėjimo tokio žemės sklypo grąžinti piliečiui natūra. Žemės sklypai realiai neužstatyti statiniais, kuriuose yra privestos ar per juos einančios komunikacijos, nekliudo tokius žemės sklypus sugrąžinti (atkurti) nuosavybės teise asmenims pagal Atkūrimo įstatymą. Atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, tokia žemė išperkama, jeigu ji užimta naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų, tačiau ginčo žemės sklypuose nėra nei vieno infrastruktūros objekto, kuris užtikrintų krašto ar gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso.
48.3. Pareiškėjo pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas Nr. 1 patenka į Panevėžio miesto teritoriją, kuri yra prie (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 2, esantis šalia (duomenys neskelbtini) tako, patenka į Panevėžio miesto teritoriją, kuri Panevėžio miesto želdinių tvarkymo specialiuoju planu suplanuota kaip (duomenys neskelbtini) gatvės parkas. Žemės teritorijai suteiktas statusas nėra kliūtis grąžinti natūra prašomus žemės sklypus, nes grąžinamai žemei gali būti nustatyti apribojimai, kurie privalomi žemės savininkui. Nėra teisės akto, kuriuo būtų draudžiama turėti žemės sklypus, kuriems specialiuoju planu būtų nustatyti apribojimai. Pažymi, kad sklype nėra suprojektuoti pėsčiųjų takai, krepšinio aikštelės, suolai, kas patvirtina, kad nėra išreikšto visuomenės poreikio.
48.4. Žemės sklypai Nr. 3, ir Nr. 4, esantys (duomenys neskelbtini), kurių savininkė yra valstybė, išnuomoti kitiems asmenims. Šie sklypai realiai yra laisvi, neužstatyti, nenaudojami. Tai matyti iš pateiktų nuotraukų, todėl nėra kliūčių žemės sklypus suformuoti kaip atskirus sklypus ir grąžinti savininkui. Žemės nuomos sutartys liktų galioti ir naujam savininkui.
48.5. Žemės sklypo Nr. 5, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra valstybė. Žemės sklypo dalis yra laisva, neužstatyta, nenaudojama. Esantys apšvietimo įrenginiai nėra laikomi statiniais, o yra infrastruktūros dalis, todėl šis žemės sklypas gali būti grąžinamas.
48.6. Žemės sklypai Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 patenka į detaliaisiais planais suplanuotus žemės sklypus, tačiau žemės savininkė yra valstybė gali atlikti žemės sklypų pertvarkymo, perplanavimo darbus ir suformuoti naujus žemės sklypus, tam kad būtų suderinti buvusio žemės savininko ir pastatų savininkų interesai.
48.7. Žemės sklypo Nr. 10, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra valstybė. Žemės sklypas yra komercinės paskirties, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų paskirties. Žemės sklypas nėra užimtas statiniais. Pažymi, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“ išnuomotas žemės sklypas Nr. 10, tačiau teismo sprendimas nesukelia jam jokių teisių ir pareigų. Be to, teismas nepagrįstai trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisė bylinėjimosi išlaidas.
48.8. Žemės sklypai Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9 yra šalia gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini). Šis teritorija suformuota kaip laisva valstybinė žemė. Minimi žemės sklypai yra laisvi, neužstatyti, nėra jokio konkretaus visuomenės poreikio, nes tenkina tik dalies atskirų namų gyventojų poreikius.
48.9. Žemės sklypas 0,0800 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją, kuriai parengtas detalusis planas. Teritorijoje suplanuoti du žemės sklypai. Kitam asmeniui perduotas 0,0600 ha ploto žemės sklypas, todėl yra likęs 0,0200 ploto žemės sklypas, kuris gali būti grąžintas natūra. Pažymi, kad žemės sklypo perdavimas kitam asmeniui, pažeidė pareiškėjo teises, nes tuo metu nebuvo išspręstas nuosavybės teisių atkūrimas buvusiam savininkui klausimas. Šis sklypas nebuvo laisvas, nes į jį pretendavo pareiškėjas, todėl pažeidė pareiškėjo teises. Apie šio sklypo grąžinimą kitam asmeniui, pareiškėjas sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu.
48.10. Pareiškėjas teigia, kad nėra išreiškęs valios gauti piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę. Teigia, jog žemę norėjo gauti natūra. Todėl atsakovas negalėjo priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises pinigais.
48.11. Pažymi, kad Seimo kontrolierius konstatavo, jog Panevėžio miesto savivaldybė nepriimdama sprendimo atkurti nuosavybės teisių į jau suformuotą žemės sklypą, 0,0800 ha vilkina nuosavybės teisių atkūrimą. Pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nevertino ir dėl jo nepasisakė.
49. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Panevėžio skyriaus nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.
50. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai, įvertinęs visas byloje pateiktas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Mano, kad pareiškėjo teiginiai dėl priimtų NŽT Panevėžio skyriaus sprendimų, yra nepagrįsti, nes nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo vykdoma vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka. Apeliacinio skundo pareiškėjo subjektyvi nuomonė dėl prašomų ir siūlomų grąžinti žemės sklypų nepagrįsta, žemės sklypai suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas nesutinka, kad būtų pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi nėra atsakovo kaltės.
51. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.
52. Nurodo, jog pareiškėjas 2017 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją su prašymu atkurti nuosavybės teises, suteikiant lygiaverčius žemės sklypus turėtai žemei, o ne grąžinti natūra žemės. 2017 m. birželio 1 d. pareiškėjas pakartotinai pateikė prašymą, prašydamas atkurti žemės sklypus natūra. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teigimu, pareiškėjo nurodyta teritorija nėra laisva valstybinė žemė, kurioje galėtų būti teisės aktų nustatyta tvarka atkurta nuosavybė.
53. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą bei priteisti UAB „Panevėžio autobusų parkas“ 500 Eur atstovavimo išlaidų iš atsakovo.
54. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. įmonė „Egzotika“
prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, jog prašomas suformuoti žemės sklypas Nr. 5 prieštarauja Taisyklių nuostatoms. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 540 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
55. Pirmosios instancijos teismo sprendime nuosekliai nurodomas teisinis reglamentavimas, taikytinas atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.
56. Teisėjų kolegija, nekartodama visų šio teisinio reglamentavimo nuostatų, tik pažymi esminę teisinę taisyklę, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).
57. Šioje byloje esminės, ginčui išspręsti reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės yra vertinimai, ar pareiškėjo nurodyti žemės sklypai (visi, dalis iš jų) pagal įstatymą yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir dėl to nuosavybės teisės į žemę natūra negali būti atkuriamos.
58. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta:
1) pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų;
2) kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų;
3) žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai;
4) valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti;
5) gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams;
6) savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui;
7) įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė;
8) žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje;
59. Teisėjų kolegija šio teisinio reglamentavimo kontekste vertins, ar pagrįstos ir teisėtos yra pirmosios instancijos teismo išvados, kad visi pareiškėjo nurodyti sklypai priskirtini prie valstybės išperkamos žemės Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais pagrindais.
60. Dėl L. P. nurodytų žemės sklypo Nr. 1, esančio šalia (duomenys neskelbtini), ir Nr. 2, esančio šalia (duomenys neskelbtini) tako.
60.1. Byloje nustatyta, kad šie sklypai patenka į Panevėžio miesto teritoriją, kuri Panevėžio miesto želdynų tvarkymo specialiuoju planu suplanuota kaip (duomenys neskelbtini) gatvės parkas.
60.2. Specialusis planas patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 1-241 „Dėl Panevėžio miesto želdynų tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“, viešai skelbiamais duomenimis, jis 2014 m. rugsėjo 1 d. nustatyta tvarka įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, registracijos Nr. T00072986.
60.3. Pagal Panevėžio miesto želdynų tvarkymo specialiojo plano sprendinius, (duomenys neskelbtini) gatvės parkas formuojamas palei (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri yra viena iš pagrindinių miesto gatvių; šio parko, kaip apsauginių gatvės želdinių želdyno, paskirtis yra atlikti apsauginę funkciją nuo gatvės triukšmo ir taršos. (duomenys neskelbtini) gatvės parke numatyta palei (duomenys neskelbtini) gatvę einantį pėsčiųjų taką rekonstruoti į dviejų juostą taką, skirtą dviratininkams ir pėstiesiems; įrengti pėsčiųjų takus, vedančius gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, link, rekonstruoti (išplatinti) vietinio įvažiavimo kelią į (duomenys neskelbtini) gatvę, ties (duomenys neskelbtini) gatve įrengti krepšinio aikštelę, pastatyti suolų.
60.4. Panevėžio savivaldybės tarybos sprendimas, nurodytas Nutarties 60.2 punkte, ir specialiojo plano sprendiniai, nurodyti Nutarties 60.3 punkte, atitinka Nutarties 58 punkte numeriu 6 nurodytą teisinį pagrindą, taip pat ir numeriu 2 nurodytą teisinį pagrindą – teritorijos, aptarnaujančios gyventojus, dėl kurių tokie sklypai yra valstybės išperkami.
61. Dėl pareiškėjo nurodytų žemės sklypų Nr. 3 ir Nr. 4.
61.1. Sklypų teritorijos patenka į 1,0740 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 135). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba; šiam sklypui nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas; žemės sklype stovi tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K., Č. B. ir UAB „Viregdus“ nuosavybės teise priklausantys statiniai: metalo cechas, 3 sandėliai, garažas, įrengti kiemo statiniai – kiemo aikštelė ir aptvėrimas; metalo cechą pagal nustatyta tvarka 2012 m. sausio 1 d. sudarytą panaudos sutartį naudoja UAB „Rukatonas“; žemės sklypą nustatyta tvarka nuo 2004 m. spalio 5 d. iki 2044 m. spalio 5 d. nuomoja UAB „Viregdus“, o nuo 2003 m. gegužės 6 d. iki 2043 m. gegužės 6 d. – UAB „Kentauras“
(b. l. 112-115). Kad statiniais užstatyti pareiškėjo nurodyti žemės sklypai Nr. 3 ir Nr. 4, akivaizdžiai matyti iš jo paties teismui pateikto siūlomo suformuoti grąžinamos žemės sklypo plano (t. 1, b. l. 16). 61.2. Šie sklypai priskirtini valstybės išperkamai žemei Nutarties 58 punkte numeriu 1 nurodytu teisiniu pagrindu.
62. Dėl pareiškėjo nurodyto žemės sklypo Nr. 5.
62.1. Sklypas patenka į 1,4107 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 135). Nekilnojamojo turto registro ir kitų dokumentų duomenimis, žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba; žemės sklypui nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas.
62.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad žemės sklype stovi L. įmonei „Egzotika“ nuosavybės teise priklausantys statiniai: sandėlis, kompresorinė, elektros skydinė, kiemo statiniai (aikštelė, kiemo aptvėrimas), sandėlį pagal sudarytą nuomos sutartį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. nuomoja UAB „Kredora“; žemės sklypas nustatyta tvarka nuo 1996 m. balandžio 9 d. iki 2046 m. balandžio 9 d. nuomojamas L. įmonei „Egzotika“ (b. l. 110–111, 146, 147–153).
62.3. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime ir nenurodė, koks teisinis pagrindas pripažinti L. įmonei „Egzotika“ išnuomoto viso žemės sklypo, kaip valstybės išperkamos žemės, teisinį statusą, tačiau iš sprendime nurodomų argumentų spręstina, kad tai Nutarties 58 punkte numeriu 1 nurodytas teisinis pagrindas.
62.4. Šiuo pagrindu valstybės išperkama žeme pripažįstama žemė, reikalinga pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti.
62.5. Iš byloje esančių planų (t. 1., b. l. 14, 16, 135), kurių duomenis teisėjų kolegija vizualiai įvertino viešai prieinamomis priemonėmis į Google paieškos sistemą įvedus aktualų adresą (žr. https://www.google.lt/maps/search/panev%C4%97%C5%BEys,+basanavi%C4%8Diaus+69b/@55.7137058,24.374893,226a,35y,39.45t/data=!3m1!1e3), yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nurodoma šio sklypo dalis negali būti vertinama, kaip žemė, reikalinga pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti.
62.6. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad žemės nuomos sutartis neatima iš asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, teisės į tokią žemę, jei ji nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės Nutarties 58 punkte nurodytais pagrindais. Siekiant interesų pusiausvyros, yra galimas valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas sumažinant išnuomoto sklypo plotą tokia dalimi, kiek yra pagrindas pripažinti, kad žemė nepriskirtina prie tokios, kuriai taikytinos Nutarties 58 punkte numeriu 1 nurodytos įstatymo nuostatos, ir suformuojant natūra nuosavybėn grąžintiną žemės sklypą.
62.7. Tai, kad žemės sklypui nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas, taip pat nėra pagrindas paneigti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę natūra.
62.8. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje remiamasi LVAT formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika panašaus pobūdžio bylose, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad minimose LVAT nutartyse: 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1140-492/2017 ir 2017 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2017, pateikiamas teisės aiškinimas ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) kontekste sutampa su faktine fabula nagrinėjamoje byloje, nes šiuo atveju ne tik nėra patvirtinto detaliojo plano, bet ir neįrodytas konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Toks poreikis gali būti grindžiamas miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų sprendiniais, tačiau tokių ar kitų, visuomenės poreikį pagrindžiančių argumentų pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodoma.
62.9. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo nurodytas žemės sklypas Nr. 5. pripažintas, kaip valstybės išperkama žemė, yra nepagrįstas ir naikintinas, o ši bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
62.10. Nagrinėdamas šią bylos dalį iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar pareiškėjo nurodoma žemės sklypo dalis gali būti suformuota kaip atskiras sklypas, įvertinti atsakovų ir šio sklypo naudotojų argumentus Nutarties 62 punkte paminėtų motyvų kontekste ir padaryti išvadas, ar gintinos pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo natūra.
63. Dėl pareiškėjo nurodyto žemės sklypo Nr.10.
63.1. Ši teritorija patenka į 7,1622 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 135).
63.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad iš Nekilnojamojo turto registro ir kitų duomenų nustatyta, kad šio žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba; žemės sklypui nustatytas komercinės paskirties objektų, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų naudojimo būdas; žemės sklypo 6,6121 ha dalis yra užstatyta, 0,4576 ha – užimta keliais; žemės sklype stovi statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (reg. Nr. 35/44451); žemės sklypui nustatyti servitutai, suteikiantys teises tiesti požemines, antžemines komunikacijas, jas aptarnauti ir naudoti, bei kelio servitutai; žemės sklypas dalimis pagal galiojančias sutartis nuomojamas uždarosioms akcinėms bendrovėms „Lauktuvės jums (iki 2083 m. rugpjūčio 11 d.), „Baltijos investicijų grupei“ (iki 2083 m. rugpjūčio 29 d.), „Panevėžio autobusų parkas“ (iki 2084 m. gegužės 31 d.) ir „Lidl Lietuva“ (iki 2084 m. gegužės 31 d.) (b. l. 107-109). UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atsiliepime nurodė, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys statiniai priklauso šiam trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise (b. l. 124). Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2002 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 198v „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų tvirtinimo ir adresų suteikimo“ 2 punktu patvirtino (duomenys neskelbtini) sklypų detalųjį planą, kurio sprendiniai taikomi visam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69). Viešai skelbiamais Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis, nurodytas detalusis planas įregistruotas, registracijos Nr. 00045728.
63.3. Išdėstęs paminėtus faktus, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip ši situacija vertintina teisės taikymo aspektu ir kokių detaliojo plano sprendinių pagrindu pripažintina, kad pareiškėjo nurodomas sklypas yra valstybės išperkama žeme vadovaujantis Nutarties 58 punkte nurodytais teisiniais pagrindais.
63.4. Teisėjų kolegija neturi galimybių pati įvertinti visų bylai (šiai jos daliai) išspręsti reikšmingų aplinkybių, nes pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl konkrečių detaliojo plano sprendinių, lemiančių žemės išpirkimą – išreiškiančių konkretų visuomenės poreikį, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir byla dėl šios reikalavimų dalies gražinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
64. Dėl pareiškėjo nurodytų žemės sklypų Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 9.
64.1. Teritorijos yra išsidėsčiusios šalia gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 135). Šie žemės sklypai patenka į Panevėžio miesto teritoriją, kuri suplanuota Teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės) detaliuoju planu (b. l. 135), patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-107 (b. l. 65-68). Viešai skelbiamais Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis, detalusis planas įregistruotas 2013 m. balandžio 12 d., registracijos Nr. T00048184.
64.2. Pagal Teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės) detaliojo plano sprendinius, pareiškėjo nurodyti žemės sklypai patenka į teritorijas, kurioms nustatytas atskirųjų želdynų ir rekreacinės paskirties želdynų teritorijų, gyvenamųjų daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių statybos teritorijų, inžinierinės infrastruktūros susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos teritorijų naudojimo būdai ir pobūdžiai (b. l. 66).
64.3. Vertinant, ar ši žemė yra priskiriama prie valstybės išperkamos žemės taikant Nutarties 58 punkte nurodytus teisinius pagrindus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemė yra valstybės išperkama remiantis teisiniais pagrindais, Nutarties 58 punkte pažymėtais 2 ir 6 numeriais, todėl ši pareiškėjo reikalavimų dalis pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmesta.
65. Dėl pareiškėjo nurodyto 0,0800 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje.
65.1. Šis sklypas patenka į teritoriją, kuriai yra parengtas detalusis planas „Detalaus išplanavimo projektas (duomenys neskelbtini) prie namo (duomenys neskelbtini)“, patvirtintas Panevėžio miesto valdybos 1995 m. balandžio 3 d. potvarkiu Nr. 229v (b. l. 76-82). Detalusis planas nustatyta tvarka įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, suteiktas registracijos Nr. T00048788 (b. l. 75).
65.2. Pagal detaliojo plano sprendinius, teritorijoje yra suplanuoti du sklypai (b. l. 82). Pradiniuose projektavimo duomenyse nurodyta, kad atlikus teritorijos padėties analizę, įvertinus inžinierines komunikacijas ir gretimų sklypų ribas, bei nustačius, jog palei (duomenys neskelbtini) gatvę praeina daug inžinierinių komunikacijų, detaliuoju planu grąžinimui buvo suprojektuotas vienas 0,0600 ha (6 arų) sklypas (b. l. 78).
65.3. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šis 0,0600 ha ploto žemės sklypas, pažymėtas raidėmis E, F, G, H, turintis nustatytą komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, Panevėžio miesto valdybos 1995 m. vasario 6 d. potvarkiu perduotas fizinio asmens nuosavybėn (b. l. 156).
65.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teritorijoje yra suplanuoti du sklypai. Vienas jau yra privati nuosavybė. Kokie detaliojo plano sprendiniai patvirtina, kad į antrąjį žemės sklypą negali būti atkurta nuosavybės teisė, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Tai, kad pradiniuose projektavimo duomenyse nurodyta, kad atlikus teritorijos padėties analizę, įvertinus inžinierines komunikacijas ir gretimų sklypų ribas, bei nustačius, jog palei (duomenys neskelbtini) gatvę praeina daug inžinierinių komunikacijų, niekaip neįrodo, kad į pareiškėjo nurodomą žemės sklypą negali būti atkurtos nuosavybės teisės. Pažymėtina, kad Pradiniuose projektavimo duomenyse nurodytas architektūrinis-planinis sprendinys, kuris patvirtina statybų perspektyvą. Tai, kad palei (duomenys neskelbtini) gatvę praeina daug inžinierinių komunikacijų, galimai, nebūtų suteikti leidimai statyboms antrame, pareiškėjo nurodomame, sklype. Tačiau tai, o juo labiau abstraktus argumentas, kad 0,0800 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje pagal detaliojo plano „Detalaus išplanavimo projektas (duomenys neskelbtini) prie namo (duomenys neskelbtini)“ sprendinius nebuvo suplanuotas kaip grąžinimui skirtas žemės sklypas, nėra teisinis pagrindas konstatuoti kurio nors iš Nutarties 58 punkte nurodytų valstybės išperkamos žemės teisinį statusą apibrėžiančių pagrindų egzistavimą.
65.5. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir byla dėl šio reikalavimo gražinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina konkretų visuomenės poreikį pageidaujamai grąžinti natūra žemei, kaip ir kiek pagrįstai jis išreikštas detaliajame plane, o jeigu toks poreikis detaliojo plano sprendiniuose nėra pagrįstas, būtų teisinis pagrindas konstatavimui, kad yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių į žemę mieste atkūrimą natūra.
65.6. Pagrindžiant Nutarties 65.5. punkte išdėstytus argumentus dėl nustatytinų aplinkybių iš naujo nagrinėjant bylą, būtina priminti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles. Detalusis planas, kurio būtinybę numato Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, yra viena iš sąlygų laikyti žemę valstybės išperkama, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis konkrečiam žemės sklypui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A7-276/2004; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-305/2008; 2010 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-598/2010; 2014 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1183/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-63-2003 yra apibūdinta detaliojo plano reikšmė nuosavybės teisių atkūrimo procese, nurodant, kad šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris yra susijęs su teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada yra susiję su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija). Taigi, sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-305/2010).
66. Tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Panevėžio autobusų parkas“ ir L. įmonė „Egzotika“ pateikė prašymus priteisti iš pareiškėjo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šie prašymai tokioje bylos stadijoje, kai su nurodytais trečiaisiais suinteresuotais asmenimis sietini reikalavimai perduoti nagrinėti iš naujo, nesprendžiami. Dėl prašymų teismas pasisakys ginčą išsprendus teismo sprendimu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo L. P. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl siūlomų formuoti nuosavybės teisių į miesto žemę natūra atkūrimui žemės sklypų Nr. 5, Nr. 10 ir 0,0800 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), panaikinti ir bylą dėl šių reikalavimų dalies perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius