Civilinė byla Nr. e2-882-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00070-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valstija“ iškelta restruktūrizavimo byla.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslo valstija“ 2025 m. rugpjūčio 12 d. pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Verslo valstija“. Nurodė, kad UAB „Verslo valstija“ finansinė padėtis nuo pat bendrovės įkūrimo buvo gera, vykdoma veikla buvo pelninga, tačiau įmonė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais ir vėluoja atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovė, siekdama išvengti ilgalaikio nemokumo ir pagerinti finansinius veiklos rodiklius, vykdė ir tebevykdo priemones, skirtas veiklos pertvarkymui ir rezultatų pagerinimui, įgyvendino priemones, mažinančias sąnaudas, atnaujino ūkinės-komercinės veiklos modelį, ėmėsi kitų finansinius nuostolius mažinančių priemonių. 62 proc. visų kreditorių pritaria įmonės restruktūrizavimo procesui ir jam neprieštarauja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, be kita ko, iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Verslo valstija“ ir atsisakė iškelti bankroto bylą.

3.       Teismas nurodė, kad UAB „Verslo valstija“ susiduria su finansiniais sunkumais, nėra likviduojama dėl bankroto ir yra gyvybinga.

4.       Nustatė, kad UAB „Verslo valstija“ ūkinę-komercinę veiklą pradėjo vykdyti nuo 2012 m. gegužės 2 d., bendrovės įstatinis kapitalas yra 60 816 Eur, bendrovė priklauso 1 dalyviui (akcininkui, fiziniam asmeniui). Pagrindinė UAB „Verslo valstija“ veiklos sritis yra grūdinių kultūrų auginimas ir jų pardavimas. Bendrovė šia pagrindine veikla verčiasi jau 13 metų ir yra įgijusi didelę patirtį, klientų, partnerių ir užsakovų pasitikėjimą bei rinkoje yra žinoma kaip bendrovė, auginanti ir realizuojanti kokybiškas grūdines kultūras. Įmonės vykdoma veikla yra paklausi rinkoje, bendrovė turi nuolatinių ir patikimų užsakovų bei partnerių. Pasaulinės ūkininkystės tendencijos rodo didėjančią grūdinių kultūrų paklausą. Bendrovė gauna pajamų kiekvienų einamųjų metų antroje pusėje, realizavus pasėlius, taip pat gauna išmokas už pasėlius. Dėl nesubalansuotų pajamų ir išlaidų srautų bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Finansiniai sunkumai gali būti įveikti dalimis, vykdant restruktūrizavimo planą.

5.       Teismas nurodė, kad pareiškėja įvardija šias finansinių sunkumų priežastis: 2023 metais paskelbtą ekstremalią situaciją dėl labai smarkios audros, kurios metu nukentėjo pasėliai; išaugusias energijos kainas ir pabrangusias trąšas (nuo 300 Eur iki 1 000 Eur už toną) prasidėjus karui Ukrainos Respublikoje; rinkos perpildymą pigiais grūdais iš Ukrainos. Sumažėjus apyvartinėms lėšoms, bendrovė turėjo sunkumų atsiskaityti su visais savo kreditoriais bei tinkamai ir laiku vykdyti einamuosius mokėjimus ir įmokas. Esant šiems sunkumams, dalis kreditorių inicijavo (ne)teisminius skolų išieškojimo procesus. Tai sutrikdė bendrovės verslo plėtrą ir galimybes tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams.

6.       Restruktūrizavimo plano projekte nustatyta, kad UAB „Verslo valstija“, siekdama išvengti ilgalaikio nemokumo ir pagerinti bendrovės finansinius veiklos rodiklius, vykdė ir tebevykdo įvairias priemones. 2025 metais UAB „Verslo valstija“ valdymo organas buvo pakeistas, siekiant suvaldyti finansinius iššūkius, rasti dialogą su kreditoriais, išplėsti vykdomą ūkinę-komercinę veiklą, išvengti bankroto ir atkurti pelningo ir sėkmingo verslo vykdymą. 2025 metais bendrovė vykdomoje veikloje (žemės ūkio) atsisakė nuostolingų kultūrų ir kultūrų, kurios yra jautrios aplinkos sąlygoms. Bendrovė pradėjo orientuotis vien į pelną duodančias ir mažiausiai priežiūros reikalaujančias grūdines kultūras – kviečiai, miežiai. Bendrovė ėmėsi iniciatyvos ieškoti grūdinių kultūrų eksporto rinkų, kurios leistų parduoti produkciją už didesnę kainą, nei yra siūloma vietinėje rinkoje. Bendrovė ėmėsi iniciatyvos ieškoti trąšų pardavėjų užsienio valstybėse, kurie pasiūlytų trąšas už mažesnę kainą nei yra siūloma vietinėje rinkoje. Bendrovė pradėjo vystyti naują verslo kryptį (išplėtė paslaugų spektrą) ir su partneriais sudarė sutartis dėl birių krovinių pervežimo paslaugų teikimo ir darbuotojų nuomos. Bendrovė atsisakė neefektyviai ir nenašiai dirbančių darbuotojų, atliko darbuotojų darbo užmokesčio dydžio bei atliekamų darbo funkcijų analizę ir identifikavo poreikį atsisakyti dalies pareigybių, funkcijas perskirstant tarp kitų pareigybių, atitikmenį įsigyjant rinkoje iš kitų tiekėjų arba sudarant terminuotas darbo sutartis grūdinių kultūrų nuėmimo metu (sezoninis darbas). Bendrovė su kreditoriais užmezgė dialogą, gavo didžiųjų kreditorių pritarimą restruktūrizavimui. Išvardintos priemonės, jų tikslai ir teisingi pasirinkimai bendrovei padės padidinti pajamas, sumažinti išlaidas, atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto. Taigi, šiuo metu bendrovė yra sumažinusi darbuotojų skaičių, suformavusi profesionalų kolektyvą, drastiškai sumažinusi išlaidas, ėmėsi naujų paslaugų teikimo ir esamos produkcijos auginimo efektyvinimo (naujų grūdinių kultūrų paieška, pigių trąšų paieška, produkcijos eksporto į naujas rinkas paieška), subalansavo bendrovės pajamas ir išlaidas, kurių pusiausvyra užtikrins pastovų ir didėjantį pelną.

7.       Plane nurodyta, kad tikėtina restruktūrizavimo proceso trukmė yra 4 metai. Bendrovė finansinėje atskaitomybėje apskaitytų įsiskolinimų dabar padengti negali, tačiau pradėjus restruktūrizavimo procesą, šie įsipareigojimai gali būti neabejotinai grąžinti per 4 metus. Per šį laikotarpį įmonė atkurtų ilgalaikį mokumą, galėtų grąžinti visas skolas kreditoriams. Restruktūrizavimo procesas inicijuojamas neįvertinus galimų kreditorių nuolaidų suteikimo bendrovei. Kreditoriams sutikus atsisakyti pagal JANĮ 94 straipsnio 3 dalį antru etapu tenkinamų reikalavimų dalies (priskaičiuotų palūkanų ir netesybų) ar reikalavimų tenkinimą atidėti vėlesniam nei restruktūrizavimo laikotarpiui, restruktūrizavimo planą būtų įmanoma įvykdyti ir su bendrovės kreditoriais atsiskaityti šiek tiek greičiau nei per planuojamą restruktūrizavimo laikotarpį. Be to, įmonė tartųsi su kreditoriais dėl nuolaidų pritaikymo ir atidėjimų bei delspinigių, palūkanų atsisakymo.

8.       Teismas, įvertinęs restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones gyvybingumui išsaugoti, sprendė, kad atsakovės veikla yra perspektyvi, gyvybinga, skaičiavimai realūs.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliantė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismo nurodyti teiginiai ir nurodytos veiklos keitimo priemonės yra abstrakčios, deklaratyvios, sunkiai pamatuojamos, neaiškūs konkretūs numatomi sugeneruoti pajamų srautai ir dydžiai, neaiškios sąnaudos bei neidentifikuoti pajamų šaltiniai ir sandoriai, leidžiantys pagrįstai tikėtis atitinkamų pajamų ir teigti, kad reikšmingos skolos kreditoriams bus padengtos. Plano projekte nurodytos priemonės vertintinos kaip nepagrįstos objektyviais efektyvumo ir realumo duomenimis, todėl nesudarančios prielaidų tikėtis iš esmės pagerinti įmonės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti įmonės gyvybingumą.

9.2.                      Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl VMI pateiktų argumentų. Ignoruotas faktas, kad atsakovė ilgą laiką yra skolinga kreditoriams reikšmingas sumas. Bendrovės įsiskolinimas vien VMI sudarė 164 514,60 Eur; bendrovė per laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki skundžiamos nutarties priėmimo ne tik nesumažino įsiskolinimo, tačiau jį dar padidino, įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 167 298,35 Eur.

9.3.                      VMI 2024 m. spalio 7 d. sprendimu su bendrove buvo nutraukta mokestinės paskolos sutartis dėl jos nevykdymo. Taip pat VMI buvo teismui pateikusi informaciją, kad ji yra nustačiusi neteisėtus bendrovės veiksmus, dėl kurių bendrovės atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 3 dalį (skolininko nesąžiningumas). Minėti faktai verčia abejoti bendrovės ketinimų ir planų nuoširdumu ir realiu, o ne deklaratyviu siekiu juos įgyvendinti.

9.4.                      Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga. Bendrovė jau ilgą laiką nevykdo mokestinių prievolių – priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d., tačiau jis nėra rezultatyvus.

10.       UAB „Verslo valstija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

10.1.                      VMI atskirajame skunde aiškiai nurodė, kad nėra susipažinusi su restruktūrizavimo plano projektu, tačiau vis tiek teikė atskirąjį skundą ir ginčijo restruktūrizavimo plano projekte nurodytas aplinkybes kaip deklaratyvias. Toks VMI procesinis elgesys traktuotinas kaip turintis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

10.2.                      Faktą, kad UAB „Verslo valstija“ pradėjo vystyti naują verslo kryptį, patvirtina byloje esančios sutartys ir su šiuo atsiliepimu teikiamos sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad naujai sudarytos sutartys faktiškai vykdomos, UAB „Verslo valstija“ gauna faktinių užsakymų pagal šias sutartis ir išrašo sąskaitas faktūras.

10.3.                      UAB „Verslo valstija“ atsisakė aplinkai jautrių grūdinių kultūrų ir pradėjo sėti mažiau priežiūros reikalaujančias ir pelną duodančias kultūras (tai patvirtina byloje esanti pasėlių deklaracija, iš kurios matyti, kad užsėta 31,88 ha žieminių kviečių, UAB „Verslo valstija“ atsisakė neefektyviai ir nenašiai dirbančių darbuotojų ir dabar samdys sezoninius darbuotojus derliaus nuėmimo metu (tai patvirtina vieši duomenys – 2024 m. liepos 19 d. UAB „Verslo valstija“ dirbo 13 darbuotojų, šiuo metu – 2; trūkstamas kiekis bus samdomas rudenį pagal terminuotas darbo sutartis. UAB „Verslo valstija“ šiuo metu ieško eksporto rinkų ir pigesnių trąšų tiekėjų, renka pasiūlymus, derasi su tiekėjais ir užsakovais dėl bendradarbiavimo sąlygų.

10.4.                      Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl visų kokybinių restruktūrizavimo ir bankroto bylos kėlimo kriterijų – finansinių sunkumų atsiradimo priežasčių, mokumo, gyvybingumo ir kt. Taigi teismas skundžiama nutartimi tinkamai atskleidė bylos esmę, įvertino JANĮ numatytus imperatyvus ir nepažeidė teismų praktikoje įtvirtintų kriterijų.

10.5.                      VMI reikalavimas sudaro vos 10 proc. visų finansinių reikalavimų sumos. Tuo tarpu daugiau kaip 62 proc. kreditorių suteikia UAB „Verslo valstija“ pagalbą ir palaiko UAB „Verslo valstija“ siekį inicijuoti restruktūrizavimo bylą. Taigi dauguma kreditorių UAB „Verslo valstija“ vertina kaip gyvybingą juridinį asmenį.

10.6.                      UAB „Verslo valstija“ vykdo sezoninę veiklą (pajamos gaunamos po grūdinių kultūrų nuėmimo ir jų realizavimo), todėl metų pabaigoje neuždirbus pakankamai pajamų, VMI priverstinis išieškojimas nebuvo sėkmingas, tačiau tai nereiškia, kad UAB „Verslo valstija“ yra negyvybingas juridinis asmuo. UAB „Verslo valstija“ augina naują produkciją, šį rudenį ją nuims ir realizuos, taip pat vykdo kitas finansinių sunkumų įveikimo priemones.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirųjų skundų ribų.

13.       Apeliacijos dalykas yra Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Verslo valstija“ ir šiai bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo

14.       JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sąvoką, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).

15.       Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, kad restruktūrizavimo tikslas yra padidinti galimą grąžą kreditoriams, užtikrinant geresnį rezultatą, negu skolininką likviduojant, ir išlaikant gyvybingą verslą, kaip priemonę išlaikyti darbo vietas darbuotojams ir rinką tiekėjams (UNCITRAL, Legislative Guide on Insolvency Law, 2005, p. 209). Nemokumo teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas taip, kad būtų užtikrinama su nemokumo problemomis susidūrusių gyvybingų įmonių apsauga, jų išlaikymas ir negyvybingų, neefektyvių įmonių operatyvus pašalinimas iš rinkos. Europos teisės instituto parengtoje apžvalgoje „Verslo gelbėjimas nemokumo teisėje“ (angl. „Rescue of Business in Insolvency Law“) pripažįstama, kad, kai skolininko verslas yra gyvybingas (angl. viable), verslo išgelbėjimas išlaiko gyvybingą ekonomikos struktūrą (įskaitant darbo vietas) (angl. Instrument of the European Law Institute, Rescue of Business in Insolvency Law, 2017).

16.       Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Visos šios sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi egzistuoti ir, bent vienos jų nesant, restruktūrizavimo byla negali būti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17.       Restruktūrizavimo procesas gali būti pradedamas tiek mokioms, tačiau finansinių sunkumų patiriančioms, tiek nemokioms bendrovėms. Pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus, yra įmonės gyvybingumas – būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 30 punktas).

18.       Doktrinoje pažymima, kad gyvybingumas yra ne tik teisinė, bet ir ekonominė sąvoka, kuri siejama su kompleksiniu juridinio asmens veiklos, padėties verslo rinkoje vertinimu. Gyvybingumas apibrėžiamas dviem aspektais – per finansinį gyvybingumą (angl. financial viability) ir ekonominį gyvybingumą (angl. economically viable) (Remigijus Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555–571). Finansinis gyvybingumas reiškia, kad bendrovė geba savo turtu padengti turimus finansinius įsipareigojimus (balanso testas). Laikoma, kad bendrovė patiria finansinių sunkumų, kai jos turto nepakanka finansiniams įsipareigojimams padengti, taip pat, kai bendrovė vis dar techniškai moki, tačiau susiduria su nemokumo tikimybe. Ekonominis gyvybingumas reiškia, kad skolininko veiklos tęsimas yra naudingesnis nei skolininko likvidavimas. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad ekonominiai sunkumai lemia ir finansines problemas, tačiau finansinių sunkumų patirianti bendrovė gali būti vertinama ir kaip ekonomiškai perspektyvi (Lydia Tsioli, „Viability assessment in corporate debt restructuring: Optimizing the filtration effect of the European directive on restructuring and insolvency“, Norton Journal of Bankruptcy Law and Practice (2021), Vol. 30 Nr. 5).

19.       Įstatyme nėra apibrėžtos gyvybingumo vertinimo sąlygos. Aplinkybę, kad skolininkas yra gyvybingas, galima įrodinėti visais leistinais įrodymais (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktas), tačiau pagrindinė su gyvybingumu susijusi informacija paprastai atsispindi restruktūrizavimo plano projekte, kuriame be kita ko turi būti nurodyta finansinių sunkumų priežastys ir mastas (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas), restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Pritartina doktrinoje dėstomai pozicijai, kad gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555–571).

20.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad pareiškėja UAB „Verslo valstija“ pateikė restruktūrizavimo plano projektą, kuriame išdėstyta visa reikšminga informacija, susijusi su įmonės finansiniais sunkumais ir būdais, kaip juos ketinama spręsti, pagrįsta įrodymais – iš pridedamų sutarčių ir sąskaitų matyti, kad bendrovė realiai vykdo naujai sudarytas sutartis, teikia krovimo, transporto paslaugas. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2023 m. iš pagrindinės veiklos įmonė gavo 328 648 Eur pajamų (1 t., b. l. 27), todėl restruktūrizavimo plano projekte numatyti planuojami pajamų srautai (nuo 80 000 Eur iki 210 000 Eur pajamų iš grūdinių kultūrų per metus) yra vertintini kaip realūs. Nors restruktūrizavimo plano projekte numatytos išlaidos kelia pagrįstų abejonių, kadangi šioje eilutėje turėtų atsispindėti darbo užmokesčio sąnaudos, darbuotojų nuomos ir žemės sklypų nuomos sąnaudos, atitinkamai, planuojamas gauti pelnas numatytas aiškiai per didelis, tačiau, nepaisant to, šie netikslumai gali būti ištaisyti restruktūrizavimo plano rengimo ir tvirtinimo metu.

21.       Restruktūrizavimo plano projekte numatyta patenkinti 100 proc. kreditorių finansinių reikalavimų, tuo tarpu bankroto proceso metu bendrovės turimo turto pakaktų šiek tiek daugiau nei pusei kreditorių finansinių reikalavimų padengti. Atskirajame skunde nenurodyta ir neįrodyta, kad bankroto procesas kreditoriams būtų naudingesnis nei restruktūrizavimas. Nors atskirajame skunde teisingai pažymima, kad dalis restruktūrizavimo procese numatytų finansinių sunkumų sprendimo priemonių – grūdinių kultūrų pakeitimas, naujų rinkų paieška, pigių trąšų paieška, naujų verslo modelių įdiegimas – yra sunkiai pamatuojamos, tačiau nėra pagrindo teigti, kad jos nėra realios, nėra įgyvendinamos ir (ar) nebus efektyvios. Kaip jau buvo minėta anksčiau, gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad įmonė veikia žemdirbystės srityje ir už parduodamą produkciją gauna pajamas, nėra duomenų, jog ateityje ši sritis bus nepaklausi ir (ar) nėra galimybių subalansuoti bendrovės išlaidų ir pajamų.

22.       Pritartina atskirajame skunde dėstomiems argumentams, kad mokesčių nemokėjimas gali indikuoti apie įmonės negyvybingumą. Tačiau nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nurodomas skolos padidėjimas nuo 164 514,60 Eur iki 167 298,35 Eur per 5 mėnesius negali būti laikomas esminiu ir užkertančiu kelią restruktūrizavimo procedūroms pradėti. Nors atskirajame skunde akcentuojama, kad UAB „Verslo valstija“ galimai yra nesąžininga ir VMI iniciatyva yra pradėtas ikiteisminis tyrimas BK 208 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau, pirma, tai pagrindžiantys įrodymai nėra pridėti ir apeliacinės instancijos teismas negali šių duomenų įvertinti restruktūrizavimo kontekste; antra, ikiteisminio tyrimo pradėjimas negali būti prilyginamas apkaltinamajam nuosprendžiui, todėl UAB „Verslo valstija“ a priori (iš anksto) negali būti laikoma nesąžininga.

23.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sistemiškai aiškinant JANĮ nuostatas dėl juridinių asmenų nemokumo bylos iškėlimo ir nemokumo proceso veiksmingumo tikslo, galima teigti, kad tais atvejais, kai teismui pateikiamas prašymas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tokie prašymai privalo būti nagrinėjami kartu. Tokiu būdu teismas, vertindamas pateiktus prašymus kartu, užtikrina veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei lygiateisiškumą. Be to, toks pareiškimų dėl nemokumo procesų inicijavimo vertinimas yra operatyvus, aiškus ir nuspėjamas nemokumo proceso dalyviams. Teismas, įvertinęs prašymus dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pateiktus duomenis ir šalių argumentus, gali nuspręsti, kokiu būdu (restruktūrizavimo ar bankroto) veiksmingiau būtų spręsti kilusias juridinio asmens nemokumo problemas. Taip pat toks pateiktų pareiškimų iškelti ir bankroto, ir restruktūrizavimo bylą nagrinėjimas kartu padeda išvengti tų pačių aplinkybių skirtingo vertinimo ir prieštaringų sprendimų priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020).

24.       Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo, kai teismui pateiktas prašymas dėl to paties juridinio asmens bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, visų pirma, turi spręsti, ar nėra restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų. Teismui nusprendus, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų nėra, jis turi spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020).

25.       Taigi atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindus, dar papildomai turėjo pasisakyti ir analizuoti VMI argumentus dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors bankroto ir restruktūrizavimo bylos buvo sujungtos ir galimai nebuvo perkelti visi procesiniai dokumentai į vieną bylą, tačiau VMI teikė rašytinius paaiškinimus į restruktūrizavimo bylą; nenustatyta, kad VMI būtų teikusi prašymą dėl prieigos prie restruktūrizavimo bylos ir šis prašymas nebūtų patenkintas. Taigi VMI, iš esmės pasirinkusi pasyvią proceso dalyvio poziciją, prisiėmė ir iš to kylančias pasekmes – ribotą prieigą prie dokumentų.

26.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau nėra nutraukusi veiklos. Atsakovė turi vykdytinų sutarčių ir iš savo tiesioginės veiklos planuoja gauti pelno. Be to, spręsdama finansines problemas, yra numačiusi ir kitų priemonių – turto pardavimą, veikimą naujose rinkose ir gamybos kaštų mažinimą. Atsakovė pagrindė, kad ūkinės komercinės veiklos vykdymas atneš didesnės naudos nei įmonės bankrotas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovė yra gyvybinga, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą ir iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Verslo valstija“.

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis