Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-07][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-13621-1101-2020].docx
Bylos nr.: e2-13621-1101/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Hidora“ 120182465 atsakovas
UAB "Dzūkijos vandenys" 149566841 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos

?

Civilinė byla Nr. e2-13621-1101/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08510-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 3.2.6.1.

img1 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.  

Vilnius

            Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,

sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui R. R.,

atsakovės atstovui advokatui Rolandui Tilindžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hidora“ dėl delspinigių priteisimo.

 

Teismas

nustatė:

1.                      ieškovė UAB ,,Dzūkijos vandenys“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Hidora“ 18 634,72 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.                      Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2019 m. sausio 24 d. šalys sudarė prikimo pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ne ilgiau kaip per 8 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos pristatyti ieškovei prekę – vakuuminį ekskavatorių. Šalys susitarė, kad už nustatytu terminu nepristatytą prekę, pardavėjas moka ieškovei 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo nepristatytos prekės kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Prekė ieškovei buvo pristatyta pažeidus terminus – 2019 m. lapkričio 26 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovei 2019 m. gruodžio 2 d. buvo išrašyta sąskaita 18 634,72 Eur dydžio sumai, kurios atsakovė iki šiol neapmokėjo. Prekės pirkimas buvo vykdomas ES lėšomis, sutarties termino pažeidimo pasekmės numatytos sutartyje, todėl atsakovė turėjo suprasti, kad už termino pažeidimą jai bus taikomos pasekmės. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereiktų įrodinėti savo nuostolių. Sutartis tarp šalių pasirašyta įgyvendinant projektą, pagal kurio finansavimo sąlygas 90 proc. projekto vertės yra finansuojama ES lėšomis, iš jų 30 proc. išmokama avansu, kita lėšų dalis – pateikus pažangos ataskaitas. Dėl to, kad atsakovė laiku nepristatė prekės, ieškovė finansinių duomenų negalėjo įtraukti į antrąją pažangos ataskaitą, ir laiku negavo 25 proc. ES lėšų sumos, t .y. 101 100,65 Eur (suma patikslinta teismo posėdžio metu), todėl šią sumą turėjo finansuoti nuosavomis lėšomis (finansavimą gavo vėliau).

3.                      Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašo ieškinį atmesti, to tuo atveju, jei teismas nuspręstų delspinigius priteisti – sumažinti juos nuo 0,06 proc. per dieną iki 0,02 proc. Nurodė, kad prekė ieškovei laiku nebuvo pristatyta, kadangi 2019 m. rugpjūčio 19 d. vakuuminio ekskavatoriaus gamintojas Vokietijos bendrovė ,,RSP GmbH“ raštu informavo atsakovę, kad dėl neplanuoto įrangos dalių vėlavimo gamintojui nepavyks laiku pristatyti į Lietuvą užsakyto vakuuminio ekskavatoriaus. Atsakovė apie susiklosčiusią situaciją nedelsiant informavo ieškovę, kuri į atsakovės pateiktą informaciją nesureagavo, nenurodė, kad dėl prekės vėlavimo patirs tiesioginių nuostolių, todėl vertintina, kad ieškovė neprieštaravo, kad prekės pristatymo terminas būtų pratęstas. Pasirašydama 2019 m. lapkričio 26 d. prekės priėmimo perdavimo aktą, ieškovė jokių pretenzijų atsakovei dėl vėlesnio prekės pristatymo nereiškė. Be to, atsakovė buvo iš anksto informavusi ieškovę apie pailgėjusį prekės pristatymo terminą, kuris užsitęsė ne dėl atsakovės kaltės. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad dėl vakuuminio ekskavatoriaus pristatymo vėlavimo patyrė realių nuostolių. Ieškovė neturi pagrindo reikalauti delspinigių, nes vėlavimai įvykdo ne dėl tiekėjo (atsakovės), o dėl gamintojo kaltės, t. y. dėl rinkoje susiklosčiusios force majore situacijos, kuriai atsakovė negalėjo daryti jokios įtakos. Ieškovė savo 2019 m. gruodžio 13 d. rašte patvirtino, kad nelaiko atsakovės atsakinga už prievolės termino pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad viešojo pirkimo sutartyse įtvirtintų netesybų mažinimas iš principo yra galimas ir turi būti taikomas. Atsakovė yra realiai įvykdžiusi prievolę, atsakovė nepagrindė, kad termino praleidimas padarė jai realios žalos, ieškovės reikalaujama netesybų suma yra didesnė nei jos patirti nuostoliai, todėl ieškovei priteistinų netesybų suma turėtų būti mažintina. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli, atsakovės motina suma už vieną dieną sudarytų 300,56 Eur, tokio dydžio delspinigiai yra lupikiški, prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms, todėl turėtų būti sumažinti. Be to, atsakovė yra visiškai įvykdžiusi prievolę – perdavusi sutarties objektą atsakovei. Ieškovė tinkamai neišviešino sutartinių įsipareigojimų laikymosi reikšmės, todėl šioje situacijoje netesybų mažinimas yra galimas. Be to, ieškovė nepagrįstai delspinigius skaičiuoja nuo 500 940 Eur kainos, nes sutarties kaina be PVM 414 000 Eur, į prekės kainą įskaityti visi mokesčiai.

4.                      Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

5.                      Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, o jeigu teismas spręstų juos priteisti – sumažinti iki 0,02 proc., kadangi sutartyje numatyti delspinigiai yra aiškiai per dideli. Sutarties 27 punkte numatyta, kad ieškovė gali reikalauti delspinigių, tačiau gali jų ir nereikalauti, todėl atsakovė, pasirašydama sutartį, sutiko su 0,06 proc. dydžio delspinigiais. Ieškovė realių nuostolių nepatyrė. Tai, kad buvo vėluojama ieškovei išmokėti dalį projektų lėšų, nesukėlė ieškovei sunkių padarinių. Šiuo konkrečiu atveju netesybos yra neprotingai didelės, prekė buvo pateikta, o 62 dienų vėlavimas nebuvo toks reikšmingas, kuris galėtų sukelti dideles neigiamas pasekmes.  

 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6.                      Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 24 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti vakuuminį ekskavatorių (prekę), o atsakovė – už jį sumokėti iš viso 500 940 Eur su PVM (sutarties 1, 9 punktai). Sutartis sudaryta vykdant viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu. Prekės pristatymo terminas – ne ilgiau kaip 8 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos (sutarties 13 punktas). Vadinasi, prekė turėjo būti atsakovei pristatyta iki 2019 m. rugsėjo 24 d. Prekė atsakovei pristatyta praleidus sutartyje nurodytą terminą – 2019 m. lapkričio 26 d. (šalių pasirašytas 2019 m. lapkričio 26 d. priėmimo perdavimo aktas). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

7.                      Sutarties 27 punkte įtvirtinta, kad už nustatytu terminu nepristatytą prekę, pirkėjui pareikalavus, pardavėjas moka 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo nepristatytos prekės kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Vadovaudamasi šia nuostata, ieškovė paskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovės 18 634,72 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo 500 940 Eur prekės kainos už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. (62 dienas). 

8.                      Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė prekę ieškovei pristatė pavėluotai, vadinasi, atsakovei kyla pareiga sumokėti delspinigius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Byloje pateiktas ginčo prekės gamintojo RSP GmbH 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštas patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad prekė laiku ieškovei nebuvo pristatyta dėl užtrukusios prekės gamybos, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą (termino praleidimą), kadangi ji nėra priskirtina prie nenugalimos jėgos aplinkybių (CK 6.212 straipsnio 1 dalis; sutarties 31-33 punktai). Šalių sudarytos pirkimo pardavimo sutarties sąlygos teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pakeistos, todėl nei atsakovės 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštas, adresuotas ieškovei, informuojantis apie gamintojo užtrukusią ekskavatoriaus gamybą, su siūlymu pratęsti ekskavatoriaus pateikimo terminą, nei faktas, kad ieškovė į šį raštą neatsakė, nešalina atsakovės atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą ir nepaneigia ieškovės teisės reikalauti delspinigių. 

9.                      Pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Kita vertus, įstatymas įtvirtina teismo teisę mažinti netesybas tuo atveju, jei netesybos neprotingai didelės, taip pat jei skolininkas įvykdė dalį prievolės; teismo sumažintos netesybos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės netinkamo vykdymo, sumą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis; 6.258 straipsnio 3 dalis). Tas faktas, jog netesybos buvo nustatytos viešojo pirkimo metu ir atsakovė, dalyvaudama jame, žinojo netesybų dydį, neapriboja jos teisės prašyti netesybas sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

10.                      Kaip minėta, CK

 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Šiuo atveju tokios sąlygos egzistuoja – pagrindinė prievolė pagal sutartį yra įvykdyta (sutartimi įsigyta prekė ieškovei pristatyta 2019 m. lapkričio 26 d.).Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Kaip ir nurodė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, pagal kasacinio teismo praktiką, perkančioji organizacija, įrodinėdama priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jos nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Šiuo atveju patirtų nuostolių dydį ieškovė grindė tuo, kad atsakovei laiku nepristačius prekės, ieškovė jos kainą turėjo finansuoti nuosavomis lėšomis (finansavimą gavo vėliau). Kitokio pobūdžio realių nuostolių ieškovė neįrodinėjo, patvirtino, kad didelio poreikio realiai panaudoti įsigytą ekskavatorių vėlavimo laikotarpiu nebuvo; lėšų, kuriomis atsiskaitė su atsakove laiku negavusi finansavimo, nesiskolino.  

11.                      Įvertinęs nurodytas aplinkybes (prievolės įvykdymo faktą, ieškovės realiai patirtų nuostolių ir prašomų priteisti netesybų santykį), teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistinas netesybas nuo 0,06 proc. iki 0,02 proc. dydžio. Toks netesybų dydis, teismo vertinimu, yra protingas.

12.                      Delspinigiai skaičiuojami nuo nepristatytos prekės kainos (sutarties 27 punktas), sutarties kaina su PVM yra 500 940 Eur (sutarties 9 punktas), pirkėjas pardavėjui prekės kainą sumoka su PVM, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad delspinigiai turėtų būti skaičiuojami nuo sutarties kainos be PVM.

13.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteistini 6 211,66 Eur delspinigiai (500 940 Eur x 0,02 proc. x 62 dienos).

14.                      Ieškinys tenkintas 33 proc., todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 138 Eur (419 Eur x 33 proc.) dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hidora“, juridinio asmens kodas 120182465, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dzūkijos vandenys“, juridinio asmens kodas 149566841, 6 211,66 Eur (šešis tūkstančius du šimtus vienuolika eurų ir 66 ct) delspinigių ir 138 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

           Teisėja                                                      Laura Matusevičiūtė                                                                           


Paminėta tekste:
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • CK6 6.212 str. Nenugalima jėga (force majeure)
  • CK6 6.73 str. Netesybos ir realus prievolės įvykdymas
  • CK
  • CK6 6.258 str. Netesybos ir nuostoliai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas