Civilinė byla Nr. e2-794-464/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02049-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2,
(S)
3.6.1.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrodetalė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2649-580/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrodetalė“ ieškinį atsakovams I. I. I. A. ir Belmachinery for Industry and Trade dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo SIA ,,Real Service“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Agrodetalė“ 2017-09-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. priteisti iš atsakovo Belmachinery for Industry and Trade 205 599 Eur skolą, subsidiariai iš atsakovo M. I. I. A. 203 500 Eur skolą;
1.2. priteisti iš atsakovo Belmachinery for Industry and Trade ir subsidiariai iš atsakovo M. I. I. A. 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad trečiasis asmuo SIA ,,Real Service“ ir atsakovas Belmachinery for Industry and Trade 2016-03-01 sudarė sutartį Nr. 1, pagal kurią trečiasis asmuo, remdamasis specifikacijomis, įsipareigojo parduoti traktorius, o atsakovas Belmachinery for Industry and Trade – priimti traktorius ir už juos atsiskaityti. Sutarė, kad parduodamų traktorių kiekis – 400, vertė – 5 600 000 Eur. Be to, šalys sutarė, kad sutarčiai taikomi Latvijos Respublikos įstatymai, visi ginčai, nesutarimai, galintys kilti iš sutarties ar susiję su ja, dėl jos aiškinimo, vykdymo, pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo turi būti sprendžiami Latvijos Respublikos teismuose pagal pardavėjo (SIA ,,Real Service“) buveinės vietą (9 p.). Teigia, kad pardavėjas savo pareigas įvykdė tinkamai, tuo tarpu pirkėjas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir liko skolingas 205 599 Eur. Pažymi, kad atsakovas M. I. I. A. 2016-07-10 raštu asmeniškai patvirtino, kad bendrovė įvykdys savo įsipareigojimus ir atsiskaitys su pardavėja už pristatytus traktorius, o tuo atveju, jei už pristatytas prekes neatsiskaitys, atsakovas M. I. I. A. įsipareigojo sumokėti pardavėjui 203 500 Eur.
3. Trečiasis asmuo SIA ,,Real Service“ ir ieškovė UAB „Agrodetalė“ 2017-04-24 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis pardavėjas perleido ieškovei 205 599 Eur reikalavimą į atsakovą Belmachinery for Industry and Trade ir atsakovą M. I. I. A.. Šios reikalavimo perleidimo sutarties 7.2 punkte jos šalys sutarė, kad visi ginčai, kylantys iš reikalavimo perleidimo sutarties ir / ar 2016-03-01 sutarties ir / ar 2016-07-10 susitarimo, sprendžiami Vilniaus apygardos teisme pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
4. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-04 sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino visiškai: 1) priteisė ieškovei iš atsakovo Belmachinery for Industry and Trade 205 599 Eur skolą, 2 555 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisė subsidiariai iš atsakovo M. I. I. A. 203 500 Eur skolą, 2 555 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisė ieškovei iš atsakovo Belmachinery for Industry and Trade ir subsidiariai iš atsakovo M. I. I. A. 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2017-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Atsakovas M. I. I. A. 2019-01-31 pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-61-431/2018; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-04-04 sprendimą už akių ir šioje byloje priimti naują sprendimą.
6. Pareiškime, be kita ko, atsakovas M. I. I. A. nurodė, kad pagal 2016-03-01 sutarties 9 punktą visi šalių ginčai, galintys kilti iš sutarties, turi būti sprendžiami Latvijos Respublikos teismuose pagal pardavėjo buveinės vietą, todėl ginčas neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Priešingai nei teigia ieškovė, apie reikalavimo perleidimo sutartį atsakovas nebuvo informuotas, su jos sąlygomis nesutiko ir jų nepriėmė, todėl ji negali atsakovams sukelti padarinių – turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.
7. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-01 nutartimi atnaujino procesą išnagrinėtoje byloje, nustatė šalims terminą pozicijai dėl jurisdikcijos pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-19 nutartimi panaikino 2018-04-04 sprendimą už akių ir ieškinį, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, paliko nenagrinėtą; priteisė atsakovui M. I. I. A. iš ieškovės UAB ,,Agrodetalė“ 2 539 Eur žyminio mokesčio išlaidas; grąžino ieškovei UAB ,,Agrodetalė“ 2 555 Eur žyminį mokestį.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovui M. I. I. A. prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškus, jog jis nepasirašė sutikimo dėl reikalavimo perleidimo, ieškovė 2019-03-13 pateikė papildomus duomenis – HP Color LaserJet MFP M277dw fakso patvirtinimą, kad 2017-04-25 išsiuntė 4 puslapius, bei laišką atsakovui Belmachinery for Industry and Trade, kuriuo prašoma patvirtinti, kad kompanija sutinka su reikalavimo teisės perleidimo sutarties sąlygomis. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovui jo naudojamu faksu (rašte ir atsakyme matyti tas pats fakso identifikavimo numeris 0663337363) buvo išsiųsti 4 lapai dokumentų (reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaro 3 lapus, 2017-04-26 raštas sudaro 1 lapą). Teismo vertinimu, ieškovės pateikti dokumentai sudaro pagrindą išvadai, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis vienam iš atsakovų, t. y. Belmachinery for Industry and Trade buvo išsiųsta ir gautas jo patvirtinimas, kad sutartį gavo bei su ja sutinka. Atitinkamai, šio fakto nustatymas pakankamas tam, kad reikalavimo teisės perleidimo faktas būtų panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 str. 1 d.).
10. Tačiau, teismo vertinimu, klausimas dėl jurisdikcijos pakeitimo su atsakovais nebuvo svarstytas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties 7.2 punkto formuluotėje nurodyta, jog ginčai, susiję su pirminio kreditoriaus ir skolininko 2016-03-01 sudaryta sutartimi Nr. 1 sprendžiami Vilniaus apygardos teisme pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau nėra pažymėta, kad tai yra sutarties Nr. 1 pakeitimas ar kad į reguliavimo sferą įtraukiami ir ginčai dėl sutarties Nr. 1 vykdymo, kylantys tarp skolininko ir naujosios kreditorės.
11. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai nėra reikalavimo teisės perleidimo sutarties šalimi, o šios sutarties 7.2 punkto formuluotė išdėstyta itin neaiškiu būdu, t. y. niekaip neįvardinus atsakovų teisių ir pareigų, teismas pripažino, kad šia sąlyga nebuvo pakeistas sutartinis teismingumas pagal pradinę sutartį. Atsakovai jokia forma savo valios neišreiškė, dėl teismingumo pasikeitimo nesiderėjo, iš reikalavimo teisės perleidimo sutarties 7.2 punkto taip pat negalima suprasti, kad šiuo punktu nustatomos ir atsakovų teisės bei pareigos. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 32 straipsnį atitinkantis susitarimas nebuvo sudarytas, o toks ginčas neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.
12. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieškovės prašymo taikyti CPK 30 straipsnio 2 dalį ir leisti ieškinį reikšti abiems atsakovams arba vienam iš jų pagal atsakovo M. I. I. A. turto buvimą vietą, t. y. pagal šio atsakovo Vilniuje turimą nekilnojamąjį turto – buto buvimo vietą. Tokį prašymą teismas atmetė įvertinęs tai, kad kai šalys yra sudariusios susitarimą dėl jurisdikcijos, taigi turi būti remiamasi sutartinio teismingumo taisykle, o ne bendromis teismingumo nuostatomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė UAB ,,Agrodetalė“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019-03-19 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismo išvados prieštarauja viena kitai, t. y. net ir konstatavus, kad reikalavimo perleidimo sutartį atsakovas Belmachinery for Industry and Trade gavo ir ši sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, tuo pačiu teismas sprendė, kad teismingumas šia sutartimi negalėjo būti pakeistas.
13.2. Priešingai nei sprendė teismas, reikalavimo perleidimo sutarties 7.2. punkte aiškiai ir nedviprasmiškai yra numatyta, kad visi ginčai ir nesutarimai, kylantys iš ar susiję su šiuo susitarimu ir (arba) pirminio kreditoriaus ir skolininko 2016-03-01 sutartimi Nr. 1 ir (arba) 2016-07-10 susitarimu sprendžiami Vilniaus apygardos teisme pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Ši nuostata aiškiai įvardina, dėl kokių sutarčių ar susitarimų kylantys ginčai yra sprendžiami Vilniaus apygardos teisme pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
13.3. Reikalavimo perleidimo sutarties formuluotė, taip pat tai, kad ši sutartis buvo išsiųsta atsakovams, gautas jų sutikimas dėl jos sąlygų, patvirtina, kad visų šalių (naujojo kreditoriaus, priminio kreditoriaus ir skolininkų) tikroji valia buvo pakeisti jurisdikciją ir taikytiną teisę.
13.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad jurisdikcijos pakeitimo klausimas nebuvo svarstomas su atsakovais. Su atsakovais, be kita ko, buvo kalbėta telefonu, t. y. buvo nurodyta, kad tokia reikalavimo perleidimo sutartis bus sudaroma ir kad jurisdikcija bus pakeista. Būtent pačių atsakovų sutikimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties sąlygų tinkamumo patvirtina, kad klausimas buvo svarstomas su atsakovais ir jie apie tokios sutarties sudarymą žinojo. Priešingu atveju atsakovai galėjo nesutikti su tokia sutartimi, prieštarauti jos nuostatoms.
13.5. Vadovaujantis CK 6.156 straipsniu, šalys yra laisvos sudaryti bet kokius susitarimus, neribojant dokumentų kiekio, kuriuose įtvirtinta tikroji šalių valia. Nagrinėjamu atveju toks atskiras susitarimas yra sudarytas atskirais dokumentais: reikalavimo perleidimo sutartimi ir atsakovų 2017-04-26 raštu, kuriuo sutinkama su reikalavimo perleidimo sutarties sąlygomis. Visos šalys sudarė atskirą susitarimą, nors ir atskirais dokumentais, dėl jurisdikcijos pakeitimo, t. y. nagrinėjamu atveju aktuali šalių tikroji valia, o ne faktas, kad susitarimas būtų įtvirtintas viename ar keliuose dokumentuose.
13.6. Teismas, laikydamas atsakovo M. I. I. A. 2016-07-10 raštą laidavimu, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus, dėl ko padarė klaidingą išvadą dėl jurisdikcijos – kad šio atsakovo atžvilgiu jurisdikcija taip pat priklauso Latvijos Respublikos teismams.
13.7. Atsakovo 2016-07-10 raštas laikytinas garantija. Nei ieškinyje, nei kitame dokumente ieškovė nenurodė ir nesirėmė šiuo dokumentu kaip laidavimu, sprendime už akių šis raštas aiškintas kaip garantija, todėl iš atsakovo ginčo suma buvo priteista subsidiariai, o ne solidariai. Tai reiškia, kad atsakovo M. I. I. A. kylanti prievolė ir jai taikytina jurisdikcija nėra sąlygota ir priklausoma nuo atsakovo Belmachinery for Industry and Trade, taigi, vadovaujantis CPK 30 straipsnio 2 dalimi, šio atsakovo atžvilgiu byla turėtų būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
13.8. Teismas, nuspręsdamas priteisti atsakovui 2 539 Eur žyminį mokestį, netinkamai pritaikė CPK 93 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, dėl kurių šios bylinėjimosi išlaidos susidarė. Skundžiama nutartimi ieškinys nėra atmestas, nėra atsisakyta jį priimti, ieškinys yra paliktas nenagrinėtas, byla baigta nepriimant sprendimo, todėl nėra pagrindo iš ieškovės priteisti atsakovo sumokėtą žyminį mokestį. Procesiniai dokumentai buvo įteikti netinkamai ir būtent todėl buvo paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo bei todėl šiuo pagrindu procesas buvo atnaujintas. Teismo padarytų procesinių pažeidimų našta nepagrįstai perkelta ieškovei.
14. Atsakovai M. I. I. A. ir Belmachinery for Industry and Trade atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad Belmachinery for Industry and Trade reikalavimo perleidimo sutartį gavo bei su ja sutinka, gali patvirtinti tik aplinkybę, kad atsakovas yra informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą, tačiau tai negali būti vertinama kaip valios išreiškimas dėl pirminės sutarties sąlygų pakeitimo. Šalys 2016-03-01 sutartimi, be kita ko, sutarė, kad jos pakeitimai ar papildymai galioja, jei jie atlikti raštu ir pasirašyti tinkamai įgaliotų abiejų šalių atstovų (9 p., d) papunkt.). Reikalavimo perleidimo sutartis yra pasirašyta ne tarp 2016-03-01 sutarties šalių, o tarp kitų subjektų, t. y. ieškovės ir Latvijos bendrovės SIA „Real Service“. Nei vieno iš atsakovų įgaliotų šalių atstovų parašo sutartyje nėra.
14.2. Trečiasis asmuo ir ieškovė, sudarydami reikalavimo teisės perleidimo sutartį bei, kaip jie patys teigia, išsiuntę jos kopiją atsakovui, siekė būtent CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių, t. y. pranešti skolininkui apie kreditoriaus prievolėje pasikeitimą. Dėl to teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis nėra laikoma 2016-03-01 sutarties pakeitimu.
14.3. Trečiajam asmeniui siekiant pakeisti ginčų nagrinėjimo jurisdikciją, jis privalėjo kreiptis į atsakovus su siūlymu pakeisti 2016-03-01 atitinkamas sutarties nuostatas. Tačiau trečiasis asmuo to neatliko bei sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove, todėl jai privalomos 2016-03-01 sutartyje nustatytos jurisdikcijos nuostatos.
14.4. Ieškovės reikalavimas atsakovui M. I. I. A. yra iš pagrindinio kylantis reikalavimas (išvestinis reikalavimas), kuris iš esmės negali būti nagrinėjamas atskirai bei priklauso nuo pagrindinio ieškinio reikalavimo. Ieškovės reikalavimo priteisti skolą iš Belmachinery for Industry and Trade nagrinėjimas negali būti vykdomas Lietuvos Respublikos teismuose. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis šiuo aspektu yra pagrįsta, o ieškovės atskirtojo skundo motyvai dėl laidavimo ir garantijos atskyrimo yra teisiškai nereikšmingi.
14.5. Į Lietuvos Respublikos teismą kreipėsi pati ieškovė, kuri prašė nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka, priimant sprendimą už akių, ji nuo pat pradžių buvo atstovaujama teisininko profesionalo, todėl turėjo numatyti galimas tokios teisenos pasekmes. Ieškovė, atstovaujama teisininko profesionalo, taip pat nuo pat pradžių turėjo įvertinti turimus dokumentus, o konkrečiai, reikalavimo teisės perleidimo bei 2016-03-01 sutartį, bei suprasti, jog šis ginčas nėra priskiriamas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Dėl šių priežasčių teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visos išlaidos atsirado dėl ieškovės kaltės ir kad ši jas turi atlyginti priešingai šaliai.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl pritarimo jurisdikcijos pakeitimui, kreditoriui perleidus savo reikalavimą į skolininką
15. CPK 782 straipsnyje nustatyta ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojama, kad teismas, gavęs bylą, privalo ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar byla jam yra teisminga. Šios teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus, kai byla turi tarptautinį elementą, nes nuo to gali priklausyti tokioje byloje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir įvykdymo galimumas kitoje valstybėje.
16. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo iš Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens perėmė reikalavimo teises į atsakovus, kurių nuolatinė gyvenamoji / buveinės vieta yra Egipte. Naujoji kreditorė, apeliantė UAB ,,Agrodetalė“, Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo. Taigi, nėra jokių abejonių, kad byla turi tarptautinį elementą, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad civilinės bylos teismingumas konkrečios valstybės teismui (tarptautinė jurisdikcija) yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės arba nacionalinius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019).
18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje detaliai nurodyta, kokių veiksmų turi imtis teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu – nustatyti ieškinio dalyką, dalyvaujančių byloje asmenų ir ginčo dalyko duomenis, teisės aktų grupę, aktualią tarptautinės jurisdikcijos nustatymui dėl atitinkamo reikalavimo bei konkretų taikytinos teisės aktą (pvz., konkretų Europos Sąjungos reglamentą). Tai padarius, išsamiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laiko atžvilgiu. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).
19. Kaip minėta, reikalavimas byloje pareikštas juridiniam asmeniui ir jo vadovui, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ir buveinė yra Egipte. Reikalavimas atsakovui Belmachinery for Industry and Trade dėl skolos priteisimo kildinamas iš šio atsakovo ir trečiojo asmens SIA ,,Real Service“ 2016-03-01 sutarties Nr. 1, subsidiariam atsakovui M. I. I. A. – iš jo 2016-07-10 garantijos dėl skolos grąžinimo. Kitaip tariant, ginčas byloje kilo dėl sutartinių prievolių vykdymo.
20. Sutartyje, kurios pagrindu keliamas reikalavimas atsakovui Belmachinery for Industry and Trade, jos šalys, t. y. trečiasis asmuo SIA ,,Real Service“ ir atsakovas, susitarė, kad jai taikomi Latvijos Respublikos įstatymai, ir visi ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, galintys kilti iš šios sutarties ar būti su ja susiję, dėl jos aiškinimo, vykdymo, pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo turi būti sprendžiami Latvijos Respublikos teismuose (9) a) p.). Trečiasis asmuo ir apeliantė UAB ,,Agrodetalė“ 2017-04-24 reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria trečiasis asmuo perleido apeliantei visas reikalavimo teises į 205 599 Eur sumą ir delspinigius, kylančias iš pradinio kreditoriaus ir skolininko 2016-03-01 sutarties bei 2016-07-10 susitarimo ir pagal šią sutartį išrašytų sąskaitų (1.1. p.), sulygo, kad visi ginčai ir nesutarimai, kylantys iš ar susiję su šiuo susitarimu ir (arba) pirminio kreditoriaus ir skolininko 2016-03-01 sutartimi ir (arba) 2016-07-10 susitarimu, sprendžiami Vilniaus apygardos teisme pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
21. Taigi, byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis ir naujasis kreditorius pakeitė su skolininku sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas dėl sutartinio teismingumo (ginčų nagrinėjimo vietos ir ginčams taikytinos teisės).
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju aktualus ir taikytinas Europos parlamento ir Tarybos 2012-12-12 reglamentas Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – reglamentas „Briuselis Ia“). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia teismo išvada.
23. Viena vertus, atsakovų, kitaip nei apeliantės ar trečiojo asmens, nuolatinė gyvenamoji vieta / buveinė nėra valstybėje narėje, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, reglamento ,,Briuselis Ia“ 25 straipsnio 1 dalyje numatyta šalių, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, teisė susitarti, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip.
24. Kitaip tariant, pagal aptartą tarptautiniame teisės akte numatytą teisinį reguliavimą, šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ar buveinę, gali susitarti, kad jų ginčas bus teismingas valstybės narės teismui / teismams. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar reikalavimas, kilęs iš 2016-03-01 sutarties, teismingas šioje sutartyje numatytiems Latvijos Respublikos teismams, ar Lietuvos Respublikos teismams pagal 2017-04-24 pradinio ir naujosios kreditorės sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį.
25. Apeliantė laikosi nuoseklios pozicijos, kad atsakovas Belmachinery for Industry and Trade, 2017-04-26 pranešimu patvirtindamas, kad sutinka su 2017-04-24 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kartu sutiko pakeisti ir jo su pradine kreditore SIA ,,Real Service“ 2016-03-01 sutartimi sulygtą sąlygą dėl ginčų teismingumo. Atsakovai su tokia apeliantės pozicija nesutiko ir teigė, kad naujajai kreditorei, apeliantei, yra privalomas ir taikytinas 2016-03-01 sutartyje numatytas teismingumas, kadangi sutarties sąlygos dėl teismingumo nebuvo pakeistos sutartyje numatytu būdu – rašytiniu šalių susitarimu.
26. Reglamento ,,Briuselis Ia“ 25 straipsnio 1 dalies a), b), c) punktuose išdėstyti susitarimui dėl jurisdikcijos keliami reikalavimai: sudaromas arba paliudijamas raštu; priimamas tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nustatytą praktiką; arba tarptautinės prekybos arba komercijos srityje sudaromas papročius atitinkančia forma, kuri atitinka praktiką, apie kurią šalys žinojo arba turėjo žinoti, kurią tokioje prekybos arba komercijos srityje plačiai žinojo ir kurios nuolat laikosi sutarčių, susijusių su atitinkama konkrečia prekybos arba komercijos sritimi, šalys.
27. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje akcentuojama šalių valios išraiškos, sudarant susitarimą dėl jurisdikcijos, svarba. Šio teismo praktikoje pažymima, kad susitarimas dėl jurisdikcijos turi rodyti bendrus šalių siekius ir būti aiškus, jis turi būti aiškiai ir tiksliai išreikštas (ESTT 1986-06-24 sprendimas byloje Nr. C-22/85 Rudolf Anterist prieš Crédit Lyonnais, para. 14, 1999-03-16 sprendimas byloje Nr. C-159/97 Trasporti Castelletti Spedizioni Internazionali SpA prieš Hugo Trumpy SpA., 7 parag.). Susitarimo nuostatos tikslas yra nustatyti, kad šalys iš tiesų pasiekė susitarimą (ESTT 1976-12-14 sprendimas byloje Nr. C-24/76 Estasis Salotti di Colzani Aimo e Gianmario Colzani s.n.c. prieš Rüwa Polstereimaschinen GmbH, 7 parag.).
28. Aiškindamas, kodėl susitarimams dėl jurisdikcijos keliami tokie griežti reikalavimai, ESTT yra nurodęs, kad tokie reikalavimai yra siejami su teisinio tikrumo užtikrinimu, kuris lemia galimybę numatyti, kokiame teisme bus nagrinėjamas ginčas, siekiant apsaugoti šalį nuo netikėto (siurprizinio) ginčo nagrinėjimo perleidžiant susitarimą (ESTT 1999-03-16 sprendimas byloje Nr. C-159/97 Trasporti Castelletti Spedizioni Internazionali SpA prieš Hugo Trumpy SpA, 48 parag., 1989-02-21 sprendimas byloje Nr. C-214/86 Graikijos Republika prieš Europos Bendrijų Komisiją, 31 parag.).
29. Taigi, visais atvejais susitarime turi būti aiškiai išreikšta jį sudarančių šalių valia dėl jurisdikcijos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad atsakovo direktoriaus 2017-04-26 atsakymas į apeliantės 2017-04-25 raštą, kuriame prašoma pastarosios patvirtinti, kad atsakovė sutinka su 2017-04-24 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ir atsakovo vadovo patvirtinimas, kad su sąlygomis sutinka, negali būti suprantamas ar vertinamas kaip susitarimas dėl jurisdikcijos pakeitimo.
30. Visų pirma, toks atsakovo pritarimas yra itin lakoniškas ir neišsamus, jame nėra nurodyta, kad atsakovui yra suprantama ir priimtina nauja išlyga dėl jurisdikcijos bei tai, kad senoji sąlyga nebegalioja ir nėra aktuali, o taikytinas ir pripažįstamas naujasis susitarimas. Byloje nėra ir tokių duomenų, kad atsakovas būtų iš anksto informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymą ir jurisdikcijos nuostatos pakeitimą, kaip ir duomenų, kad jam būtų suteikta teisė išreikšti savo poziciją (sutikimą) dėl tokios sąlygos pakeitimo. Vien deklaratyvūs atskirojo skundo argumentai, kad su atsakovu šiuo klausimu buvo bendraujama telefonu, nesudaro pagrindo padaryti kitokią išvadą.
31. Antra, 2016-03-01 sutartimi pradinė kreditorė SIA ,,Real Service“ ir atsakovas Belmachinery for Industry and Trade aiškiai išreiškė savo tokią valią, kad sutarties pakeitimas ar papildymas galioja, jei jie atlikti raštu ir pasirašyti tinkamai įgaliotų abiejų šalių atstovų (9) d) p.). Be to, šalys aptarė ir reikalavimo perleidimo galimybę, susitardamos, kad kiekviena šalis turi teisę perleisti savo pagal šią sutartį turimas teises ir pareigas trečiajai šaliai, tereikia gauti kitos šalies rašytinį sutikimą (9) b) p.). Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad atsakovas su apeliante ar trečiuoju asmeniu būtu sudariusi naujus susitarimus dėl jurisdikcijos. Minėta, kad atsakovas nebuvo reikalavimo perleidimo sutarties šalimi, jos nepasirašė, todėl ir joje įtvirtinta nuostata dėl jurisdikcijos negali būti vertinama kaip jo valios išraiška.
32. Trečia, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad perleidimo sutartimi pradinis kreditorius negalėjo perleisti daugiau teisių nei turėjo (lot. Nemo plus iuris transferre potest quam ipse habet). Kas šiuo atveju reiškia, kad pradinis kreditorius SIA ,,Real Service“ galėjo perleisti naujajai kreditorei (apeliantei) tik teises ir pareigas, kylančias iš pradinės sutarties, be kita ko, ir ginčų sprendimą būtent Latvijos teismuose. Atitinkamai, pradinės ir naujosios kreditorė susitarimas dėl jurisdikcijos negali sukelti jokių materialinių ir procesinių padarinių jo nesudariusiai šaliai.
33. Taigi, atsižvelgiant į faktinį šalių elgesį bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą, ESTT praktikoje pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad, priešingai nei teigia apeliantė, 2017-04-26 atsakovo atstovo sutikimas su reikalavimo perleidimo sutartimi negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. ne tik kaip sutikimas su reikalavimo perleidimu, bet ir kaip jo su apeliante sudarytas susitarimas dėl jurisdikcijos. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog apeliantės reikalavimas atsakovei Belmachinery for Industry and Trade Vilniaus apygardos teismui nėra teismingas.
34. Kaip nurodyta, apeliantė taip pat prašė priteisti subsidiariai iš atsakovo M. I. I. A. 203 500 Eur skolą, kurios pagrindu įvardijo šio atsakovo 2016-07-10 surašytą garantiją ir patvirtinimą, jog asmeniškai sumokės trečiajam asmeniui likusią 203 500 Eur, jei jų nesumokės jo vadovaujamas atsakovas Belmachinery for Industry and Trade. Apeliantė neginčija fakto, kad šiuo atveju jos ir pradinės kreditorės susitarimas dėl jurisdikcijos nėra aktualus sprendžiant dėl reikalavimo atsakovui M. I. I. A.. Pasak apeliantės, aktuali ir taikytina CPK 30 straipsnio 2 dalis, pagal kurią ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą. Apeliantė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovui M. I. I. A. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – du kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
35. Atsakovo Belmachinery for Industry ant Trade ir pradinio kreditoriaus susitarime dėl jurisdikcijos buvo nurodyta, kad Latvijos Respublikos teisme nagrinėti visi ginčai, galintys kilti iš šios sutarties, su ja susiję, dėl jos aiškinimo, vykdymo, pažeidimo ar negaliojimo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo M. I. I. A. 2016-07-10 raštas, kuriuo jis garantavo ir patvirtino asmeniškai sumokėsiantis skolą, jei to nepadarys pati bendrovė, yra susijęs su 2016-03-01 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Ir nors apeliantė teisi teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį susitarimą kvalifikavo kaip laidavimą, tačiau, kita vertus, negalima nesutikti su teismo išvada, kad šis susitarimas bei jo vykdymas yra neatsiejamai priklausomas nuo pagrindinės sutarties ir su ja susijęs.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, garantijos formuluote, kuomet atsakovas garantavo už bendrovę ir įsipareigojo už ją atsiskaityti tuo atveju, jei to nepadarys bendrovė, laikytina sąlygine garantija, kuri yra priklausoma ir neatsiejama nuo pagrindinės sutarties ir jos vykdymo. Atitinkamai spręstina, kad ir reikalavimas atsakovui M. I. I. A. susijęs su 2016-03-01 sutarties vykdymu, todėl ginčas teismingas ne Lietuvos, o Latvijos Respublikos teismams, juo labiau kad 2016-03-01 sutartį, kurioje ir buvo susitarta dėl jurisdikcijos, kaip atsakovo Belmachinery for Industry and Trade atstovas pasirašė jos direktorius, atsakovas M. I. I. A.. Tokia aplinkybė leidžia įsitikinti, kad jam neabejotinai buvo žinomas ir suprantamas susitarimas dėl jurisdikcijos, t. y. kad visi ginčai, susiję su šios sutarties vykdymu, taip pat ir dėl suteiktos garantijos, nagrinėtini Latvijos Respublikos teismuose. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. Apeliantė UAB ,,Agrodetalė“ nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria iš jos atsakovui M. I. I. A. priteista 2 539 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. atsakovo už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėtas žyminis mokestis. Teigia, kad teismas neužtikrino tinkamo procesinių dokumentų atsakovams įteikimo, dėl tokių išlaidų susidarymo apeliantė nėra atsakinga, juo labiau kad jos reikalavimas nebuvo pripažintas nepagrįstu.
38. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
39. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 1 d.).
40. Apeliantės ieškinys paliktas nenagrinėtas, konstatavus, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 str.). Neabejotina, kad apeliantei turėjo ir buvo žinoma apie trečiojo asmens ir atsakovo susitarimą dėl jurisdikcijos. Tiek ieškinį, tiek atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo surašė aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis apeliantės atstovas, kuriam neabejotinai turėjo ir galėjo būti žinomos tokio ieškinio pateikimo pasekmės. Tuo atveju, jei apeliantė būtų paisiusi pradinės kreditorės ir atsakovų sudaryto susitarimo dėl jurisdikcijos, nei ji pati, nei atsakovai nebūtų patyrę atitinkamų bylinėjimosi išlaidų. Kitaip tariant, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje atsiradimą tenka pačiai apeliantei, jų atsiradimą lėmė pačios apeliantės neapgalvotai pasirinktas procesinis elgesys. Todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti ir teismo nutarties dalies, kuria iš apeliantės atsakovo naudai priteistas žyminis mokestis.
41. Atsakovas M. I. I. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apeliantės 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikė tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus (el. b. t. 3, b. l. 60-62).
42. Kadangi apeliantės atskirasis skundas atmestas kaip nepagrįstas, atsakovui atlygintinos jo, kaip laimėjusios šalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau tik neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių priteistinų dydžių, t. y. 371 Eur (926,70 Eur x 0,4).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galiojimo
43. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-09-19 gautas apeliantės UAB ,,Agrodetalė“ prašymas, susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu / taikymu. Apeliantė prašė tuo atveju, jei skundžiama teismo nutartis bus palikta nepakeista, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017-09-29 nutartimi ir ją papildančia 2017-10-09 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; nustatyti 30 dienų terminą kreiptis į teismą su ieškiniu į kompetentingą užsienio teismą, per nustatytą terminą nepareiškus ieškinio, laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
44. CPK 150 straipsnio 2-3 dalyse įtirvintos laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo taisyklės. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu ieškinys patenkintas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį (3 d.). Nei aptartoje, nei kitose CPK normose nėra numatyta galimybė po to, kai sprendimas atmesti ieškinį, šiuo atveju – palikti nenagrinėtą – įsiteisėja ir toliau palikti galioti priešingos šalies turtui taikomus suvaržymus.
45. Pažymėtina, kad toks procesinis sprendimas, kurį prašo priimti apeliantė, nėra suderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, kadangi viena iš būtinųjų sąlygų ribojimams taikyti yra ne tik preliminarus ieškinio pagrįstumas, bet ir prašymą pareiškusio asmens atžvilgiu priimtas galimai palankus teismo sprendimas. Šiuo atveju nė viena iš sąlygų, palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, faktiškai neegzistuoja, todėl negali būti tenkinamas prašymas palikti galioti atsakovų turtines teises varžančius ribojimus.
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliantės pateiktas pašymas iš esmės yra prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Tačiau pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui. Taigi, apeliantė su atitinkamu prašymu turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Priešingu atveju ne tik būtų paneigta CPK įtvirtinta tokių prašymų nagrinėjimo tvarka, bet ir apribota šalių teisė į apeliacinį procesą. Tokiu atveju šį apeliantės prašymą atsisakytina priimti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui I. I. I. A. (gim. (duomenys neskelbtini).) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrodetalė“ (j. a. k. 125998255) 371 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrodetalė“ 2019 m. rugsėjo 18 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir taikymo.
Teisėja Dalia Kačinskienė