Administracinė byla Nr. I-6809-426/2015

Proceso Nr. 3-61-3-00729-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21.

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui V. M. (V. M.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – TI-K) ir

n u s t a t ė:

pareiškėjas V. M. skunde (b. l. 1, abi lapo pusės) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K 20 000 Eur žalos atlyginimo. Paaiškina, jog paskyrus kardomąją priemonę suėmimą, netinkamomis sąlygomis šioje įstaigoje buvo kalinamas nuo 2012-08-26 iki 2013-03-28. Kamerų plotas siekė apie 8 m2, trūko ploto, numatyto teisės aktuose, būdavo laikomas su kitais asmenimis. Administracija ne kertą perkėlė iš vienos kameros į kitą. Šiose patalpose nebūdavo tinkamos ventiliacijos, tualetas įrengtas gyvenamojoje patalpoje, juo naudotis tekdavo kitų suimtųjų akivaizdoje. Patalynę išduodavo nešvarią, suplėšytą.

Pareiškėjas tvirtina, jog pas psichologą po užregistravimo patekdavo tik po mėnesio. Dėl nurodytų priežasčių tvirtina patyręs neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas nesutinka su skundu. Atsiliepime (b. l. 6-11) nurodo, kad 2012-08-24 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir su kitais asmenimis buvo laikomas įvairiose kamerose iki 2013-03-28. Kartu su atsiliepimu atsakovės įgaliota institucija pateikė asmens įskaitos kortelių kopijas, iš kurių matyti jo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai, kameros, kuriose buvo laikomas. Atkreipia dėmesį, jog buvo dienų, kada ploto normos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Atsakovės įgaliota institucija atsiliepime pabrėžia, jog leistina suimtųjų ir kalinamųjų norma įstaigoje viršijama, nes laikoma iki 1 000 asmenų, kurių didžiausią dalį sudaro suimtieji, taip pat laikomi nuteistieji.

Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Nurodo, kad Lukiškių    TI-K administracija negali įtakoti, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus. Vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Atsakovės atstovas pripažįsta, jog, esant perpildytoms kameroms, vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras.

Lukiškių TI-K teigimu, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad įstaigos pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą. Tvirtina, kad ginčo atveju pareiškėjas pateikia       

V. M. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Išklausius pareiškėjo paaiškinimą, ištyrus bylos rašytinę medžiagą, nustatyta, jog Lukiškių TI-K pareiškėjas laikytas nuo 2012-08-24 iki 2013-03-28 (b. l. 6-8) kamerose Nr. 106, kurios plotas 7,38 m2, Nr. 175 (plotas – 7,56 m2), Nr. 192 (plotas – 7,94 m2), Nr. 160 (plotas – 7,94 m2), Nr. 309 (plotas – 7,72 m2), Nr. 325 (plotas – 7,64 m2), Nr. 363 (plotas – 6,79 m2), Nr. 337 (plotas – 7,69 m2), Nr. 312 (plotas – 7,67 m2) su dar 2-3 asmenimis. Atsakovės įgaliota institucija pridėjo Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelę (b. l. 12-13), iš kurios matyti pareiškėjo laikymas, perkėlimas į atitinkamas kameras, laikymo įstaigoje laikotarpiai.

Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas V. M. nurodytu atveju.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, procesiniuose sprendimuose ne kartą nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis                          Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas 203 dienas praleido kamerose, kai vienam asmeniui teko mažesnis nei 3,60 m2 plotas. Pripažintina, jog dėl šios priežastis pareiškėjas patyrė nepatogumus, kas galėjo įtakoti savijautos ir santykių su kitais asmenimis pablogėjimą.

V. M. skundė ne tik kameros ploto, bet ir higienos normų neatitikimą nustatytoms normoms. Lukiškių TI-K pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog įstaigoje buvo atliekami operatyvūs patikrinimai, surašomi patikrinimo aktai, kuriuose nurodyti trūkumai ir nustatyti jų pašalinimo terminai (b. l. 15-38). Įstaiga pareiškėjo laikymo įstaigoje laikotarpiu buvo sudariusi Paslaugų teikimo sutartis su Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (b. l. 41-44, 46). Tai rodo, kad atsakovės įgaliota atstovė ėmėsi priemonių gerinti suimtųjų ir kalinamųjų buitį. Taigi, kaltinti institucijos pareigūnų visišku neveikimu nėra pagrindo.

Atsakovės atstovas jokių argumentų bei įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, taip pat patvirtinančių, jog kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo užtikrintos oro bei patalpų higienos sąlygos, nepateikė.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad V. M. teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos higienos sąlygos, taip pat padaryti kiti jo nurodyti bei teismo aptarti pažeidimai ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės, iš esmės yra pagrįsti. Toks, analogiškos pastarajai, teisinės situacijos vertinimas ir aiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-07-09 nutartis adm. b. Nr. A822-1427/2013; 2013-02-11 nutartis adm. b. Nr. A662-410/2013 ir kt.).

Išnagrinėjus ir įvertinus visus surinktus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad                       V. M. skundo reikalavimai iš esmės yra pagrįsti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, sprendžia, kad prašoma kompensacija yra neadekvati jo patirtiems išgyvenimams, todėl mažintina priteistina suma.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str., 129 str., teismas

n u s p r e n d ė :

pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                         Rūta Miliuvienė