(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Arnoldui Šukaičiui,
sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,
M. P. motinai D. P.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. P. bei jo motinos D. P. skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atmestas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir M. P. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis,
N U S T A T Ė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi M. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 1 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. ir Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d. (4 epizodai), 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi atmestas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir M. P. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.
Skundu M. P. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį pakeisti ir taikyti jam priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Nurodo, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytojų komisijos 2011 m. gegužės 5 d. išvada buvo siūloma pakeisti priverstinį gydymą iš gydymo bendro stebėjimo sąlygomis į gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje jis gydomas nuo 2009 m. gruodžio mėnesio, per šį laikotarpį jo sveikata žymiai pagerėjo. Gydytojų komisija išvadą davė įsigilinusi į jo sveikatos stovį ir nustatytą mažą smurtinės rizikos laipsnį. Šiuo metu jis nepažeidinėja ligoninės režimo, pareigingai naudoja jam paskirtus vaistus, nekonfliktuoja nei su prižiūrinčiu personalu, nei su kitais ligoninėje gydomais asmenimis. Įsitikinęs, kad gali atsakyti už savo elgesį. Visuomenei pavojingos veikos padarytos ligos poveikyje, todėl suvokia vaistų vartojimo būtinybę ir žada juos vartoti ateityje. Mėgsta ir dalyvauja ligoninėje organizuojamuose terapijos užsiėmimuose, jų metu išmoko įvairių darbų (šiaudų pynimo, keramikos). Gerai moka anglų kalbą, todėl prireikus padeda personalo darbuotojams išversti medicininius tekstus. Sportuoja, lanko visus įmanomus būrelius ir varžybas. Tačiau ligoninėje minėta veikla yra labai ribota, neatitinkanti jo galimybių, neįmanoma susirasti draugų, todėl jaučiasi atskirtas nuo pasaulio. Teismo posėdyje dalyvavusi motina D. P. teismui paaiškino, kad turės sąlygas tinkamai jį prižiūrėti ir sekti sveikatos stovį.
Skundu M. P. motina D. P. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutartį pakeisti ir taikyti M. P. priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Nurodo, kad nuo 2009 m. spalio mėn. sūnus pats kreipėsi į Klaipėdos miesto psichiatrijos ligoninę dėl pablogėjusios sveikatos ir gydėsi iki 2009 m. gruodžio mėnesio. Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje jam paskirtas gydymas buvo neefektyvus, nes buvo skiriami netinkami vaistai. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. sūnus yra Rokiškio gydytojų – psichiatrų prižiūrimas ir gydomas, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirtas priverčiamasis stacionarinis gydymas. Rokiškio psichiatrinės ligoninės gydytojų dėka M. P. sveikata labai pagerėjo, jis nepažeidinėja nustatyto režimo, pareigingai naudoja jam paskirtus vaistus. Per visą gydymo laikotarpį nebuvo jokio ligos paūmėjimo, jis gali atsakyti už savo poelgius ir elgesį, suvokia vaistų vartojimo būtinybę. Pagerėjusi M. P. sveikata atitinka ambulatorinio stebėjimo sąlygomis vykdomą priverstinį gydymą. Gydytojų komisija išvadas davė įsigilinusi į sūnaus sveikatos stovį ir nustatytą mažą smurtinės rizikos laipsnį, tačiau teismas, atsižvelgęs į Palangos apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį dėl jo 2009 m. birželio 2 d. padaryto nusikaltimo, į šias išvadas visiškai neatsižvelgė ir pratęsė jam priverstinį gydymą tomis pačiomis sąlygomis.
Teismo posėdyje M. P. motina D. P. prašė skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.
Skundai tenkintini.
BPK 405 str. 2 d. įpareigoja teismą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Asmeniui priverčiamosios medicinos priemonės taikomos kol jis pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas (BK 98 str. 6 d.). Taigi, teismas, priimdamas sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo privalo įvertinti šiuos kriterijus: 1) asmens psichinę sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad gydytojų psichiatrų komisija, atlikusi M. P. medicininę apžiūrą, 2011 m. gegužės 5 d. pateikė išvadą, kuria rekomendavo priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis (3-4 b. l.). Tokią gydytojų išvadą nulėmė stabiliai pagerėjusi psichinė M. P. būklė, kurią gydytojai konstatavo, susipažinę su medicinine dokumentacija, išklausę gydančio gydytojo paaiškinimus bei tiesiogiai įvertinę M. P. psichinę sveikatą. Smurto rizikos įvertinime nurodyta, kad M. P. smurto rizikos faktoriaus tikimybė yra maža, ji gali padidėti esant psichinės ligos paūmėjimui bei nesilaikant ambulatorinio gydymo tęstinumo (17-18 b. l.). Tačiau teismo posėdyje dalyvavusi VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė L. A., gydžiusi ir stebėjusi M. P. nuo š. m. sausio mėnesio, pareiškė, kad stebėjimo laikotarpiu psichikos sutrikimo paūmėjimo nebuvo, emocijų kaita stabilizuota. M. P. laikosi ligoninėje nustatytų taisyklių, vykdo personalo nurodymus, lanko sporto bei užimtumo užsiėmimus, pagal ligoninėje paskirtą gydymą du kartus per dieną vartoja geriamus vaistus. Tokį gydymą galima tęsti ir ambulatorinėmis sąlygomis (27-30 b. l.).
Vertinant M. P. socialinį pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis nėra padaręs smurtinių nusikaltimų, teistas eile nuosprendžių už nesunkius nusikaltimus nuosavybei, kuriuos padarė 2008-2009 metais. Kaip minėta, smurto rizikos faktoriaus tikimybė M. P. elgesyje yra maža. Iš byloje esančios medžiagos (smurto rizikos įvertinimo, teismo posėdžio protokolo bei M. P. skundo) matyti, kad jo planai ateičiai yra pakankamai realūs, socialinė padėtis palanki. Jis palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, planuoja grįžti pas motiną. Motina D. P. ir jį globojusi teta pirmos instancijos teismo posėdyje apibūdino jį kaip ramų ir nuoširdų. Motina nori ir turi galimybių prižiūrėti sūnų.
Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad M. P. dar reikalingas stacionarinis stebėjimas, nulėmė pernelyg trumpas pagerėjusios M. P. sveikatos būklės laikotarpis, o taip pat Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartis, kurią priimant buvo išklausyta teismo psichiatrijos eksperto nuomonė. Tačiau, įvertinus M. P. sveikatos būklę bei jo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, o taip pat galimybę užtikrinti tokį pat gydymą namų sąlygomis, priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose keistina į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismas įsitikinęs, kad toks gydymas padidins paciento vidines pastangas grįžti į pilnavertį funkcionavimą visose gyvenimo srityse, stiprinti socialinius ryšius.
Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p.,
N U T A R I A:
M. P. ir jo motinos D. P. skundus tenkinti.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkinti ir M. P. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Arnoldas Šukaitis