Civilinė byla Nr. e2-677-516/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00683-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija

3.1.18.1.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal mažosios bendrijos „Svarogas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murako“ ieškinį atsakovams A. D., E. D., V. P., mažajai bendrijai „Svarogas“ dėl žalos atlyginimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Murako“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų A. D. ir V. P. 33 150 Eur neteisėtai gautų dividendų; 2) priteisti solidariai iš atsakovų A. D. ir E. D. 40 146,01 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo A. D. 47 867,23 Eur žalos atlyginimą; 4) pripažinti 2019 m. kovo 27 d. tarp BUAB „Murako” ir mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Svarogas“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. PTS 19-01 negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją, iš MB „Svarogas“ ieškovei priteisiant visas pagal šią sutartį ieškovės sumokėtas sumas atsakovei MB „Svarogas“ – 39 714 Eur; 5) atsisakius tenkinti 4 punkte nurodytą prašymą, 39 714 Eurą, kaip žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovo A. D.

2.       Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – už 160 877,24 Eur areštuoti atsakovui A. D., už 33 150 Eur areštuoti atsakovui V. P., už 39 714 Eur areštuoti atsakovei MB „Svarogas“, už 40 146,01 Eur areštuoti atsakovei E. D. priklausantį nekilnojamą ir kilnojamą turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esantiems pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti. 

3.       Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, kad ieškinys yra pakankamai pagrįstas ir egzistuoja reali tikimybė, jog jis bus patenkintas ir ieškovei iš atsakovų bus priteistos nurodytos sumos. Nurodė, kad aplinkybes, jog atsakovai nėra sąžiningi ieškovės bei jos kreditorių atžvilgiu, patvirtina tai, kad atsakovai A. D. (veikdamas bendrai su sutuoktine atsakove E. D.) ir V. P. faktiškai įgyvendino schemą, pagal kurią iš ieškovės jų naudai buvo perleistas jos turėtas turtas, piniginės lėšos, ir ieškovė faktiškai be turto atvesta į bankrotą, tokiu būdu atsiskaitymą su kreditoriais (ypatingai, didžiausiu kreditoriumi J. S., kurio vykdytinas ir galiojantis reikalavimas dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo atsirado dar 2019 m. pradžioje) padarant iš esmės neįmanomu. Atsakovė MB „Svarogas“, kuri yra susijusi su ieškove per valdymo organus, ir kuri, ieškovės vertinimu, buvo pasitelkta tam, kad išvestų didelę dalį lėšų iš ieškovės balanso, taip pat aiškiai veikė nesąžiningai. Vien toks atsakovų polinkis siekti tikslų nesąžiningomis priemonėmis ir vengti atsiskaitymo su kreditoriais, savaime suponuoja riziką, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali iššvaistyti ar kitu būdu realizuoti turimą turtą tam, kad ir toliau vengtų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir ieškovės BUAB „Murako“ reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui V. P. priklausantį turtą už 19 890 Eur, atsakovui A. D. priklausantį turtą už 61 838 Eur; atsakovui MB „Svarogas“ priklausantį turtą už 39 714 Eur, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esantiems pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti.

5.       Preliminariai įvertinęs pateiktą ieškinį, jame nurodytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai (lot. prima facie) pagrįstas.

6.       Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas nurodė, kad ieškiniu reikalaujama suma yra didelė, atsakovų veiksmai atlikti tikėtinai siekiant išvengti nukentėjusio darbuotojo 85 275 Eur dydžio reikalavimų susijusių su jo sužalojimu, vadinasi tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškovės reikalavimą, jo neužtikrinus, teismo sprendimą įvykdyti būtų sunku.

7.       Pažymėjo, kad iš ieškovės nemokumo bylos matyti, jog joje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 117 942 Eur, teismo patvirtinta administravimo išlaidų suma – 3 500 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalį nemokumo administratorius bankroto proceso metu gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas); atstovauja juridiniam asmeniui teisme (10 punktas); atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus (21 punktas). Nemokumo administratorė, atstovaudama ieškovės kreditorių interesus, gali reikalauti ginti ieškovės (kreditorių) interesus tik kreditorinių reikalavimų sumoje, t. y. 117 942 Eur kreditorių reikalavimai + 3 500 Eur administravimo išlaidos. Vadinasi, ieškinio tenkinimas labiau tikėtinas tik 121 442 Eur sumos ribose. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas tenkino iš dalies prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovų turtą už 121 442 Eur.

8.       Turto areštą atsakovės E. D. atžvilgiu teismas taikyti atsisakė, pažymėdamas, kad atsakovė ieškovės valdyme tikėtina nedalyvavo, o ir pati neteisėtų veiksmų neatliko.

III. Atskirojo skundo argumentai

9.       Atsakovė MB „Svarogas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės MB „Svarogas“ atžvilgiu ir šią ieškovės prašymo dalį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą – atsakovės MB „Svarogas“ atžvilgiu, nepateikė nė vieno argumento, kuris patvirtintų nesąžiningą atsakovės MB „Svarogas“ elgesį ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tai rodo, kad klausimas buvo išnagrinėtas formaliai.

9.2.       Šalių ginčas bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Vien tai, kad ieškovė jau dabar leidžia sau nepagrįstai konstatuoti atsakovės MB „Svarogas“ nesąžiningumą, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ši faktinė aplinkybė bus nustatinėjama bylą nagrinėjant iš esmės.

9.3.       Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė MB „Svarogas“ kartu su kitais atsakovais ar kiekvienas atskirai šiuo metu imtųsi ar būtų ėmęsi kokių nors veiksmų, siekdami sumažinti turimą turtą ar jį paslėpti.

9.4.       Didelė ieškinio suma pati savaime nelemia poreikio atsakovės MB „Svarogas“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.5.       Nėra nustatytas ir ieškovė neįrodė ryšio tarp atsakovės MB „Svarogas“ finansinės padėties ir grėsmės galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl pagrindo taikyti atsakovės MB „Svarogas“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones

11.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tik tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

12.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad yra nustatytos abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės MB „Svarogas“ (toliau – ir apeliantė) atžvilgiu sąlygos.

13.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, padarė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Šios išvados apeliantė neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinio proceso ribų (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis) dėl aptartos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo nepasisako.

14.       Minėta, kad nustačius, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir antra būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.

15.       Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė apeliantės atžvilgiu egzistuoja dėl to, kad: 1) ieškiniu reikalaujama suma yra didelė; 2) atsakovai, įskaitant apeliantę, atliko nesąžiningus veiksmus, tikėtinai siekdami išvengti nukentėjusio darbuotojo 85 275 Eur dydžio reikalavimų, susijusių su jo sužalojimu.

16.       Pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotą praktiką nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018).

17.       Pažymėtina ir tai, kad ieškinio sumos kriterijus priklauso išimtinai nuo ieškovo valios, todėl byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, reikalavimo sumos dydis negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-516/2019; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-956-467/2023).

18.       Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, didelė ieškinio suma, savaime, nesant duomenų apie apeliantės nesąžiningus veiksmus, nėra pagrindas apeliantės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19.       Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kuriais siekiama išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-183-407/2021; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-521-464/2023).

20.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Nesąžiningumas gali būti konstatuojamas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti arba kitokiu būdu siekti apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti galbūt jam palankų teismo sprendimą. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir atlikti bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-790/2021; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-464/2023; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-266-854/2024).

21.       Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai ieškovas pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023).

22.       Ieškovei siekiant laikinųjų apsaugos priemonių apeliantės atžvilgiu taikymo, apeliantės nesąžiningumą turėtų patvirtinti ne bet kokie apeliantės veiksmai (neveikimas) ar kitos su ieškinio reikalavimų įvykdymo apsunkinimu nesusiję aplinkybės, tačiau tokie, kuriais siekiama tikslingai sudaryti situaciją, kai apeliantė neturėtų galimybių atsiskaityti su ieškove pagal byloje pareikštą ieškinį ar tokios galimybės būtų iš esmės apsunkintos.

23.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad apeliantė ėmėsi veiksmų ar ketina imtis veiksmų tikslingai mažindama savo turto vertę, perleidžiant jį kitiems asmenims, kitaip sąmoningai bloginant savo turtinę padėtį, elgėsi nesąžiningai, siekdama, kad būtų sukliudyta ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovei nepateiktus tokių įrodymų ir nepagrindus apeliantės nesąžiningumo pripažįstama, kad ieškovė neįrodė grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas apeliantės atžvilgiu iš esmės pasunkės arba praras prasmę (CPK 178 straipsnis).

24.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nesąžiningais įvardijo apeliantės veiksmus (apeliantė yra susijusi su ieškovės valdymo organais; apeliantė buvo pasitelkta tam, kad iš ieškovės balanso būtų išvesta didelė dalis lėšų), kurie sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir galės būti tinkamai įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Šioje proceso stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą) tokių ieškovės įrodinėjimų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti kaip jau nustatytų ir vertinti jų apeliantės sąžiningumo aspektu.

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje grįsdamas apeliantės nesąžiningumą apsiribojo vien abstraktaus pobūdžio teiginiais, kad atsakovai, įskaitant apeliantę, siekia išvengti nukentėjusio darbuotojo reikalavimų, susijusių su jo sužalojimu, įvykdymo, tačiau iš nutarties neaišku, kaip konkrečiai pasireiškė tokie apeliantės veiksmai bei kaip tokios aplinkybės (jeigu jos yra pagrįstos) yra susiję su šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų įvykdymo apeliantės atžvilgiu apsunkinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai nepagrindžia apeliantės nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu.

26.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos išvadai, kad ieškovė įrodė apeliantės nesąžiningumą, tokiu būdu pagrįsdama būsimo teismo sprendimo neįvykdymo apeliantės atžvilgiu grėsmę. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo išvadai apie apeliantės nesąžiningus veiksmus, kurie lemtų išvadą apie būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Nurodytų motyvų pagrindu pripažįstama, kad ieškovė neįrodė aptartos antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantės atžvilgiu sąlygos.

27.       Nustačius, kad ieškovė neįrodė aptartos antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantės atžvilgiu vertinti kaip įrodyto, taigi nebuvo ir pagrindo jį tenkinti.

28.       Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovė neįrodė antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantės atžvilgiu sąlygos, pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl apeliantės turto arešto nebuvo. Pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantės atžvilgiu atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutarties dalį, priimtą atsakovės mažosios bendrijos „Svarogas“ atžvilgiu, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murako“, juridinio asmens kodas 302716617, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės mažosios bendrijos „Svarogas“, juridinio asmens kodas 303062070, atžvilgiu, atmesti.

Apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                        Rasa Gudžiūnienė