Civilinė byla Nr. e2-992-381/2016
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00189-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.2.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ELGA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Melnera“ iškėlimo.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „ELGA“ (toliau – UAB „ELGA“ arba pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Melnera“ (toliau – UAB „Melnera“ arba atsakovė) iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad UAB „Melnera“ yra nemoki, neatsiskaito su kreditoriais, todėl būtina šiai įmonei kelti bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „ELGA“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Melnera“ iškėlimo.
Teismas nurodė, kad remiantis CPK 29 straipsnio nuostatomis, juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre.
Teismas, nustatęs, kad atsakovės UAB „Melnera“ buveinės registracijos vieta yra Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, sprendė, jog pareiškimas dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo turi būti nagrinėjamas Kauno apygardos teisme (CPK 29 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovės UAB „ELGA“ pareiškimas neteismingas Klaipėdos apygardos teismui ir negali būti priimtas, todėl grąžintinas procesinį dokumentą padavusiam asmeniui (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė UAB „ELGA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovės atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Melnera“ iškėlimo teismingas Kauno apygardos teismui, neatsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi analogišką UAB „ELGA“ pareiškimą jau atsisakė priimti, išaiškindamas, jog pareiškimas teismingas Klaipėdos apygardos teismui.
2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismingumo taisykles. Juridinio asmens buveine laikoma vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas (CK 2.49 straipsnis). Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta Juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine (CK 2.49 straipsnio 2 dalis). Atsakovės UAB „Melnera“ buveinės adresas yra Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, tuo tarpu vienasmenio valdymo organo – juridinio asmens vadovo R. J. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl šio juridinio asmens buveine laikytina jo valdymo organo nuolatinio buvimo vieta, esanti (duomenys neskelbtini).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip neteismingą pareiškėjos UAB „ELGA“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Melnera“ iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bankroto bylos teismingumą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 3 punkte yra įtvirtintas bankroto bylos apibrėžimas, pagal kurį bankroto byla laikoma teismo nagrinėjama civiline byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta taisyklė, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Vienas iš tokių specialiųjų įstatymų, reglamentuojančių įmonių bankroto procesą, yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje taip pat suformuluota analogiška civilinio proceso įstatymų, reglamentuojančių bankroto bylų nagrinėjimą, konkurencijos taisyklė, pagal kurią bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir jų tarpusavio konkurencijos atveju turi prioritetą.
ĮBĮ 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu CPK nustatyta tvarka. CPK 27 straipsnio 1 dalies 4 punktas taip pat įtvirtina civilinių bylų dėl bankroto teisinių santykių teismingumą apygardų teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. CPK 29 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. ĮBĮ 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas. Šios CPK ir ĮBĮ nuostatos reglamentuoja ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo teismingumo nustatymo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ieškovui paduodant ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismui sprendžiant tokių ieškinių priėmimo klausimus. Taigi, sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas, bendra civilinių bylų dėl bankroto teisinių santykių teismingumo taisyklė yra tokia, kad ieškinys dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo paduodamas juridinio asmens buveinės, nurodytos Juridinių asmenų registre, vietovės apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir juridinio asmens buveinės adreso pakeitimas Juridinių asmenų registre nesudaro pagrindo pakeisti civilinės bylos dėl bankroto teisinių santykių teismingumą. Bankroto byla yra iškeliama (priimant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo) ir nagrinėjama tos apygardos teisme, kurioje pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu buvo registruota atsakovo buveinė. Būtent toks bankroto bylos teismingumą nustatančių taisyklių aiškinimas atitinka bankroto proceso tikslą – operatyvų bankroto bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-661/2014).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Melnera“ buveinės registracijos vieta, nurodyta Juridinių asmenų registre, yra Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, todėl ieškinys dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo teismingas šios vietovės apygardos teismui. Apeliantės teigimu, atsakovės UAB „Melnera“ buveinės adresas, nurodytas Juridinių asmenų registre, ir šios įmonės vienasmenio valdymo organo – juridinio asmens vadovo R. J. gyvenamosios vietos adresas nesutampa, todėl šio juridinio asmens buveine laikytina jo valdymo organo nuolatinio buvimo vieta, esanti (duomenys neskelbtini).
Lietuvos apeliacinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, pažymi, kad vadovaujantis CK 2.49 straipsnio 1 dalimi juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas; juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta Juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine (CK 2.49 straipsnio 2 dalis). Šios teisės normos paskirtis – būtinybė žinoti, kur galima rasti juridinio asmens valdymo organus, siųsti korespondenciją, perduoti dokumentus, prekes ir panašiai, kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai. Ši nuostata taikytina tais atvejais, kai yra ginčas dėl juridinio asmens buveinės vietos ir netaikytina sprendžiant procesinį bylos teritorinio teismingumo nustatymo klausimą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Melnera“, kurios Juridinių asmenų registre nurodyta buveinė yra Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Kaip matyti iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo, UAB „Melnera“ vadovo R. J. gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nurodo apeliantė, faktiškai įmonės registruotos buveinės adresas ir įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresas nesutampa, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant procesinį bylos teritorinio teismingumo nustatymo klausimą. Kaip jau buvo minėta, bylos teismingumą lemia ne materialiosios normos, kurių paskirtis, reglamentuojanti įmonės buveinės vietos nustatymą, yra kita, bet proceso teisės normos, reglamentuojančios bylų teismingumo procesinius teisinius santykius. Todėl vien tai, kad atsakovės UAB „Melnera“ registruotos buveinės adresas ir nuolatinio valdymo organo gyvenamosios vietos adresas nesutampa, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinys dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Melnera“ iškėlimo turi būti paduodamas kitam, nei atsakovės registruotos buveinės apygardos teismui.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės UAB „Melnera“ registruota buveinės vieta – Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublik?s prokuratūros reformavimo” nuostatas priskiriama Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai, todėl pareiškimas dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo teismingas Juridinių asmenų registre nurodytos vietovės apygardos teismui (ĮBĮ 5 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 2 dalis, CPK 29 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1555-436/2016, spręsdamas klausimą dėl analogiško ieškovės UAB „ELGA“ pareiškimo priėmimo, padarė priešingą išvadą, nesudaro pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo teismingumą, kadangi minėtos Kauno apygardos teismo nutarties teisėtumas nebuvo patikrintas teismų sprendimų instancinės kontrolės tvarka, be to, pagal vertikalaus precedento doktriną, išplėtotą Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, aukštesnės instancijos teismo nesaisto žemesnės instancijos teismo sukurtas precedentas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos teismingumo klausimą, teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Artūras Driukas