Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė                                               Baudž. byla Nr. 1A-732-579-2013

Pranešėjas Evaldas Gražys                                                            (Proceso Nr. 1-26-1-00510-2011-0)                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                        1.2.14.1.2.1.;2.4.6.4.1.;2.4.6.3.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             2013 m. spalio 17 d.  

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno  apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

M. Š. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 165 straipsnio 1 dalį  laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmės subendrintos su 2012-10-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityta bausmė,  iš dalies atlikta pagal  Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. S. ir L. V., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

              M. Š. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad su D. S. ir L. V. 2011-04-09 apie 0.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, atvirai, panaudojant apgaulę prieš buto savininko valią, pasikėsino įsibrauti į J. L. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tuo pasikėsino pažeisti asmens būsto neliečiamumą, t. y. siekdami neteisėtai įsibrauti į J. L. butą, M. Š. ir L. V., prisistatę kriminalinės policijos pareigūnais, pareikalavo atidaryti buto duris. J. L. atidarius buto duris, tačiau neįsileidus į buto vidų besibraunančių M. Š. bei L. V., D. S. J. L. grasino dujų balionėliu. M. Š., L. V. ir D. S. nusikalstamos veikos nebaigė, t. y. į svetimą būstą neįsibrovė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes J. L., gindamasis (mosuodamas) kirviu, nuo savo buto durų nustūmė besibraunančius asmenis ir užsidarė buto duris.

Be to, M. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011-04-09 apie 0.35 val., nepavykus įsibrauti į J. L. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą – J. L. priklausantį turtą, t. y. iš pradarytų buto durų vidinės spynos ištraukė ir pagrobė J. L. priklausantį 1000 Lt vertės raktų ryšulį, o būtent: 2 raktus J. L. buto durų spynoms atrakinti, bendros 470 vertės, 2 raktus J. L. tėvų buto durų spynoms atrakinti, bendros 470 Lt vertės, 2 raktus J. L. garažo durų spynoms atrakinti, bendros 30 Lt vertės, 2 raktus J. L. darbo kabineto durų spynoms atrakinti, bendros 30 Lt vertės.

Taip pat M. Š. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis su D. S. bei L. V. 2011-04-09 apie 0.40 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini)namo laiptinėje, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: nepavykus įsibrauti į J. L. butą (nes J. L., gindamasis (mosuodamas) kirviu, nuo savo buto durų nustūmė besibraunančius asmenis ir buto duris užsidarė), visi kartu mėtė daiktus (stiklinį bokalą ir gėlių vazoną) į J. L. buto duris ir jas spardė, tokiais savo veiksmais apgadindami buto duris, tuo padarydami J. L. turtinę 500 Lt žalą.

Apeliaciniame skunde M. Š. teigia, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendis jo atžvilgiu neteisingas, per griežtas, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes į patalpą įsibrovęs nebuvo, raktus ištraukė, kai buto durys buvo atrakintos, tačiau jų vogti nenorėjo, pats nesuvokia, kam tuos raktus ištraukė. Apeliantas prašo šį nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu teisingą bei pagrįstą nuosprendį ir sušvelninti bausmę.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjo, prašiusio apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo M. Š. skundas turi būti tenkinamas.

Nuteistasis M. Š. skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei su paskirtos bausmės dydžiu, todėl teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė surinktus įrodymus, tačiau teismo išvados dėl BK 178 str. 2 d. numatytos veikos požymių M. Š. veikoje padarytos nevisapusiškai, neišsamiai įvertinus surinktus įrodymus, todėl yra nepagrįstos.

Pažymėtina, jog asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą galima tik esant objektyvių ir subjektyvių požymių visumai. Objektyvieji požymiai – objektas, dalykas, veika, padariniai, priežastinis ryšys, o subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas. Byloje nukentėjusiojo J. L. parodymais, nuteistojo M. Š., kitų nuteistųjų, liudytojų parodymais neabejotinai nustatyta, jog M. Š. inkriminuojamo įvykio metu iš tiesų paėmė ir tokiu būdu užvaldė 8 raktų ryšulį. Ši M. Š. veika atitinka objektyvųjį BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymį, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra kitų būtinųjų nusikaltimo sudėties požymių – dalyko bei tyčios. Vagystės objektas yra visų rūšių nuosavybė. Dalykas- svetimas turtas. Turtas suprantamas kaip turintys vertę ir tam tikrus fizinius parametrus daiktai. Taigi, vagystės dalykas yra apčiuopiami, turintys materialų pavidalą daiktai. Be to, būtina pažymėti, jog vagystės metu žala objektui – nuosavybei padaroma būtent dėl konkretaus materialią vertę turinčio daikto pagrobimo, netekimo. Tuo tarpu, pavyzdžiui dokumentai, intelektinės veiklos rezultatai, bagažinių ir rūbinių žetonai ar kiti panašūs daiktai, suteikiantys teisę personifikuotiems asmenims gauti tam tikrą turtą, vagystės dalyku negali būti, nes nukentėjusysis turto netenka ne šių daiktų vagystės metu, bet tada, kai kaltininkas juos panaudojęs gauna tam tikrą turtą. Todėl byloje būtina nustatyti, ar šiuo atveju raktai yra vagystės dalykas, ar ne. Šiai aplinkybei nustatyti būtina įvertinti surinktų įrodymų visumą. Vien faktas, jog raktai turi materialinę išraišką, nėra pakankamas pagrindas laikyti tai vagystės dalyku. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog žalą jis patyrė ne dėl to, jog turėjo išlaidų atkurti prarastą turtą – raktus, tačiau dėl to, jog siekdamas apsaugoti savo turtą keitė spynas, naujų raktų nukentėjusysis negamino. Taigi patys raktai, kaip tokie, šiuo atveju jokios materialios vertės neturėjo. Realiai objektas – nuosavybė tiesiogiai nuo šių veiksmų nenukentėjo, žala tiesiogiai dėl to nebuvo padaryta. Be to, būtina vertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius – kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Tiek ir iš M. Š. parodymų, tiek iš kitų nuteistųjų bei liudytojų parodymų, akivaizdu, jog jokio savanaudiško, turtinio pobūdžio tikslo nuteistasis neturėjo. Surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog nuteistieji iš tiesų norėjo patekti į nukentėjusiojo butą, nes manė, kad ten vyksta vakarėlis, ieškojo ten pažįstamų asmenų, tačiau tikslaus adreso nežinojo ir sumaišė butus. Tokią aplinkybę iš karto po įvykio nukentėjusiajam  nurodė ir nuteistasis, atlygindamas žalą, be to, norėta grąžinti  ir raktus, tačiau nukentėjusiajam jie nebebuvo reikalingi. Taigi asmenys, atlyginę jo patirtą žalą, taip pat norėjo grąžinti ir raktus. M. Š. taip pat nuosekliai aiškino, jog raktus ištraukė spontaniškai, be jokios aiškios priežasties ir tikslo, grumtynių tarpduryje metu, kai kartu su kitu kaltinamuoju traukė duris. Visa tai rodo, jog kaltinamieji turtinio pobūdžio tikslų neturėjo, jie tiesiog siekė patekti į svetimą butą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog M. Š. nesiekė užvaldyt svetimo turto. Be to, kaip jau minėta anksčiau, šiuo atveju raktai nelaikytini ir vagystės dalyku, nes jie patys neturi jokios materialios vertės. Nesant būtinųjų vagystės požymių M. Š. veikoje – dalyko ir tyčios, baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis patrauktas nepagrįstai. Šioje dalyje nuosprendis nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, todėl neteisėtas ir turi būti panaikintas bei priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis. M. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

M. Š. nuosprendį skundžia taip pat ir tuo pagrindu, jog jam skirta per griežta bausmė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog bausmės už BK 22 str. 1 d. 165 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. numatytas veikas M. Š. skirtos teisingai, nepažeidžiant BK 54 str., 61 str. nuostatų.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant  bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Tiek BK 165 str. 1 d. sankcijoje, tiek ir BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apylinkės teismas nurodė bylos duomenimis pagrįstus motyvus dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį už kiekvieną iš šių nusikaltimų pagrįstai ir tinkamai įvertino veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nuteistojo amžių, asmenybę. M. Š. padaryti nusikaltimai tyčiniai, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, padaryti veikiant kartu su kitais asmenimis, esant neblaiviam, vienas iš kurių baigtas, kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. M. Š. nusikalto būdamas nepilnamečiu, neteistas, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, mokymo įstaigoje jis charakterizuojamas neigiamai – šeštoje klasėje lankomumas pagerėjo, tačiau septintoje ir aštuntoje klasėje mokinys beveik nelankė pamokų, net devyni dalykai paskutiniame pusmetyje įvertinti neigiamai arba neatestuoti, su mama B. Š. susisiekti ar bandyti surasti sprendimą sudėtinga. M. Š. vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje registruotas nuo 2005 m. ir žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, linkęs nesimokyti, vogti, nuolat daryti teisės pažeidimus. M. Š. įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą, motina B. Š. bausta administracine tvarka dėl sūnaus daromų pažeidimų. Be to, M. Š. dar iki šių veikų padarymo 2010-03-22 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d. Po šių veikų padarymo nuteistas kitais nuosprendžiais net už devynių tyčinių  nusikaltimų padarymą, tame tarpe ir veikiant bendrai su kitais asmenimis, baustas už administracinius pažeidimus, įtakotus alkoholio. Šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas teisingai darė išvadą, jog M. Š. nesistengia gyventi tvarkingai, yra linkęs pažeidinėti  įstatymus, todėl bausmės tikslai (nubaudimo ir prevencijos) gali būti pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmes.

Nustatant bausmių dydžius, teisėjų kolegijos manymu, teismas įstatymo nuostatų taip pat nepažeidė. Įvertinęs tai, kad M. Š. nusikalto būdamas nepilnamečiu, jo atsakomybę lengvina net dvi aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą žalą, net ir atsižvelgiant į tai, kad atsakomybę sunkina taip pat dvi aplinkybės - veikos padarytos bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog M. Š. bausmės tikslams užtikrinti skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijų vidurkiai. Nustatant bausmių dydžius teisingai įvertintas anksčiau aptartų aplinkybių tarpusavio santykis bei reikšmė, todėl pagrindo teigti, kad nuteistajam skirtos neteisingos bausmės, nėra. Nuteistojo amžius, adekvatų požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką rodančios dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės lėmė tai, jog nuteistajam skirtos mažesnės nei sankcijos vidurkiai laisvės atėmimo bausmės. Šias bausmes bendrinant tarpusavyje bei su ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nuosprendžiu paskirta bausme, baudžiamojo įstatymo  nuostatos nepažeistos. Kadangi veikos, už kurias M. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos prieš priimant ankstesnįjį nuosprendį, bausmės, skirtos už šias veikas, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d, 9 d. nuostatomis, subendrintos su ankstesniu nuosprendžiu skirtąja bausme taikant dalinį bausmių suėjimo būdą.

Atsižvelgiant į tai, jog galutinė subendrinta bausmė M. Š. skirta taip pat pridedant dalį bausmės, skirtos už BK 178 str. 2 d. numatytą veiką, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pripažino nepagrįstu, galutinė subendrinta bausmė M. Š. yra neteisinga, todėl skirtina iš naujo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d. nuostatomis bausmės skirtos M. Š. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 165 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. subendrinamos dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2012-10-23 nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

              Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendis dalyje dėl M. Š. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.). Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendis taip pat keistinas dėl neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 328 str. 2 p., 329 str. 1 p., 330 str., kolegija

n u s p r e n d ž i a :

M. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendį dalyje dėl M. Š. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – M. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendį dalyje dėl M. Š. skirtos galutinės subendrintos bausmės pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d. nuostatomis, bausmes, skirtas M. Š. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 165 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo  2012 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

             Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                     Evaldas Gražys

             Teisėjai:                                                                    Algirdas Remeika

                                                                                 Jurgis Kiškis