Civilinė byla Nr. e2S-1342-230/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00156-2020-8

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.19

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

Teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž. ir M. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. Ž., A. Ž., M. S., L. R. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Ž., Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarei R. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai O. Ž., A. Ž., M. S. ir L. R. pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriame prašė atnaujinti pareiškėjams terminą palikimui priimti po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. Ž., kuris yra pareiškėjos O. Ž. sutuoktinis ir pareiškėjų A. Ž., M. S., L. R. bei suinteresuoto asmens S. Ž. tėvas. J. Ž. testamento surašęs nebuvo. Po J. Ž. mirties liko jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. 2019 m. gruodžio 30 d., nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino dėl palikimo priėmimo, suinteresuotas asmuo S. Ž. kreipėsi į Prienų rajono 1-ąjį notaro biurą dėl J. Ž. palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos O. Ž. ir J. Ž. sūnus ir pareiškėjų A. Ž., L. R., M. S. bei suinteresuoto asmens S. Ž. brolis R. Ž., kuris turėjo sveikatos problemų, pareiškėjai juo nuolat rūpinosi, slaugė jį, o po jo mirties rūpinosi ir laidotuvėmis. Be to, pareiškėjai A. Ž., M. S., L. R. rūpinasi ir O. Ž., kuri yra senyvo amžiaus, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, ji serga lėtine smegenų išemine liga su pasikartojančiais ūminiais smegenų kraujotakos sutrikimais, todėl tai, kad O. Ž. reikalinga priežiūra ir slauga, taip pat turėjo įtakos tam, jog pareiškėjai nesikreipė pas notarą iš karto po J. Ž. mirties. Dėl sveikatos būklės O. Ž. buvo labai sunku išgyventi dvejas viena po kitos įvykusias artimų žmonių laidotuves – vyro ir sūnaus, todėl tokios skaudžios netektys ne tik jai, bet ir visiems pareiškėjams sukėlė sunkias emocines pasekmes, jie buvo įsitikinę, kad kreipdamiesi pas notarą po 2020 m. sausio 1 d. spės susitvarkyti visus reikalingus dokumentus mirusiojo J. Ž. palikimui priimti, jie nežinojo to fakto, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. nedirbs notarė V. B., o dokumentus kitai notarei ji perduos tik 2020 m. vasario 6 d., kai jau buvo pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas kreiptis dėl mirusiojo J. Ž. palikimo. O. Ž. po sūnaus R. Ž. mirties 2020 m. sausio 12 d. kreipėsi į Prienų rajono 2-ąjį notaro biurą dėl mirusiojo palikimo priėmimo. Po J. Ž. mirties į Prienų rajono 1-ąjį notaro biurą pas notarę V. B. dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjai O. Ž., L. R., A. Ž., M. S., tačiau notarė pareiškėjų nepriėmė, nurodžiusi, jog ji nebedirba nuo 2020 m. sausio 1 d., o palikimo bylos yra Prienų rajono 3-ajame notaro biure ir pareiškėjus nukreipė į Prienų rajono 3-ąjį notaro biurą pas notarę A. B.. 2020 m. sausio 24 d. Prienų rajono 3-ojo notaro biure buvo sudarytas įgaliojimas, kuriuo O. Ž. įgaliojo dukterį L. R. atstovauti O. Ž. notaro biure vedant paveldėjimo bylą į jos sutuoktinio J. Ž. palikimą, tačiau notarė dėl paveldėjimo pareiškėjų nepriėmė, nurodydama, kad notarė V. B. paveldėjimo bylų jai neperdavė, todėl pareiškėjams liepė kreiptis pas notarę R. V., kuri paveldėjimo bylą gavo tik 2020 m. vasario 6 d. Šios aplinkybės, kad paveldėjimo byla nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 6 d. buvo neperduota tai notarei, kuri turėjo šią bylą vesti toliau, patvirtina faktą, jog pareiškėjai nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjai kreipėsi į Prienų rajono notaro 2-ąjį notaro biurą pas notarę R. V., tačiau ši pareiškėjams nurodė, jog dėl didelio darbo krūvio priimti jų negali ir paskyrė sekančią apsilankymo datą – 2020 m. vasario 7 d., patvirtindama, kad terminas dėl palikimo priėmimo pareiškimams pareikšti praleistas nebus. Pareiškėjai pasitikėdami notare sutiko, kadangi nei vienas iš jų neturi teisinio išsilavinimo, todėl negalėjo numatyti, kad 2020 m. vasario 7 d. terminas pareiškimams priimti dėl mirusiojo J. Ž. palikimo gali būti praleistas.

2.       Suinteresuotas asmuo S. Ž. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad keliamus reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra. Jis, siekdamas realizuoti savo turimą paveldėjimo teisę ir priimti palikimą, atsiradusį po savo tėvo J. Ž. mirties, 2019 m. gruodžio 30 d. nuvyko pas Prienų rajono 1-ąjį notaro biuro notarę V. B. ir notarine tvarka patvirtino pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodė jam žinomus gyvus J. Ž. įpėdinius, kurie įgytos paveldėjimo teisės į J. Ž. palikimą per įstatyme nustatytą imperatyvųjį terminą nerealizavo, pareiškimų apie palikimo priėmimą notarui nepateikė. O. Ž. 2020 m. vasario 12 d. kreipėsi į Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarę R. V., padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą ir jį patvirtino notarine tvarka, tokiu būdu realizuodama ne tik savo paveldėjimo teisę į R. Ž. palikimą, bet ir išvestinę mirusiojo R. Ž. turėtą paveldėjimo teisę į J. Ž. palikimą. Tokiu būdu S. Ž. ir O. Ž. lygiomis teisėmis tapo paveldėtojai palikimo, atsiradusio po J. Ž. mirties. Pareiškėjai nenurodo individualių termino praleidimo priežasčių, neaišku, ar pareiškėjų nurodytos priežastys iš karto pasireiškė visiems pareiškėjams kartu ar atskirai, kokio intensyvumo jos buvo, kaip šios priežastys paveikė kiekvieno iš pareiškėjų galimybę realizuoti savo teises laiku. Mano, kad visi keturi pareiškėjai vienu metu negalėjo atlikti tų pačių nuolatinių priežiūros ar slaugos veiksmų. Be to, pareiškėjai kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių jie praleido terminą savo paveldėjimo teisėms realizuoti, nurodo tai, kad nuolat rūpinosi ir slaugė O. Ž., kuri yra senyvo amžiaus, serga lėtine išemine liga su pasikartojančiais ūminiais smegenų kraujotakos sutrikimais, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Nors O. Ž. ir yra senyvo amžiaus, tačiau ji visuomet buvo stebėtinai geros sveikatos, dažnai nesirgdavo jokiomis sunkiomis ligomis ir visuomet galėdavo savimi pasirūpinti pati. Peržvelgus O. Ž. asmens sveikatos istoriją, nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų užfiksuota, jog atitinkami asmenys lydi O. Ž. į sveikatos priežiūros įstaigą ar padeda jai apsitarnauti. Taip pat nėra jokių duomenų, kad jai šiuo metu diagnozuotos kokios nors rimtos ligos ar būtų nustatytas slaugos poreikis. Be to, pareiškėjai kaip vieną iš priežasčių dėl termino praleidimo nurodo tai, kad nei Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarė V. B., nei Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė A. B., nei Prienų rajono 3-ojo biuro notarė R. V. nesutiko iš pareiškėjų priimti pareiškimų dėl palikimo priėmimo. Jeigu pareiškėjai visi kartu kreipėsi į Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarę A. B., ji iš esmės privalėjo priimti ir patvirtinti jų pareiškimus dėl palikimo priėmimo, kadangi palikimo priėmimo pareiškimus gali patvirtinti bet kuris notaras Lietuvos Respublikoje, o ne konkretus notaras pagal teritorinį priskyrimą. Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarės A. B. patvirtintas įgaliojimas įrodo tai, kad O. Ž. 2020 m. sausio 24 d. kreipėsi į Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarę A. B., jog ši patvirtintų įgaliojimą, tačiau nepatvirtina pareiškėjų valios išraiškos priimti J. Ž. palikimą.

3.       Suinteresuotas asmuo Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. V. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad Lietuvos notarų rūmų sprendimu notarę V. B. nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. sausio 27 d. įskaitytinai pavadavo notarė A. B., nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. vasario 7 d. notarė R. V.. 2020 m. vasario 6 d. notarė V. B. perdavė, o notarė R. V. priėmė paveldėjimo bylas, tame tarpe ir paveldėjimo bylą Nr. 186/2019 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio J. Ž. palikimą. Vertinant tai, kad pagal įstatymą palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl nuo 2020 m. sausio 3 d. iki termino palikimui priimti pabaigos pareiškimas dėl palikimo priėmimo turėjo būti paduotas notarę V. B. pavaduojančiai notarei A. B..

4.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimuose į patikslintą pareiškimą jo pagrįstumą paliko nagrinėti teismo nuožiūra.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi patikslintą pareiškimą tenkino iš dalies ir pareiškėjoms O. Ž. bei L. R. atnaujino įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), nustatant trijų mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikti, likusioje dalyje pareiškėjų A. Ž., M. S. patikslintą pareiškimą atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad M. S., A. Ž., L. R., R. Ž. ir S. Ž. yra J. Ž. ir O. Ž. vaikai. J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 m. vasario 26 d. Testamentų registro išrašą J. Ž. palikimą yra priėmęs S. Ž. ir R. Ž.. Mirusiojo J. Ž. vardu registruotas toks nekilnojamasis turtas: 149/401 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 128/343 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 24 d. Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarė A. B. patvirtino įgaliojimą, kuriuo O. Ž. įgaliojo dukterį L. R. atstovauti jai notaro biure vedant paveldėjimo bylą į J. Ž. palikimą.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos notarų rūmų 2020 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. P-S-1 „Dėl pavaduojančių notarų skyrimo“ Prienų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarė A. B. paskirta pavaduoti Prienų rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarę V. B. jos nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. Lietuvos notarų rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. P-S-4 „Dėl pavaduojančių notarų skyrimo“ Prienų rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė R. V. paskirta pavaduoti Prienų rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarę V. B. jos atostogų laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. vasario 7 d. įskaitytinai. 2020 m. vasario 6 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu Prienų rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė V. B. perdavė, o Prienų rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė R. V. priėmė paveldėjimo bylas, tarp kurių buvo ir J. Ž. paveldėjimo byla Nr. 186/2019.

8.       Teismas sprendė, kad, nors pareiškėjai A. Ž., M. S., L. R. patikslintame pareiškime nurodė, jog jie rūpinosi ir rūpinasi O. Ž., kuri yra senyvo amžiaus, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau iš teismui pateiktos O. Ž. sveikatos istorijos matyti, jog ji gydymo įstaigoje yra lankiusis tik keletą kartų. Nors Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras 2020 m. vasario 28 d. rašte nurodė, kad O. Ž. serga lėtine smegenų išemine liga su pasikartojančiais ūmiais smegenų kraujotakos sutrikimais, ją vargina galvos svaigimas, mėto į šonus, dėl didelės griuvimo rizikos O. Ž. prižiūri jos vaikai L. R., A. Ž. ir M. S., kuriai šie padeda apsitarnauti, palydi į polikliniką, tačiau, teismo nuomone, O. Ž. sveikatos istorijoje duomenų, kad A. Ž., M. S. bei L. R. būtų lydėję O. Ž. į gydymo įstaigą ar ją slaugę, ligos istorijoje nėra užfiksuota. Kita vertus, tokių aplinkybių pareiškėjai nepagrindė ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o būtent – seniūnijos pažyma, išrašu apie savo ir motinos deklaruotą bei faktinę gyvenamąsias vietas, Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus ar Socialinių paslaugų centro pažymomis apie nuolatinės globos ar rūpybos reikalingumą O. Ž., šios neįgalumą, nuolatinės slaugos būtinumą, O. Ž. nustatytus specialiuosius poreikius ir to pasėkoje teikiamas lengvatas bei socialinių darbuotojų teikiamas paslaugas. Taigi, teismas vertino, kad sveikatos priežiūros įstaigai, kuri aptarnauja šimtus pacientų kiekvieną dieną, nėra tiksliai žinoma apie tai, koks konkretus asmuo rūpinasi O. Ž., kokiu būdu tai daro, juo labiau, kad nėra duomenų, jog O. Ž. būtų nustatytas slaugos poreikis. Priešingai, iš bylos duomenų akivaizdu, kad O. Ž. gyvena viena ir atskirai nuo savo vaikų, pati gyvenime savarankiškai tvarkosi, geba nuvykti pas notarą, užsivesti paveldėjimo bylą po sūnaus R. Ž. mirties, surašyti įgaliojimą dukrai jai atstovauti vedant paveldėjimo bylą po sutuoktinio J. Ž. mirties, kas paneigia tiek pačios O. Ž. išimtinai prastą sveikatos būklę, tiek nepatvirtina ir pareiškėjų prisidėjimo teikiant išskirtinę pagalbą motinai.

9.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. V. atsisakė juos priimti dėl didelio darbo krūvio, nurodydama sekančią apsilankymo datą 2020 m. vasario 7 d., patvirtindama, kad terminas dėl palikimo priėmimo praleistas nebus. Iš teismui pateiktos J. Ž. paveldėjimo bylos ir notarinio registro išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. vasario 7 d. įskaitytinai matyti, kad O. Ž., A. Ž., M. S. ir L. R. į Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarę R. V. dėl palikimo priėmimo po J. Ž. mirties minėtu laikotarpiu nesikreipė. Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. V. 2020 m. balandžio 20 d. rašte nurodė, kad J. Ž. įpėdiniai nuo (duomenys neskelbtini). į Prienų rajono 2-ąjį notaro biurą dėl su palikimu susijusių klausimų nesikreipė, nes veiksmai, susiję su palikimo priėmimu, t. y. pareiškimai dėl palikimo priėmimo nuo 2020 m. sausio 3 d. turėjo būti paduoti Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarę V. B. pavaduojančiai Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarei A. B., o informacija, kurią pareiškėjai pateikė teismui, neatitinka tikrovės. Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarė A. B. teismui pateiktame rašte nurodė, kad į notaro biurą 2020 m. sausio 24 d. dėl palikimo priėmimo po J. Ž. mirties kreipėsi L. R. ir O. Ž.. A. Ž. ir M. S. dėl palikimo priėmimo po J. Ž. mirties į Prienų rajono 3-ąjį notaro biurą niekada nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 14 d. tarp Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. ir Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarės A. B. buvo pasirašytas susitarimas dėl Prienų rajono 1-ojo notaro biuro veiklos teritorijos, pagal kurį Birštono seniūniją paveldėjimo atvejams susitarta priskirti aptarnauti Prienų rajono 2-ajam notaro biurui ir, gavus žodinį (telefonu) Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarės V. B. pranešimą, kad nuo 2020 m. sausio 27 d. jos ligos metu ją pavaduos notarė R. V., L. R. ir O. Ž., tą pačią dieną, t. y. 2020 m. sausio 24 d., buvo nukreiptos į Prienų rajono 2-ąjį notaro biurą. Be to, 2020 m. sausio 24 d. Prienų rajono 3-ajame notaro biure buvo atliktas notarinis veiksmas – patvirtintas įgaliojimas, kuriuo O. Ž. įgaliojo L. R. atstovauti notaro biure vedant paveldėjimo bylą į mirusiojo J. Ž. palikimą, priimti palikimą bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. Sudarant ir tvirtinant įgaliojimą notaro biure buvo tik O. Ž. ir L. R..

10.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjai nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, jog jie trijų mėnesių laikotarpiu nuo J. Ž. mirties buvo atidūs ir rūpestingi, siekdami įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo, kadangi pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl to, kad jie įstatymo nustatytu laiku kreipėsi į notaro biurą, tačiau jų niekas nepriėmė, yra paneigtos byloje surinktais rašytiniais įrodymais – Prienų rajono 2-ojo notaro biuro ir Prienų rajono 3-iojo notaro biuro raštais. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl to, jog jie po J. Ž. mirties rūpinosi O. Ž., kurios iš esmės prasta sveikatos būklė dėl jai diagnozuotų ligų, taip pat paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – O. Ž. sveikatos istorija, iš kurios aiškiai matyti, jog O. Ž. gydymo įstaigose lankosi itin retai, juo labiau jai nėra diagnozuotos kokios nors labai sunkios ligos ar būtų nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, rūpyba ar pan. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų ir aplinkybėms dėl emocinių išgyvenimų ir skaudžių netekčių pagrįsti. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad dėl socialinių įgūdžių stokos, menko arba iš vis neįgyto išsimokslinimo, itin sunkios ar prastos materialinės padėties pareiškėjai nerealizavo jiems įstatyme suteiktų teisių priimti palikimą po J. Ž. mirties įstatyme nustatytais terminais.

11.       Teismas sprendė, kad pareiškėjoms O. Ž. ir L. R. yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, kadangi jos, nepasibaigus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti, atvyko į Prienų rajono 3-ąjį notaro biurą tikslu motinai surašyti įgaliojimą tvarkyti paveldėjimo reikalus dukrai po sutuoktinio mirties, tokiu būdu jos išreiškė valią, kad palikimo priėmimo klausimas O. Ž. ir L. R. yra aktualus, tokiuose veiksmuose nerūpestingumo ir aplaidumo nenustatyta, nepaisant to, kad likus vos keletui dienų iki termino palikimui priimti pabaigos, t. y. iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai, dėl susiklosčiusių aplinkybių pilnai nebuvo realizuota subjektyvi teisė paduoti pagal teritorinį pasiskirstymą pavaduojančiam notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo po J. Ž. mirties.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Atskiruoju skundu pareiškėjai A. Ž. ir M. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjų A. Ž. ir M. S. patikslintas pareiškimas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas išimtinai atsižvelgė į suinteresuoto asmens poziciją šioje byloje bei į Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R. V. paaiškinimus, kurie neatitinka objektyviai tiesai.

1.2.       Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino to fakto, kad nei vienas iš pareiškėjų neturėjo galimybės realizuoti savo teisių į mirusiojo J. Ž. palikimą.

1.3.       Teismo nurodė, kad Lietuvos notarų rūmų 2020 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. P-S-1 „Dėl pavaduojančių notarų skyrimo“ Prienų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarė A. B. paskirta pavaduoti Prienų rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarę V. B. jos nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. Todėl visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių ši notarė nepriėmė pareiškėjų. Teismas privalėjo konstatuoti, kad ne dėl pareiškėjų kaltės jie nerealizavo savo teisės į mirusiojo palikimą, o dėl notarių darbo neorganizuotumo.

1.4.       Po tėvo J. Ž. mirties į Prienų rajono 1-ąjį notaro biurą pas notarę V. B. kreipėsi pareiškėjai O. Ž., L. R., A. Ž., M. S. dėl J. Ž. palikimo priėmimo. Notarė V. B. pareiškėjų nepriėmė, nurodžiusi, jog ji nebedirba nuo 2020 m. sausio 1 d., o palikimo bylos randasi Prienų rajono 3-ajame notaro biure ir pareiškėjus nukreipė į Prienų rajono 3-ąjį notaro biurą pas notarę A. B.. Tada pareiškėjai kreipėsi į Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarę A. B.. Tą faktą, kad buvo kreiptasi dėl palikimo patvirtina ir notarės surašytas 2020 m. sausio 24 d. Prienų rajono 3-ojo notaro biuro įgaliojimas, kuriame nurodyta, jog O. Ž. įgalioja dukterį L. R. atstovauti O. Ž. notaro biure vedant paveldėjimo bylą į jos sutuoktinio J. Ž. palikimą. Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarė A. B. pareiškėjams nurodė, kad notarė V. B. paveldėjimo bylų jai neperdavė, todėl pareiškėjams liepė kreiptis pas Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarę R. V., kuri paveldėjimo bylą gavo tik 2020 m. vasario 6 d., t. y. pasibaigus terminui, per kurį pareiškėjai privalėjo kreiptis pas notarą. Taigi nors pareiškėjai ir kreipėsi pas notarus, tačiau jų teisės nebuvo realizuotos dėl notarų kaltės, perduodant paveldėjimo bylas iš vienos kontoros į kitą.

1.5.       Pareiškėjai O. Ž., L. R., A. Ž., M. S. kreipėsi į 2-ąjį Prienų rajono notaro biurą pas notarę R. V., tačiau notarė R. V. pareiškėjams nurodė, jog dėl didelio darbo krūvio priimti jų negali ir paskyrė sekančią apsilankymo datą 2020 m. vasario 7 d., patvirtindama, kad terminas dėl palikimo priėmimo pareiškimams pareikšti praleistas nebus. Pareiškėjai, kurie nėra įgiję teisinio išsilavinimo, pasitikėdami notare, sutiko, o kadangi nei vienas iš jų neturi teisinio išsilavinimo, todėl akivaizdu, kad negalėjo numatyti, jog 2020 m. vasario 7 d. terminas pareiškimams priimti dėl mirusiojo J. Ž. palikimo gali būti praleistas.

1.6.       Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarė A. B. teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, jog į notaro biurą 2020 m. sausio 24 d. dėl palikimo priėmimo po J. Ž. mirties kreipėsi L. R. ir O. Ž.. A. Ž. ir M. S. dėl palikimo priėmimo po J. Ž. mirties į Prienų rajono 3-ąjį notaro biurą niekada nesikreipė. Tačiau jeigu atėjo mirusiojo J. Ž., sutuoktinė O. Ž., dukra L. R., kuri veikė ir kalbėjo visų pareiškėjų, t. y. ir A. Ž., ir M. S. vardu, kurie laukė automobilyje ir buvo prie Prienų rajono 3-ojo notaro biuro, lieka neaišku, kodėl nebuvo paimtas pareiškimas. Sutiktina, kad buvo atėjusi L. R. kartu su O. Ž., tačiau ji kalbėjo visų palikėjų vardu ir visi palikėjai būtų atvykę, bet kuomet notarė atsisakė priimti jų pareiškimą jie neužėjo pas notarę į biurą.

1.7.       Paveldėjimo teisės bylos buvo perduotos ir būtent ši byla mirusiojo J. Ž. buvo perduota tik 2020 m. vasario 6 d., t. y. jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui, todėl nei viena notarė ir nepriėmė pareiškėjų pareiškimo dėl palikimo.

1.8.       Kai atvyko mirusiojo J. Ž. sutuoktinė O. Ž., notarė R. V. net nesugebėjo išduoti nuosavybės teisės liudijimo, kad santuokoje įgytas turtas, įregistruotas mirusiojo J. Ž. vardu, automatiškai priklauso mirusiojo sutuoktinei, t. y. ½ šio turto, o paveldėjimas atsiranda tik į mirusiojo turto dalį, bet ne į sutuoktinės turtą.

1.9.       S. Ž. pateikė duomenis iš medicininių įstaigų, neaišku kokiu būdu šie konfidencialūs duomenys buvo gauti, nėra tiesioginių įrodymų, jog šie duomenys yra objektyvūs ir nėra suklastoti, todėl jie bei suinteresuoto asmens paaiškinimas turi būti vertintini kaip nepatikimi.

1.10.       Teismas be pagrindo sukritikavo 2020 m. vasario 28 d. VšĮ Prienų rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro pažymą dėl informacijos pateikimo Nr. 33-S, kurią paruošė šeimos gydytoja, nurodydama, kad iš tiesų O. Ž. sveikata yra bloga, jai reikalinga priežiūra ir ją prižiūri jos vaikai L. R., A. Ž. ir M. S., išskyrus suinteresuotą asmenį S. Ž..

1.11.       Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kiek terminas mirusiojo J. Ž. palikimui priimti yra praleistas, kadangi jis praleistas labai nedaug, praleidimo trukmė yra tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti terminą prašančio atnaujinti įpėdinio ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą.

1.12.       Teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad pareiškėjai galėjo paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo bet kuriam notarui, tai griežtai prieštarauja įstatymo nuostatoms, kuriose nurodyta, kad pareiškimas yra paduodamas tik tam notarui, kuriam teisingumo ministro įsakymu yra priskirta paveldėjimo atvejais aptarnauti teritoriją, kurioje buvo paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta. Kadangi ši teritorija pagal paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą buvo priskirta notarei V. B., kuri nebedirbo, ją pavadavo kitos notarės, kurioms nebuvo perduota J. Ž. paveldėjimo byla, todėl pareiškėjai neturėjo jokios galimybės įstatymo nustatytu terminu realizuoti savo teises į mirusiojo J. Ž. palikimą.

13.       Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

14.       Suinteresuotas asmuo S. Ž. atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.       Pareiškėjai A. Ž., M. S. 2020 m. kovo 2 d. patikslintame pareiškime iš esmės rėmėsi tik savo paties paaiškinimais, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jų nurodomų aplinkybių egzistavimą.

3.2.       Pareiškėjai A. Ž. ir M. S. gyvena visiškai kitose vietovėse (atitinkamai (duomenys neskelbtini)), nei yra notarų biurai, į kuriuos jie nurodo, kad kreipėsi. Taip pat teigia, kad kreipėsi kartu su pareiškėjomis O. Ž. ir L. R.. Tačiau jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė.

3.3.       Pareiškėjai jokiais leistinais įrodymais neįrodinėjo ir kitų savo nurodomų aplinkybių, tariamai vykdytos O. Ž., J. Ž. ar R. Ž. slaugos, itin skaudžių išgyvenimų. O byloje pateikti kiti rašytiniai įrodymai netgi akivaizdžiai paneigė nurodomas aplinkybes, leido pagrįstai daryti išvadas dėl galimo apeliantų nesąžiningumo, bandant savo aplaidumą ir nerūpestingumą perkelti notarų atsakomybėn.

3.4.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai turėjo visas galimybes pareiškimus apie palikimo priėmimą pateikti bet kuriam notarui veikiančiam Lietuvoje patvirtinti notarine tvarka, taip pat galėjo savo pareiškimo net netvirtinti notarine tvarka, o tiesiog įteikti fiziškai, išsiųsti registruotu paštu, el. paštu ar kitomis el. ryšių priemonėmis paveldėjimo bylą vedančiam notarui. Tačiau pareiškėjai savo teisių nerealizavo.

3.5.       O. Ž. 2020 m. sausio 24 d. įgaliojimas, patvirtintas Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarės A. B., ne tik nepatvirtina kitų asmenų dalyvavimo, bet ir jų valios išraiškos, kad jie savo teisę ketino realizuoti.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjų A. Ž. ir M. S. patikslintas pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

17.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. S., A. Ž., L. R., R. Ž. ir S. Ž. yra J. Ž. ir O. Ž. vaikai. J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 m. vasario 26 d. Testamentų registro išrašą J. Ž. palikimą yra priėmęs S. Ž. ir R. Ž.. Mirusiojo J. Ž. vardu registruotas toks nekilnojamasis turtas: 149/401 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 128/343 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

18.       Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos notarų rūmų 2020 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. P-S-1 „Dėl pavaduojančių notarų skyrimo“ Prienų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarė A. B. paskirta pavaduoti Prienų rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarę V. B. jos nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. Lietuvos notarų rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. P-S-4 „Dėl pavaduojančių notarų skyrimo“ Prienų rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė R. V. paskirta pavaduoti Prienų rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarę V. B. jos atostogų laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. vasario 7 d. įskaitytinai. 2020 m. vasario 6 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu Prienų rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė V. B. perdavė, o Prienų rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė R. V. priėmė paveldėjimo bylas, tarp kurių buvo ir J. Ž. paveldėjimo byla Nr. 186/2019.

19.       Pareiškėjai O. Ž., A. Ž., M. S. ir L. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atnaujinti terminą dėl mirusiojo J. Ž. (mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patikslintą pareiškimą tenkino iš dalies ir pareiškėjoms O. Ž. bei L. R. atnaujino įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), nustatant trijų mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikti, likusioje dalyje pareiškėjų A. Ž. ir M. S. patikslintą pareiškimą atmetė.

20.       Pareiškėjai A. Ž. ir M. S., nesutikdami su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, atskirajame skunde teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjai neturėjo galimybės realizuoti savo teisių į palikimą dėl notarų darbo neorganizuotumo. Pareiškėjams kreipusis į notarę V. B., ji nurodė nebedirbanti nuo 2020 m. sausio 1 d. ir nukreipė pas notarę A. B.. Notarė A. B. taip pat nepriėmė pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir pareiškėjams nurodė, kad notarė V. B. neperdavė jai paveldėjimo bylos, todėl nukreipė pareiškėjus pas notarę R. V.. Notarei R. V. paveldėjimo byla buvo perduota tik 2020 m. vasario 6 d., t. y. jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui, be to, notarė, pareiškėjams atvykus, jų nepriėmė ir paskyrė kitą apsilankymo datą (2020 m. vasario 7 d.). Be to, pareiškėjų vertinimu, teismas netinkamai įvertino ir kitas nurodytas svarbias termino praleidimo priežastis, t. y. O. Ž. sunkią sveikatos būklę ir nuolatinės priežiūros bei slaugos poreikį, teisinio išsilavinimo neturėjimą, taip pat aplinkybę, kad terminas praleistas nežymiai.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir priežasčių, sudarančių tokį pagrindą

21.       Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 2-3 dalyse nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

22.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodytą praktiką). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino patikslinto pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjų A. Ž. ir M. S. atžvilgiu. Visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėjai A. Ž. ir M. S. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jie kreipėsi ir kada konkrečiai (kokią dieną) į notarę V. B. su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o ši atsisakė tokį pareiškimą priimti. Antra, byloje nėra pateikta jokių duomenų (įrodymų), kad pareiškėjai A. Ž. ir M. S. per 3 mėnesių palikimo priėmimo laikotarpį būtų kreipęsi į notarę A. B., o ši atsisakė priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kadangi jai nėra perduota paveldėjimo byla, ir nukreipė pareiškėjus pas notarę R. V.. Iš byloje esančio 2020 m. gegužės 19 d. notarės A. B. rašto matyti, kad 2020 m. sausio 24 d. į Prienų rajono 3-iąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo po J. Ž. mirties kreipėsi tik pareiškėjos L. R. ir O. Ž., o pareiškėjai A. Ž. ir M. S. dėl palikimo priėmimo į Prienų rajono 3-iąjį notaro biurą niekada nesikreipė. Pareiškėjų atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad jie buvo atvykę prie Prienų rajono 3-ojo notaro biuro kartu su L. R. ir O. Ž., tačiau laukė automobilyje, o L. R. kalbėjo visų palikėjų vardu, laikytinos deklaratyviomis ir nepagrįstomis jokiais byloje esančiais įrodymais. Trečia, pareiškėjai A. Ž. ir M. S. nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jie dėl palikimo priėmimo po J. Ž. mirties per įstatymo nustatytą terminą būtų kreipęsi į notarę R. V., o ši jų nepriėmė ir paskyrė kitą apsilankymo datą (2020 m. vasario 7 d.). Notarė R. V. 2020 m. balandžio 20 d. rašte nurodė, kad J. Ž. įpėdiniai nuo (duomenys neskelbtini). į Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarę R. V. nesikreipė, nes veiksmai, susiję su palikimo priėmimu, t. y. pareiškimai apie palikimo priėmimą, nuo 2020 m. sausio 3 d. turėjo būti paduoti Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarę V. B. pavaduojančiai Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notarei A. B.. Informacija, kurią pareiškėjai pateikė teismui, neatitinka tikrovės. Teismui pateikti J. Ž. paveldėjimo bylos ir notarinio registro išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. vasario 7 d. duomenys taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjai minėtu laikotarpiu būtų kreipęsi į Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarę R. V. dėl J. Ž. palikimo priėmimo.

24.       Kaip jau minėta, byloje esantis 2020 m. gegužės 19 d. Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. B. raštas patvirtina, kad į Prienų rajono 3-iąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po J. Ž. mirties 2020 m. sausio 24 d. kreipėsi pareiškėjos L. R. ir O. Ž.. Pareiškėjos L. R. ir O. Ž. tą pačią dieną, t. y. 2020 m. sausio 24 d., dėl palikimo priėmimo buvo nukreiptos į Prienų rajono 2-ąjį notaro biurą. Be to, 2020 m. sausio 24 d. Prienų rajono 3-iajame notaro biure buvo patvirtintas įgaliojimas, kuriuo O. Ž. įgaliojo L. R. atstovauti notaro biure vedant paveldėjimo bylą į mirusiojo J. Ž. palikimą, priimti palikimą bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. Sudarant ir tvirtinant įgaliojimą notaro biure buvo tik O. Ž. ir L. R.. Taigi O. Ž. įgaliojimo patvirtinimas Prienų rajono 3-iajame notaro biure, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog pareiškėjai A. Ž. ir M. S. buvo atvykę į notaro biurą kartu su O. Ž. bei L. R., dalyvavo surašant įgaliojimą ir tokiu būdu išreiškė savo valią dėl mirusiojo J. Ž. palikimo priėmimo.

25.       Aplinkybė, kad mirusiojo J. Ž. paveldėjimo byla buvo perduota notarei R. V. tik 2020 m. vasario 6 d., t. y. jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui, niekaip nepagrindžia termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbos. Suinteresuotas asmuo S. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai pažymėjo, kad pagal Lietuvos notarų rūmų konsultaciją kitas notaras gali patvirtinti įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir persiųsti jį palikimo atsiradimo vietos notarui. Šiuo atveju notaras, patvirtinęs ir persiuntęs įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo, praneša Testamentų registrui apie palikimą priėmusius įpėdinius ir pranešimo pastabose nurodo, kuriam notaro biurui persiųstas pareiškimas dėl palikimo priėmimo. Taigi, įpėdinis, siekiantis realizuoti savo paveldėjimo teisę, niekaip nėra susaistytas su konkrečiu notaru, būtinybe pareiškimą tvirtinti notarine tvarka, paveldėjimo bylos vedimo teritorija, paveldėjimo bylos perdavimo momentu ar pan. Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. V. 2020 m. balandžio 20 d. raštu patvirtino, kad pagal notarinę praktiką pareiškimui dėl palikimo priėmimo nebūtina atlikti notarinę procedūrą (t. y. pareiškimą patvirtinti notarine tvarka), o įpėdinis pareiškimą apie palikimo priėmimą gali pateikti notarui raštu, pateikdamas dokumentą paštu arba atsiųsdamas pareiškimą apie palikimo priėmimą elektroniniu laišku. Be to, palikimas gali būti priimamas per įgaliotą asmenį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad paveldėjimo bylos perdavimas notarei R. V. tik 2020 m. vasario 6 d., t. y. jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui, niekaip negalėjo sutrukdyti ir nesutrukdė pareiškėjams laiku realizuoti savo teisę priimti mirusiojo J. Ž. palikimą.

26.       Pareiškėjai A. Ž. ir M. S. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas be pagrindo sukritikavo 2020 m. vasario 28 d. VšĮ Prienų rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro pažymą dėl informacijos pateikimo Nr. 33-S, kurią paruošė šeimos gydytoja, nurodydama, jog iš tiesų O. Ž. sveikata yra bloga, jai reikalinga priežiūra ir ją prižiūri jos vaikai L. R., A. Ž. ir M. S., išskyrus suinteresuotą asmenį S. Ž.. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys (medicininiai dokumentai) nepagrindžia aplinkybės dėl nuolatinės globos ar rūpybos reikalingumo O. Ž., jos neįgalumo, nuolatinės slaugos būtinumo, nustatytų specialiųjų poreikių ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad O. Ž. gyvena viena ir atskirai nuo savo vaikų, pati savarankiškai tvarkosi, geba nuvykti pas notarą, kad užsivesti paveldėjimo bylą po sūnaus R. Ž. mirties, taip pat nuvykti pas notarą, kad surašyti įgaliojimą dukrai L. R. jai atstovauti vedant paveldėjimo bylą po sutuoktinio J. Ž. mirties, kas paneigia O. Ž. išimtinai prastą sveikatos būklę ir niekaip nepatvirtina pareiškėjų prisidėjimo teikiant išskirtinę pagalbą motinai fakto. Nors apeliantai atskirajame skunde kelia abejones dėl byloje esančių medicininių duomenų patikimumo ir autentiškumo, tačiau šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti šių duomenų objektyvumu, kadangi jų nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad O. Ž. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu A. Ž. (duomenys neskelbtini), o M. S. (duomenys neskelbtini), t. y. visų trijų pareiškėjų gyvenamosios vietos yra skirtingos (tarp jų nemažas atstumas), kas taip pat niekaip nepatvirtina pareiškėjų deklaruojamos aplinkybės dėl nuolatinės motinos O. Ž. slaugos ir priežiūros.

27.       Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kaip sutrukdžiusi įstatymo nustatytu terminu priimti palikimą priežastis įvardijamas ne paties asmens, siekiančio priimti palikimą, t. y. pareiškėjų, o jų artimo giminaičio (motinos) sunkios sveikatos būklės ir nuolatinės priežiūros poreikio faktas. Pareiškėjai A. Ž. ir M. S., nurodydami tokią termino praleidimą aplinkybę, kaip objektyviai sutrukdžiusią atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, privalėjo įrodyti ne tik motinos sunkios sveikatos būklės, bet ir nuolatinės slaugos/globos faktą (kokio lygio slaugos/globos užtikrinimo reikalaujanti yra pareiškėjos O. Ž. sveikatos būklė), aplinkybę, kad jie faktiškai prižiūrėjo/slaugė motiną ir nebuvo kitų asmenų, galinčių juos pavaduoti, taip pat kodėl šios aplinkybės sutrukdė jiems laiku kreiptis į įgaliotą instituciją patiems arba per kitus asmenis tam, kad laiku įgyvendintų savo subjektines teises dėl palikimo priėmimo.

28.       Aplinkybė, kad pareiškėjai A. Ž. ir M. S. neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, taip pat neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodytą praktiką). Taigi, asmens teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka savaime nepagrindžia palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių.

29.       Pareiškėjai A. Ž. ir M. S. atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad terminas mirusiojo J. Ž. palikimui priimti yra praleistas labai nedaug, o praleidimo trukmė yra tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti terminą prašančio atnaujinti įpėdinio ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius svarbių termino J. Ž. palikimui priimti praleidimo priežasčių, vien tik termino praleidimo trukmė neturi reikšmės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, o termino atnaujinimas palikimui priimti šiuo atveju pakenktų suinteresuoto asmens S. Ž., priėmusio palikimą per įstatymo nustatytą terminą, turtiniams interesams.

30.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

31.       Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                              Nijolia Indreikienė