Administracinė byla Nr. ATP-431-152-2013
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00435-2013-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
79.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013-08-14
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-07-01 nutarimo, kuriuo jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2800,00 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
A. R. nubaustas už tai, kad 2013-06-05, apie 17.55 val., Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis – 1,93 promilės). Tuo A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui nubaustasis prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-07-01 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde apeliantas teigia, kad jokio pažeidimo nepadarė, ir nurodo, kad 2013-06-05 savo automobiliu atvyko į jam priklausantį sodą. Važiuodamas sodų bendrijos keliuku jis aplenkė sodų bendrijos pirmininkės L. G. vairuojamą automobilį. Atvykęs į savo sodą, pasistatė automobilį, nuėjo į savo sodo namelį, išgėrė kelias stiklines stipraus alaus ir išėjo į kiemą parūkyti. Netrukus atvykusi L. G. jį užsipuolė ir apkaltino vairavimu esant neblaiviam, iškvietė policiją. Atvykę kelių policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė jo girtumą, o L. G. buvo šalia ir nuolat tvirtino pareigūnams, kad jis vairavęs girtas, elgęsis chuliganiškai. Apeliantui nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasiaiškinti, pareigūnai buvo linkę tikėti L. G.. Buvo surašytas protokolas, kurį apeliantas pasirašė neskaitęs, kadangi neturėjo skaitymo akinių.
Apelianto nuomone, įvykį tyrę pareigūnai neištyrė visų aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus: nepagrįstai buvo atmesti liudytojų D. V. ir K. G. parodymai kaip melagingi, neįvertintas 7–10 min laiko neatitikimas L. G. parodymuose, netinkamai patikrintas jo blaivumas. A. R. atkreipė dėmesį į tai, kad tikrinant jo blaivumą, nebuvo laikomasi alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimo blaivumą matuoti ne anksčiau kaip po 15 min po alkoholio panaudojimo. Dėl šios priežasties alkotesteris rodė didesnį girtumą, nei galima tikėtis išgėrus dvi stiklines alaus.
Visos šios aplinkybės, apelianto nuomone, akivaizdžiai rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą ir priimto sprendimo nepagrįstumą, todėl A. R. prašo 2013-07-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti, o bylą nutraukti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS KP poskyrio viršininkas prašo nubaustojo skundo netenkinti ir Mažeikių rajono apylinkės 2013-07-01 nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymus vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.
LR ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Tai, kad A. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus, įrodyta liudytojų parodymais, alkotesterio testo duomenimis, paties nubaustojo paaiškinimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei paaiškinimais. Įvykį tiesiogiai matę ir teismo posėdyje apklausti liudytojai L. G., D. V. ir G. G. parodė, kad buvo akivaizdu, jog A. R. buvo neblaivus, nes nerišliai kalbėjo, svirduliavo, buvo paraudęs, akys buvo paraudusios, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Liudytoja L. G. parodė, kad A. R. visą kelią keistai važiavo, vinguriavo, bandė ją apvažiuoti tai iš vienos, tai iš kitos pusės, o kai privažiavo savo sodą ir sustojo, į sodo namelį nebuvo nuėjęs ir alkoholio nevartojo. Liudytoja tvirtina, kad A. R. iki atvykstant policijos pareigūnams alkoholio nevartojo, nes ji neatsitraukė nuo pažeidėjo iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Tai patvirtino ir policijos pareigūnai, kurie parodė, kad vairuotojas (A. R.) prisipažino gėręs alaus iki vairavimo, o prieš atvykstant policijos pareigūnams alkoholio negėrė. Galiausiai pats pažeidėjas ATP protokolo surašymo metu neneigė protokole užfiksuotų aplinkybių, prisipažino, kad vairavo automobilį prieš valandą išgėręs alaus ir aiškino, kad nuoširdžiai gailisi. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. R. būtų ginčijęs savo pažeidimą jo užfiksavimo metu, ar tvirtinęs, kad alkoholinius gėrimus gėrė atvažiavęs į sodą.
Visos paminėtos aplinkybės, aukštesnės instancijos teismo nuomone, paneigia A. R. versiją, kad jis vairavo blaivus, o alų išgėrė tik po to, kai atvyko į sodą. Tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pažeidėjas pradėjo neigti protokole užfiksuotas aplinkybes ir pateikė paaiškinimą, vertinama kaip jo gynybinė versija, kurios nepagrindžia byloje surinkta medžiaga.
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nesiremti liudytojų K. G., D. V. parodymais, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams: liudytojų L. G., D. V. ir G. G. parodymams. Be to, liudytojai K. G. ir D. V. yra A. R. kaimynai, K. G. esant progoms net kartu su A. R. vartoja alkoholinius gėrimus, todėl jie gali būti suinteresuoti patvirtinti A. R. naudingas aplinkybes.
Aukštesnės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus dėl jo nurodytų neatitikimų L. G. parodymuose dėl septynių ar dešimties minučių laiko skirtumo, kuris neva patvirtina faktą, jog ši liudytoja į A. R. sodą atvyko ne kartu su juo, o vėliau. Teismo nuomone, apelianto nurodytuose rašytiniuose dokumentuose (2013-06-05 L. G. paaiškinime (8 b. l.), policijos pareigūnų pranešime (10 b. l.), 2013-07-01 teismo posėdžio protokole (43, 44 b. l.)) užfiksuota nuosekli įvykių seka, kuri akivaizdžiai paneigia A. R. versiją. 2013-06-05 L. G. paaiškinime (8 b. l.) teigia, kad 2013 m. birželio 5 d. 17.33 val. pastebėjo jai iš galo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, kuris įtartinai manevravo kelyje, signalizavo, po to, nusuko į į Jautakių kaimą. Įtarusi, kad vairuotojas neblaivus, liudytoja nuvažiavo iš paskos, o kai automobilis sustojo ir išlipo vairuotojas, ji išlipo iš savo automobilio ir priėjo. Liudytojos nuomone, vairuotojas buvo girtas, nes svirduliavo, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Tada ji iš karto iškvietė policiją. Tai ji patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu (43, 44 b. l.) Iš policijos pranešimo (10 b. l.) matyti, kad liudytojos skambutis buvo užregistruotas 17.42 val., pareigūnai išsiųsti 17.45 val., o į įvykio vietą atvyko 17,48 val.. Priešingai, nei teigia apeliantas, L. G. policijai skambino ne tuo metu, kai kelyje pamatė pavojingai manevruojantį A. R. (17.33 val.), o kai jam sustojus prie savo sodo ir išlipus, pastebėjo, kad šis yra girtas (17.42 val.). Taigi, teigti, kad yra 7–10 minučių laiko neatitikimas, neva patvirtinantis pažeidėjo versiją, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta A. R. skundo argumentą dėl neva netinkamai panaudoto alkotesterio, nes girtumas jam buvo pamatuotas neva nepraėjus 15 minučių po to, kai jis išgėrė dvi stiklines alaus, todėl rodė ne alkoholio kiekį organizme, bet garų koncentraciją burnos ertmėje. Iš ATP protokolo, policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo (7 b. l.) bei liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų teisme (42, 43 b. l.) matyti, kad, tikrinant girtumą A. R. teigė, kad automobilį vairavo prieš valandą išgėręs alaus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis alkoholį vartojo mažiau nei prieš 15 min. iki patikrinimo, todėl teigti, kad alkotesterio parodymai neatitinka tikrovės, nėra pagrindo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013-07-01 nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-07-01 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Irena Ivanovienė