Civilinė byla Nr. 3K-3-55/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.1.10; 45.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. sausio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Teodoros Staugaitienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo sodininkų bendrijos „Rapsas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Rapsas“ dėl sodininkų bendrijos valdybos ir įgaliotinių susirinkimo bei visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. T. 2004 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo sodininkų bendrijos „Rapsas“ valdybos ir įgaliotinių susirinkimo 2003 m. kovo 23 d. ir 2003 m. rugsėjo 27 d. sprendimus dėl elektros apskaitos prietaisų iškėlimo ant elektros tiekimo linijų atramų, bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2004 m. birželio 19 d. sprendimą dėl elektros energijos atjungimo (be atskiro įspėjimo) ir apskaitos prietaisų ant atramų iškėlimo bendrijos narių sąskaita bei įpareigoti sodininkų bendriją atnaujinti elektros energijos tiekimą. Ieškovė nurodė, kad ji yra sodininkų bendrijos „Rapsas“, esančios Vilniaus rajone, Vilkiškių kaime, narė, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė. Bendrijos valdybos ir įgaliotinių 2003 m. kovo 23 d. ir 2003 m. rugsėjo 27 d. susirinkimuose buvo nuspręsta įpareigoti bendrijos narius iškelti elektros energijos apskaitos prietaisus ant atramų, o pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių 2004 m. birželio 19 d. susirinkime – nutraukti elektros energijos tiekimą tiems nariams, kurie neįvykdė nurodytų bendrijos sprendimų. Ieškovei, kaip neįvykdžiusiai minėtų reikalavimų, taip pat buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. A. T. teigimu, tokie bendrijos veiksmai yra neteisėti, nes ieškovė už suvartotą elektros energiją atsiskaito laiku, atsakovas nebuvo pareiškęs jai pretenzijų. Apie 2003 m. kovo 23 d. ir 2003 m. rugsėjo 27 d. atsakovo priimtus sprendimus ieškovė teigia sužinojusi 2004 m. rugsėjo 15 d., kai gavo atsakovo atsakymą į jos raštišką paklausimą dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, o apie 2004 m. birželio 19 d. sprendimą – bylos nagrinėjimo metu susipažinusi su atsakovo atsiliepimu į ieškinį, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.
Atsakovas sodininkų bendrija „Rapsas“ prašė taikyti ieškinio senatį ir nurodė, kad ieškovė apie ginčijamus sprendimus turėjo žinoti, nes jie buvo iškabinti skelbimų lentoje, o apie 2004 m. birželio 19 d. pakartotinio susirinkimo metu priimą sprendimą ieškovė žinojo, nes prieš tai neįvykusio susirinkimo metu ieškovė buvo supažindinta su 2004 m. birželio 19 d. įvyksiančiam susirinkimui pateiktų svarstyti klausimų dienotvarke. Atsakovas taip pat nurodė, kad ginčijami sprendimai buvo priimti laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų ir yra privalomi bendrijos nariams. Be to, atsakovo atstovai, siekdami patikrinti ieškovei priklausančio elektros apskaitos prietaiso parodymus, kelis kartus negalėjo patekti į ieškovei priklausantį sodo namą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino: panaikino sodininkų bendrijos „Rapsas“ valdybos ir įgaliotinių 2003 m. kovo 23 d. ir 2003 m. rugsėjo 27 d. susirinkimų sprendimų dalis dėl įpareigojimo ieškovę A. T. iškelti apskaitos prietaisus ant atramos; panaikino sodininkų bendrijos „Rapsas“ 2004 m. birželio 19 d. pakartotinio narių susirinkimo sprendimo dalį dėl elektros energijos atjungimo ieškovei A. T. ir dėl apskaitos prietaisų ant atramų iškėlimo savo sąskaita; įpareigojo atsakovą sodininkų bendriją „Rapsas“ per septynias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atnaujinti elektros energijos tiekimą ieškovei A. T. priklausančiam sodo namui, esančiam Vilniaus rajone, Vilkiškių kaime, sodininkų bendrijoje „Rapsas“, sklype (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad ieškovę A. T., kaip sodininkų bendrijos narę, ir atsakovą sodininkų bendriją „Rapsas“ sieja narystės santykiai pagal sodininkų bendrijos įstatus ir elektros tiekimo ir vartojimo santykiai – pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles. Pagal įstatus sodininkų bendrijai „Rapsas“ yra suteikta teisė priimti sodininkų bendrijos nariams privalomus sprendimus bendrijos veiklos klausimais, o bendrijos narys privalo vykdyti bendrijos narių visuotinio (įgaliotinių) susirinkimo ir valdybos nutarimus. Tačiau sodininkų bendrijos priimami sprendimai (nutarimai) turi atitikti galiojančių teisės aktų nuostatas. Teismas nurodė, kad ginčijami atsakovo sprendimai buvo priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 129 ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1997 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 132 patvirtintų Elektros įvadinių apskaitos spindų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinųjų taisyklių 2.5 punktą ir nesant Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 punkte nurodytų elektros energijos tiekimo nutraukimo pagrindų, todėl yra naikintini. Teismas nurodė, kad atsakovo (kaip elektros energijos tiekėjo) priimti sprendimai dėl elektros energijos apskaitos prietaisų iškėlimo ant atramų, kai nėra nustatyti vartotojo (šiuo atveju – ieškovės A. T.) padaryti pažeidimai, atitinka Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinųjų taisyklių 2.5 punktą, kuriame numatytas atvejis, kai tiekėjas, esant būtinumui, pertvarko įvadinių apskaitos spintų įrengimą. Tačiau tokiu atveju įvadinių skaitiklių pertvarkymą tiekėjas atlieka savo lėšomis ir neturi teisės nutraukti elektros energijos. Apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido 3 mėnesių ieškinio senaties termino. Teismas pripažino neįrodytais atsakovo teiginius, kad ieškovė apie atsakovo priimtus 2003 m. kovo 23 d. ir 2003 m. rugsėjo 27 d. sprendimus turėjo žinoti, nes apie sodininkų bendrijos vyksiančius susirinkimus sodininkų bendrijos nariai yra informuojami iškabinant pranešimus bendrijos skelbimų lentoje, o apie 2004 m. birželio 19 d. bendrijos narių susirinkimo metu priimtą ginčijamą nutarimą ieškovė turėjo žinoti, nes prieš tai neįvykusio susirinkimo metu, 2004 m. gegužės 29 d., buvo informuota apie šį susirinkimą ir supažindinta su susirinkimo darbotvarke. Teismas nustatė, kad ieškovė apie ginčijamus 2003 m. kovo 23 d. ir 2003 m. rugsėjo 27 d. sodininkų bendrijos sprendimus sužinojo tik 2004 m. rugsėjo 15 d., gavusi iš atsakovo raštišką atsakymą į ieškovės pareiškimą dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo priežasčių, o apie tai, kad į 2004 m. birželio 19 d. susirinkimo darbotvarkę yra įtrauktas klausimas dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, atsakovo nurodytoje susirinkimo darbotvarkėje nebuvo nurodyta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo sodininkų bendrijos „Rapsas“ apeliacinį skundą, 2005 m. birželio 27 d. nutartimi skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir papildomai nurodė, kad pagal Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 50 punktą tais atvejais, kai nustatyta, kad buitinis vartotojas neteisėtai vartojo (vogė) elektros energiją ar sąmoningai neįsileido operatoriaus ar tiekėjo darbuotojų patikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų ir elektros įrenginių, vartotojas pagal operatoriaus ar tiekėjo nurodymą privalo savo lėšomis įsirengti elektros energijos įvadinę apskaitos spintą (skydelį) lauke, operatoriaus ir tiekėjo personalui ištisą parą laisvai prieinamoje vietoje. Elektros energijos tiekimo nutraukimas elektros energijos buitiniam vartotojui (ieškovei) galimas tik Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių 81-83.3.6 punktuose nurodytais atvejais. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kad ieškovė neteisėtai vartojo elektros energiją ar padarė kitus pažeidimus, nurodytus pirmiau paminėtuose teisės aktuose, todėl atsakovo sprendimas nutraukti elektros energijos tiekimą ieškovei apylinkės teismo pagrįstai buvo pripažintas neteisėtu ir naikintinu. Be to, nesant įrodymų apie ieškovės padarytus pažeidimus, atsakovas neturėjo pagrindo įpareigoti ieškovę iškelti apskaitos įrenginius į išorę. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad, nors ieškovė ir yra bendrijos narė ir jai privalomi bendrijos sprendimai, tačiau bendrijos sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nepažeisti bendrijos narių turtinių teisių bei teisėtų interesų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas sodininkų bendrija „Rapsas“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Teismai ginčijamus sprendimus pripažino negaliojančiais remdamiesi ne tuo, kad šie sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o tuo, kad tokių sprendimų priėmimas įstatymuose nenumatytas. Teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo įsirengti elektros energijos apskaitą pagal Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) įrengimo laikinųjų taisyklių reikalavimus, jeigu taip nusprendžia dauguma savininkų, todėl tokie veiksmai nelaikytini neteisėtais. Be to, pagal Laikinųjų taisyklių 2.4 punktą sodininkų bendrijoms yra taikomos taisyklių 5 skyriaus nuostatos, o 5.2.2 punkte nurodyta, kad įvadiniai apskaitos skydeliai įrengiami lauke elektros energijos tiekėjo personalui ištisą parą laisvai prieinamoje vietoje. Teismai taip pat neatsižvelgė į tai, kad sodininkų bendrija nusprendė įpareigoti savo narius įrengti apskaitos skydelius išorėje dėl to, jog bendrijoje nebuvo surenkami mokesčiai už elektros energijos suvartojimą, buvo nustatyti elektros energijos apskaitos pažeidimai, dėl kurių atsirado didelis skirtumas tarp realiai suvartojamos elektros energijos ir to kiekio, kurį rodydavo ir už kurį sumokėdavo bendrijos nariai. Ieškovė taip pat yra pažeidusi atsiskaitymo tvarką, tai patvirtinantys įrodymai pateikti teismui. Sodininkų bendrijos valdybos ir įgaliotinių susirinkimo sprendimai, priimti nepažeidžiant įstatymų, yra privalomi bendrijos nariams.
2. Teismai netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (CK 1.125 straipsnio 4 dalį, 1.127 straipsnio 1 dalį ir 2.82 straipsnio 4 dalį) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 7.3 punkte išaiškinta, kad tais atvejais, kai ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė 2004 m. gegužės 29 d. dalyvavo visuotiniame narių susirinkime, kuris dėl kvorumo nebuvimo neįvyko, ir tuo metu turėjo visas galimybes susipažinti su bendrijos dokumentais, be to, žinodama apie pakartotinio susirinkimo, įvyksiančio 2004 m. birželio 19 d., darbotvarkę, ji turėjo pasidomėti, kokie sprendimai tame susirinkime buvo priimti.
3. Teismai neteisingai nustatė, kad sodininkų bendrija yra elektros energijos tiekėja, o bendrijos nariai yra vartotojai. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nurodyta, kad sodininkų bendrija yra buitinis vartotojas, perkantis elektros energiją bendrijų narių sodams ir (ar) jų bendroms reikmėms. Taigi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės taikytinos santykiams tarp elektros energijos tiekėjo ir sodininkų bendrijos „Rapsas“ (buitinio vartotojo), o ne tarp bendrijos ir jos narių, kaip vartotojo ir subvartotojo. Dėl to teismai nepagrįstai taikė šių Taisyklių nuostatas ieškovės ir atsakovo santykiams. Bendrijos priimtų aktų teisėtumo klausimas turėjo būti nagrinėjamas remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis ir CK 2.82 straipsniu.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė A. T. prašo skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo yra susiję su faktinėmis aplinkybėmis, kurios kasaciniame teisme nenustatinėjamos. Kasatorius taip pat neatsižvelgia į tai, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti tik bendrijos bendro naudojimo turto, bet ne jos narių asmeninio turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Elektros energijos apskaitos įrenginiai, dėl kurių iškėlimo buvo priimti ginčijami sprendimai, yra ieškovės nuosavybė. Taip pat svarbu tai, kad nė vienu teisės norminiu aktu sodininkų bendrijai nėra suteikta teisė, taikant sankciją už jos sprendimų nevykdymą, nutraukti elektros energijos tiekimą. Taigi teismai šioje byloje priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovė yra sodininkų bendrijos „Rapsas“ narė, jai priklausančiuose pastatuose savo lėšomis įsirengusi elektros energijos apskaitos prietaisus. Sodininkų bendrijos valdybos ir įgaliotinių 2003 m. kovo 23 d. ir 2003 m. rugsėjo 27 d. susirinkimuose buvo nuspręsta įpareigoti bendrijos narius savo lėšomis iškelti elektros energijos apskaitos prietaisus į išorę, o pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių 2004 m. birželio 19 d. susirinkime – nutraukti elektros energijos tiekimą tiems nariams, kurie neįvykdė nurodytų bendrijos sprendimų. Ieškovei, kaip neįvykdžiusiai minėtų reikalavimų, elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija netinkamai aiškino ir taikė CK 2.82 straipsnio 4 dalies, 1.125 straipsnio 4 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Elektros energijos taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas.
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Vilniaus rajono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė apie sodininkų bendrijos „Rapsas“ ginčijamus sprendimus sužinojo tik 2004 m. rugsėjo 15 d., gavusi iš atsakovo raštišką atsakymą į ieškovės pareiškimą dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo. Elektros energijos tiekimo nutraukimo klausimas nebuvo įtrauktas į 2004 m. birželio 19 d. susirinkimo dienotvarkę. Abiejų instancijų teismai taip pat nagrinėjo aplinkybes, susijusias su ieškovės pareiga sužinoti apie atsakovo priimtus sprendimus, bet teisiškai reikšmingų faktų nenustatė. Kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos CK 1.125 straipsnio 4 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies ir 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties termino pradžią.
Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo bei Elektros energijos taisyklių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorius teisingai aiškina, kad ieškovę ir atsakovą sieja sodininkų bendrijos ir jos nario santykiai, todėl bendrijos valdymo organų sprendimai yra privalomi ieškovei. Kita vertus, kasatorius neatsižvelgia į nurodyto įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, ne tik Sodininkų bendrijų įstatymu, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis. CK 6.383 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad elektros energija tiekiama pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Šia sutartimi energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytą energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje nustatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų. Šių įstatymų nuostatos suponuoja išvadą, kad elektros energijos tiekimo ir naudojimo santykiuose abi šalys turi vadovautis ne tik Sodininkų bendrijų įstatymu, bet ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis bei kitais specialiais norminiais aktais, reglamentuojančiais elektros energijos vartojimo režimą, elektros energijos tinklų eksploatavimo saugumą, energiją naudojančių įrenginių techninę būklę ir kt.
Kasatorius neteisingai aiškina, kad tarp sodininkų bendrijos ir jos narių elektros energijos tiekimo santykiai atitinka CK 6.389 straipsnyje numatytus abonento ir subabonento santykius. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 8 punktą abonentas yra sodininkų bendrija. Ieškovė, būdama sodininkų bendrijos narė, yra abonento dalyvė, bendraturtė, o ne subabonentė. Ją galima būtų pripažinti subabonente, jeigu ji nebūtų sodininkų bendrijos narė ir per sodininkų bendrijai priklausančius tinklus pagal sutartį su bendrija gautų bendrijai tiekiamą energiją. Ieškovė yra sodininkų bendrijai priklausančių vidinių elektros tinklų ir įrenginių bendraturtė (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pastatuose jos lėšomis įrengti elektros apskaitos prietaisai ir įrenginiai yra jos nuosavybė. Savininkas jam priklausančiu turtu gali naudotis, jį valdyti ir disponuoti savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 50 punkto ir Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 129 ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1997 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 132, 2.5 punkto nuostatos išsprendė šį bendrijos narių (bendraturčių) ir bendrijos nario interesų konfliktą. Bendrijos narys savo lėšomis privalo iškelti ir įrengti išorėje įvadinę apskaitos spintą tik tada, jeigu nustatyta, kad jis vogė, kitaip neteisėtai vartojo elektros energiją ar sąmoningai neįsileido operatoriaus ar tiekėjo darbuotojų patikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų ir elektros įrenginių. Vartotojams (tiems, kurie elektros energijos apskaitos prietaisus yra įsirengę pastatų viduje savo lėšomis ir kurie nedidino leistinos vartoti galios ir nepažeidžia Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių) pertvarkyti įvadinių apskaitos spintų (jas perkelti į išorę) nereikia. Esant būtinumui juos pertvarko (iškelia) elektros tiekėjas savo lėšomis. Taigi nutraukti elektros tiekimą ieškovei ir be jos sutikimo jos lėšomis perkelti jai priklausančius elektros prietaisus atsakovas galėjo tik esant Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse bei Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinose taisyklėse nustatytoms sąlygoms. Teismai nenustatė pirmiau nurodytų faktų. Taigi sodininkų bendrijos „Rapsas“ valdybos ir įgaliotinių 2003 m. kovo 23 d. ir 2003 m. rugsėjo 27 d. sprendimai įpareigoti ieškovę be jos sutikimo savo lėšomis iškelti elektros energijos apskaitos prietaisus ant atramos pagrįstai pripažinti neteisėtais. Vien tik dėl šios priežasties neteisėtas yra ir sodininkų bendrijos „Rapsas“ 2004 m. birželio 19 d. sprendimas nutraukti elektros energijos tiekimą ieškovei. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punktą bendrijos narys privalo vykdyti tik teisėtus sodininkų bendrijos narių susirinkimo ir kito bendrijos valdymo organo sprendimus.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad elektros energijos tiekimas sodininkų bendrijos nariui gali būti nutrauktas tik esant Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 81-83.3.6 punktuose nurodytoms sąlygoms. Tokių sąlygų teismai nenustatė, sodininkų bendrija „Rapsas“ jų neįrodė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Virgilijus Grabinskas
Teodora Staugaitienė