Civilinė byla Nr. e2A-64-302/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00512-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.6; 2.6.8.10
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaliakalnio pasažas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-729-638/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VPH“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliakalnio pasažas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VPH“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Žaliakalnio pasažas“ 266 200 Eur skolą, 9 742,92 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp UAB „Žaliakalnio pasažas“ (pardavėja) ir UAB „Savanorių prekybos centras“ (pirkėja) 2014 m. sausio 24 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (registro Nr. DP-269) (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Savanorių prekybos centras“ nuosavybės teise įsigijo iš UAB „Žaliakalnio pasažas“ šiuos nekilnojamuosius daiktus: prekybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); prekybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); prekybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); 24800/67972 dalis negyvenamosios patalpos–prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kuri vėliau buvo atidalinta ir suformuota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas (prekybos patalpos, kurių adresas (duomenys neskelbtini), inžinerinis statinys – kiemo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini)) (toliau– ir Turtas). Minėta Sutartis buvo sudaryta atidedant galutinį Turto kainos sumokėjimą pardavėjai UAB „Žaliakalnio pasažas“. Siekiant pratęsti galutinės Turto kainos sumokėjimo terminus, Sutartis keletą kartų buvo keista šalių tarpusavio susitarimais.
3. UAB „Savanorių prekybos centras“ susitarė su UAB „VPH“, kad pastaroji teiktų jai paslaugas ieškant Turto nuomininko ir / arba pirkėjo. Ieškovė 2017 m. pabaigoje surado Turto nuomininką ir 2018 m. vasario 22 d. sudarė nuomos sutartį su UAB „Gym LT“. UAB „Savanorių prekybos centras“ žadėjo UAB „VPH“ sumokėti atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas (nuomininko / pirkėjo suradimą) ne mažesnį kaip 220 000 Eur (be PVM), todėl 2017 m. spalio 27 d. papildomame susitarime buvo sulygta, kad Sutarties nutraukimo atveju UAB „Žaliakalnio pasažas“ visais atvejais grąžins pirkėjai UAB „Savanorių prekybos centras“ sumokėtos Turto kainos dalį, lygią 220 000 Eur (be PVM) sumai, o Turto pardavimo už didesnę kaip 1 320 000 Eur kainą atveju, papildomai grąžins pirkėjai pusę skirtumo nuo sumokėtos Turto kainos dalies, viršijančios 1 320 000 Eur sumą.
4. Tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. spalio 5 d. buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis (toliau ir – Tarpininkavimo sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo ieškoti atsakovei nuosavybės teise priklausančio Turto pirkėjo (Tarpininkavimo sutarties 1.2 papunktis) ir perdavė atsakovei jau suteiktas tarpininkavimo paslaugas surandant Turto nuomininką, o atsakovė šias tarpininkavimo paslaugas priėmė, patvirtindama, kad dėl jau suteiktų tarpininkavimo paslaugų surandant nuomininką pretenzijų ieškovei neturi, bei įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti 220 000 Eur plius PVM (iš viso su PVM 266 200 Eur) atlyginimą (Tarpininkavimo sutarties 1.5 ir 1.6 papunkčiai).
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovės turtas iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo tuščias ir neišnuomotas, ekonominės naudos nekūrė, o Turtas, kuris atsakovės nuosavybėn grįžo 2018 m. spalio 5 d. susitarimu nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį, jau buvo išnuomotas UAB „Gym LT“ ir šio Turto valdymas nuosavybės teise leido gauti pajamų. Atsakovė iš Turto nuomos per metus gaudavo apie 308 000 Eur (su PVM) pelno.
6. Ieškovės teigimu, atsakovė neįrodė, kad ji, sudarydama Tarpininkavimo paslaugų sutartį, veikė nesąmoningai, prieš savo valią ir / ar jai buvo neaiškios (nesuprantamos) Tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygos. Atsakovė, pasirašydama Tarpininkavimo paslaugų sutartį, sutiko su joje nustatytomis sąlygomis. Tarpininkavimo paslaugų sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl vykdytina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „VPH“ iš atsakovės UAB „Žaliakalnio pasažas“ 266 200 Eur skolą, 9 742,92 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (275 942,92 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 083 Eur žyminį mokestį, 5 445 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
3. Įvertinęs nekilnojamojo turto registro duomenis, teismas nustatė, kad Turtas (nekilnojamieji objektai) 2019 m. birželio 19 d. buvo parduotas UAB „Žaliakalnio investicijos“ pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MČ-4061, todėl atsakovei atsirado prievolė vykdyti Tarpininkavimo sutarties 1.6 ir 4.1.1 papunkčių sąlygas, t. y. per tris darbo dienas nuo pardavimo sutarties sudarymo sumokėti ieškovei 220 000 Eur plius PVM atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalis).
4. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji ginčo Tarpininkavimo sutartį pasirašė dėl apgaulės ir / ar buvo priversta ją pasirašyti, kadangi reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu nebuvo reiškiamas, o įrodymų apie apgaulės ar prievartos faktus nėra pateikta.
5. Aplinkybės, kad atsakovė negavo jokios naudos iš nuomos sutarties, sudarytos su nuomininke UAB „Gym LT“, teismo nuomone, neturi reikšmės sprendžiant šalių ginčą, kadangi Tarpininkavimo paslaugų sutarties 1.6 papunktyje nurodyta, jog tarpininkavimo paslaugos laikomos suteiktomis tinkamai, jeigu surandamas patalpų nuomininkas.
6. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad Tarpininkavimo sutarties 1.6 papunkčio sąlygos savo turiniu iš esmės atitinka skolos perkėlimo institutą (CK 6.115 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas nustatė, kad pagal 2017 m. spalio 27 d. papildomą susitarimą, sudarytą tarp atsakovės UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir UAB „Savanorių prekybos centras“, šalys susitarė sumažinti bendrą Turto kainą, nukelti atsiskaitymo už Turtą terminus, taip pat ieškoti naujo Turto pirkėjo, kuris nupirktų Turtą už kainą, ne mažesnę negu 1 320 000 Eur, tokiu atveju kainos dalis – 220 000 Eur, būtų sumokėta / grąžinta pirkėjui, o jeigu toks naujas pirkėjas nebūtų surastas, tai turtas būtų grąžintas pardavėjui, kuris sumokėtų pirkėjui 220 000 Eur.
8. Teismo vertinimu, 2017 m. spalio 27 d. susitarimo sąlygos patvirtina, kad šalys nuosekliai siekė, jog kainos dalis už Turtą (220 000 Eur) būtų grąžinta pirkėjai (UAB „Savanorių prekybos centras“), todėl teismas darė išvadą, kad 2018 m. spalio 5 d. susitarimu buvo atliktas ne skolos perkėlimas, o reikalavimo perleidimas (CK 6.101 straipsnis).
9. Teismas sprendė, kad neturi reikšmės aplinkybės, už kokią kainą ar už kokias paslaugas kreditorė UAB „Savanorių prekybos centras“ perleido savo reikalavimą (už tarpininkavimo paslaugas) ieškovei UAB „VPH“.
10. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas, pasirašydamas 2018 m. spalio 5 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartį, iš esmės patvirtino 2017 m. spalio 27 d. papildomame susitarime aptartas sąlygas, kad grąžins 220 000 Eur tik ne tiesiogiai UAB „Savanorių prekybos centras“, kuri yra likviduota įmonė, bet tarpininkavimo paslaugas suteikusiai ir reikalavimą perėmusiai ieškovei.
11. Kadangi atsakovė ne tik pripažino UAB „Savanorių prekybos centras“ prievolės ieškovei realumą, bet ir sutiko, kad kreditorė UAB „Savanorių prekybos centras“ perleido savo reikalavimą ieškovei UAB „VPH“, nors toks skolininkės sutikimas formaliai ir nebuvo reikalingas, teismas sprendė, jog šalių susitarimai dėl dalies kainos grąžinimo, mokėjimo už tarpininkavimo paslaugas yra pagrįsti ir vykdytini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovė UAB „Žaliakalnio pasažas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą dėl absoliutaus teismo sprendinio negaliojimo pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas); panaikinus Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant atsakovės atstovams, todėl egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi pripažino, kad atsakovė neturi galimybes naudotis informacinėmis priemonėmis, todėl konstatavo poreikį pereiti prie pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu ir ta pačia nutartimi paskyrė teismo posėdį 2021 m. vasario 1 d., tačiau minėta nutartis atsakovei nebuvo išsiųsta paštu. Atsakovė neturėjo atstovo (advokato), todėl neturėjo ir aktyvios Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo (toliau – EPP) vartotojo paskyros, per kurią būtų galėjusi gauti teismo dokumentus. Atsakovė nebuvo gavusi iš teismo nurodymo per 7 dienų terminą aktyvuoti savo EPP paskyrą, todėl visi teismo procesiniai dokumentai atsakovei turėjo būti įteikiami CPK 117–118 straipsniuose nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė nebuvo informuota apie 2021 m. vasario 1 d. teismo posėdį, teismas jį turėjo atidėti. Teismui to nepadarius ir išnagrinėjus bylą nedalyvaujant atsakovei, buvo suvaržytos atsakovės teisės būti išklausytai.
1.2. Teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį, pakeitė pasirengimo bylos nagrinėjimui tvarką – paskyrė pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Taip pat nustatė ieškovei terminą pateikti dubliką, o atsakovei – pateikti tripliką, be to, paskyrė 2021 m. vasario 1 d. teismo posėdį. Teismas negavęs šalių galutinių procesinių dokumentų, 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi išsprendė klausimus, būdingus teismo nutarčiai, priimamai pagal CPK 232 straipsnį, todėl buvo pažeistos ne tik CPK 232 straipsnio nuostatos, bet ir CPK 227 straipsnio 5 dalies nuostatos. Teismas, nutartį, atitinkančią CPK 232 straipsnio reikalavimus, priimti galėjo tik po to, kai buvo gautas atsakovės triplikas bei įvertinti jame pateikti prašymai. Triplikas byloje buvo gautas 2021 m. sausio 29 d., o į bylą priimtas 2021 m. vasario 1 d. (teismo posėdžio dieną), todėl atsakovės triplike pateiktų prašymų vertinimas buvo perkeltas ne į tarpinį bylos nagrinėjimo procesinį dokumentą, bet į galutinį teismo sprendimą. Tokiu būdu atsakovei buvo užkirstas kelias tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui.
1.3. 2021 m. vasario 1 d. teismo posėdis buvo paskirtas valstybėje esant nustatytam karantino režimui dėl paskelbtos COVID-19 viruso pandemijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 49 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ karantino galiojimas buvo pratęstas iki 2021 m. vasario 28 d. 24 val. 00 min. Teismas nesilaikė minėto nutarimo ir Nacionalinės teismų administracijos rekomendacijų dėl bylų nagrinėjimo tvarkos karantino metu, pagal kurias fizinius teismo posėdžius buvo galima organizuoti tik išskirtiniais atvejais, kai jų nebuvo galimybės nukelti vėlesniam laikui.
1.4. Buvo pažeistas ir CPK 275 straipsnio 1 dalies reikalavimas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintą kopiją atsakovei. Atsakovė skundžiamą sprendimą gavo tik 2021 m. kovo 15 d., todėl neturėjo galimybės paruošti tinkamą apeliacinį skundą.
1.5. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir tai patvirtina neteisingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė sumokėjo 3 045 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinio pateikimą bei 38 Eur dydžio žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, todėl teismas neturėjo priteisti žyminio mokesčio už jį.
1.6. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo teisę sumokėti jai priklausantį atlygį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas galėjo pripažinti tik tuo atveju, jeigu tokio pobūdžio paslaugos atsakovei būtų realiai suteiktos. Taip pat teismas privalėjo pripažinti atsakovės teisę reikalauti bei ieškovės pareigą pateikti ataskaitą apie suteiktų paslaugų eigą jų suteikimo faktą ir t. t., tačiau teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai apribojo atsakovės teisę gauti visą minėtą informaciją.
1.7. Teismas sprendė, kad atsakovė turi apmokėti ieškovei skolą, atsiradusią iš Tarpininkavimo sutarties netinkamo vykdymo, tačiau nurodė, jog šalių prievoliniai santykiai atsirado ir iš 2017 m. spalio 27 d. pasirašyto papildomo susitarimo. Tokie skundžiamo sprendimo motyvai yra nepagrįsti, kadangi jais pateikiamas prievolės, kaip teisės instituto, iškreiptas suvokimas.
1.8. 2017 m. spalio 27 d. papildomas susitarimas yra išvestinis dokumentas, kuris sietinas su Turto pardavimo sutarties sudarymu. Tiek Turto pardavimo sutartimi, tiek ir vėlesniais jos pakeitimais, atsakovė, kaip Turto pardavėja, ir UAB „Savanorių prekybos centras“, kaip Turto pirkėja, reguliavo savo teises bei pareigas. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir atlygintinų paslaugų suteikimo pagrindu atsirandančios šalių prievolės pagal savo teisinę prigimtį yra skirtingos, todėl jos negali būti tapatinamos.
1.9. Tiek Turto pardavimo sutartis, tiek 2017 m. spalio 27 d. papildomas susitarimas buvo pasirašyti tarp atsakovės ir UAB „Savanorių prekybos centras“, tačiau šis juridinis asmuo nėra bylos šalis, todėl teismui skundžiamo sprendimo argumentus pagrindus dokumentu, kurio pasirašyme ieškovė nedalyvavo, buvo pasisakyta dėl trečiųjų asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, teisių bei pareigų, todėl egzistuoja dar vienas absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
1.10. UAB „Savanorių prekybos centras“ ir atsakovė pasirašė susitarimą dėl Turto pardavimo sutarties (su visais vėlesniais pakeitimais) nutraukimo ir prievolių, kylančių iš minėtų sutarčių, teisinių pasekmių pašalinimo, todėl nuo 2018 m. spalio 5 d. UAB „Savanorių prekybos centras“ ir atsakovė nebeturėjo viena kitos atžvilgiu jokių finansinių įsipareigojimų, kurie buvo kilę iš Turto pardavimo sutarties ir / ar jos vėlesnių pakeitimų, įskaitant ir 2017 m. spalio 27 d. pasirašytą papildomą susitarimą. Tai reiškia, kad teismas negalėjo remtis negaliojančiu dokumentu ir iš jo kildinti atsakovės prievoles dėl skolos grąžinimo ieškovei pagal Tarpininkavimo sutartį.
1.11. Pripažinus, kad 2017 m. spalio 27 d. papildomas susitarimas yra negaliojantis, o 2018 m. spalio 5 d. susitarimas nenumatė atsakovės pareigos mokėti UAB „Savanorių prekybos centras“ naudai 220 000 Eur, teismas turėjo pripažinti, kad Tarpininkavimo sutarties 1.6 papunkčio nuostatos savo turiniu iš esmės atitinka skolos perkėlimo institutą.
2. Ieškovė UAB „VPH“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Teismo 2021 m. vasario 1 d. informacinėje pažymoje nurodyta, kad į posėdį atsakovė neatvyko, jai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, tai reiškia, jog teismui nekilo abejonių dėl atsakovės informavimo apie 2021 m. vasario 1 d. 9 val. vykusį teismo posėdį. Atsakovei 2020 m. gruodžio 15 d. buvo pateiktas lydraštis su 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kurioje buvo nurodyta, kad 2021 m. vasario 1 d. 9 val. vyks teismo posėdis. 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovei buvo pateiktas pranešimas dėl ieškovės dubliko, kurį atsakovė gavo. Be to, atsakovei buvo pateiktas ne tik 2020 m. gruodžio 15 d. lydraštis su 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi, bet papildomai ir 2020 m. gruodžio 14 d. teismo pranešimas apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką. Atsakovė turėjo vykdyti jai pavestas procesines pareigas ir domėtis bylos eiga.
2.2. Atsakovė neprašė teismo teikti jai dokumentus kitu adresu ar kitokiu būdu. Teismas neapribojo atsakovės galimybės prisijungti prie EPP sistemos ar kreiptis į teismą su prašymais, kad procesiniai dokumentai jai būtų pateikiami kitokiu būdu.
2.3. Remiantis CPK 123 straipsnyje 2 dalyje ir 4 dalyje nustatytais dokumentų juridiniam asmeniui įteikimo terminais, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė negavo ir neturėjo galimybės gauti teismo procesinius dokumentus, kadangi iš bylos matyti, jog teismo 2020 m. gruodžio 14 d. pranešimas apie paskirtą 2021 m. vasario 1 d. teismo posėdį atsakovei buvo išsiųstas 2020 m. gruodžio 14 d., todėl laikytina, kad jis buvo įteiktas praėjus 10 dienų.
2.4. Atsakovė galėjo per profesionalų atstovą prisijungti prie EPP sistemos ir gauti visus teismo dokumentus. Atsakovės teiginiai dėl negalėjimo prisijungti prie bylos elektroninių ryšių priemonėmis nepagrįsti ir sudaro prielaidas išvadai dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
2.5. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi paskyręs pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu pažeidė CPK 227 straipsnio 5 dalies ir 232 straipsnio reikalavimus. 2020 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodydamas terminus dublikui ir triplikui pateikti bei paskirdamas teismo posėdžio laiką, teismas neapribojo galimybės pasirengti tinkamam bylos nagrinėjimui. Nutartyje buvo nurodyta, kad atsakovė turi pateikti tripliką iki 2021 m. sausio 15 d., todėl laikytina, kad buvo sudarytos galimybės tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui – šalims suteikta galimybė pateikti savo poziciją. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl atsakovės triplike pateiktų prašymų. Atsakovės nesutikimas su jos prašymų atmetimu savaime nereiškia, kad buvo užkirsta galimybė išreikšti jai savo poziciją.
2.6. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pavėluotai gavo skundžiamą teismo sprendimą (2021 m. kovo 15 d.), todėl neturėjo galimybės tinkamai parengti apeliacinį skundą. Atsakovė nesikreipė į teismą su prašymu pratęsti apeliacinio skundo pateikimo terminą, priešingai, teikė prašymus dėl teismo procesinių dokumentų kopijų pateikimo ir leidimo susipažinti su visa bylos medžiaga.
2.7. Atsakovės argumentas, kad teismas klaidingai vertino Tarpininkavimo paslaugų sutarties turinį, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovė nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri patvirtintų faktą, kad ji, sudarydama Tarpininkavimo paslaugų sutartį, veikė nesąmoningai, prieš savo valią ir / ar jai buvo neaiškios (nesuprantamos) Tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygos. Vien faktas, kad, praėjus tam tikram laikui, atsakovei tapo nepriimtina Tarpininkavimo paslaugų sutartis ar tam tikros jos sąlygos, savaime nereiškia, jog tokia sutartis pažeidžia jos interesus ir galima atsisakyti ją vykdyti.
2.8. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis Tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygomis, o ne 2017 m. spalio 27 d. susitarimo sąlygomis. Teismas minėtą susitarimą analizavo tik tuo aspektu, kad ir susitarime buvo numatyta analogiška sąlyga atsakovės atžvilgiu, kaip ir Tarpininkavimo paslaugų sutartyje, o tai patvirtina, jog atsakovei buvo žinoma 220 000 Eur plius PVM skolos prigimtis.
2.9. Tarpininkavimo paslaugų sutartis negali būti traktuojama kaip reikalavimo perleidimo sutartis, nes neatitinka turinio ir formos reikalavimų. Teismas Tarpininkavimo paslaugų sutarties nelaikė reikalavimo perleidimo sutartimi, o tik nurodė, kad iš esmės Tarpininkavimo paslaugų sutartimi atsakovė patvirtino reikalavimo perleidimą ieškovei.
2.10. Atmestini atsakovės teiginiai, kad ji negavo ekonominės naudos iš nuomos sutarties. Ieškovė surado Turto nuomininką, buvo sudaryta nuomos sutartis (2018 m. vasario 22 d.), buvo mokamas apie 21 200 Eur plius PVM nuomos mokestis, kuris per metus sudarė apie 308 000 Eur su PVM pelną. Be to, Tarpininkavimo paslaugų sutarties tinkamam įvykdymui esminę reikšmę turėjo nuomininko suradimo faktas, o ne iš nuomos sutarties gaunama nauda.
2.11. Atsakovė siekia išvengti Tarpininkavimo paslaugų sutarties 4 punkte numatytų pareigų, kadangi, žinodama apie Tarpininkavimo paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2019 m. birželio 19 d. sudarė Turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavė Turtą UAB „Žaliakalnio investicijos“, tačiau apie pardavimo faktą neinformavo ieškovės ir tikėtina, kad nebūtų informavusi, jei pati ieškovė 2020 m. gegužės mėn. (praėjus beveik metams nuo Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo) nebūtų atsitiktinai apie tai sužinojusi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų
2. Apeliantė UAB „Žaliakalnio pasažas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2021 m. kovo 15 d. ir 2021 m. kovo 17 d. prašymų, teiktų Kauno apygardos teismui kopijas; 2021 m. kovo 18 d. Kauno apygardos teismo atsakymo kopiją; bylos dokumentų kopijas.
3. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
4. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai jau yra nagrinėjamos bylos medžiaga, juos, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, atsisakoma priimti.
Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ne)egzistavimo
5. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kadangi ji nebuvo tinkamai informuota apie 2021 m. vasario 1 d. teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apeliantė nurodo, kad jai nebuvo įteikta teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria teismas nutarė skirti pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentu būdu (nustatė terminus dublikui ir triplikui pateikti) bei paskyrė 2021 m. vasario 1 d. teismo posėdį.
6. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatęs vieną iš CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014)
8. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, jog ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13).
9. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2020 m. rugsėjo 25 d. Ieškinys atsakovei buvo išsiųstas 2020 m. rugsėjo 29 d., o įteiktas 2020 m. spalio 2 d. Atsakovė 2020 m. spalio 15 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. 2020 m. spalio 19 d. rezoliucija terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti buvo pratęstas iki 2020 m. spalio 29 d. Atsiliepimas į ieškinį teisme gautas 2020 m. spalio 29 d. Teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti sutikimus dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka arba pateikti poziciją dėl nuotolinio komunikavimo priemonių naudojimo, be to, bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. gruodžio 14 d. 9 val. Tą pačią dieną (2020 m. lapkričio 3 d.) minėta nutartis ir šaukimai buvo išsiųsti šalims, tačiau atsakovei įteikti tik 2020 m. gruodžio 1 d., kadangi ji neatvyko į pašto skyrių atsiimti procesinių dokumentų. 2020 m. gruodžio 8 d. atsakovei buvo išsiųstas pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 14 d. 9 val. paskirtą parengiamąjį posėdį numatyta vesti nuotoliniu būdu (ZOOM programos pagalba). 2020 m. gruodžio 11 d. teisme elektroniniu paštu buvo gautas atsakovės prašymas atidėti 2020 m. gruodžio 14 d. paskirtą parengiamąjį posėdį, kadangi ji neturi techninių galimybių užtikrinti dalyvavimą posėdyje nuotoliniu būdu, atsakovė prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo nutarta pasirengti bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu; nustatytas ieškovei terminas iki 2020 m. gruodžio 31 d. pateikti dubliką; atsakovei nustatytas terminą iki 2021 m. sausio 15 d. pateikti tripliką; pasiūlyta šalims pateikti sutikimus dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka arba pateikti poziciją dėl nuotolinio komunikavimo priemonių naudojimo; byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. vasario 1 d. 9 val. Pastaroji nutartis ir teismo pranešimas apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką atsakovei buvo išsiųsta tą pačią dieną. 2020 m. gruodžio 31 d. apeliantei buvo išsiųstas pranešimas dėl tripliko pateikimo. 2021 m. sausio 15 d. teismo elektroniniu paštu gautas apeliantės prašymas pratęsti terminą triplikui pateikti. 2021 m. sausio 18 d. rezoliucija terminas triplikui pateikti pratęstas iki 2021 m. sausio 29 d. Apie termino pratęsimą apeliantė buvo informuota 2021 m. sausio 18 d. elektroniniu paštu (uabzaliakalniopasazas@gmail.com). 2021 m. vasario 1 d. teisme gautas atsakovės triplikas. 2021 m. vasario 1 d. teismo posėdžio informacinėje pažymoje užfiksuota, kad atsakovė ir / ar jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį atsakovė informuota tinkamai.
10. Minėtos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad apeliantė UAB „Žaliakalnio pasažas“ žinojo apie vykstantį teismo procesą, kadangi jai buvo įteiktas ieškovės ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, taip pat buvo suteikta galimybė pateikti nuomonę dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka arba pateikti poziciją dėl nuotolinio komunikavimo priemonių naudojimo. Taip pat šiuo atveju svarbu ir tai, kad pati apeliantė 2020 m. gruodžio 11 d. teikė prašymą atidėti 2020 m. gruodžio 14 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino. Be to, aplinkybę, kad atsakovė žinojo apie 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties turinį, taigi ir apie paskirtą teismo posėdžio datą bei laiką, patvirtina tai, jog atsakovė 2021 m. sausio 15 d. teismo elektroniniu paštu pateikė prašymą pratęsti terminą triplikui pateikti.
11. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Taigi, apeliantė, žinodama apie jos atžvilgiu pradėtą teismo procesą, turėjo pareigą domėtis 2020 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio eiga ir jo metu teismo priimtais procesiniais sprendimais dėl jos pateikto prašymo atidėti posėdį. Pirmosios instancijos teismas visus šalių ir teismo procesinius dokumentus apeliantei siuntė jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ir el. pašto adresu (uabzaliakalniopasazas@gmail.com), siųsti dokumentus kitu adresu ar kitokiu būdu, atsakovė teismo neprašė. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pati atsakovė šiuo atveju neatliko savo procesinių pareigų, o nedalyvavimą teismo posėdyje lėmė tik jos pačios apsisprendimas ir pareigos rūpintis proceso eiga nevykdymas (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
12. Įvertinusi bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pateiktus duomenis nėra pagrindo daryti išvadą dėl netinkamo apeliantės informavimo apie pradėtą bylą ir paskirtą teismo posėdį. Teisė į teisingą teismo procesą atsakovei buvo užtikrinta, nes apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą ji žinojo, o galimybė dalyvauti procese priklausė tik nuo pačios atsakovės pasirinkimo, todėl atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
13. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį, pažeidė CPK 232 straipsnio ir 227 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi nutartis, atitinkanti CPK 232 straipsnio reikalavimus, galėjo būti priimta tik po to, kai buvo gautas atsakovės triplikas bei įvertinti jame pateikti prašymai.
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadija užima svarbią vietą tarp visų civilinio proceso stadijų, nuo pasirengimo nagrinėti bylą teisme tinkamumo tiesiogiai priklauso ne tik bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, bet ir bylos išnagrinėjimo aukštesnės instancijos teismuose perspektyvos. Civilinio proceso įstatymas suteikia teismui tam tikrą diskreciją rengiantis bylą nagrinėti teisme (pvz., diskreciją pasirinkti, ar apskritai organizuoti pasirengimą nagrinėti bylą teisme (teismas, manydamas, jog nereikia papildomų pasirengimo veiksmų, gali iš karto skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje), kokiu būdu – parengiamajame posėdyje ar paruošiamųjų dokumentų būdu – pasirengti nagrinėti bylą teisme), tačiau ši teismo diskrecija nėra absoliuti, kadangi ją riboja aptariamos civilinio proceso stadijos paskirtis (tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme). Nepriklausomai nuo teismui suteiktos diskrecijos laipsnio, pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti organizuojamas taip, kad būtų įgyvendinta šios proceso stadijos paskirtis, nuo kurios priklauso tolesnės bylos nagrinėjimo (visų instancijų teismuose) perspektyvos (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-47-378/2019).
15. Kaip minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės 2020 m. gruodžio 11 d. prašymą atidėti 2020 m. gruodžio 14 d. paskirtą parengiamąjį posėdį, 2020 m. gruodžio 14 d. priėmė nutartį, kuria paskyrė pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu, nustatė terminus dublikui (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) ir triplikui (iki 2021 m. sausio 15 d.) pateikti bei nustatė kitą teismo posėdžio datą – 2021 m. vasario 1 d. 9 val. CPK normos nenumato teismui draudimo viena nutartimi skirti bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu ir nustatyti jų pateikimo terminus bei paskirti teismo posėdžio datą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nutaręs ruoštis bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, nustatė šalims ne trumpesnius nei 14 dienų terminus (CPK 227 straipsnio 2 dalis). Triplikas turėjo būti pateiktas iki 2021 m. sausio 15 d., tačiau, tenkinus atsakovės prašymą, tripliko pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 29 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei tvirtina atsakovė, pirmosios instancijos teismas neapribojo jos galimybės pasirengti tinkamam bylos nagrinėjimui, kadangi pratęsė tripliko pateikimo terminą, tokiu būdu sudarydamas visas galimybes atsakovei tinkamai suformuoti ir pateikti savo poziciją byloje dėl jai pareikšto reikalavimo.
16. Kaip stokojantis pagrįstumo vertinamas ir apeliacinio skundo teiginys, kad, teismui 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi paskyrus posėdžio datą (2021 m. vasario 1 d.), buvo užkirstas kelias atsakovei sužinoti teismo poziciją dėl triplike pateiktų prašymų. Pirmosios instancijos teismas apeliantės triplike pateiktus prašymus išsprendė priimdamas galutinį sprendimą, t. y. teismo pozicija atmesti apeliantės prašymus (kviesti liudytojus ir leisti pateikti papildomus rašytinius įrodymus) yra pateikta skundžiamo sprendimo 3 puslapio 3 pastraipoje. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos prašymus, nereiškia, jog ji neturėjo galimybės pateikti byloje savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų. Be to, pažymėtina, kad apeliantė nesutikimo su teismo procesiniais sprendimais argumentus galėjo nurodyti apeliaciniame skunde.
17. Taip pat apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 275 straipsnio 1 dalies reikalavimą, t. y. ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas atsakovei. Apeliantės teigimu, ji skundžiamą sprendimą gavo tik 2021 m. kovo 15 d., todėl neturėjo galimybės paruošti tinkamą apeliacinį skundą.
18. CPK 275 straipsnio 1 dalis numato, kad CPK 270 straipsnyje nustatyta tvarka surašyto sprendimo patvirtintos kopijos išduodamos arba išsiunčiamos teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų reikalavimu. Šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos teismo sprendimo patvirtintos kopijos.
19. Bylos medžiaga patvirtina, kad, išnagrinėjęs bylą 2021 m. vasario 1 d. teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2021 m. vasario 18 d. 13.30 val. Teismo informacinėje pažymoje užfiksuota, kad į 2021 m. vasario 18 d. procesinio sprendimo paskelbimą bylos šalys ir / ar jų atstovai neatvyko. Skundžiamas sprendimas šalims turėjo būti išsiųstas vėliausiai 2021 m. vasario 23 d. (CPK 275 straipsnis). Byloje esantis 2021 m. vasario 18 d. teismo lydraštis patvirtina, kad 2021 m. vasario 18 d. sprendimas šalims buvo išsiųstas tą pačią dieną. Paskutinė apeliacinio skundo pateikimo teismui diena buvo 2021 m. kovo 18 d. (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Nors apeliantė teigia, kad skundžiamą sprendimą gavo tik 2021 m. kovo 15 d., tačiau tai jai nesutrukdė pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį CPK 306 straipsnio reikalavimus. Apeliacinis skundas teismui paduotas 2021 m. kovo 22 d., pirmosios instancijos teismas jį priėmė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvo apribota apeliantės teisė į apeliaciją. Be to, pritartina ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad nepaisant aplinkybės, jog skundžiamą sprendimą apeliantė gavo tik 2021 m. kovo 15 d., tačiau ji nesikreipė į pirmosios instancijos teismą su prašymu pratęsti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad atsakovei pakako laiko skundui parengti.
20. Apeliantė skunde, kaip vieną iš skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolos iš apeliantės UAB „Žaliakalnio pasažas“ priteisimo klausimą, pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Apeliantės teigimu, skundžiamame sprendime nurodoma Turto pardavimo sutartis ir 2017 m. spalio 27 d. papildomas susitarimas buvo pasirašyti tarp apeliantės ir UAB „Savanorių prekybos centras“, kadangi pastaroji nėra bylos šalis, todėl skundžiamas sprendimas negalėjo būti grindžiamas minėtu dokumentu. Taigi, apeliantė teigia, kad egzistuoja dar vienas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
21. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardinęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-916/2021; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).
23. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės prievolės sumokėti ieškovės prašomą priteisti skolą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, nurodė, jog atsakovė, pasirašydama 2018 m. spalio 5 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartį, iš esmės patvirtino 2017 m. spalio 27 d. papildomame susitarime aptartas sąlygas, kad grąžins 220 000 Eur sumą ne UAB „Savanorių prekybos centras“, bet tarpininkavimo paslaugas suteikusiai ir reikalavimą perėmusiai ieškovei, t. y. pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, sudarant 2017 m. spalio 27 d. papildomą susitarimą tarp apeliantės UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir UAB „Savanorių prekybos centras“, apeliantei buvo žinoma, kad jai atsirado prievolė grąžinti 220 000 Eur sumą.
24. Taigi, kaip matyti iš skundžiamame sprendime išdėstytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl UAB „Savanorių prekybos centras“ teisių ir pareigų pasikeitimo, nepadarė išvadų, turinčių įtakos šio juridinio asmens teisinei padėčiai, t. y. nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl UAB „Savanorių prekybos centras“ teisių, pareigų ar teisinio statuso. Vien tai, kad tam tikri asmenys buvo paminėti skundžiamame teismo sprendime nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas pasisakė dėl šių asmenų teisių ir pareigų, ir kad skundžiamas sprendimas gali turėti jų atžvilgiu prejudicinę galią.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Žaliakalnio pasažas“ skolą ir palūkanas
25. Apeliantė UAB „Žaliakalnio pasažas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti remdamasi absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, numatytais CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 2 dalies 2 punkte, tačiau apeliaciniame skunde taip pat pateikia argumentus, jos vertinimu, patvirtinančius teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl toliau bus pasisakoma ir dėl šių skundo argumentų (ne)pagrįstumo.
26. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jai kilo pareiga atsiskaityti su ieškove pagal 2018 m. spalio 5 d. Tarpininkavimo sutartį.
27. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
28. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatoma remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020).
29. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantės ieškovei skolą, kadangi nustatė, kad dėl tokios prievolės šalys buvo susitarusios 2018 m. spalio 5 d. Tarpininkavimo sutarties 1.5, 1.6 ir 4.1 papunkčių sąlygose, ir kad atsirado pagrindinė aplinkybė minėtos prievolės įvykdymui – 2019 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MČ-4061 Turtas buvo parduotas UAB „Žaliakalnio investicijos“.
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. sausio 24 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „Žaliakalnio pasažas“ (pardavėja) ir UAB „Savanorių prekybos centras“ (pirkėja), atidedant galutinį Turto kainos sumokėjimą. UAB „Savanorių prekybos centras“ ieškovės UAB „VPH“ pagalba surado Turto nuomininkę UAB „Gym LT“, su kuria 2018 m. vasario 22 d. buvo sudaryta Turto nuomos sutartis. Ieškovei už suteiktas paslaugas UAB „Savanorių prekybos centras“ turėjo sumokėti ne mažesnį kaip 220 000 Eur atlygį. 2017 m. spalio 27 d. papildomo susitarimo dėl 2014 m. sausio 24 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo 6 punkte UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir UAB „Savanorių prekybos centras“ susitarė sumažinti bendrą Turto kainą, atidėti atsiskaitymo terminus, ieškoti naujo Turto pirkėjo, kuris nupirktų Turtą už ne mažesnę negu 1 320 000 Eur kainą, tokiu atveju kainos dalis –220 000 Eur, būtų sumokėta / grąžinta UAB „Savanorių prekybos centras“, o jeigu toks naujas pirkėjas nebūtų surastas, tai turtas turėtų būti grąžintas UAB „Žaliakalnio pasažas“, kuris sumokėtų UAB „Savanorių prekybos centras“ 220 000 Eur. 2018 m. spalio 5 d. buvo sudaryta Tarpininkavimo sutartis tarp ieškovės UAB „VPH“ ir apeliantės UAB „Žaliakalnio pasažas“. Minėta Tarpininkavimo sutartimi apeliantė patvirtino, kad jai yra žinoma, jog ieškovė yra suteikusi tarpininkavimo paslaugas buvusiai Turto savininkei UAB „Savanorių prekybos centras“ ir suradusi Turto dalies nuomininkę UAB „Gym LT“ (2018 m. vasario 22 d. nuomos sutartis) (Tarpininkavimo sutarties 1.5 papunktis), be to, nurodė, kad ieškovės paslaugos yra suteiktos tinkamai, pretenzijų nėra ir nebus ateityje (Tarpininkavimo sutarties 1.6 papunktis). Tarpininkavimo sutarties 1.6 ir 4.1.1 papunkčiuose buvo numatyta, kad UAB „Žaliakalnio pasažas“ per tris darbo dienas nuo Turto pardavimo sutarties sudarymo turi sumokėti ieškovei UAB „VPH“ 220 000 Eur plius PVM atlyginimą už suteiktas paslaugas. Pagal nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, Turtas (nekilnojamieji objektai) 2019 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MČ-4061 buvo parduotas UAB „Žaliakalnio investicijos“.
31. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2018 m. spalio 5 d. Tarpininkavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės UAB „VPH“ ir apeliantės UAB „Žaliakalnio pasažas“, yra nenuginčyta ir galiojanti, tai reiškia, jog šios sutarties sąlygos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdomos (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad nustačius, jog Turtas (nekilnojamieji objektai) 2019 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MČ-4061 buvo parduotas UAB „Žaliakalnio investicijos“, apeliantei atsirado pareiga įvykdyti Tarpininkavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas tarpininkavimo paslaugas, sumokant 220 000 Eur sumą.
32. Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė nepagrįstai vadovaudamasis 2017 m. spalio 27 d. papildomo susitarimo sąlygomis. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 27 d. papildomu susitarimu rėmėsi tik tuo aspektu, kad ir minėtame papildomame susitarime buvo numatyta analogiška sąlyga apeliantės atžvilgiu, t. y. sąlyga, patvirtinanti, jog apeliantei dar iki 2018 m. spalio 5 d. Tarpininkavimo sutarties su ieškove sudarymo buvo žinoma apie numatytą 220 000 Eur atsiskaitymą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, jau sudarant 2017 m. spalio 27 d. papildomą susitarimą, buvo siekiama kainos dalies už parduotą Turtą (220 000 Eur) grąžinimo pirkėjai UAB „Savanorių prekybos centras“.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad atlygis ieškovei už suteiktas paslaugas galėjo būti priteistas tik jai įrodžius suteiktų paslaugų realumą ir ekonominį naudingumą. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste šie apeliantės teiginiai neturi reikšmės, nes, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Tarpininkavimo sutartyje apeliantė patvirtino, kad ieškovė paslaugas suteikė tinkamai – surado Turto nuomininkę, ir kad ji pretenzijų ieškovei neturi (Tarpininkavimo sutarties 1.6 papunktis). Todėl šiuo atveju, sprendžiant skolos priteisimo ieškovei klausimą, buvo svarbu nustatyti tik tarpininkavimo paslaugų, surandant Turto nuomininkę, suteikimo faktą, o ne suteiktos paslaugos ekonominė naudą, kadangi šalys tarėsi būtent dėl paslaugos suteikimo, o ne dėl jos naudingumo.
34. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė daugiau jokių argumentų, patvirtinančių skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
35. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš apeliantės 3 083 Eur žyminį mokestį už ieškinį, neturėjo teisės priteisti 38 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi minėtas prašymas buvo atmestas.
36. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies atlyginamos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei esminius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
37. Pažymėtina, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas). Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas; atsakovas, kurio atžvilgiu ieškinys atmestas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktas; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktas; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktas).
38. Taigi nors bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, tačiau materialinio teisinio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos visos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 15 punktas).
39. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo tenkintas visiškai, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių teisinių paslaugų maksimalius dydžius.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
42. Netenkinus atsakovės UAB „Žaliakalnio pasažas“ apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė UAB „VPH“. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (2021 m. balandžio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AKJ2104017 ir 2021 m. balandžio 8 d. banko pavedimas) patvirtina, kad ji už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 4 235 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju didžiausia už atsiliepimo į apeliacinė skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 981,46 Eur, o tai reiškia, kad ieškovės prašoma priteisti 4 235 Eur suma ženkliai viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą.
44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti ieškovei jos nurodytą patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, mažintinos iki 1 981,46 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VPH“ (juridinio asmens kodas 302671403) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliakalnio pasažas“ (juridinio asmens kodas 300584654) 1 981,46 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Romualda Janovičienė