Civilinė byla Nr. 2A-352-565/2013

Teisminio proceso Nr.2-02-3-01708-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: 42.11.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Algirdo Auruškevičiaus ir Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto UAB „Transalda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antros apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transalda“ ieškinį atsakovui AB DNB bankas dėl sutarties pakeitimo ir

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

                                    Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas pakeisti 2002-07-01 tarp šalių sudarytos kredito linijos sutarties Nr.710 specialiosios dalies 3 ir 4 punktų sąlygas ir išdėstyti jas taip:

                                    „3. Kredito linijos limito suma ir valuta: 1 970 000 eurų (vienas milijonas devyni šimtai septyniasdešimt tūkstančių eurų).

                      4.Kredito linijos limito grąžinimo terminai ir sumos:

               4.1. 2012-09-01 – 270 000 eurų;

               4.2. 2013-09-01 – 300 000 eurų;

               4.3. 2014-09-01 – 500 000 eurų;

               4.4. 2015-09-01 – 900 000 eurų.“

                                    Pagrindu pakeisti kredito linijos sutarties sąlygas ieškovas nurodė po sutarties sudarymo prasidėjusią ekonominę – finansinę krizę, dėl kurios ieškovui tapo sunkiau vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-19 sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovo verslo sėkmė ir rizika neturi nieko bendra su atsakovo (banko) veiklos pobūdžiu, todėl ieškovas nepagrįstai savo veiklos riziką siekia perkelti atsakovui. Bankas ekonominio nuosmukio pasekmes patiria paraleliai su savo klientais, nes, laiku nagaudamas įmokų, ima stokoti lėšų, turi keisti kreditų išdavimo sąlygas ir apimtis. Ieškovas nenurodė jokių teisinių ir faktinių aplinkybių, kurios teismui leistų daryti išvadą, jog yra būtina keisti kredito linijos sutarties sąlygas, nes ieškovas nurodo, kad nepajėgus dėl ekonominės situacijos vykdyti sutarties, bet nenurodo, kodėl būtent tokiais terminais ir nurodytomis sumomis jis galės grąžinti kreditą atsakovui. Kadangi ieškovas yra verslininkas, jis turi tinkamai vykdyti sutartines prievoles bei prisiimti riziką dėl savo nemokumo.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-19 sprendimą ir priimti naują naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1.CK 6.204 str. reglamentuoja situaciją, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Jei sutartį tampa sudėtingiau vykdyti, ji toliau turi būti vykdoma atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Pasikeitusių aplinkybių našta paskirstoma abiem sutarties šalims, o ne tenka tik vienai jų.

2.Apeliantas ieškinyje nurodė aplinkybes, kurios iš esmės pakeitė sutarties vykdymo sąlygas. Apeliantas, žinodamas, kad šalį ištiks pasaulinė krizė, sudarydamas trumpam terminui sutartį, šios sutarties arba apskritai nebūtų sudaręs, arba būtų sudaręs visiškai kitomis sąlygomis. Atsakovo reikalavimas įvykdyti sutartį iki 2011-07-31 taptų apeliantui našta, sustabdytų apelianto veiklą.

3.Teismas neatsižvelgė į tai, kad apelianto siūlomos sutarties sąlygos dėl termino pratęsimo iki 2015 metų iš esmės nepažeis atsakovo teisių ir interesų – apeliantas laiku ir pastoviai iki šios dienos vykdo kredito linijos sutarties sąlygas, t.y. kas mėnesį mažina kredito likutį ir moka palūkanas. Teismas nevertino šių aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas, laiku negaudamas įmokų, ima stokoti lėšų. Šiuo atveju atsakovui nėra jokios rizikos, nes, kredito negrąžinimo atveju, atsakovo reikalavimas būtų visiškai patenkintas iš hipoteka įkeisto turto.

4.Atsakovas sutiko su kredito linijos sutarties pratęsimu, tik trumpesniam terminui, tačiau derybose nepagrįstai reikalavo, kad apeliantas įkeistų papildomą turtą, taip pat nepagrįstai ir nesąžiningai reikalavo apelianto direktoriaus ir jo sutuoktinės laidavimo. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad sutarčių vykdymui labai svarbus bendradarbiavimas, solidarumas, abipusiškumas, sąžiningas pareigų vykdymas, galimybė iš naujo susiderėti dėl tam tiktų sąlygų. Bylos aplinkybės kaip tik ir rodo atsakovo nepakankamą bendradarbiavimą ir nesiskaitymą su apeliantui. Atsakovas net nesvarstė galimybių apeliantui dėl ekonominės krizės kilusiems neigiamams padariniams sušvelninti. Vykdyti sutartį  pakeistomis sąlygomis šalims yra žymiai naudingiau negu ją nutraukti. Atsakovas trukdo apelianto verslui nurašydamas pinigus iš apelianto sąskaitos kredito likučiui mažinti ir, nesutikdamas pratęsti kredito linijos sutarties, neteikia apeliantui apyvartinių lėšų, kurios būtinos verslui plėtoti.

5.Teismas nepagrįstai ekonominę krizę įvardino tik kaip ekonomikos nuosmukį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2011-05-31 nutartyje (civ. byla Nr.3K-3-265/2011) akcentavo, kad įvykusi ekonominė krizė negali būti prilyginama eiliniam ekonomikos nuosmukiui Nuo 2008 metų pasaulio, kartu ir Lietuvos ekonomikoje įvyko drastiškų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką visoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui. Buvus galimybei tokius pokyčius prognozuoti, nebūtų kilę tokio masto neigiamų padarinių visai šalies ekonomikai. Pagal byloje esančius duomenis yra tikimybė, jog apeliantas negalėjo numatyti tokio masto ekonominės krizės, todėl teismui buvo pagrindas pakeisti sutartį.

6.Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad apeliantas iki 2011-09-19 sumažino kreditą 552 949,73 eurų suma. Jei teismas būtų įvertinęs šią aplinkybę, būtų padaręs išvadą, kad apeliantas nurodė realų mokėjimo grafiką.

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1.Apeliantas neįrodė CK 6.204 str. taikymo pagrindų ir sąlygų.

2.Teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir šalių prisiimtas rizikas. Atsakovas savo teikiamų kreditų negrąžinimo rizikas, tame tarpe ir galimą ekonominį nuosmukį, įvertino ir užsitikrinino hipoteka ir laidavimu. Apelianto verslo sėkmė ir rizika – pardavimų svyravimai, nepatenka į atsakovo veiklos sferą, todėl apeliantas nepagrįstai savo veiklos riziką siekia perkelti atsakovui. Kredito grąžinimo terminai yra būtinoji kredito sutarties sąlyga. Atsakovas (bankas) privalo sugebėti sugrąžinti jam paskolintas lėšas, jeigu klientai to reikalautų, todėl atsakovas siekia užsitikrinti, kad pinigų, gaunamų iš skolininko, ir pinigų, kuriuos atsakovas turi sumokėti kreditoriams, mokėjimo terminai sutaptų, ir griežtas sąlygų dėl kiekvieno mėnesio konkretaus įmokų dydžio laikymasis turi esminė reikšmę atsakovui.

3.Apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 metų civilinės bylos 3K-3-265/20011 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Šios bylos atveju atsakovas visus įsipareigojimus pagal kredito linijos sutartį įvykdė iš karto po sutarties sudarymo (suteikė apeliantui paskolą), todėl iš atsakovo gautas prievolės įvykdymas nesumažėjo, ir apeliantas neturi pagrindo atsisakyti vykdyti savo įsipareigojimus.

4.Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis yra pajėgus vykdyti sutartį pakeistomis sąlygomis, nėra esminės. Apelianto prašoma pakeisti kredito linijos sutartis pasibaigė, sutartis nebuvo nutraukta. Apeliantas privalėjo numatyti ir planuoti lėšas paskolos grąžinimui.

5.Teismas pagrįstai sprendime kaip esminę aplinkybę nurodė faktą, kad atsakovas apelianto prašymu ne kartą keitė sutarties sąlygas, ir po sutarties termino pabaigos derėjosi su apeliantu, sutiko pakeisti sutarties sąlygas, tačiau apeliantui nesutikus su atsakovo pasiūlytomis sąlygomis, susitarimas nebuvo pasiektas.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Byloje taip pat nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

2002-07-01 tarp apelianto ir atsakovo buvo sudaryta kredito linijos sutartis Nr.710 dėl 540 000 Lt kredito linijos suteikimo apelianto apyvartinėms lėšoms papildyti, kredito linija turėjo būti grąžinta iki 2003-06-25. 2005-06-28 papildomu susitarimu Nr.1 kredito linija buvo padidinta iki 735 634,85 EUR, o kredito linijos grąžinimo terminas nustatytas iki 2007-06-2. 2007-07-09 susitarimu Nr.710/3 kredito linija buvo padidinta iki 1 500 000 EUR, o kredito linijos grąžinimo terminas nustatytas iki 2009-06-30. 2008-05-22 susitarimu Nr.710/4 kredito linija buvo padidinta iki 2 500 000 EUR, o kredito linijos grąžinimo terminas nustatytas iki 2010-04-30. Suėjus kredito linijos grąžinimo terminui, apeliantas nebuvo grąžinęs atsakovui panaudotų kredito linijos lėšų. 2013-01-22 negrąžintų kredito linijos lėšų suma buvo 1 499 973,72 EUR.

Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principo išimtis yra galima tik esant aplinkybėms, numatytoms CK 6.204 str. 2 d. Pagal CK 204 str. 2 d. sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Šios aplinkyės turi ne tik iš esmės sunkinti sutarties vykdymą, bet ir atitikti visus šiuos keturis kriterijus: 1) tos aplinkybės atsiranda ar tampa nukentėjusiai šaliai žinomos jau sudarius sutartį; 2) nukentėjusi šalis tų aplinkybių sudarydama sutartį negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo užkirsti kelio jų atsiradimui ir pan.); 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. CK 204 str. 3 d. reikalauja išankstinio vienos šalies kreipimosi į kitą su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tik šiai atsisakius keisti sutartį arba neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

              Apelianto teiginiai apie tai, kad dėl po kredito linijos sutarties sudarymo prasidėjusios ekonominės – finansinės krizės jam tapo sunkiau vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, yra deklaratyvūs ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Byloje nėra įrodymų apie tai, kokiai veiklai buvo panaudotos kredito linijos lėšos, kokį pelną apeliantas gaudavo iš šios veiklos, ar sumažėjo, kokia apimtimi ir kada sumažėjo apelianto pelnas iš šios veiklos, kokios buvo konkrečios pelno sumažėjimo priežastys, kokių priemonių apeliantas ėmėsi blogėjančiai įmonės finansinei padėčiai pagerinti. Pažymėtina, kad susitarimas Nr.710/4, kuriuo kredito linija buvo padidinta nuo 1 500 000 EUR iki 2 500 000 EUR, buvo sudarytas 2008-05-22, t.y. jau prasidėjus ekonominei krizei. Tačiau šiuo susitarimu apeliantas įsipareigojo kredito linijos sumą grąžinti iki 2010-04-30. Apeliantas yra verslininkas, kuriam taikomi padidinti atidumo, rūpestingumo kriterijai, todėl apeliantas privalo numatyti ir įvertinti ne tik optimistinį, bet ir pesimistinį planuojamos vykdyti veiklos variantą ir atitinkamai vertinti, prisiimti įsipareigojimus ar ne.

Atsakovas yra įvykdęs visus įsipareigojimus apeliantui pagal kredito linijos sutartį, o ekonominė krizė turi neigiamos įtakos ir atsakovui – mažėja atsakovo pajamos, gaunamos iš suteiktų kreditų, dėl negautų planuotų pajamų atsakovas turi pritraukti papildomus finansinius resursus. Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo 33 str. 1 d. nustato, kad finansų įstaiga privalo būti visada pasirengusi vykdyti savo įsipareigojimus pagal pirmą kliento pareikalavimą (likvidumas) ir įvykdyti visus savo įsipareigojimus (mokumas). Finansų įstaiga privalo vykdyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, keliamus likvidumui, derindama įgytų reikalavimų įvykdymo terminus ir dydžius su prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminais ir dydžiais, atsižvelgdama į savo veiklos pobūdį, mastą ir riziką, taip pat priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus, kurie keliami finansų įstaigų likvidumui (Finansų įstaigų 33 str. 2 d.). Todėl pagrįstas atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginys, kad griežtas suteikto kredito grąžinimo terminų laikymasis atsakovui turi esminės reikšmės, ir atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad kredito linijos lėšų grąžinimo termino nukėlimas neturės atsakovui neigiamui pasekmių. Kaip jau nurodyta, kredito linijos suma turėjo būti grąžinta 2010-04-30, grąžintina suma vertintina kaip didelė (2 500 000 EUR), iki šiol nėra grąžinta 1 499 973,72 EUR suma. Todėl nepagrįstai nutolinus kredito linijos sutarties neįvykdymo teisinius padarinius, būtų dar labiau pažeistos atsakovo teisės bei interesai.

              Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas su apeliantu nebendradarbiavo, neteisėtai ir nesąžiningai reikalavo, kad apeliantas įkeistų papildomą turtą, o apelianto direktorius ir jo sutuoktinė pateiktų laidavimus. Kaip jau nurodyta, atsakovas bendradarbiavo su apeliantu, pagal apelianto prašymus pakeisdamas kredito linijos sutarties sąlygas. Atsakovas taip pat siūlė pratęsti kredito linijos grąžinimo terminą iki 2011-07-31. Tai, kad šalys nesusitarė dėl pratęsimo sąlygų, negali būti vertinama kaip atsakovo nebendradarbiavimas. Finansų įstaigos įstatymo 31 str. 7 d. nurodyta, kad finansų įstaiga, sudarydama su klientu sandorį, turintį galimos rizikos požymių, turi reikalauti, kad sutartyje būtų aiškiai nurodyta finansų įstaigos teisė, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdo, prieš terminą nutraukti sutartį arba pareikalauti iš kliento arba trečiojo asmens, prisiimančio įsipareigojimus už klientą, įvykdyti įsipareigojimus prieš terminą, arba pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Todėl atsakovo reikalavimas, kad apeliantas įkeistų papildomą turtą, o apelianto direktorius ir jo sutuoktinė pateiktų laidavimus, esant situacijai, kai apeliantas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal kredito linijos sutartį, vertintinas kaip tinkamas atsakovo, kaip finansų įstaigos, veiklos vykdymas, o ne kaip neteisėta ir nesąžininga veikla apelianto atžvilgiu.

              Apelianto nurodyta aplinkybė, kad po termino grąžinti kredito linijos sumą apeliantas grąžina kreditą ir moka palūkanas, nesudaro pagrindo ieškinį patenkinti, kadangi apeliantas yra praleidęs nustatytus kredito linijos grąžinimo terminus ir nėra CK 604 str. 2 d. nustatytų sąlygų šiuos terminus pratęsti, o kredito linijos grąžinimo terminų pasibaigimas nepanaikina apelianto pareigos grąžinti negrąžintą kredito linijos sumą ir atlyginti sutarties pažeidimu padarytus nuostolius (CPK 6.213 str. 1 d., 6.256 str. 2 d.).

              Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

              Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo advokatui 1 452 Lt (su PVM), kadangi apeliacinis skundas atmetamas, ši suma iš apelianto priteisiama atsakovo naudai (CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Transalda“ atsakovo AB DNB bankas naudai 1 452 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai                                                                                  Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                           

          Algirdas Auruškevičius

   Rūta Burdulienė