ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 10 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M., Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, pareiškėjas E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas P. T., kuris iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini)., jam priklausančioje sodyboje. Kartu su P. T. tuo metu gyveno jo vaikai – jis pareiškėjas (sūnus) E. T. ir suinteresuotas asmuo (dukra) V. M.. Daugiau vaikų P. T. neturėjo. Jo pirmoji sutuoktinė - jo, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens,  V. M. motina B. T. mirė (duomenys neskelbtini). Antroji jo tėvo sutuoktinė M. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko jo turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), bei trys žemės sklypai, esantys tame pačiame kaime. 

Nurodo, kad P. T. paliko (duomenys neskelbtini)    testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, paliko jam, pareiškėjui, tačiau jis, testamentinis įpėdinis dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarinę įstaigą nesikreipė. Į notarinę įstaigą dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė ir pirmos eilės įstatyminė P. T. įpėdinė – jo dukra, o pareiškėjo sesuo - V. M..

Pareiškėjas patvirtino, kad jis priėmė tėvo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Jis toliau gyveno tėvo sodyboje, ja rūpinosi bei prižiūrėjo, naudojosi prie sodybos esančia žeme – sodino bulves, daržoves. Po tėvo mirties likusioje sodyboje jis gyveno apie dvejus metus, po to persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau ir toliau važinėjo į tėvo sodybą ir ja rūpinosi. Jis kartu su sesers V. sūnumi V. I. atliko sodybos pastatų remonto darbus. Kadangi yra praleidęs įstatymų nustatytą terminą kreiptis į notarinę įstaigą, dėl palikimo priėmimo, pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. 

Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pateiktais atsiliepimais į pareiškėjo  pareiškimą, neprieštaravo, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po tėvo P. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės. 

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo tėvas P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo motina B. T., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas (duomenys neskelbtini) bei mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio gimimo įrašo nustatyta, kad pareiškėjas E. T. yra mirusio P. T. ir mirusios B. T. sūnus – pirmos eilės įpėdinis. (duomenys neskelbtini) patvirtintu testamentu patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) miręs P. T., gyvenęs (duomenys neskelbtini),  visą savo turtą paliko savo sūnui (pareiškėjui) E. T.. Testamentų registre P. T. palikimo priėmimo faktas neįregistruotas.

Byloje pateiktais dokumentais (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais) patvirtinama, kad po pareiškėjo tėvo, P. T. mirties liko šis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos, naudotojas P. T.); žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)   (daiktinės teisės neįregistruotos, naudotojas P. T.).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Pareiškėjas E. T. ir suinteresuotas asmuo V. M. yra mirusio jų tėvo, P. T., likusio turto įpėdiniai pagal įstatymą.  Pareiškėjo tėvas P. T. (miręs (duomenys neskelbtini)) paliko testamentą, kuriuo visą savo turtą, paliko pareiškėjui E. T., tačiau per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą, todėl teisė į jo turto paveldėjimą atsirado įstatymo pagrindu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio l dalies l punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt. bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjo P. T. mirties, pareiškėjas E. T. jam priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškime nurodyta, kad po tėvo P. T. mirties, pareiškėjas toliau gyveno tėvo sodyboje, ja rūpinosi bei prižiūrėjo, naudojosi prie sodybos esančia žeme – sodino bulves, daržoves. Po tėvo mirties likusioje sodyboje jis gyveno apie dvejus metus, po to persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau ir toliau važinėja į tėvo sodybą ir ja rūpinosi. Jis kartu su sesers sūnumi atliko sodybos pastatų remontą:  sutvarkė šulinį, pastatė pavėsinę, suremontavo gyvenamąjį namą (perdažė išorę, atliko visų vidaus patalpų remontą), pakeitė lauko virtuvės stogą ir kt.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių (rašytinių įrodymų) dėl testamento, paveldimo turto apimties, giminystės ir mirties faktų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad po P. T. mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą priėmė jo sūnus, pareiškėjas E. T.. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu, kad pareiškėjas, kaip testamentinis P. T. įpėdinis, galėtų susitvarkyti turto paveldėjimo reikalus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

 n u s p r e n d ž i a :

 pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo sūnus E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėjas                                                                                                                            Dalis Žilionis