Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01366-2020-4
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 7 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,
dalyvaujant pareiškėjui Ž. P., pareiškėjo atstovei advokatei K. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN AK) priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN AK (1 t., b. l. 1-4).
Pareiškėjas skunde, taip pat ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė advokatė nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu yra agresyviai nusiteikę dalis nuteistųjų, kadangi jis davė parodymus baudžiamojoje byloje teisiant pataisos namuose dirbusį asmenį, kuris į pataisos namų teritoriją įnešdavo narkotines medžiagas. Pažymėjo, kad jo asmens byloje yra spaudas „Izoliuoti nuo kitų konvojuojamųjų“ ir įrašas didžiosiomis raidėmis „IZOLIUOTI NUO KITŲ“. Tačiau jis Pravieniškių PN AK nebuvo izoliuotas, o buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais, ko pasėkoje, 2019-05-30 buvo sužalotas kito nuteistojo. Buvo nuvežtas į Kauno klinikas, atlikta operacija, pašalinta blužnis, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pareiškėjas nurodė, kad pataisos namuose pagal nusistovėjusią tvarką iš nuteistųjų jokie prašymai, pareiškimai raštu nepriimami. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas patyrė dvasines ir fizines kančias, po sužalojimo pablogėjo gyvenimo kokybė, tapo invalidas. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN su skundu nesutiko, atsiliepime (1 t. b. l. 13-17) nurodė, kad 2019-05-30 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje dėl pareiškėjo 2019-05-30 patirtų sužalojimų, 2019-06-04 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00118-19 dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. 2019-12-03 Kauno apygardos prokuratūros 1- ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. K. priimtas nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, atskiroje dalyje įtariamojo R. J. atžvilgiu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. J. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, atskiroje dalyje įtariamojo R. J. atžvilgiu, Pataisos namų pareigūnų neteisėti veiksmai konstatuoti nebuvo. Pareiškėjo asmens byloje yra daugybė prašymų ir skundų, kurie buvo priimti, užregistruoti ir į kuriuos buvo pateikti Įstaigos atsakymai. Pareiškėjas nurodydamas, kad Įstaiga nepriima nuteistųjų prašymų, nors pats yra pateikęs daugybę prašymų/skundų, kurie buvo priimti, užregistruoti ir atsakyti, akivaizdžiai teikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdamas nepagrįstai pasipelnyti. BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau - ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 punkte numatytas vienas iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudarančių elementų - asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose. Žala pareiškėjui galimai kilo ne dėl Įstaigos, o dėl nuteistųjų, kurie sutrikdė jo sveikatą, veiksmų. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas ar kiti asmenys kreipėsi į Įstaigos pareigūnus dėl jam gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų, atsakovas informacijos apie galimus pareiškėją sumušusių nuteistųjų neteisėtus veiksmus informacijos neturėjo, įstaigos darbas buvo organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas iki 2019-05-30 į kriminalinės žvalgybos pareigūnus dėl jam gresiančio pavojaus nesikreipė. Atsakovo vertinimu, neteisėtų Pataisos namų veiksmų (neveikimo) prieš pareiškėją nebuvo padaryta. Įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Nesant neteisėtų veiksmų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp žalos padarymo.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN AK, neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš Pravieniškių PN AK pataisos namų veikos – jo saugumo neužtikrinimo 2019-05-30.
Pareiškėjas, teigė, kad Pravieniškių PN AK pareigūnai neužtikrino jo saugumo, todėl 2019-05-30 buvo sunkiai sužalota jo sveikata.
Bylos rašytiniais duomenimis (1 t., b. l. 24-33), byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad 2019-05-30 Pravieniškių PN AK 1 sektoriaus 6-būrio nuteistųjų bendro naudojimo rūkymo patalpoje pareiškėjas buvo sužalotas kito nuteistojo. 2019-05-30 pareiškėjas buvo konvojuotas į Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninę Kauno klinikas. Byloje esantys medicininiai įrašai patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatytos kraujosruvos kaktos, nosies, veido srityje, žaizda galvos plaukuotosios dalies dešinėje, paviršinė žaizda juosmens kairėje, kraujosruvos liemens kairėje ties V-VI-VII šonkauliais, blužnies plyšimas. Pareiškėjui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 30). Dėl šio įvykio 2019-06-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00118-19, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. 2 d. 8 p. (sunkus sveikatos sutrikdymas). 2019-12-03 Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. K. priimtas nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-0-00118-19, taip pat 2019-12-03 priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00118-19 nutraukimo atskiroje dalyje įtariamojo R. J. atžvilgiu (1 t., b. l. 22, 23, 24-33). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Pravieniškių PN AK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu) (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 punkte numatytas vienas iš asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudarančių elementų – asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) pabrėžė ir savo praktikoje išvystytą principą, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (S. prieš Turkiją, pareiškimo Nr.21986/93, 2000 m. birželio 27 d. sprendimas). EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą taip pat yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes. Tačiau aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos bei EŽTT praktikos suponuoja išvadą, kad laikant nuteistąjį pataisos namuose, jam turi būti užtikrinamas saugumas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar Pravieniškių PN AK turėjo informacijos bei žinojo apie gresiantį pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų kalinių pusės, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiškėją nuo smurto, be to, ar, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas iki 2019-05-30 į kriminalinės žvalgybos pareigūnus dėl jam gresiančio pavojaus nesikreipė.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iki 2019-05-30 būtų kreipęsis į Pravieniškių PN AK administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, todėl Pravieniškių PN AK neturėjo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir jį sužalojusio nuteistojo. Pareiškėjas nurodytu laikotarpiu nebuvo parašęs prašymo dėl jo izoliavimo pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį. Tačiau, teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai 2019-04-12 ir 2019-05-08 asmens bylos pažymos, kurioje yra įrašai, kad pareiškėjui reikalinga sustiprinta apsauga izoliuoti nuo kitų (1 t., b. l. 6, 7), patvirtina, kad Pravieniškių PN AK turėjo imtis veiksmų, kad pareiškėjas būtų laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Nuteistųjų izoliavimą reglamentuoja BVK 70 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.
Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, išskyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas, atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (BVK 72 str.). BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pagal Instrukcijos 7 punktą, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai ir skaičiuotės; šių asmenų įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; laisvės atėmimo vietų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai; transporto priemonių laisvės atėmimo vietų teritorijose, pagamintos produkcijos bei krovinių krovimo darbų kontrolė; pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė; laisvės atėmimo vietų personalo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių su asmenimis, laikomais šiose įstaigose, laikymosi kontrolė, nustatyta tvarka įeinančių į laisvės atėmimo vietas (išeinančių iš jų), kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į įmonių teritorijas, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, asmenų ir jų daiktų patikrinimas; įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas; budinčioji priežiūros pamaina. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę juose laikomų asmenų elgesio kontrolę ir patikrinimus.
BVK 114 straipsnio 1 dalies, Instrukcijos 7 punkto sisteminė analizė leidžia teigti, kad pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę, užkardyti laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimus, užtikrinti izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą. Kaip jau minėta, tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teismo vertinimu, jei Pravieniškių PN AK pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, būtų izoliavę pareiškėją nuo kitų nuteistųjų, kiti nuteistieji nebūtų turėję galimybės atlikti neteisėtus veiksmus betarpiškai pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjui nebūtų kilusios jokios neigiamos pasekmės. Teismas, vertindamas nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN AK pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos ir tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN AK pareigūnų veiksmus bei priežastinio ryšio buvimą su pareiškėjo sužalojimu (pasekmėmis) (ABTĮ 56 str.). Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui buvo nustatytos kraujosruvos kaktos, nosies, veido srityje, žaizda galvos plaukuotosios dalies dešinėje, paviršinė žaizda juosmens kairėje, kraujosruvos liemens kairėje ties V-VI-VII šonkauliais, blužnies plyšimas. Pareiškėjui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 30).
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, jog dėl to jis patyrė ir fizinį skausmą, sukrėtimą ir orumo pažeminimą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2 000 Eur ir ši suma pareiškėjui priteisiama iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti Ž. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Natalja Zelionkienė