Civilinė byla Nr. e2YT-1483-615/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20784-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.1.; 3.4.4.1.; 3.4.4.2. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 9 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. P. ir jos atstovui advokato padėjėjui K. P.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P. priėmė savo sutuoktinio V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėjas pareiškime nurodė: 

1.1.                      (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama E. P.. Po mamos mirties liko jos vardu registruotas, kartu su pareiškėjo tėčiu V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – namas, garažas, tvartas, daržinė, kiti kiemo statiniai, adresu (duomenys neskelbtini).

1.2.                      Po mamos mirties pareiškėjas kreipėsi į Kauno rajono 4-ąjį notaro biurą ir priėmė palikimą, tačiau (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui V. P. jo žmona (pareiškėjo mama) E. P. būdama paveldėtoja pagal įstatymą į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, palikimą priėmė pradėdama savo sutuoktinio turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas su seserimi G. K. (kuri mirė 2012 m.) palikimo nepriėmė, nes jų valia buvo tokia, kad po tėvelio mirties palikimą priimtų mama E. P..

1.3.                      Kai mirė pareiškėjo tėtis, pareiškėjo mama kartu su juo gyveno adresu (duomenys neskelbtini), mamos vardu registruotoje, bet santuokos metu įgytoje ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiančioje namų valdoje, vedė bendrą ūkį, laikė gyvulius. Po sutuoktinio mirties ji organizavo jo laidotuves, o palaidojus, pastatė paminklą, perėmė sutuoktiniui priklausiusius asmeninius, namų apyvokos daiktus, baldus, ūkio padargus. Taip pat pasiliko paveikslai, knygos, indai ir t.t. Iki pat mirties mama mokėjo mokesčius už namą, tačiau mokėjimo kvitų neišsaugojo, darė namo einamuosius remontus, tvarkė ūkį, jame augino gyvulius, t. y. visą turtą valdė kaip savo.

1.4.                      Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą palaikė. Patvirtino raštu nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad yra E. P. ir V. P. sūnus. Pareiškėjas turėjo vieną seserį, kuri yra mirusi. Ginčų dėl palikimo nebuvo ir nėra. Prieš tėčio mirtį jį slaugė mama, po to jį palaidojo.

2.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie pareiškėjo tėčio palikimo perėjimą valstybei. Taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.

            Teismas

k o n s t a t u o j a :

            Pareiškimas tenkintinas.

3.       Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK

4.       Tiek pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

5.       Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. P. ir V. P. buvo sutuoktiniai. V. P. mirė (duomenys neskelbtini). E. P. po sutuoktinio mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo nesikreipė. Nekilnojamo turto registre E. P. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), - kuris įgytas santuokoje. Po sutuoktinio mirties E. P. naudojosi turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, naudojosi namų apyvokos daiktais, baldais, ūkio padargais. Aplinkybę, kad po V. P. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė E. P. faktiškai pradėdama jį valdyti teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja R. P. (pareiškėjo žmona). Liudytoja pažinojo abu pareiškėjo tėvus. Mirus pareiškėjo tėčiui pareiškėjo mama priėmė žemę, namą, gyvulius, baldus. Liudytoja patvirtino, kad kol E. P. buvo gyva, ūkį tvarkė ir prižiūrėjo pati. Pareiškėjo mama prieš mirtį pareiškėjo tėtį slaugė, o po to jį palaidojo.

6.       Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojos parodymus darytina išvada, jog V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė E. P., mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. P. faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. P. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7.       Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

            Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

            pareiškimą tenkinti.

            Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

            Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Mindaugas Plučas